Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės, Vidos Stonkuvienės,

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui R. B.,

2016 m. sausio 28 d. teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nijolės Mockienės prašymą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl praleistų terminų prašymui dėl nuosavybės teisų atkūrimo, nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja N. M. (toliau – ir pareiškėja) elektroninių ryšių priemonėmis 2015 m. rugpjūčio 3 d. padavė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pareiškimą (prašymą), prašydama atnaujinti jai praleistus įstatymo nustatytus terminus prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusios savininkės A. E. iki nacionalizacijos valdytą žemę ir nuosavybės teisę bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti.

Pareiškėja nurodo, kad 2014 m. balandžio 25 d. gavusi papildomus dokumentus iš Tauragės apskrities archyvo suprato, kad ji turi teisę pretenduoti į buvusios savininkės A. (R.) E. iki nacionalizacijos valdytą 16 ha žemę (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos motina E. L. kartu su broliu P. E. 1991 m. lapkričio 27 d. Šilalės rajono Pajūrio apylinkės Agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą grąžinti žemę. Nuosavybės teisių atkūrimu rūpinosi P. E., kuris 1996 m. balandžio 28 d. mirė. Pažymi, kad abu pretendentai prašymų pateikimo metu buvo garbingo amžiaus – 62 m. ir 68 m. Pateikus dokumentus nė vienas iš pretendentų nebuvo informuotas, kad pirminis prašymas pateiktas netinkamai, nes žinių apie buvusio savininko turėtą žemę nerasta. Pareiškėja apie šį faktą sužinojo tik 2008 m. liepos 18 d. atvykusi į Pajūrio apylinkės Agrarinės reformos tarnybą. Ši tarnyba dar 1992 m. balandžio mėnesį buvo gavusi Lietuvos valstybės archyvo 1992 m. balandžio 17 d. archyvo pažymėjimą Nr. 15-449-R (pateiktos informacijos neperdavė pretendentams E. L. ir P. E. iki 2001 m. gruodžio mėnesio), kad Tauragės apskrities (duomenys neskelbtini) gyventojų rėžiuose žemės ploto savininkų 1933 m. sąraše žemės savininku įrašytas S. R., kuriam priklausė 11,48 ha žemės. Tauragės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šilalės rajono žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir TAVA Šilalės r. žemėtvarkos skyrius) 1999 m. sausio 27 d. raštu Nr. 74 E. L. buvo informuota, kad ji iki 1999 m. gegužės 1 d. privalo atvykti ir pristatyti nuosavybės teisę į išlikusį turtą patvirtinančius bei giminystės ryšį įrodančius dokumentus. E. L. savo vaikams apie R. iki nacionalizacijos valdytą žemę nepasakojo, o pati dėl savo amžiaus (ėjo 76 metus) nesuprato laiško esmės ir terminų svarbos. Nepateikusi minėtų dokumentų E. L. gavo naują TAVA Šilalės r. žemėtvarkos skyriaus 2001 m. gruodžio 7 d. raštą Nr. 565, kuriame buvo nurodyta, kad reikia kreiptis į teismą dėl įpėdinystės nustatymo po S. R. mirties. S. R. mirė (duomenys neskelbtini) metais, jo nekilnojamasis turtas perėjo įpėdiniams, kurie 1933 metais dar nebuvo susitvarkę paveldėjimo dokumentų. Nacionalizacija prasidėjo 1940 m., todėl 11,48 ha žemės sklypo savininke tuo metu jau buvo S. R. įpėdinė A. R. (E.).

Pažymi, kad Žemėtvarkos skyriaus darbuotojai pirminį 1991 m. lapkričio 27 d. prašymą į buvusio savininko K. R. žemę prilygino prašymui į S. R. įpėdinių žemę pateikimui.

Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 2 straipsnio 3 dalį, nuosavybės teisės turi būti atkuriamos S. R. įpėdinės A. E. vaikams. Pretendentė E. L. žinojo, kad turi teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, kurią valdė jos mamos tėvai R., vėliau ir pati A. E., tačiau nežinojo, kas buvo tikrasis žemės savininkas nacionalizavimo metu, nes dokumentai nebuvo išlikę, o iš archyvų gautose pažymose iki 2014 m. šių duomenų nebuvo pateikta. Teigia, kad dėl teritorinio žemėtvarkos skyriaus kaltės pretendentams E. L. ir P. E. nuosavybės teisės į senelių, tėvų turėtą žemę nebuvo atkurtos.

