- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-02
- Bylos Nr.
- 2A-758-324/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-10003-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė (pran.), Jolita Cirulienė, Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „FPI Baltic“
- Kategorijos
- 11.9.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės ir Gintauto Koriagino, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „FPI Baltic“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14353-752/2011 pagal T. K. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „FPI Baltic“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio ir neturtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė prašė pripažinti neteisėtu jos atleidimą iš darbo atsakovo 2011 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 11/09 nuo 2011 m. birželio 13 d. pagal DK 129 straipsnio 2 dalį, priteisti iš atsakovo vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti iš atsakovo 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Šalies argumentai
Nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio 19 d. pagal neterminuotą darbo sutartį Nr. 032 atsakovo įmonėje įsidarbino sukirpėja. 2010 m. balandžio mėn. UAB „FPI Baltic“ buvo įdarbinta nauja meistrė V. B., kuri ėmė tiesiogiai kontroliuoti ieškovės ir kitų ceche dirbančių sukirpėjų darbą. Dėl nuolatinio nepagrįsto V. B. priekabiavimo, grasinimo susidoroti bei spaudimo išeiti iš darbo kilo didelė emocinė įtampa, prasidėjo nesutarimai, sąlygos dirbti tapo itin nepalankios. Ieškovės darbo užmokestis su priedu, priklausomai nuo per mėnesį išdirbtų valandų, buvo apie 1 900–2 000 Lt, tačiau intensyvėjant nesutarimams su V. B., jis ženkliai sumažėjo, kintamo dydžio priedas buvo itin mažas arba visai nemokamas (darbo užmokestis 2011 m. sausio mėn. – 1 780 Lt, vasario mėn. – 1 000 Lt). Dėl šių aplinkybių bei didžiulio emocinio spaudimo 2011 m. kovo 12 d. ieškovė raštu kreipėsi į darbdavį (įmonės direktorę D. V.). Ieškovei buvo pateiktas atsakymas, jog priedai yra mokami ir įvardintas išmokėtų priedų dydis. 2011 m. balandžio 13 d. ieškovei buvo įteiktas pranešimas apie darbo sutarties nutraukimą, nurodant, kad ji atleidžiama iš darbo dėl įmonėje atliekamų struktūrinių pertvarkymų, taip pat dėl nekokybiškai, nepareigingai atliekamo darbo ir nederamo elgesio darbo metu. Dirbdama įmonėje ieškovė nepastebėjo joje vykstančių struktūrinių pertvarkymų, jos darbo krūvis ir užsakymų skaičius nesumažėjo. Atsakovas taip pat nepateikė duomenų, kad įmonėje būtų vykdomi struktūriniai pertvarkymai, dėl kurių atsirado būtinybė atleisti darbuotoją. Iš asmenų, dirbančių sukirpėjos pareigose, buvo atleista tik ieškovė. Prieš atleidžiant ieškovę iš darbo DK 129 straipsnio 2 dalies pagrindu, ji ne kartą sulaukė grasinimų iš UAB ,,FPI Baltic“ administracijos darbuotojų, spaudimo išeiti savo noru. Manydama, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai, ieškovė kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrių. Dėl didžiulio emocinio spaudimo ir grasinimų darbo vietoje ji taip pat kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariatą. 2011 m. gegužės 5 d. buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, pažymint, kad meistrė V. B. oficialiai raštiškai įspėjama dėl neleistino, visuomenės interesams priešingo elgesio su T. K. Ieškovė turi 35 metų sukirpėjos darbo patirtį, yra kruopšti ir pareiginga, todėl kiti darbdaviai ir atsakovas dėl jos atlikto darbo kokybės ar elgesio darbo metu jokių priekaištų niekada neturėjo. Gavusi pranešimą apie numatomą jos atleidimą iš darbo, ieškovė sužinojo, jog turi penkis tarnybinius pranešimus apie nekokybiškai, nepareigingai atliekamą darbą. Šių pranešimų ji nėra mačiusi, drausminės nuobaudos jai nebuvo paskirtos. Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus 2011 m. gegužės 16 d. sprendime nurodyta, kad patikrinimo metu buvo pateikti 2010 m. spalio 6 d., 2010 m. lapkričio 26 d., 2010 m. gruodžio 7 d., 2011 m. sausio 27 d., 2011 m. kovo 9 d. pranešimai dėl ieškovės netinkamo elgesio ir nepareigingumo. Ieškovė nebuvo informuota apie tai, kas ir dėl ko surašė šiuos pranešimus. Dėl atsakovo įgaliotų asmenų (direktorės D. V., meistrės V. B.) neteisėtų veiksmų – didelio psichologinio spaudimo, grasinimų, nuolatinio žeminimo kitų darbuotojų akivaizdoje – ieškovė patyrė didelį emocinį sukrėtimą, reputacijos pablogėjimą, tapo uždaresnė bei nervingesnė. Darbo metu buvo nuolat ribojami elementarūs jos poreikiai – griežtai kontroliuojamas tualete praleistas laikas, draudžiamos net itin trumpos kelių minučių poilsio pertraukos, visiškai neleidžiama naudotis mobiliuoju telefonu. Kartą ieškovė apsaugos poskyryje buvo sustabdyta ir darbuotojų akivaizdoje itin nuodugniai patikrinti visi jos asmeniniai daiktai, nurodant, kad ji yra įtariama vagyste. Šiems išgalvotiems teiginiams nepasitvirtinus, buvo paleista namo. Dėl nurodytų veiksmų patyrė didžiulį pažeminimą ir sukrėtimą. Dėl nuolatinės įtampos sutriko miegas, negali pailsėti bei atgauti emocinės pusiausvyros.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino. Pripažino, kad darbo sutartis tarp ieškovės ir atsakovo 2011 m. birželio 13 d. direktoriaus įsakymu Nr. 11/09 pagal DK 129 straipsnio 2 dalį nutraukta neteisėtai, nusprendė į darbą ieškovės negrąžinti, nustatė, kad minėta darbo sutartis nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos, priteisė iš atsakovo ieškovei 12 728,34 Lt (priskaityta suma) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos (2011 m. birželio 13 d.) iki teismo sprendimo paskelbimo dienos (2011 m. gruodžio 20 d.) ir po 96,72 Lt (priskaityta suma) už priverstinės pravaikštos laiką po teismo sprendimo paskelbimo (nuo 2011 m. gruodžio 21 d.) iki jo įsigaliojimo dienos, atmetė ieškinio dalį dėl 3 000 Lt neturtinės žalos priteisimo.
