Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas, rašytinio proceso tvarka spręsdamas ieškovo UAB „Nemuno būstas“ ieškinio atsakovui G. D. priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas Kauno apylinkės teisme reiškia atsakovui ieškinį dėl skolos priteisimo ir kitų reikalavimų. Pateiktas ieškinys neatitiko CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, kadangi ieškinyje nebuvo aiškiai suformuluotas jo faktinis pagrindas: vienoje ieškinio vietoje ieškovas nurodė, kad ieškinį grindžia tuo faktiniu pagrindu, kad atsakovas yra buto nuomininkas, o kitoje ieškinio dalyje ieškovas nurodė, kad ieškinį grindžia tuo faktiniu pagrindu, kad atsakovas yra to paties buto savininkas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje pažymi, kad konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas (kaip ir bet kuri kita asmens teisė) turi būti įgyvendinamas laikantis tam tikros tvarkos. Konstitucijos įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos nustatytos įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007). Konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai (tiek procesiniai, tiek tam tikru aspektu ir materialiniai) įstatymai. Konstitucijos nuostatos nustato tik teisę kreiptis į teismą, bet ne šios teisės įgyvendinimo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-518/2002; 2011 m. gruodžio mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011). Todėl aiškinant ir taikant atskiras visuomeninių santykių sritis reglamentuojančius įstatymus, negali būti paneigta konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą. Tačiau pažymėtina, kad teisė į teisminę gynybą negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Ieškovas, būdamas administravimo paslaugų teikėju, reiškė ieškinį atsakovui- vartotojui, tačiau, kaip jau yra nurodyta nutartyje aukščiau, reiškiamas ieškinys CPK ieškinio pareiškimui keliamų reikalavimų neatitiko.

Pažymėtina, kad nurodytas ieškinio trūkumas yra teisiškai reikšmingi jau ieškinio priėmimo proceso stadijoje, kadangi atsiliepimo į ieškinį nepateikimo atveju ieškovas siekia bylos užbaigimo sprendimu už akių. Todėl atsiliepimo į ieškinį nepateikimo atveju, pašalinti aukščiau nurodytų ieškinio trūkumų parengiamojo teismo posėdžio metu nebūtų jokios galimybės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje pažymi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; ir kt.), kad pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida. Teismas, priimdamas ieškinį privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios. Šių tikslų teismas gali pasiekti taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Priimdamas ieškinį pirmosios instancijos teismas, matydamas, kad ieškinio faktinis pagrindas ir dalykas nėra suformuluoti pilnai, privalo pasinaudoti ieškinio trūkumų šalinimo institutu ir nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas ieškovą pašalinti ieškinio trūkumus (CPK 115, 138 straipsniai). (Lietuvos Aukščiausio Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2011). Procesinę situacija, kai ieškinio dalykas ir pagrindas yra suformuluoti ydingai, teismas turi teisę išspręsti ieškinio priėmimo metu, ir, nustatęs, kad pateiktas ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnyje nustatytų ieškinio turinio reikalavimų, turi nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausio Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2011).

Todėl teismas 2016-05-23 nutartimi pripažino, kad reiškiamas ieškinys neatitinka CPK reikalavimų ir šis ieškinio trūkumas yra reikšmingas jau šioje civilinio proceso stadijoje, nurodė ieškovui paminėtą ieškinio trūkumą ir nustatė terminą šio ieškinio trūkumo pašalinimui (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis).

Kadangi ieškinį ieškovas pareiškė naudodamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau- EPP), teisme buvo pradėta elektroninės formos civilinė byla. Kauno apylinkė teismo nutartis, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 9 dalimi ieškovui buvo išsiųsta elektroninių ryšių priemonėmis per EPP. Aukštesnės instancijos teismai savo praktikoje pažymi, kad vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi, įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2014-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2197-254/2014). Todėl pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, teismo nutarties įteikimo ieškovui diena yra laikoma 2016-05-24.

Ta pačia teismo nutartimi ieškovui buvo išaiškinta nutarties apskundimo tvarka ir terminai. Atskiruoju skundu nutartis per įstatymo nustatytą terminą apskųsta nebuvo, todėl įsiteisėjo, nuo tos dienos yra privaloma ir turi būti vykdoma (CPK 18 straipsnis).

Teismų praktiką, kad tuo atveju, jeigu CPK numato galimybę skųsti teismo nutartį dėl termino trūkumų šalinimui nustatymo, ar tokios nutarties dalį, o asmuo teise paduoti atskirąjį skundą nepasinaudoja, tai tokios teismo nutarties, ar jos dalies, kuri galėjo būti skundžiama atskiruoju skundu bet nebuvo apskųsta ir įsiteisėjo, pagrįstumo klausimas iš naujo nespręstinas ir ji turi būti privalomai vykdoma, formuoja aukštesnių instancijų teismai (pavyzdžiui, Lietuvos Apeliacinio Teismo 2011-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1116/2011).

Teismo nutartimi ieškinio trūkumų pašalinimui nustatytas terminas pasibaigė. Per teismo paskirtą terminą ieškovas į civilinę bylą pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo nutartyje aukščiau nurodyto ieškinio trūkumo nepašalino- patikslintame ieškinyje vėl nėra aiškiai suformuluotas jo faktinis pagrindas: vienoje ieškinio vietoje ieškovas vėl nurodo, kad ieškinį grindžia tuo faktiniu pagrindu, kad atsakovas yra buto nuomininkas, o kitoje ieškinio dalyje ieškovas vėl nurodo, kad ieškinį grindžia tuo faktiniu pagrindu, kad atsakovas tą patį butą turi nuosavybės teise. Kadangi ieškovas per teismo nustatytą terminą nepašalino ieškinio trūkumų, kuriuos teismas įsiteisėjusia ir vykdyti privaloma nutartimi jau yra pripažinęs esminiais, ieškinys laikytinas nepaduotu (CPK 138 straipsnis, 115 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 138 straipsniu, 115 straipsnio 3 dalimi, 290-291 straipsniais,

nutaria:

Ieškovo UAB „Nemuno būstas“ ieškinį atsakovui G. D. laikyti nepaduotu.

Siųsti ieškovui nutarties patvirtintą kopiją.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.