E. L. nuo 2008-05-09 iki 2011-05-09 buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis dėl sveikatos problemų, todėl E. L. išreiškė savo valią, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesu rūpintųsi jos dukra N. M. Pareiškėja po E. L. mirties 2013 m. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą (adm. byla Nr. I-1078-243/2013), prašydama atnaujinti terminą prašymui pateikti dėl nuosavybės teisių atkūrimo į S. R. iki nacionalizacijos valdytą žemę. Nagrinėjant nurodytą administracinę bylą paaiškėjo, kad E. L. jau buvo pateikusi prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į S. R. iki nacionalizacijos valdytą žemę, t. y. prašymo padavimo terminas nebuvo praleistas, todėl pareiškėja atsisakė pareiškimo ir kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą, prašydama nustatyti juridinį faktą ir atnaujinti praleistą terminą nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimui. Pareiškėjos prašymo bendrosios kompetencijos teismas netenkino.

Pareiškėja pažymi, kad ji tik 2014 m. sužinojo apie galimybę tapti pretendente į buvusios savininkės A. E. žemę, todėl per protingą terminą kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą. Anksčiau pateikti prašymo negalėjo, nes ginčas buvo nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, o Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-553-253/2015 priimta tik 2015 m. gegužės 21 d. Taip pat nurodo, kad pareiškėja N. M. negalėjo nuosekliai sekti nuosavybės teisių atkūrimo proceso eigos, nes turėjo rimtų sveikatos sutrikimų

Pareiškėja prašo atsižvelgti į tai, kad ji įstatymo nustatytus terminus praleido dėl svarbių, nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių.

Pareiškėja į teismo posėdį neatvyko, nes serga.

Pareiškėjos atstovas prašo tenkinti pareiškėjos pareiškimą jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos prašymą prašo jos prašymo netenkinti.

Nurodo, jog 1991 m. lapkričio 27 d. į tuometinę Šilalės rajono Pajūrio apylinkės agrarinės reformos tarnybą su prašymu grąžinti K. R. 25,0 ha turėtą žemę (duomenys neskelbtini), kreipėsi E. L., prie prašymo jokių papildomų dokumentų nepateikė. Tuometinės Tauragės apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) 1999 metų bei 2001 metų raštais ragino E. L. pasirūpinti nuosavybės teise giminystės ryšį įrodančiais dokumentais, tačiau tokių dokumentų nepateikta.

Pareiškėja N. M. teigia, kad tik 2014 metais sužinojo apie galimybę tapti pretendente į buvusios savininkės A. E. žemę, tačiau Klaipėdos apygardos administraciniam teismui jokių įrodymų, kad A. E. buvo žemės sklypo savininkė iki 1940 m. liepos 22 d. nepateikė, tik 1945 m. ūkinės knygos išrašą, tuomet žemė jau buvo nacionalizuota ir šie 1945 m. ūkinių knygų išrašai nėra priskiriami prie nuosavybės teises įrodančių dokumentų.

Pareiškėja gana ilgą laiką nesirūpino savo teisėmis, pareiškime jokių objektyvių priežasčių nenurodo, kodėl dėl nuosavybės atkūrimo nesirūpino anksčiau. Mano, kad pareiškėja veikė pasyviai ir neapdairiai, todėl nėra pagrindo atnaujinti pareiškėjos prašomus terminus.

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas prašo netenkinti pareiškėjos N. M. prašymo.

Dėl faktinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjos prašymo priėmimu teisme

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi pareiškėjos N. M. pareiškimą atsisakė priimti ir nutarė grąžinti jai 29 Eur sumokėtą žyminį mokestį. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 4 punktu (atsisakoma priimti skundą (prašymą), jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo) atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį).

Remdamasis LITEKO duomenimis, teismas nustatė, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-1078-243/2013 priėmė pareiškėjos patikslintą prašymą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) ir Z. L. dėl praleistų įstatymo nustatytų terminų atnaujinimo paduoti prašymą nuosavybės teisių atkūrimui ir giminystės bei nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į S. R. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartimi administracinė byla buvo nutraukta, nes pareiškėja atsisakė prašymų.