Sprendė, kad neženkliai mažesnis 2011 m. minkštųjų baldų užsakymų skaičius nebuvo pakankamai svarbi priežastis atleisti ieškovę. Pažymėjo, kad iki šiol atsakovas tebegamina minkštuosius baldus, korpusinių baldų gamybos linija dar neįdiegta. Konstatavo, kad po ieškovės atleidimo į pagalbinės darbininkės pareigas buvo priimta N. K., kuri faktiškai atliko ir sukirpėjos pareigas, atsakovas nepateikė duomenų apie ieškovės darbo vietos (vieno sukirpėjo etato) panaikinimą. Sprendė, kad ieškovės atleidimas yra ekonomiškai nepagrįstas ir nepateisinamas DK 129 straipsnio prasme, todėl nėra pagrindo vertinti pateiktus įrodymus, susijusius su ieškovės darbo našumu, svarstyti, ar nebuvo pažeistos ieškovės teisės likti dirbti, kai mažinamas etatų skaičius. Vertino, kad atsakovas nepateikė pakankamai įrodymų, jog ieškovė dėl jos elgesio darbe negalėjo eiti jai pavestų pareigų. Konstatavo, kad ieškovė turėjo didelę sukirpėjos darbo patirtį, buvo išsiugdžiusi savus metodus broko atvejui, žymėdama ir skaičiuodama gaminius, ji nenusižengė vidaus darbo tvarkai. Padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė tarnybiniuose pranešimuose nurodytų priekaištų dėl darbo kokybės ir našumo. Sprendė, kad, nesant tinkamai reglamentuotos darbo užmokesčių priedų skaičiavimo tvarkos, ieškovė turėjo pagrindo piktintis meistrės pastabomis dėl to, kad ji turėtų dirbti intensyviau, našiau, kad jai bus sumažintas darbo užmokestis, vertinti tai kaip nepagrįstą priekabiavimą. Laikė, kad susidariusi konfliktinė situacija darbe iš dalies buvo sąlygota netinkamo darbo organizavimo, kai meistrei visiškai aišku ir suvokiama, kokiais tempais ir pagal kokius jos nustatytus normatyvus turi būti dirbama, nors ta tvarka ir normatyvai darbuotojoms neaiškūs ir nesuprantami. Pažymėjo, kad atsakovo pozicija, kai darbuotojoms nepaaiškinama reikalavimų esmė, netiriami jų nusiskundimai, vertinami tik meistrės rašomi tarnybiniai pranešimai, yra neteisinga, neadekvati situacijai, lėmusi kilusių konfliktų gilėjimą, įtampos ir nepasitenkinimo tarp meistrės ir ieškovės atsiradimą. Vertino, kad nei liudytojos E. K. nurodytas konfliktas su ieškove, kurio pastaroji neginčijo, nei kiti liudytojos nurodyti ieškovės netinkamo elgesio pavyzdžiai, apie kuriuos ji sprendė iš „nuogirdų“, nesudaro pagrindo manyti, kad ieškovė buvo nesugyvenamo charakterio, kėlė konfliktus. Įvertinęs aplinkybes, jog ieškovė buvo priimta su trijų mėnesių bandomuoju laikotarpiu, o jos nesugyvenamas charakteris, anot atsiliepime išdėstytų aplinkybių, išryškėjo jau darbo pradžioje, sprendė, jog neaiškios ieškovės neatleidimo, jai neišlaikius išbandymo, priežastys, drausminio poveikio priemonių jai neskyrimas. Padarė išvadą, kad dėl patirtų neigiamų išgyvenimų ieškovei neabejotinai padaryta neturtinė žala, tačiau ją pilnai kompensuoja priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už visą laikotarpį nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, kuris nemažintinas, todėl nepriteistina 3 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti.
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 27 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovo ieškovei 1 400 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas nurodo, jog sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškinys, neteisėta ir nepagrįsta.
Žemesnės instancijos teismas
Pažeistas CPK 17 straipsnyje įtvirtintas šalių lygiateisiškumo principas. Sprendimo aprašomojoje dalyje bylos nagrinėjimo iš esmės metu užfiksuotos aplinkybės nurodytos neobjektyviai, sudarant įspūdį dėl tariamo atsakovo nesąžiningumo, tinkamos darbo tvarkos neužtikrinimo ir siekio nepagrįstai atleisti ieškovę. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje vertinami tik ieškovei palankūs parodymai, atitinkamai nevertinami atsakovo nurodytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai.
Pažeidžiant CPK 185 straipsnį, 187 straipsnio 2 dalį, nepagrįstai konstatuota, kad, atleidus ieškovę, įmonėje iš esmės ir toliau dirba trys sukirpėjos, įskaitant pagalbinę darbuotoją N. K. Nevertinta, kad civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsakovo atstovė D. V. nurodė, kad geriausiu įmonės veiklos laikotarpiu atsakovė turėjo tris sukirpėjas (N. M., D. G. ir T. K.), pagalbinę darbuotoją (Z. I.) bei dažnai naudojosi partnerių UAB „Scapa Baltic“ teikiamomis sukirpimo paslaugomis, o šiuo metu suspėjama dirbant dviem sukirpėjoms (N. M., Z. K.) bei pagalbinei darbuotojai (N. K.), į partnerių įmonę UAB „Scapa Baltic“ sukirpti vežama tik tuomet, kai dubliuojasi užsakymai (byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2011 m. UAB „Scapa Baltic“ paslaugomis naudotasi tik 3 kartus). Aplinkybę, jog ankstesniais metais atsakovo įmonėje be minėtų trijų sukirpėjų sukirpėjos funkcijas atlikdavo ir valytoja Z. I., UAB „FPI Baltic“ nedirbanti nuo 2011 m. sausio 18 d., bylos nagrinėjimo metu patvirtino pati ieškovė.
Neatsižvelgus į aplinkybę, kad sukirpėjų skaičius atsakovo įmonėje sumažėjo, ir konstatavus, kad ieškovė negalėjo būti atleista dėl įvykusių organizacinių pertvarkymų, pažeista CPK 185 straipsnio 1 dalis ir 263 straipsnis.
Pažeidžiant CPK 176 straipsnio 1 dalį, neatsižvelgta į atsakovo nurodytą aplinkybę, kad, mažėjant užsakymų skaičiui, atsakovui yra pigiau ir ekonomiškai naudingiau naudotis partnerių UAB „Scapa Baltic“ teikiamomis sukirpimo paslaugomis nei turėti trečią nuolatinę sukirpėją. Nuspręsta, jog mažesnis 2011 m. minkštųjų baldų užsakymų skaičius nebuvo pakankamai svarbi priežastis atleisti ieškovę, nors teismas nėra kompetentingas vertinti įmonės struktūrinių pertvarkymų ekonominio tikslingumo, t. y., ar užsakymų sumažėjimas yra pakankamas tam, kad reikėtų mažinti darbuotojų skaičių.
