Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-09-25 · Civilinė byla Nr. 2-1820/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-25
Bylos Nr.
2-1820/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pečiulis
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „KILIMAI“
Kategorijos
  • 126.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1820/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02764-2011-8Procesinio sprendimo kategorija 126.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ALIRA VITA“ vaistinės bankroto administratoriaus Bankroto administravimo kontoros, uždarosios akcinės bendrovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarties, kuria patenkintas pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „KILIMAI“ prašymas įpareigoti administratorių į bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ALIRA VITA“ vaistinės sąskaitą grąžinti administravimo išlaidoms apmokėti panaudotas lėšas, viršijančias teismo patvirtintą bendrą administravimo išlaidų sumą, uždarosios akcinės bendrovės „ALIRA VITA“ vaistinės bankroto byloje Nr. B2-1639-560/2014.

Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutartimi UAB „ALIRA VITA“ vaistinei iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta Bankroto administravimo kontora, UAB. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 19 d. nutartimi nuspręsta taikyti bendrovei supaprastintą bankroto procesą, o 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartimi įmonei taikyto supaprastinto bankroto proceso vykdymas buvo nutrauktas.

Šalies argumentai

Bankrutavusios UAB „ALIRA VITA“ vaistinės kreditorius UAB „KILIMAI“ pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė įpareigoti bankroto administratorių grąžinti į bankrutavusios įmonės sąskaitą 1 470 Lt. Nurodė, kad bankroto bylą nagrinėjančio teismo nutartimi buvo patvirtinta bendra 7 000 Lt administravimo išlaidų suma, tačiau administratorius administravimo išlaidoms padegti papildomai panaudojo 1 470 Lt sumą, viršijančią teismo patvirtintą bendrą (7 000 Lt) šių išlaidų sumą. Mano, kad bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo tikėtinai tyčia viršijo jam suteiktus įgaliojimus ir pažeidė teismo sprendime išdėstytą administravimo išlaidų apmokėjimo tvarką bei apimtis.

Bankrutavusios UAB „ALIRA VITA“ vaistinės bankroto administratorius Bankroto administravimo kontora, UAB su kreditoriaus prašymu nesutiko. Nurodė, kad administratorius yra pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojas, todėl prie teismo patvirtintos sumos turi būti pridedamas PVM. Taip pat nurodė, jog supaprastintas bankroto procesas nutrauktas ir kreditorių susirinkime patvirtinta nauja administravimo išlaidų sąmata. Akcentavo aplinkybę, jog PVM nėra administratoriaus užmokestis, o tik mokestis, mokėtinas į valstybės biudžetą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 11 d. nutartimi UAB „KILIMAI“ prašymą patenkino – įpareigojo bankroto administratorių iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. grąžinti į BUAB „ALIRA VITA“ vaistinės sąskaitą administravimo išlaidoms apmokėti panaudotą sumą, viršijančią teismo patvirtintą bendrą 7 000 Lt administravimo išlaidų sumą, skirtą visam supaprastintam įmonės bankroto procesui, t. y. 1 470 Lt.

Pirmosios instancijos teismas nesutiko su bankroto administratoriaus argumentu, jog prie teismo nutartimi patvirtintos bendros administravimo išlaidų sumos turi būti pridedamas ir PVM. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta bendra 7 000 Lt dydžio administravimo išlaidų suma. Tuo tarpu administratoriaus papildomai panaudota šių išlaidų dalis teismo patvirtinta nebuvo ir nutartyje nebuvo numatyta. Šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog administratorius pažeidė 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartimi nustatytą administravimo išlaidų apmokėjimo tvarką. Pirmosios instancijos teismas atmetė administratoriaus argumentą, siejamą su tuo, kad supaprastintas bankroto procesas buvo nutrauktas, o įmonės kreditoriai patvirtino naują administravimo išlaidų, naudotinų po supaprastinto bankroto proceso nutraukimo, sąmatą. Teismas pažymėjo, jog minėta 7 000 Lt administravimo išlaidų suma galėjo būti naudojama iki nutarties nutraukti įmonei supaprastintą bankroto procesą įsiteisėjimo, tačiau to proceso metu administratorius panaudojo 8 470 Lt sumą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu atsakovo BUAB „ALIRA VITA“ vaistinės bankroto administratorius Bankroto administravimo kontora, UAB prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartį panaikinti ir UAB „KILIMAI“ prašymą atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Nutraukus supaprastinto bankroto proceso vykdymą, 2014 m. kovo 19 d. BUAB „ALIRA VITA“ vaistinės kreditorių susirinkimo metu buvo priimtas nutarimas patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą – 27 000 Lt iki bankrutavusios įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro. Bankroto administratorius turi laikytis šios patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos.

2. Net tuo atveju, jeigu bankroto bylą nagrinėjantis teismas patvirtino 7 000 Lt išlaidų sumą, įskaitant PVM, administratorius neturi pagrindo grąžinti 1 470 Lt permokos, kadangi kreditorių patvirtinta sąmata (27 000 Lt) šią permoką gerokai viršija. Reikalavimas grąžinti permoką prieštarauja protingumo, teisingumo, sąžiningumo principams.

