- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-21
- Bylos Nr.
- 2A-553-253/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00727-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė, Žydrūnas Bertašius, Alvydas Žerlauskas
- Pareiškėjas
- N. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-553-253/2015
2015 m. gegužės 21 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žydrūno Bertašiaus, Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos N. M. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2014-12-18 sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos N. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, dėl įstatymu nustatyto termino atnaujinimo, nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo bei juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja N. M. prašė atnaujinti praleistą terminą nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimui bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. R. įpėdinė A. E. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 11,48 ha žemės (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pareiškėjos motina E. L. kartu su broliu P. E. 1991-11-27 Šilalės rajono Pajūrio apylinkės Agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą grąžinti žemę. Nuosavybės teisių atkūrimu rūpinosi P. E., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Pateikus dokumentus nė vienas iš pretendentų nebuvo informuotas, kad pirminis prašymas pateiktas netinkamai, nes žinių apie buvusio savininko turėtą žemę nerasta. N. M. apie šį faktą sužinojo tik 2008-07-18 atvykusi į Pajūrio apylinkės agrarinės reformos tarnybą. Tarnyba dar 1992-04-17 buvo gavusi archyvo pažymėjimą, kad (duomenys neskelbtini) žemės savininku įrašytas S. R.. E. L. 1999-01-27 žemėtvarkos skyriaus raštu buvo informuota, kad ji iki 1999-05-01 privalo atvykti ir pristatyti nuosavybės teisę į išlikusį turtą patvirtinančius bei giminystės ryšį įrodančius dokumentus. E. L. savo vaikams apie R. iki nacionalizacijos valdytą žemę nepasakojo, o pati dėl savo amžiaus (ėjo (duomenys neskelbtini) metus) nesuprato laiško esmės ir terminų svarbos. Nepateikusi minėtų dokumentų E. L. 2001‑12‑07 gavo naują raštą iš Pajūrio žemėtvarkos skyriaus, kuriame buvo nurodyta, kad reikia kreiptis į teismą dėl įpėdinystės nustatymo po S. R. mirties. Pastarasis mirė (duomenys neskelbtini) metais, jo nekilnojamasis turtas perėjo įpėdiniams, kurie 1933 metais dar nebuvo susitvarkę paveldėjimo dokumentų. Nacionalizacija prasidėjo 1940 m., todėl 11,48 ha žemės sklypo savininkas tuo metu jau buvo S. R. įpėdinė A. R. (E.). Todėl pagal Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. 3 d. nuosavybės teisės turi būti atkuriamos S. R. įpėdinės A. E. vaikams. S. R. buvo nevedęs, po tėvų mirties prižiūrėjo nepilnametę sesę A. R. (A. E.). Po S. R. mirties A. E. toliau valdė žemę laikydama save savininke. Todėl vienintelė jo turto įpėdinė buvo pareiškėjos motina A. E..
Žemesnės instancijos teismas
Šilalės rajono apylinkės teismas 2014-12-18 sprendimu pareiškimą atmetė. Teismas pripažino, kad E. L. laiku, t. y. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d. nustatytu terminu, pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į S. R. 11,48 ha žemės nuosavybės teise atstatymą. Teismas pažymėjo, kad E. L., gavusi 2001-12-07 pranešimą dėl trūkstamų dokumentų į S. R. žemę bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo, jokių veiksmų neatliko, į teismą dėl termino trūkstamiems dokumentams pateikti nesikreipė. Tokios aplinkybės negali pateisinti termino pateikti giminystės ryšį su savininku termino praleidimą. Teismas nenustatė, kad E. L. terminą dokumentams pateikti praleido dėl svarbių priežasčių. Termino praleidimo pasekmės galioja ir to asmens įpėdiniams. Pareiškėja nurodė, kad ji nuosavybės teisės į žemę atstatymu pradėjo rūpintis pablogėjus motinos E. L. sveikatai, t. y. motinai 2008-04-23 įgaliojimu suteikus teisę tvarkyti jos turtą. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog pareiškėjos pasirinktas advokatas per penkerius metus nesurinko dokumentų, nesikreipė į teismą taip pat negali pateisinti termino praleidimo, nes pasirinkto atstovo neveikimas sukuria tas pačias pasekmes kaip ir pačios pareiškėjos veiksmai. Pareiškėja N. M. į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei penkeriems metams po to, kai 2008 m. iš motinos E. L. sužinojo, kad dėl nuosavybės teises patvirtinančio juridinio fakto nustatymo gali kreiptis į teismą. Teismas darė išvadą, kad E. L. bei jos teisių perėmėja N. M. nesielgė kaip rūpestingas ir apdairus asmuo, nepasirūpino tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir terminus nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimui praleido be pateisinamų priežasčių. Neatnaujinus praleisto termino pateikti nuosavybės teisę įrodančius dokumentus, juridinio fakto nustatymas pareiškėjai nesukurs jokių teisinių pasekmių, nuo kurių priklausytų pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas. Be to, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. pateiktame asmenų, kuriems gali būti atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, sąraše nėra numatyta, kad nuosavybės teisės gali būti atkuriamos į pareiškėjos motinos brolio iki nacionalizacijos turėtą žemę. Nors liudytojas A. E. ir paaiškino, kad A. E. ir po S. R. mirties dirbo tą pačią žemę (duomenys neskelbtini), tačiau negalėjo nurodyti žemės ribų, tikslios vietos, jos dydžio bei kokiu pagrindu kas valdė šią žemę. Teismas nenustatė, kad po S. R. mirties jo žemę paveldėjo sesuo A. E.. Ši aplinkybė neleidžia daryti išvados, kad A. E. paveldėjo ir iki nacionalizacijos valdė 11,48 ha žemės (duomenys neskelbtini). Todėl teismas atmetė ir prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėja N. M. prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2014-12-18 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti. Nurodo, kad jeigu 1992‑04-17 Lietuvos valstybinio archyvo pažymėjime Nr. 15-449-R, esanti informacija, kuri pretendentams E. L. ir P. E. neperduota iki 2001 m., būtų laiku pasiekusi pretendentus ir jiems būtų buvę tinkamai išaiškinta jos svarba, tai nuosavybės teisių atkūrimo procesas į R. žemę nebūtų užsitęsęs iki šios dienos. Pareiškėjos nuomone, remiantis Tauragės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šilalės rajono žemėtvarkos skyriaus Šilalės kaimiškosios seniūnijos 2001-12-07 raštu Nr. 565, žemėtvarkos skyriaus darbuotojai jau tuo metu pirminį 1991-11-27 pateiktą prašymą į buvusio savininko K. R. žemę prilygino prašymo į S. R. įpėdinių žemę pateikimui. Teismas aplinkybės, kad nuosavybės teisių atkūrimo metu žemėtvarkos institucija dirbo aplaidžiai, nevertino kaip vienos iš objektyvių priežasčių, sukliudžiusių garbaus amžiaus pretendentei tinkamai pasirūpinti reikiamų dokumentų pateikimu. Priimdamas sprendimą, teismas visiškai nenagrinėjo juridinę reikšmę turinčio fakto, taip apribodamas apeliantės teises į nuosavybės teisių atkūrimą mirusios motinos E. L. vardu. Nurodo, kad visus juridinę reikšmę įrodančius dokumentus pareiškėja gavo tik 2014 m., todėl anksčiau kreiptis į teismą nei ji, nei tikroji pretendentė jos motina E. L. neturėjo galimybių. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, neteisingai vertino termino praleidimo priežastis. Apeliantė žinojo ir buvo nurodžiusi pareiškime bei administracinėje byloje Nr. I-1078-243/2013, kad jos motina E. L. visą laiką ieškojo giminystės ryšį su K. R. patvirtinančių dokumentų, nes toks reikalavimas buvo išreikštas Šilalės rajono žemėtvarkos skyriaus Pajūrio seniūnijos 1999-01-27 pranešime Nr. 74. Byloje pateikta daug įrodymų, kad pareiškėja ir jos motina ėmėsi aktyvių veiksmų, siekė gauti trūkstamus dokumentus, siekiant atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad pareiškėja ir jos motina E. L. ne dėl savo kaltės praleido įstatymo nustatytą terminą. Pirminis prašymas atitinkamoms institucijoms buvo patiektas laiku, t. y. 1991-11-27, laiku pateikti turimi dokumentai, tačiau niekaip negalėta rasti giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų. Tik 2014-07-01 Nr. (P1-4564) P2-5792 iš Lietuvos istorijos archyvo buvo gautas dokumentas, patvirtinantis, kad S. R. ir pareiškėjos močiutė A. E. (R.) yra K. ir V., iki santuokos V., vaikai. Po šio dokumento gavimo pareiškėja per pakankamai trumpą laiką kreipėsi į teismą, siekdama įgyvendinti savo teises nuosavybės atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą procese. Teigia, kad įstatyme nustatytas terminas buvo praleistas ne nuo pareiškėjos ir jos motinos valios priklausančių priežasčių.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Mano, kad teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį panaikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja pareiškimu prašė atnaujinti praleistą terminą nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pakeitimui bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. R. įpėdinė A. E. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 11,48 ha žemės (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos pareiškimą atmetė. Apeliaciniame skunde, be kitų argumentų, pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, neteisingai vertino termino dokumentams pateikti praleidimo priežastis.