Nevertinant visų byloje nustatytų aplinkybių visumos, nesilaikyta CPK 185 straipsnio reikalavimų, nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, aiškinant ir taikant įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008, 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010, 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Kaip visuma svarbių aplinkybių vertintina tai, kad minkštųjų baldų užsakymų skaičius sumažėjo, organizaciniai pertvarkymai, siekiant optimalesnio ir našesnio darbo, pradėti 2010 m., į darbą priėmus V. B., atsakingą už cecho darbo priežiūrą, gamybos perorientavimas į korpusinių baldų gamybą pradėtas 2010 m., pasirašius sutartį dėl Europos Sąjungos skiriamos paramos, įmonei persiorientuojant į produktų, kuriems nereikalinga oda, gamybą, anksčiau ar vėliau sukirpimo funkcijos nebereikės atlikti arba jos reikės minimaliai, atsakovo įmonėje šiuo metu dirba tik dvi sukirpėjos ir viena pagalbinė darbuotoja, perkama mažiau paslaugų iš UAB „Scapa Baltic“.
Pažeidžiant CPK 185 straipsnį, nevertinti su ieškovės darbo našumu susiję įrodymai. Sumažėjęs ieškovės darbo našumas (nustatytas palyginus jos ankstesnius darbo rezultatus su vėlesniais) ir aplinkybė, jog likusios sukirpėjos gali susitvarkyti su esamu darbo krūviu, buvo viena iš itin svarbių priežasčių, atsakovą paskatinusių mažinti sukirpėjų skaičių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad jei darbo funkcijoms atlikti užtenka mažiau darbuotojų, atleidimas pagal DK 129 straipsnį laikytas teisėtu ir pagrįstu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2004).
Išvada, kad atsakovas nepateikė pakankamai įrodymų, jog ieškovė dėl jos elgesio darbe negalėjo eiti jai pavestų pareigų, padaryta objektyviai neįvertinus visų civilinėje byloje duotų paaiškinimų, liudytojų parodymų ir pateiktų įrodymų, tuo pažeidžiant CPK 176 straipsnio 1 dalį ir 185 straipsnį.
Priimant sprendimą, remtasi tik ieškovės ir jai šališkos liudytojos D. G. parodymais, nevertinant didžiosios dalies teismo posėdžio protokole užfiksuotų atsakovo atstovės direktorės D. V. paaiškinimų, darbuotojų V. B. ir E. K. parodymų. Sprendžiant dėl liudytojos D. G. šališkumo, neturi reikšmės pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad ši liudytoja jau nebedirba įmonėje, nes D. G. ieškovė buvo nurodžiusi savo ieškinyje, kuris buvo parengtas tuo metu, kai D. G. dirbo atsakovo įmonėje.
Teismas, vertindamas, ar ieškovės asmeninės charakterio savybės ir elgesys darbo metu buvo kliūtis ieškovei toliau dirbti atsakovės įmonėje, buvo šališkas ir subjektyvus. Nurodant, kad teismas atkreipia dėmesį į tai, jog „jos [ieškovės] netenkino priekabus ir smulkmeniškas vadovavimo būdas prižiūrint jos [ieškovės] vykdomas darbo funkcijas. Jos išsakytus priekaištus laikė spaudimu, persekiojimu, jos teisių pažeidimu <...>“, remtasi tik subjektyvia ieškovės nuomone, pažeidžiant šalių lygiateisiškumo principą, nepasisakyta dėl E. K. ir V. B. parodymų. Nevertintos aplinkybės, kad ieškovė konfliktavo su technologe E. K., kalbėdavo su ja pakeltu tonu, nereaguodavo į jos klausimus, keldavo jai įtampą, dėl kurios E. K. nuolat verkdavo, norėjo išeiti iš darbo, ieškovė piktai atsikirsdavo į meistrės V. B. pastabas, ragino kitas darbuotojas dirbti lėčiau ir t. t.
Nepagrįsta išvada, kad ieškovė turėjo pagrindą atvirai konfliktuoti su atsakovės darbuotoja V. B., o pačios ieškovės netinkamą elgesį iš esmės galima paaiškinti atsakovės blogu darbo organizavimu ir neaiškia priedų prie atlyginimo mokėjimo sistema. Neatsižvelgta aplinkybę, kad ieškovės netinkamas elgesys pasireiškė jau pirmaisiais jos darbo įmonėje metais (kai dėl ieškovės elgesio iš darbo norėjo išeiti technologė E. K.).
Nepagrįsta ir CPK 185 straipsnio 1 dalį, bendruosius protingumo ir teisingumo principus pažeidžianti išvada, jog atsakovo atstovė D. V. nesiaiškino tikrųjų konfliktų priežasčių, betarpiškai pasitikėjo V. B. perduodama informacija, dėl to ieškovės nuolatiniai įžeidinėjimai ir nepagarba kolegoms yra pateisinami. Ieškovė įžeidinėjo ne tik atsakovo darbuotoją V. B., tačiau, keldama chaosą, skleisdama apkalbas, piktybiškai skatindama nedirbti kitas darbuotojas, rodė nepagarbą įmonei, kurioje dirbo. Teismo posėdžio metu direktorė D. V. nurodė, jog žinojo, kas vyksta ceche ir siekė objektyviai išsiaiškinti konfliktų priežastis, tačiau ieškovė nesugebėjo jų įvardinti. Dėl to nepagrįstai konstatuota, jog atsakovas nesidomėjo kylančių konfliktų priežastimis ir viską paliko savieigai. Konfliktiškas ir nelojalus ieškovės elgesys negali būti pateisinamas tuo, kad ieškovė V. B. darbo funkcijų atlikimą laikė priekabiu, kad ieškovė turi ilgametę sukirpimo darbo patirtį. Tai nesuteikia jai teisės ignoruoti meistrės pastabas ar šiurkščiai į jas reaguoti.