3. Permoką grąžinus į bankrutavusios įmonės sąskaitą, savaime padidės kreditorių susirinkimo patvirtinta administravimo išlaidų sąmatos suma. Be to, bus atliekamos nereikalingos finansinės operacijos. Todėl ši suma turėtų būti išskaičiuota iš dar nepanaudotų administravimo išlaidų sumos. Permoka grąžintina tik tuo atveju, jeigu bendros administravimo išlaidos faktiškai viršytų kreditorių susirinkimo patvirtintą sąmatą.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje pagal atsakovo BUAB „ALIRA VITA“ vaistinės bankroto administratoriaus Bankroto administravimo kontora, UAB atskirąjį skundą sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo (bankrutavusios įmonės kreditoriaus) UAB „KILIMAI“ prašymą dėl administravimo išlaidų dalies grąžinimo į bankrutavusios įmonės sąskaitą. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (LR civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Įmonės administratorius bankroto procese iš esmės vykdo bankrutuojančios įmonės vadovo funkcijas ir atlieka teisinį tyrimą dėl atsakovo bei su juo susijusių asmenų veiksmų ar neveikimo. Bankroto administratorius bankroto administravimo paslaugas teikia atlygintinai.

Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 10 dalyje nurodyta, jog tuo atveju, kai teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, bankroto byla gali būti keliama ir nagrinėjama ĮBĮ 13¹ straipsnyje nustatyta supaprastinto bankroto proceso tvarka. Teismas, padaręs pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, turi nustatyti sumą, reikalingą teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. ĮBĮ 13¹ straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad teismas, priėmęs nutartį taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą, privalo patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, kurią administratorius turi pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nutarties taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą įsiteisėjimo dienos ir kuri negali būti didesnė nei ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalyje nustatyta suma. ĮBĮ 13¹ straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtinė teismo teisė tvirtinti ir keisti administravimo išlaidų sąmatą ir administravimo išlaidoms skirtų lėšų naudojimo tvarką.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutartimi UAB „ALIRA VITA“ vaistinei iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 19 d. nutartimi nuspręsta taikyti supaprastintą bankroto procesą. Teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartimi nustatyta bendra 7 000 Lt dydžio administravimo išlaidų suma viso supaprastinto bankroto proceso laikotarpiui. Ta pačia nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartimi supaprastinto bankroto proceso vykdymas nutrauktas ir nuspręsta įmonės bankroto procedūras vykdyti bendra ĮBĮ nustatyta tvarka (t. 3, b. l. 61-63). Nustatyta, jog iš bankrutavusios įmonės sąskaitos bankroto administratoriui buvo pervesta 8 470 Lt suma: 2013 m. rugsėjo 6 d. – 7 000 Lt, 2013 m. spalio 3 d. – 1 470 Lt (t. 3, b. l. 81). Bankroto administratorius pripažino šias lėšas pervedęs administravimo išlaidoms dengti. Administratorius nurodė esąs PVM mokėtojas, todėl 1 470 Lt suma, viršijanti teismo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, buvo skirta šios rūšies mokesčiui sumokėti. Taip pat administratorius akcentavo aplinkybę, jog nagrinėjamu atveju supaprastintas bankroto procesas nutrauktas, o bendrovės kreditorių susirinkimas 2014 m. kovo 19 d. patvirtino naują administravimo išlaidų sąmatą, žymiai viršijančią tiek ginčijamą permoką, tiek bendrą teismo 2012 m. liepos 19 d. nutartimi nustatytą administravimo išlaidų sumą. Administratorius, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, įpareigojančia grąžinti 1 470 Lt permoką, atskirajame skunde išdėstė iš esmės analogiško turinio argumentus, papildomai nurodydamas, jog nesumokėjus (nepanaudojus) visos kreditorių susirinkime patvirtintos administravimo išlaidų sumos, nurodymas grąžinti ginčijamas lėšas yra netikslingas bei prieštarauja protingumo, teisingumo, sąžiningumo principams. Apeliacinis teismas neturi pagrindo pritarti tokiai apelianto pozicijai.

Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo aplinkybę, jog 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartimi buvo nustatyta bendra 7 000 Lt dydžio administravimo išlaidų suma visam supaprastinto bankroto proceso laikotarpiui. Toks bankroto bylą nagrinėjančio teismo procesinis sprendimas įgalina daryti išvadą, jog ši suma yra galutinė, taigi apelianto akcentuojama mokestinė prievolė turėjo būti įskaičiuota į šią sumą. Pažymėtina, jog ĮBĮ nenumatyta galimybė teismo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą didinti priklausomai nuo administratoriui tenkančios mokestinės prievolės, vadinasi, į teismo patvirtintą bendrą išlaidų sumą įskaitomi ir mokesčiai. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos (ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutarties turinio, sprendžiant administravimo išlaidų nustatymo klausimą, teismas įvertino visus bankroto administratoriaus argumentus dėl tokių išlaidų pagrįstumo ir patvirtino bendrą šių išlaidų sumą visam supaprastinto bankroto proceso laikotarpiui. Apeliacinio teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės ir paminėtas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, jog nagrinėjamu atveju buvo nustatyta administravimo išlaidų suma, kurios administratorius savarankiškai negalėjo viršyti. Tokią aplinkybę taip pat patvirtina ĮBĮ 13¹ straipsnio 4 dalies nuostata, suteikianti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ne tik tvirtinti, bet ir keisti administravimo išlaidų sąmatą, taip pat administravimo išlaidoms skirtų lėšų naudojimo tvarką. Ši norma įgalina daryti išvadą, jog supaprastinto bankroto proceso metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms, neaptartoms teismui tvirtinant bendrą administravimo išlaidų sąmatą (pvz., atsiradus sąmatos tvirtinimo metu neaptartoms ir nenumatytoms išlaidoms), administratorius turėjo kreiptis į teismą dėl išlaidų sąmatos pakeitimo (papildymo). Nagrinėjamu atveju to nepadarius, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad bankroto administratorius, viršydamas teismo nustatytą bendrą (maksimaliai leistiną) administravimo išlaidų sumą, pažeidė 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartimi nustatytą administravimo išlaidoms skirtų lėšų naudojimo tvarką.

Apeliacinis teismas neturi pagrindo pritarti bankroto administratoriaus argumentui, esą pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog supaprastinto bankroto proceso vykdymas buvo nutrauktas, o BUAB „ALIRA VITA“ vaistinės kreditorių susirinkime buvo patvirtinta nauja administravimo išlaidų sąmata, žymiai viršijanti tiek ginčijamą lėšų permoką, tiek bendrą teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartimi patvirtintą administravimo išlaidų sumą. Apeliacinis teismas pažymi, jog vadovaujantis 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartimi patvirtinta administravimo išlaidoms skirtų lėšų naudojimo tvarka, bankroto bylą nagrinėjantis teismas nustatė bendrą 7 000 Lt administravimo išlaidų sumą visam supaprastinto bankroto proceso laikotarpiui. Kaip minėta, ginčijama administravimo išlaidoms panaudotinų lėšų permoka atlikta 2013 m. spalio 3 d. Tuo tarpu supaprastinto bankroto proceso vykdymas nutrauktas tik 2014 m. sausio 28 d. Taigi lėšos administravimo išlaidoms dengti, viršijančios teismo patvirtintą sumą, administratoriui buvo pervestos vykstant supaprastintam bankroto procesui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog, praėjus keliems mėnesiams nuo lėšų permokos atsiradimo, bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkime (įvyko 2014 m. kovo 19 d.) buvo patvirtinta nauja administravimo išlaidų sąmata, neturi teisinės reikšmės sprendžiamam klausimui, t. y. nepaneigia aplinkybės, jog administratorius ginčijamą lėšų permoką atliko supaprastinto bankroto proceso eigoje, nesant naujos sąmatos, kuri apimtų ir supaprastinto bankroto proceso laikotarpį, tokiu būdu pažeisdamas tuo metu galiojusią administravimo išlaidoms skirtų lėšų naudojimo tvarką. Kita vertus, bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkime priimto nutarimo, kuriuo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata (susirinkimo darbotvarkės 7 klausimas, t. 3, b. l. 98) turinys patvirtina aplinkybę, jog šiuo atveju buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata laikotarpiui nuo teismo nutarties nutraukti supaprastintą bankroto procesą įsiteisėjimo dienos iki BUAB „ALIRA VITA“ vaistinės išregistravimo iš juridinių asmenų registro. Minėti duomenys įgalina daryti išvadą, jog kreditorių susirinkimo patvirtinta sąmata neapima to bankroto proceso laikotarpio, kuomet buvo padaryta lėšų permoka (viršyta administravimo išlaidoms dengti skirta lėšų suma). Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinis teismas nepagrįstais laiko apelianto argumentus, pagal kuriuos teismo patvirtintų administravimo išlaidoms dengti skirtų lėšų dydis sumuotinas su kreditorių susirinkimo patvirtinta išlaidų sąmata bei pagal kuriuos administratoriaus veiksmų pagrįstumas ir teisėtumas vertintinas tik naujoje išlaidų sąmatoje nurodytų lėšų dydžio aspektu.

Apeliacinis teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo teismo patvirtintos administravimo išlaidoms dengti skirtų lėšų naudojimo tvarkos pažeidimą. Nustačius aplinkybę, jog vykstant supaprastintam bankroto procesui, administratorius administravimo išlaidoms dengti pervedė lėšas, viršijančias teismo patvirtintą bendrą (maksimaliai leistiną) lėšų sumą, numatytą visam supaprastintam bankroto procesui, administratorius pagrįstai įpareigotas šią permoką grąžinti bankrutavusiai įmonei. Dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo keisti ar naikinti apskųstą teismo nutartį, kuria patenkintas bankrutavusios įmonės kreditoriaus prašymas dėl įpareigojimo grąžinti lėšų permoką. Nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadas pagrindžiančiais motyvais, todėl jų nekartoja (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Gintaras Pečiulis