Bylos duomenimis nustatyta, kad E. L. (pareiškėjos motina) kartu su broliu P. E. 1991-11-27 Šilalės rajono Pajūrio apylinkės Agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą grąžinti K. R. turėtą žemę (b. l. 8). P. E. mirė (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pripažino kad E. L. yra laiku, t. y. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d. nustatytu terminu, pateikusi prašymą atkurti nuosavybės teises į S. R. 11,48 ha žemės nuosavybės teise atstatymą, tačiau vertino, kad nėra pagrindo terminą pateikti nuosavybės teisę ir giminystės ryšį pagrindžiančius dokumentus pripažinti praleistu dėl svarbių, pateisinamų priežasčių.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Pajūrio apylinkės agrarinės reformos tarnybai buvo pateiktas 1992-04-17 Lietuvos valstybinio archyvo pažymėjimas su duomenimis apie S. R. priklausiusius 11,48 ha žemės ir pažymėta, kad nėra žinių apie tai, jog K. R. (duomenys neskelbtini) turėjo 25 ha žemės (b. l. 9). Taip pat byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad Tauragės apskrities viršininko administracijos Šilalės rajono žemėtvarkos skyriaus Pajūrio seniūnijos 1999-01-27 pranešimu Nr. 74 E. L. informuota, jog dėl paveldimos buvusio savininko K. R. žemės (duomenys neskelbtini), ji privalo atvykti į žemėtvarkos skyrių iki 1999-05-01 (b. l. 10). Tauragės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šilalės rajono žemėtvarkos skyriaus Šilalės kaimiškosios seniūnijos 2001-12-07 Nr. 565 pranešimu E. L. informuota, jog 2001-08-03 LR Seimo priimtomis LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo bei Žemės reformos įstatymų pataisomis nustatytas galutinis terminas prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo padavimo bei valios dėl atlyginimo būdo už valstybės išperkamą žemę ketinimams pareikšti (2001-12-31) ir galutinis terminas dėl nuosavybės teises patvirtinančių bei giminystės ryšius įrodančių dokumentų pateikimo (2002-07-01), tuo pagrindu E. L. nurodyta kreiptis į teismą dėl įpėdinystės nustatymo, po S. R. mirties (b. l. 11).
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 10 str. 4 d. reglamentuoja, kad piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises į šį turtą patvirtinančių dokumentų, turėjo teisę juos pateikti šio įstatymo 17 str. nurodytoms institucijoms iki 2003-12-31, o piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Taigi nagrinėjamoje byloje pareiškėja turėjo įrodyti, jog terminas pateikti nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos tik objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie savo teisę, dėl kurios įgyvendinimo terminas praleistas, nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino atnaujinimo. Apeliantė pažymi, kad Lietuvos valstybinio archyvo 1992‑04-17 pažymėjime Nr. 15-449-R, esanti informacija pretendentams E. L. ir P. E. neperduota iki 2001 m., kai 2001-12-07 raštu Nr. 565 E. L. informuota, jog jai reikia kreiptis dėl įpėdinystės nustatymo po S. R. mirties. Apeliantė nurodo, kad tuo metu jos motina buvo garbaus amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų), todėl ji galbūt nelabai suprato, kad jai reikia kreiptis į teismą dėl įpėdinystės nustatymo ir toliau ieškojo giminystės ryšį įrodančių dokumentų. Bylos duomenimis E. L. 2008-04-23 notaro patvirtintu įgaliojimu įgaliojo pareiškėją N. M. tvarkyti visus reikalus, susijusius su žemės nuosavybės atkūrimu jos vardu, o (duomenys neskelbtini) E. L. mirė. Pareiškime pareiškėja N. M. nurodė, kad savo vaikams apie R. iki nacionalizacijos valdytą žemę E. L. nepasakojo, nuosavybės teisių atkūrimu rūpinosi pati. Tačiau byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų apeliantės teiginius, jog laikotarpiu nuo 2001 m. iki 2008 m. pareiškėjos motina E. L. dėjo pastangas giminystės ryšį įrodantiems dokumentams gauti ar tuo tikslu atliko kokius kitus aktyvius veiksmus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad bylos duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti, jog E. L. terminą dokumentams pateikti praleido dėl svarbių priežasčių.