Nepagrįstai nuspręsta, kad neegzistavo ekonominės priežastys ir realūs struktūriniai pertvarkymai, dėl kurių ieškovę buvo galima pagrįstai atleisti iš darbo pagal DK 129 straipsnio 2 dalį. Minkštųjų baldų užsakymų skaičius mažėjo, tai papildomai patvirtina pažyma apie minkštųjų baldų gamybai sukirptų medžiagų kiekį 2009-2011 m. Iš šios pažymos matyti, kad 2011 m. gaminių iš odos kiekis, skaičiuojant odos poreikį (m²), lyginant su 2010 m., sumažėjo 8 927 m², t. y. 32 procentais. Gaminių iš odos užsakymų mažėjimas lėmė sprendimą sumažinti odos sukirpėjų skaičių, nes esamiems užsakymams įvykdyti atsakovui pakanka dviejų sukirpėjų. Atsakovas pateikė daug duomenų, kad šiuo metu įmonėje dirba dvi sukirpėjos ir pagalbinė darbuotoja, UAB „Scapa Baltic“ paslaugomis 2011 m. naudotasi minimaliai, tuo tarpu dirbant ieškovei buvo trys sukirpėjos, sukirpimo funkcijas taip pat atlikdavo valytoja, o UAB „Scapa Baltic“ sukirpimo paslaugomis buvo naudojamasi pakankamai dažnai. Dėl blogėjančios situacijos minkštųjų baldų rinkoje atsakovas 2010 m. pradėjo sistemingą persiorientavimą į korpusinių baldų, kuriems nereikalinga oda, gamybą. 2010 m. pasirašyta sutartis dėl Europos Sąjungos paramos gavimo leidžia teigti apie konkrečius pasikeitimus, o ne tik jų planavimą. Atsakovas gavo piniginę paramą, persikėlė į kitas patalpas, sudarė itin didelės vertės medžio apdirbimo staklių pirkimo sutartį. Atsakovo vykdomi struktūriniai pertvarkymai klaidingai tapatinti su momentu, kai atsakovo įmonėje bus pradėti gaminti korpusiniai baldai. Struktūriniai pertvarkymai – tai ilgalaikis procesas, kurio metu įmonė keičia veiklos pobūdį, struktūrą ir t.t. Optimizavus darbą ir nuosekliai planuojant pereiti prie kitokio pobūdžio baldų gamybos, kurioje odos sukirpimo funkcijos neatliekamos, atsakovės įmonei nebereikėjo trijų sukirpėjų.
Nepagrįstai nuspręsta, kad ieškovės konfliktai su atsakovo darbuotojais, rodoma nepagarba ir skatinama vidinė nesantaika nėra pakankamos priežastys laikyti ieškovės elgesį svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 straipsnio 2 dalį. Nevertinta, kad, atsižvelgiant į suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2011), atsakovės elgesys pripažintinas netinkamu pagal DK 129 straipsnio 2 dalį. Neatsižvelgta, kad dėl konfliktų su ieškove technologė E. K. norėjo išeiti iš darbo. Nelogiška išvada, kad ieškovės konfliktavimas buvo pagrįstas, kadangi dėl to buvo kaltas priekabus, smulkmeniškas tiesioginės vadovės V. B. vadovavimo būdas, prižiūrint jos vykdomas darbo funkcijas. Atsižvelgiant į tai, kad sukirpėjoms mokama už išdirbtą laiką, normalu, kad darbdavys yra suinteresuotas, jog per tą laiką būtų dirbama našiai, todėl nepagrįstas sprendimo motyvas, jog ieškovė turėjo teisę piktintis meistrės V. B. pastabomis dėl to, kad ieškovė turėtų dirbti intensyviau. Nepagrįstai meistrės V. B. išsakomos pastabos vertintos kaip nepagrįstas priekabiavimas, neatsižvelgta į liudytojos V. B. paaiškinimus, jog pastabos buvo sakomos dėl to, kad ieškovė mėgdavo pasivaikščioti, pažiūrėti, kaip gaminiai atrodo, kaip siuvama, dėl to, kad ieškovės darbo našumas krito. Ieškovės ilgametis darbo stažas ar saviti darbo metodai nėra pateisinama priežastis atsisakyti vykdyti tiesioginio vadovo nurodymus. Esminiai konfliktai su kitomis atsakovo darbuotojomis kildavo tada, kai ieškovei tekdavo dirbti su jos darbą tiesiogiai kontroliuojančiu asmeniu (E. K., V. B.). Atsakovo įmonė suinteresuota našiu ir produktyviu komandiniu darbu, todėl darbuotojas, priešiškai nusiteikęs bet kokio vadovaujančio asmens atžvilgiu, iš principo nesutinkantis atsižvelgti į vadovaujančio asmens pastabas, yra akivaizdžiai netinkamas. Ieškovės nuolatinis piktybinis atsikalbinėjimas dirbti, kitų darbuotojų skatinimas dirbti lėčiau ir mažiau laikytinas nelojaliu ir įmonės interesams kenkiančiu elgesiu. Darbdavys pats nusprendžia, kokiomis savybėmis ir kvalifikacija pasižyminčiam darbuotojui kokius įgaliojimus suteikti, todėl ieškovės subjektyvi nuomonė dėl jai duotų nurodymų tikslingumo nepateisina ieškovės šiurkštaus reagavimo į pastabas. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ieškovės subjektyvia nuomone remtis kaip objektyviu faktu. 2011 m. lapkričio 11 d. teismo posėdžio metu atsakovo direktorė D. V., darbuotojos V. B. ir E. K. nurodė, jog ieškovės nuolatiniai atsikalbinėjimai, įžeidinėjimai, vieši konfliktai kėlė įtampą ir stresą kitiems darbuotojams, kuris mažino jų darbo našumą, pasitenkinimą darbu. Išvada, kad ieškovė į darbą buvo priimta trijų mėnesių bandomajam laikotarpiui, todėl pasireiškus ieškovės konfliktiškam būdui, atsakovas galėjo ją atleisti dar darbo pradžioje, o ne nusprendusi optimizuoti įmonės darbą, neatitinka darbo santykių stabilumo principo (DK 2 straipsnio 1 dalies 8 punktas) ir laikytina nepagrįsta. Surasti darbuotoją yra sudėtinga, jam adaptuotis naujoje darbo aplinkoje reikia laiko, atsakovas nenori priimti darbuotojų tam, kad su jais konfliktuotų ar iškart juos atleistų. Dėl to atsakovas siekė, jog ieškovė pritaptų kolektyve, kad tarp technologės E. K. ir ieškovės neliktų tiesioginio pavaldumo keitė cecho struktūrą, vadovauti siuvimo–sukirpimo cechui į darbą priėmė meistrę V. B.
Prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad teismo sprendimo aprašomoji dalis nėra teismo posėdžio protokolas, jam keliami kiti apimties ir išsamumo reikalavimai. Sprendimo motyvuojamoje dalyje nuosekliai ir išsamiai analizuojami abiejų šalių pateikti įrodymai. Tai, kad apelianto pateikti įrodymai nebuvo įvertinti kaip patvirtinantys išimtinai jos poziciją ir nurodomas aplinkybes, nereiškia, kad priimtas teismo sprendimas yra neteisėtas. Įvertinus aplinkybę, kad sukirpėjos funkcijas po ieškovės atleidimo atliko ir N. K., o po D. G. išėjimo iš darbo 2011 m. rugsėjo 16 d. – Z. K., akivaizdu, kad sukirpėjų darbo krūvis įmonėje nesumažėjo. Atsakovas teismui 2011 m. spalio 26 d. pateikė tris darbuotojų sąrašus. Juose Z. K. nėra, tačiau liudytoja D. G. 2011 m. lapkričio 11 d. teismo posėdyje nurodė, jog, jai išėjus iš darbo 2011 m. rugsėjo 16 d., sukirpėjomis dirba N. M., N. K. ir Z. (K.). Atsakovo vadovė 2011 m. lapkričio 11 d. paminėjo, kad prie kietųjų baldų gamybos įmonė dar neperėjo. Ieškovės atleidimo iš darbo dieną įmonėje dirbo 6 asmenys, atliekantys baldų apmušėjų funkcijas. Bylos nagrinėjimo metu įmonėje tebedirbo tie patys 6 asmenys (apmušėjas R. A., neįrašytas 2011 m. rugpjūčio 8 d. darbuotojų sąraše, vėliau grįžo dirbti į UAB „FPI Baltic“). Po ieškovės atleidimo iš darbo sukirpėjų ir baldų apmušėjų, susijusių išimtinai tik su minkštųjų baldų gamyba, skaičius liko nepakitęs. Šios aplinkybės patvirtina, kad jokie realūs struktūriniai pertvarkymai ieškovės įspėjimo apie atleidimą iš darbo laikotarpiu ir atleidimo dieną atsakovo įmonėje nevyko. Ieškovės atleidimas iš sukirpėjos pareigų buvo vienintelis įmonėje (kitų darbuotojų, dalyvaujančių minkštųjų baldų gamyboje, skaičius nepakito), nesusijęs su įmonės ketinimais pereiti nuo minkštųjų prie kietųjų baldų gamybos. Atsakovo įmonėje nebuvo nustatyta normų ar kiekių, kuriuos sukirpėjos turi įvykdyti, jų darbo apmokėjimas nebuvo susietas su našumo įvertinimu, ginčo dėl to nėra, todėl našumas negalėjo tapti sukirpėjų skaičiaus mažinimo priežastimi. Atsakovo darbuotoja V. B., kontroliavusi sukirpėjų darbą, teismo posėdžio metu pripažino, kad sukirpėjų našumo procentą ji išvesdavo pati, įvertinusi sukirptų gaminių kiekį ir tam sugaištą laiką, tačiau pagal tai darbo užmokestis nebuvo skaičiuojamas, našumo duomenys niekur nebuvo oficialiai fiksuojami. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad įmonėje buvo planuojama pereiti prie vienetinės apskaitos (atlyginimo pagal atliktų darbų kiekį), tačiau ši tvarka nebuvo įgyvendinta. V. B. 2011 m. lapkričio 11 d. teismo posėdyje nurodė, kad normas skaičiuoti „buvo nurodymas“ (t. 2, b. l. 56), tačiau atsakovas nepateikė tai patvirtinančio dokumento. Jokių konkrečių priekaištų dėl darbo kokybės ieškovei nereiškė nei atsakovo direktorė, nei sukirpėjų darbui vadovavusi V. B., nei ankstesnė technologė E. K.. Ieškovės darbo UAB „FPI Baltic“ laikotarpiu jai nebuvo skirtos jokios drausminės nuobaudos, todėl laikytina, kad pranešime dėl įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą buvo nurodytos tikrovės neatitinkančios aplinkybės apie ieškovės neva nekokybiškai ar nepareigingai atliekamą darbą. Tai, kad ieškovės darbo našumas buvo geresnis arba panašus į kitų įmonėje dirbusių (dirbančių) sukirpėjų, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai apie sukirptų gaminių kiekį. Buvusi UAB „FPI Baltic“ darbuotoja, sukirpėja D. G., būti liudytoja byloje buvo pakviesta dėl to, kad jai buvo žinomos bylai reikšmingos aplinkybės, t. y. sukirpėjoms tenkantys darbo krūviai, atlyginimo skaičiavimo metodika, psichologinė atmosfera darbo vietoje ir kt. Nėra įrodymų, kad įmonėje realiai buvo įvykdyti kokie nors pertvarkymai. Liudytojos nepatvirtino, kad įmonėje faktiškai būtų pastatyti nauji įrengimai ar įdiegta nauja kietųjų baldų gamybos linija. Įmonės direktorė D. V. posėdžio metu pripažino, kad nė vienas kietųjų baldų gamybos užsakymas įmonėje dar nėra įvykdytas (t. 2, b.l. 51). Nežymus UAB „FPI Baltic“ gautų minkštųjų baldų užsakymų skaičiaus kritimas, didėjantis įmonės pelnas nerodo dramatiško nuosmukio įmonėje, dėl kurio būtų buvę ekonomiškai nuostolinga turėti tris minkštųjų baldų srityje dirbančias sukirpėjas. Tarnybiniai pranešimai neva pagrindžiantys netinkamą ieškovės elgesį yra surašyti iš esmės dėl to, kad V. B. buvo nepriimtini ieškovės atsakymai į užduodamus klausimus arba tų atsakymų tonas. Dėl V. B. daromo spaudimo, nepagrįstų priekabių ir netikslių darbo instrukcijų, netikėtai ir be jokio pagrindo (lokalinio darbo teisės akto ar kt.) bandomos įvesti naujos darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos kildavo konfliktai, privedę ieškovę prie depresijos. Jei iš tiesų būtų egzistavusios atsakovo nurodomos aplinkybės („konfliktiškas ieškovės elgesys nuo pat darbo pradžios, nuolatinis piktybinis atsikalbinėjimas dirbti, nelojalus ir įmonės interesams kenkiantis elgesys“), ieškovė būtų atleista iš pareigų jau darbo įmonėje pradžioje, gavusi nors vieną drausminę nuobaudą arba sulaukusi pastabų iš įmonės direktorės D. V.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apygardos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnio antroji dalis).
Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 129 straipsnio pirmąją dalį priežasčių (ekonominių sąlygų apspręstų struktūrinių pertvarkymų ir nederamo elgesio darbe) nebuvimo.
Sutiktina su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas vertino atsakovo įmonės struktūrinių pertvarkymų ekonominį tikslingumą, t.y. pasisakydamas, ar užsakymų sumažėjimas yra pakankama priežastis darbuotojų skaičiaus mažinimui, viršijo savo kompetenciją.
Formuodama teismų praktiką dėl DK 129 straipsnio antrosios dalies nuostatų aiškinimo ir taikymo, 2011 m. balandžio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje, priimtoje civilinėje byloje nr.3K-3-165/2011 pagal ieškovo A.V. ieškinį atsakovui VšĮ Vilniaus m. universitetinei ligoninei dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu nurodė, kad „ ...teismas, spręsdamas dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl ekonominių priežasčių teisėtumo, tiria ir nustato, ar realiai buvo darbdavio nurodytos ekonominės priežastys, dėl kurių reikėjo pertvarkyti įmonės, įstaigos darbą, ir, be kita ko, nutraukti darbo sutartis su tam tikrais darbuotojais pagal DK 129 straipsnį; ar į atleistų darbuotojų vietas nepriimta kitų darbuotojų; ar tam tikri etatai panaikinti realiai, t. y. ar vėliau jie nebuvo atkurti. Tačiau teismas neturi įgaliojimų vertinti etatų mažinimo, nulemto ekonominių priežasčių, tikslingumo ir pagrįstumo, t. y. negali vertinti, ar darbdavys tikslingai ir pagrįstai atsisakė vieno ar kito etato, nes tai – ne teismo kompetencija.“
Konstatavęs, jog neženkliai mažesnis 2011 metų minkštųjų baldų užsakymų skaičiaus sumažėjimas nebuvo pakankamai svarbi priežastis ieškovę atleisti iš darbo, pirmosios instancijos pabrėžė atsakovo sprendimų prioritetą darbo pobūdžio pakeitimo ir su tuo susijusių struktūrinių pertvarkymų srityje, nustatė, kad 2011 m. minkštųjų baldų, su kurių gamyba sietinas sukirpėjo darbas, užsakymų skaičius, nors ir neženkliai, tačiau sumažėjo, kad ieškovės įspėjimo laikotarpiu buvo planuojama diegti korpusinių baldų gamybos liniją, po ieškovės atleidimo iš darbo 2011 m. rugpjūčio 8 d. buvo sudaryta medžio apdirbimo įrengimų pirkimo sutartis, o korpusinių baldų gamybos linija baigta parengti bylos nagrinėjimo metu.
Šie argumentai rodo, jog ekonominės priežastys, dėl kurių reikėjo pertvarkyti įmonės darbą, buvo pagrįstos, tačiau netinkamas įrodymų įvertinimas neįtakojo apeliacine tvarka peržiūrimo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovas neįrodė su tuo susijusios svarbios darbo sutarties nutraukimo priežasties - sukirpėjos etato panaikinimo realumo - ir neįvykdė DK 129 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos darbdavio pareigos pasiūlyti ieškovei kitą darbą, įspėjant ją apie darbo sutarties nutraukimą dėl organizacinių pertvarkymų.
Iš UAB „FPI Baltic“ darbuotojų sąrašų t. 2 b.l. 35-37 matyti, kad iki darbo sutarties su ieškove 2011 m. birželio mėn. nutraukimo įmonėje dirbo trys sukirpėjos. Teisėjų kolegija sprendžia, jog tai, kad po darbo sutarties su ieškove nutraukimo sukirpimo paslaugas atsakovui pagal 2008 metais sudarytą sutartį kartais teikė UAB „Scapa Baltic“, realaus etatų sumažinimo nebuvimo neįrodo – sutartis su šia įmone sudaryta 2008 metais, jos paslaugomis epizodiškai buvo naudojamasi ir T. K. darbo laikotarpiu. Aplinkybę, jog ieškovės etatas realiai nebuvo panaikintas, pagrindžia liudytojų parodymai ir atsakovo pripažinimas. 2011 m. rugpjūčio 1 d. į darbą pagalbine darbininke buvo priimta N. K. ( t. 2 b.l. 77). Nors atsakovas nepateikė 2011 m. liepos mėnesio įmonės etatų sąrašo, darbo sutarties su N. K. pasirašymo data rodo, jog sprendimas įvesti pagalbinės darbininkės etatą turėjo būti priimtas sekantį mėnesį po darbo sutarties su ieškove nutraukimo. Atsakovo atstovė nurodė, kad pagalbinė darbininkė daro klojinius, paruošia audinius, juos atneša, palaiko, kerpant sukirpėjai, bei gaminius kerpa pati ( t. 2 b.l. 51, 54, 55). Iš šių paaiškinimų ir sukirpėjų darbą apibūdinančių ieškovės paaiškinimų bei liudytojų D. G. ir V.O. B. parodymų, rašytinių įrodymų matyti, kad J. K. faktiškai dirba sukirpėjos darbą. D. G., darbo sutartis su kuria buvo nutraukta 2011 m. rugsėjo mėnesį, parodė, kad N. K. sukirpėja dirbo greta jos, kirpo sinteponą, odą, gobeleną, o šiuo metu įmonėje yra trys sukirpėjos – N. M., N. K. ir vietoje D. G. priimta sukirpėja. Nėra pagrindo abejoti šios liudytojos parodymų objektyvumu – N. K. darbą ji stebėjo betarpiškai, šiuo metu nebėra atsakovo įmonės darbuotoja. V.O. B. taip pat pripažino, jog N. K. būdavo pavedami sukirpimo darbai. Tai paneigia ir apeliacinio skundo argumentus apie likusių darbuotojų galimybę susitvarkyti su esamu darbo krūviu, sumažėjus ieškovės darbo našumui, kaip paskatą sumažinti darbuotojų skaičių. Ieškovės pripažinimas t. 2 b.l. 48, kad iki 2011 m. sausio mėn. dirbusi valytoja irgi atlikdavo kirpimo darbus, nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą.
Iš etatų sąrašų t. 2 b.l. 35-37 matyti, kad po darbo sutarties su ieškove nutraukimo ceche dirbusių žmonių skaičius išaugo nuo 20 iki 25. Jei ir būtų galima daryti prielaidą, jog T. K. nebuvo tinkama dirbti baldų apmušėja, kūrike ar korpusinių baldų surinkėja, teisėjų kolegija sprendžia, kad darbdavys, apeliaciniu skundu pripažinęs įmonės struktūrinių pokyčių prognozavimą, neabejotinai turėjo galimybę pasiūlyti ieškovei po mėnesio nuo darbo sutarties nutraukimo įvestą pagalbinės darbininkės, kuri realiai atliko sukirpėjos darbą, pareigas.
