Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui A. D. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinys dėl 180,70 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo iš atsakovo A. D.. Ieškinyje nurodyta, kad 2015-04-04 Šiltnamių g., Vilniuje, atsakovas A. D. vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai teisė vairuoti transporto priemonę jam buvo atimta. Minėta transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta į UAB (duomenys neskelbtini) priklausančią transporto stovėjimo aikštelę. Už transporto priemonės priverstinį nuvežimą bei saugojimą laikotarpiu nuo 2015-04-04 iki 2015-06-21 susidarė 180,70 EUR suma, kurią ieškovas sumokėjo UAB (duomenys neskelbtini). Atsakovas buvo informuotas apie kilusią prievolę atlyginti ieškovui nuostolius, tačiau to nepadarė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovas prašo ieškinį tenkinti visiškai.

Atsakovui A. D. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 str. nustatyta tvarka 2017-04-03 buvo įteiktas ieškinio nuorašas ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus, t.y. viešo paskelbimo būdu. Per teismo nustatytą terminą atsakovas be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės. Vadovaujantis CPK 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, surašo sutrumpintus motyvus, tai yra atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas ir UAB (duomenys neskelbtini) 2015-02-17 sudarė transporto priemonių pervežimo (nugabenimo, pergabenimo) ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 10-ST2-42, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo priverstinai nuvežti transporto priemonę ir saugoti savo aikštelėje. Pagal minėtos sutarties sąlygas UAB (duomenys neskelbtini) įgijo teisę imti sutartyje nurodytą užmokestį už priverstinį transporto priemonės pakrovimą, nuvežimą ir saugojimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-01 nutarimu Nr. A2.6.-5554-754/2015 nustatyta, kad atsakovas A. D. vairavo 2015-04-04 automobilį (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) neblaivus, tačiau byla buvo nutraukta LR ATPK 130² str. (būtinojo reikalingumo) pagrindu. Minėta transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta į UAB (duomenys neskelbtini) priklausančią transporto stovėjimo aikštelę. Už transporto priemonės priverstinį nuvežimą bei saugojimą laikotarpiu nuo 2015-04-04 iki 2015-06-21 susidarė 180,70 EUR suma, kurią ieškovas sumokėjo UAB (duomenys neskelbtini). Ieškovas siuntė atsakovui pranešimus apie susidariusį įsiskolinimą, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų įsiskolinimą sumokėjęs (CPK 185 str.).

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str.). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai.

Nagrinėjamu atveju ieškovo patirta žala buvo sąlygota atsakovo A. D. veiksmų. Vilniaus m. apylinkės teismo nutarimu nustatyta, kad atsakovas vairavo transporto priemonę neblaivus (2,71 promilės), tačiau jį atleido nuo administracinės atsakomybės dėl būtinojo reikalingumo. Pagal CK 6.253 str. 6 d. būtinasis reikalingumas – tai veiksmai, kuriais asmuo priverstas padaryti žalos dėl to, kad siekia pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, išvengdamas gresiančios didesnės žalos atsiradimo žalą patyrusiam ar kitam asmeniui, jeigu žalos padarymas tomis aplinkybėmis buvo vienintelis būdas išvengti didesnės žalos. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, gali įpareigoti atlyginti žalą asmenį, kurio interesais veikė žalą padaręs asmuo.

Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.), todėl šiuo atveju atsakovas dėl 2015-04-04 įvykio buvo atleistas nuo administracinės atsakomybės, tačiau nėra atleistas nuo civilinės atsakomybės ir turi įrodytas aplinkybes atleidžiančias jį ir nuo civilinės atsakomybės. Atsakovas byloje neįrodė (nepateikė teismui atsiliepimo ir šių aplinkybių neįrodinėjo), jog tomis 2015-04-04 dienos aplinkybėmis vairuoti neblaiviam buvo vienintelis būdas išvengti didesnės žalos. Neįrodė dėl kokiu priežasčių minėtu atveju nukentėjusiajam nebuvo kviečiama greitoji pagalba, o vietoje to, atsakovas pats vairavo transporto priemonę neblaivus (2,71 promilės), dėl ko susidarė dabartiniu ieškiniu prašoma atlyginti žala. Taip pat neįrodė dėl kokių priežasčių transporto priemonė (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), taip ilgai nebuvo atsiimama iš stovėjimo aikštelės (t.y. transporto priemonė aikštelėje buvo nuo laikotarpio 2015-04-04 iki 2015-06-21) ir nepagrįstai buvo didinama žala. Teismas sprendžia, kad ieškovas, apmokėjęs transporto priemonės saugojimo ir nuvežimo išlaidas už transporto priemonės (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), valdytoją, įgijo regreso teisę reikalauti kompensacijos iš asmens, dėl kurio kaltės padaryta žala. Teismo vertinimu, šiuo atveju egzistuoja visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti (žala, nuostoliai), neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių (CK 6.246-6.249 str.), atsakovas neįrodė, kad šiuo atveju šis turėtų būti atleistas ir nuo civilinės atsakomybės, todėl bylos įrodymų pagrindu ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 180,70 Eur žalą yra tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalimi numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-03-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Ieškovas pagal įstatymą yra atleistas nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 10 p.). Ieškinys pareikštas 180,70 Eur sumai, todėl už jį mokėtinas 15 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.). Ieškovą atleidus nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, ieškinį patenkinus, ši suma priteistina iš atsakovo valstybei (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 96 str. 1 d.). Atsakovui išaiškintina, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas jis privalo sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovų nepriteistinos (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, j.a.k. 191688326, iš atsakovo A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 180,70 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-03-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 15 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Paskelbti apie sprendimo už akių priėmimą viešai, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt ir skaičiuoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminą nuo viešo paskelbimo dienos.

„Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017 m. balandžio 18 d. priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-17852-155/2017 pagal ieškovo Vilniaus apskrities VPK ieškinį, pareikštą atsakovui A. D. dėl nuostolių atlyginimo. Atsakovui A. D. procesinių dokumentų gyvenamosios vietos adresu ir į darbovietę nepavyksta, todėl atsakovui A. D. sprendimas už akių yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas už akių laikomas įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Informacijos teirautis tel. (8 5) 213 7238.“

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.