Be to, pareiškėja N. M. nurodo, jog ji apie nurodytą situaciją sužinojo tik 2008 m., kai po ligos E. L. kai papasakojo apie senelių turėtas žemes, kurios buvo nacionalizuotos. Pareiškėja teigia, kad 2008-07-18 nuvyko į Šilalės rajono žemėtvarkos skyrių ir ji buvo supažindinta su nuosavybės teisių atkūrimo į R. žemę dokumentais, ir ji teikė užklausimus įstaigoms bei archyvams dėl trūkstamų dokumentų, kreipiesi į advokatą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad dauguma užklausimų atlikta ir atsakymai pateikti dar 2008 m. Tačiau vėliau tik 2013 m., t. y. beveik po penkerių metų, pareiškėja N. M. vėl ėmėsi aktyvių veiksmų, teikiant prašymus archyvinius duomenis saugančioms įstaigoms. Pareiškime nurodyta, kad 2008 m. buvo kreipėsi į advokatą, tačiau šiam neparengus dokumentų teismui, dokumentų originalus pareiškėja atsiėmė tik 2013 m., kad galėtų tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Protingumo principas įpareigoja asmenį domėtis savo teisėmis ir pareigomis bei atitinkamai elgtis apdairiai, rūpestingai, atidžiai, racionaliai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai E. L. ir jos teisių perėmėjos N. M. elgesį vertino kaip nepakankamai rūpestingą ir apdairų. Šiuo atveju su pareiškimu į teismą civilinio proceso tvarka kreiptasi tik 2014-09-29 (į Klaipėdos apygardos administracinį teismą – 2013-07-19), t. y. praėjus itin ilgam laiko tarpui nuo pareiškėjos sužinojimo apie esamą situaciją. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, kurioms esant būtų galima atnaujinti praleistą terminą. Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad tik 2014 m. gautas reikiamas atsakymas iš Lietuvos istorijos archyvo ir po šio dokumento gavimo pareiškėja per pakankamai trumpą laiką kreipėsi į teismą, siekdama įgyvendinti savo teises nuosavybės atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą procese, atsižvelgiant į paminėtą protingumo principą, nesudaro pagrindo daryti priešingas išvadas, kadangi dėl šių duomenų kreiptasi tik 2014-06-10, t. y., kaip minėta anksčiau, po itin ilgo delsimo laikotarpio. Šiuo atveju nenustačius svarbių priežasčių, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią pareiškėjos prašymo dalį dėl termino atnaujinimo atmetė.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, visiškai nenagrinėjo juridinę reikšmę turinčio fakto. Apeliantė nurodo, kad visus juridinę reikšmę įrodančius dokumentus ji gavo tik 2014 m. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nenustačius pagrindo atnaujinti praleistą terminą pateikti nuosavybės teisę įrodančius dokumentus, juridinio fakto nustatymas pareiškėjai nesukurs jokių teisinių pasekmių, tačiau taip pat įvertino pareiškėjos prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. R. įpėdinė A. E. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 11,48 ha žemės (duomenys neskelbtini), pagrįstumą ir šį prašymą atmetė. Pažymėtina, kad pagal CPK 444 str. 1 d. teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga ir šių faktų negalima patvirtinti esamais dokumentais (CPK 445str.). Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nenustačius pagrindo atnaujinti įstatymų nustatytą terminą nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti, pareiškėjos prašomas nustatyti faktas neturės juridinės reikšmės, t. y. kad nuo jo priklausytų asmens subjektinės teisės atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai ir remiantis CPK 444, 445 str. nuostatomis, pirmosios instancijos teismas neturėjo vertinti pateiktų įrodymų, o turėjo šią bylos dalį nutraukti (CPK 293 str. 1 p.). Todėl ši sprendimo dalis naikintina, o bylos dalis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutrauktina.
Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, tačiau dėl netinkamo proceso teisės normų taikymo, sprendžiant dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, skundžiamas sprendimas iš dalies keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinės instancijos teisme neviršija nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, dėl to nepriteistinos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Šilalės rajono apylinkės teismo 2014-12-18 sprendimą pakeisti.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjos N. M. pareiškimo reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir šią bylos dalį nutraukti.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.