Tuo vadovaujantis sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog etatas, kuriame sukirpėja dirbo ieškovė, faktiškai nebuvo panaikintas, pervardintas į pagalbinės darbininkės pareigas, kurių atsakovas nepasiūlė ieškovei kaip kito darbo, todėl jos atleidimas iš darbo dėl ekonominių sąlygų apspręstų organizacinių pertvarkymų kaip svarbių priežasčių CK 129 prasme yra nepateisinamas. Apylinkės teismas teisingai konstatavo, jog darbo sutarties su ieškove nutraukimą faktiškai nulėmė kitos priežastys.
Teisėjų kolegija sutinka ir su apeliacine tvarka peržiūrimo sprendimo argumentais dėl netinkamu ieškovės elgesiu darbe, nekokybiškai ir nepareigingai atliekamu darbu motyvuoto darbo sutarties nutraukimo nepagrįstumo.
DK 129 straipsnyje nėra atskleistas sąvokos “svarbi priežastis“ turinys. Straipsnio antrojoje dalyje nurodytos tam tikros su darbuotojo asmeniu susijusios aplinkybės (jo kvalifikacija, profesiniai gebėjimai, elgesys darbe), kurios konkrečiu atveju gali būti pripažįstamos svarbia priežastimi darbo sutarties nutraukimui. Formuodamas teismų praktiką dėl aiškinimo aplinkybių, susijusių su darbuotojo elgesiu darbe, kasacinis teismas yra nurodęs, kad aplinkybės, susijusios su darbuotojo elgesiu darbe, kurios gali sudaryti pagrindą darbdaviui nutraukti neterminuotą darbo sutartį, turėtų būti suprantamos kaip subjektyvios tam tikro darbuotojo charakterio, asmeninės ir pan. savybės, kurios, nesant jo kaltės kaip drausminės atsakomybės sąlygos (DK 234 straipsnis), objektyviai pasireiškia netinkamu darbuotojo elgesiu darbe. „Tokios aplinkybės gali būti, pavyzdžiui, nepagrįsti konfliktai su bendradarbiais, elgesys, kuriantis įtampą tarp įmonės darbuotojų, psichologinio diskomforto kolektyve sukūrimas, pažiūrų, nesuderinamų su dirbamu darbu ar visuomenės moralės normomis, demonstravimas, profesinės etikos reikalavimų ignoravimas ir pan. Aplinkybės, susijusios su darbuotojo elgesiu darbe, bei kitos su darbuotojo asmeniu susijusios aplinkybės gali būti svarbi priežastis nutraukti neterminuotą darbo sutartį tik tada, kai dėl tokių aplinkybių buvimo darbuotojas yra netinkamas pavestam darbui atlikti. Tokiais atvejais tinkamumas pavestam darbui atlikti turėtų būti suprantamas ne tik kaip paties darbuotojo tiesioginių darbo funkcijų atlikimo kokybė, bet ir jo elgesio įtaka kitų darbuotojų darbo sąlygoms, poveikis jų darbingumui ir veiklos rezultatams, įmonės prestižui ir pan.“(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-346/2011 pagal ieškovės G.M. ieškinį atsakovui AB LESTO dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pagrindiniai ieškovės ir gamybos meistrės V.O. B. nesutarimai yra kilę dėl, meistrės požiūriu, neefektyvaus darbo laiko panaudojimo – gaminių žymėjimo, jų skaičiavimo, mažesnio darbo našumo, kerpant gaminius iš odos, palyginus su gaminiais iš audinio, valandiniu darbo apmokėjimu motyvuotų ieškovės atsikirtimų meistrei, nepasakymo, kada ieškovė sukirps vieną ar kitą gaminį, kirpimo technologijos ar kokybės, kalbėjimo darbo metu mobiliuoju telefonu (tai patvirtina penkių 2010-2011 metais rašytų tarnybinių pranešimų turinys t. 1 b.l. 158-162).
Apeliacine tvarka peržiūrimame sprendime nėra nurodyta, kad ieškovė turėjo pagrindą atvirai konfliktuoti su meistre V.O. B. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad „ieškovė turėjo pagrindą piktintis meistrės pastabomis dėl to, kad turi dirbti intensyviau, nenašiau, kad jai bus sumažintas darbo užmokestis“.
Iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, tarnybinių pranešimų ir 2011 m. kovo 12 d. raštiško ieškovės kreipimosi į bendrovės administraciją matyti, kad ieškovė nesuprato darbo apmokėjimo, priskaitant priedus prie darbo užmokesčio, tvarkos, dėl to kreipėsi į darbdavį, tačiau iš jo konkretaus atsakymo į savo klausimus negavo (t. 1 b.l. 9,10). Po to ieškovė kreipėsi į valstybinę darbo inspekciją. 2011 m. gegužės 13 d. sprendimu pastaroji institucija įpareigojo darbdavį įvertinti siuvimo ceche dirbančių sukirpėjų psichosocialinius profesinės rizikos veiksnius, 2011 m. gegužės 16 d. raštu ieškovei nurodė ginčus dėl darbo užmokesčio spręsti darbo įstatymų nustatyta tvarka, nustatė, kad jai nebuvo paskirtos drausminės nuobaudos dėl tarnybiniuose meistrės pranešimuose nurodyto elgesio (t. 1 b.l. 14).
Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei tai, kad atsakovas nenurodė normatyvų, pagal kuriuos buvo skaičiuojamas darbo intensyvumas (įrodymų, jog sukirpėjos buvo supažindintos su gaminių kiekio per valandą kaip darbo intensyvumo mato įtvirtinimu darbdavys nepateikė ir teismui), sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės ir meistrės konfliktų priežastis buvo tinkamai nereglamentuota darbo intensyvumo ir darbo užmokesčio priedų skaičiavimo tvarka. Atsakovas, žinodamas tokias nesutarimų priežastis, nesiėmė jokių priemonių problemai išspręsti – kaip minėta, darbo intensyvumo ir su tuo susijusio darbo užmokesčio priedų skaičiavimo tvarka nebuvo nustatyta, atsakovo atstovė pripažino tarnybinių pranešimų nesureikšminusi, jų ir vienintelio ieškovės konflikto su darbuotoja E. K. dėl lengvesnių lekalų naudojimo netyrusi, ieškovės paaiškinimų neprašiusi, susitarti palikusi patiems darbuotojams (t. 2 b.l. 52-53). Tai paneigia apelianto argumentą apie įmonės direktorės siekį išsiaiškinti konfliktų priežastis.