Teismas 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartyje nurodė, kad pareiškėja teismui pateikė tapačius prašymus, kurie buvo nagrinėjami minėtoje Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-1078-243/2013. LITEKO duomenimis, nustatyta, kad Šilalės rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-807-761/2014 išnagrinėjo pareiškėjos N. M. pareiškimą, kuriuo ji prašė atnaujinti praleistą terminą nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimui bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. R. įpėdinė A. E. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 11,48 ha žemės (duomenys neskelbtini). Šilalės rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu pareiškėjos pareiškimą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad E. L. laiku pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į S. R. iki nacionalizacijos valdytą 11,48 ha žemę, tačiau teismas nusprendė neatnaujinti praleisto termino nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimui. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. gegužės 21 d. nutartimi Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimo dalį dėl prašymo atnaujinti praleistą terminą nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimui paliko nepakeistą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pareiškėjos N. M. atskirąjį skundą tenkino iš dalies - panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartį ir perdavė pareiškėjos N. M. pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. LVAT minėta nutartimi konstatavo, jog šioje administracinėje byloje pareiškėjos paduotas pareiškimas nėra tapatus administracinėje byloje Nr. I-1078-243/2013 ir civilinėje byloje Nr. 2-807-761/2014 pareiškėjos paduotiems pareiškimams.

Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjos senelė A. E. iki nacionalizacijos nuosavybės teise galbūt valdė 16 ha žemės (duomenys neskelbtini), į kurią pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises, paaiškėjusi iš Tauragės apskrities archyvo 2014 m. balandžio 25 d. rašto Nr. (7.8)A-319, nagrinėjamu atveju laikytina esmine, nes ši aplinkybė patvirtina pareiškėjos atskirajame skunde nurodytus argumentus, kad ji 2015 m. rugpjūčio 3 d. padavė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui 2015 m. liepos 31 d. pareiškimą dėl įstatymo nustatytų terminų atnaujinimo pateikti prašymą ir nuosavybės teisę bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusios savininkės A. (R.) E. iki nacionalizacijos valdytą 16 ha žemę (duomenys neskelbtini), t.y. ne į S. R., o į kito savininko (A. E. žemę). Tai reiškia, kad pareiškėjos 2015 m. rugpjūčio 3 d. pareiškimas teismui dėl praleistų terminų atnaujinimo negali būti vertinamas kaip tapatus administracinėje byloje Nr. I-1078-243/2013 ir civilinėje byloje Nr. 2-807-761/2014 paduotiems pareiškimams, kadangi šiuo pareiškimu pareiškėja prašo atnaujinti praleistus terminus dėl prašymo ir dokumentų pateikimo dėl nuosavybė teisių atkūrimo į kito savininko (savo senelės A. E.) žemę ir pati nurodo, kad ji pagal Atkūrimo įstatymą neturėjo teisės pretenduoti į jos brolio S. R. žemę.

LVAT minėta nutartimi darė išvadą, kad pareiškėjos šioje administracinėje byloje paduotas ir administracinėje byloje Nr. I-1078-243/2013 bei civilinėje byloje Nr. 2-807-761/2014 paduoti pareiškimai gali būti pripažinti tapačiais tik proceso šalių prasme, tačiau šių pareiškimų dalykas ir pagrindas nesutampa. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, skirtingai nei administracinėje byloje Nr. I-1078-243/2013 ir civilinėje byloje Nr. 2-807-761/2014, prašo jai atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į kito savininko (A. E.) iki nacionalizacijos valdytą 16 ha ploto žemę (duomenys neskelbtini) ir nuosavybės teisę bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti (skirtingas skundo dalykas).

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 13 d. nutartimi priėmė šį pareiškėjos prašymą.

Dėl pareiškėjos prašymo atnaujinti jai praleistus įstatymo nustatytus terminus prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusios savininkės A. E. iki nacionalizacijos valdytą žemę ir nuosavybės teisę bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti

Bylos ginčas yra dėl įstatymų nustatytų terminų prašymui ir nuosavybės teisę bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams, siekiant atkurti nuosavybės teises, paduoti atnaujinimo.

Prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą terminus nustato 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas Nr. VIII-359 (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), kuris nuo 1997 m. liepos 9 d. pakeitė netekusį galios 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymą Nr. 1-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atstatymo įstatymas). Įsigaliojus Atkūrimo įstatymui, šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises, pateikti Atstatymo įstatymo nustatytais terminais ir neišnagrinėti iki Atkūrimo įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami bei sprendimai dėl jų priimami laikantis šio įstatymo nuostatų. Įstatymų leidėjas prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus pratęsė keletą kartų, nustatydamas galutinius terminus: prašymams atkurti nuosavybės teises paduoti – iki 2001 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis), nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti – iki 2003 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis). Pagal nuo 2004 m. spalio 26 d. galiojančios Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies redakcijos (2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nuostatas, piliečiams, praleidusiems šio įstatymo nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, ar įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju, vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Kiekvienas atvejis yra individualus, priklausantis nuo subjektyvių ir objektyvių aplinkybių.