Laikytis DK 35 straipsnyje įtvirtintų darbo teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo principų (laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nepiktnaudžiauti savo teise) privalo abi darbo santykių šalys. Nagrinėjamu atveju darbdavys, netirdamas ieškovės kaltės dėl tarnybiniuose pranešimuose nurodytų faktų, pasikliaujant vien meistrės V.O. B. buvusio darbdavio rekomendacija, jos pateiktą informaciją vienpusiškai vertino kaip objektyvią. Apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad tai rodo darbdavio neobjektyvumą ieškovės atžvilgiu. Apygardos teismas į tai atsižvelgia, vertindamas skundo argumentus dėl neteisingų apeliacine tvarka peržiūrimo sprendimo išvadų meistrės nurodymų atžvilgiu. Sutiktina, kad, atsikirtinėdama į meistrės pastabas, ieškovė subordinacijos požiūriu elgėsi nederamai, tačiau, kaip minėta, tiesioginė tokio jos elgesio priežastis buvo tinkamai sureglamentuotų darbo funkcijų ir darbo užmokesčio priedų normatyvų nebuvimas, dėl kurio meistrės pastabos buvo priimamos kaip nepagrįstas priekabiavimas, bei darbdavio pasyvumas darbuotojų tarnybinių konfliktų atvejais. Apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog darbdavio, žinančio darbuotojos elgesio, kurį vertina kaip netinkamą, priežastis, reakcija į tokį jos elgesį nebuvo adekvati situacijai. Esant tokioms aplinkybėms negalima laikyti, jog ieškovės konfliktai su meistre buvo visiškai nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismas šališkai vertino šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus apie nederamą ieškovės elgesį (pakeltą toną, nereagavimą į meistrės klausimus, atsikirtinėjimą į pastabas).
Svarbu tai, kad dėl tokio ieškovės elgesio byloje nėra nustatytas jos netinkamumas pavestam darbui atlikti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog viena iš konfliktų priežasčių - gaminių žymėjimas, konkretizuojantis darbuotoją broko atveju - nėra visiškai nepateisinamas – atsakovas pripažino, kad įmonėje būdavo pastabų dėl darbo kokybės ir broko. Žymėdama ir skaičiuodama gaminius, ieškovė vidaus darbo tvarkai nenusižengė, taip pat nėra įrodymų, jog dėl to ji neatliko pavesto darbo. Atsakovo atstovė pripažino neturėjusi pretenzijų ieškovei dėl darbo kokybės ir našumo, patvirtino, kad išdirbio normatyvai buvo siejami tik su darbo užmokesčio priedais, nurodė, jog vienetinė darbo užmokesčio sistema nebuvo taikoma. Psichosocialinės rizikos veiksnių ir streso tyrimo anketos neįrodo, jog darbo kolektyve buvo psichologinis diskomfortas, konfliktai su kolegomis (kartais pasitaikanti pastaroji aplinkybė pažymėta tik vienoje anketoje) ar kad ieškovės elgesys buvo įtampos tarp įmonės darbuotojų priežastimi. Apeliantas taip pat nepateikė įrodymų, jog ieškovė kėlė chaosą, skleidė apkalbas, piktybiškai skatino nedirbti kitas darbuotojas (buvo nelojali įmonei) – iš liudytojos E. K. parodymų matyti, jog įtampą ieškovė buvo sukėlusi jai asmeniškai. Atsakovas nurodė, kad darbo pradžioje eiškovė konfliktavo su E. K., tačiau to priežasčių netyrė, neįvardijo, dėl ko jie kildavo. Bylos nagrinėjimo metu iš liudytojos E. K. parodymų buvo nustatytas tik vienas nesutarimo su ieškove atvejis (dėl lengvesnių lekalų). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog darbdavio nurodytos „nuogirdos“ nesudaro svarbios priežasties spręsti apie nesugyvenamą ir konfliktišką ieškovės būdą darbo kolektyve. Iš liudytojos V.O. B. parodymų negalima daryti išvados, jog meistrės ir darbuotojos santykiai prilygintini piktybiškam ieškovės atsikalbinėjimui dirbti ir skatinimui kitus darbuotojus nedirbti. Dėl darbo kokybės ir našumo atsakovas priekaištų jai neturėjo. Kaip minėta, ieškovės ir meistrės konfliktų priežastis buvo tinkamai nereglamentuota darbo intensyvumo ir darbo užmokesčio priedų skaičiavimo tvarka. Negalima laikyti, jog tai išsiaiškinti siekiantis darbuotojas laikytinas priešiškai nusiteikusiu bet kokio vadovaujančio asmens atžvilgiu, iš principo nesutinkantis atsižvelgti į vadovaujančio asmens pastabas ir dėl to akivaizdžiai netinkamas. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad ieškovė nuolat piktybiškai atsisakinėjo dirbti, kitus darbuotojus skatino dirbti lėčiau ir mažiau.
Įvertinęs įrodymų visetą, pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino, jog atsakovo nurodytas ieškovės elgesys nelaikytinas svarbia priežastimi darbo sutarties nutraukimui.
Sprendimu buvo įvertinti abiejų šalių pateikti įrodymai, todėl CPK 17 straipsnyje įtvirtintas šalių lygiateisiškumo principas nepažeistas. Sprendimo aprašomojoje dalyje užfiksuotos aplinkybės atitinka esančias byloje.
Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė ieškinį patenkinti. Teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus atitinkantis sprendimas nekeistinas ( CPK 263 str., 326 str. 1 d. 1 p.).
Ieškovės prašymas priteisti 1815 Lt advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą tenkintinas iš dalies. Ši suma viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytą maksimalią 1200 Lt advokato pagalbos išlaidų sumą už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Atsižvelgiant į šią aplinkybę bei tai, kad pirmosios instancijos teisme ieškovę atstovavo advokato padėjėja, kurios praktikai vadovauja atsiliepimą parengęs advokatas, atsiliepimo į skundą surašymas nebuvo susijęs su naujų aplinkybių analize, iš atsakovo ieškovei priteistina 1200 Lt suma mažintina pusiau( CPK 93 str. 1 d., 94 str. 1 d.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „FPI Baltic“ ( į.k. 300016801) ieškovei T. K. ( a.k. (duomenys neskelbtini)) 600 ( šešis šimtus) Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.