Pareiškėjos mama E. L. tvarkėsi nuosavybės teisių atkūrimą į netinkamo buvusio savininko žemę – K. Ra., vėliau S. R. Būdama gyva E. L. išreiškė savo valią, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesu jos vardu pradėtų rūpintis dukra, tuo tikslu ji 2008-04-23 Klaipėdos rajono 1-ojo notaro biure parašė įgaliojimą Nr. NGP-1756, kuriuo pavedė tvarkyti visus reikalus, susijusius su žemės, esančios bet kurioje Lietuvos Respublikos vietovėje nuosavybės atkūrimu jos vardu. Pažymėtina, jog įgaliojimas surašytas jau po įstatymu nustatyto termino, tačiau išliekant galimybei teismo tvarka atstatyti dokumentų pateikimo terminą. E. L. nuosavybės teisių atkūrimo procesas neužbaigtas, nes jai, kaip garbingo amžiaus žmogui, nepakankamai aiškiai išaiškinta, kokių dokumentų reikia ir dėl kokio juridinę reikšmę turinčio fakto būtina kreiptis į teismą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja N. M. 2008 m. liepos mėn. nuvyko į Šilalės rajono žemėtvarkos skyrių. Sužinojusi, kad trūksta reikiamų dokumentų, pareiškėja užklausinėjo įvairias įstaigas ir archyvus dėl trūkstamų dokumentų. 2013 m. N. M. kreipėsi į teismą dėl termino pirminiam prašymui pateikti jos, kaip pretendentės, vardu atstatymo - Klaipėdos apygardos administracinio teismo byla Nr. 1-1078-243/2013 dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo N. M. į S. R. iki nacionalizacijos turėtą žemę. Pareiškėja, gavusi atsiliepimą iš suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus, sužinojo, jog Žemėtvarkos skyrius pirminį jos mamos E. L. prašymą yra užskaitęs, todėl būdama įstatyminė E. L. įpėdine, nusprendė atsiimti pareiškimą ir kreiptis į teismą dėl papildomų dokumentų patvirtinančių nuosavybės teisę ir giminystės ryšį pateikimo termino atnaujinimo bei juridinio fakto nustatymo. N. M., tikėdamasi gauti reikiamos informacijos, pakartotinai užklausė Lietuvos archyvus, bažnyčias apie buvusių savininkų R. ir jų įpėdinių iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytą žemę. Kaip jau nurodyta, būtent 2014-04-25 Tauragės apskrities archyvo raštas Nr. (7.8)A-319 informavo, kad yra žinių, kaip manoma apie A. (R.) A. šeimos sudėtį ir turėtą 16 ha žemės (duomenys neskelbtini). Bendrosios kompetencijos teismai pareiškėjos prašymo netenkino.

Atsižvelgiant į tai, kad N. M. tik 2014 m. sužinojo apie galimybę tapti pretendente į buvusios savininkės A. E. žemę, ji per protingą terminą kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą. Teismas sutinka su pareiškėjos nurodyta aplinkybe, kad anksčiau pateikti prašymo ji negalėjo, nes klausimas buvo nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-553-253/2015 priimta tik 2015-05-21.

Iš byloje esančių gydymo įstaigų epikrizių duomenų matyti, kad pareiškėjos psichinė sveikata sudėtinga nuo 1979 m., yra dažni ligos paūmėjimai, dėl kurių ji negali tiksliai orentuotis savyje, vietoje, laike, gydymai psichiatrijos stacionare kartais tęsiasi 2 - 4 mėnesius, taip pat šios srities specialistų gydoma ambulatoriškai. Teismas, įvertinęs pareiškėjos sveikatos būklę, nelaiko, kad ji elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai. Teismas pripažįsta pareiškėjos N. M. sudėtingą psichinę sveikatą daugelį metų svarbia aplinkybe, dėl kurios pareiškėja negalėjo nuosekliai sekti nuosavybės teisių atkūrimo proceso eigos ir tinkamai realizuoti savo teisių. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas tenkintinas, jai atnaujintini praleisti įstatymo nustatyti terminai prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusios savininkės A. E. iki nacionalizacijos valdytą žemę ir nuosavybės teisę bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti pareiškėjos N. M. prašymą ir atnaujinti jai praleistus įstatymo nustatytus terminus prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusios savininkės A. E. iki nacionalizacijos valdytą žemę ir nuosavybės teisę bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.