Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2015-02-09 · Civilinė byla Nr. e2-536-618/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-02-09
Bylos Nr.
e2-536-618/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-04310-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Larisa Šimanskienė
Atsakovas
Klaipėdos miesto savivaldybės
Trečiasis asmuo
B. K.
Ieškovas
AB „Lietuvos Draudimas“
Advokatai
Tadas Dumbliauskas
Kategorijos
  • 4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-536-618/2015(Proceso Nr. 2-06-3-04310-2014-6)Procesinio sprendimo kategorija: 4.3.; 44.2.; 44.5.2.1.; 73.2.6.1.; 116.1.; 116.4. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 9 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Joanai Runelienei, Ugnei Martinauskaitei, Laurai Stonkutei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui T. D., atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės atstovėms V. M., J. B., trečiajam asmeniui B. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos Draudimas“ patikslintą ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo B.K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei, prašydama priteisti iš atsakovės 384,05 Eur (1326,06 Lt) turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 46-49). Nurodė, kad 2011-03-03 transporto priemonė „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodama keliu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esantį neuždengtą nuotekų šulinį. Klaipėdos apskrities VPK pareigūnai ištyrę eismo įvykio aplinkybes transporto priemonės vairuotojo veiksmuose teisės pažeidimų nenustatė ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta. Transporto priemonė laikotarpiu nuo 2010-11-15 iki 2011-11-14 buvo apdrausta transporto priemonių draudimu. Transporto priemonės apžiūros metu nustatyta, kad yra sugadinta ir reikia keisti automobilio priekinės dešinės pusės padangą bei ratlankį, taip pat reikalinga važiuoklės patikra. Ieškovė išmokėjo 459,94 Eur (1588,09 Lt) draudimo išmoką. Ieškovė ieškinyje pažymėjo, kad draudimo sutartis yra sudaryta su sąlyga, jog nebus išskaičiuojamas nusidėvėjimas, todėl draudimo išmokos mokėjimo metu jis nebuvo išskaičiuotas, tačiau teikiant ieškinį teisme išieškoma suma yra mažintina transporto priemonės naujų detalių nusidėvėjimo suma, kuri sudaro 75,89 Eur (262,03 Lt). Tokiu būdu ieškovei priteistinas turtinės žalos atlyginimas yra 384,05 Eur (1326,06 Lt). Nurodė, kad draudikui išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutarties nenustato ko kita. Klaipėdoje esantys viešieji keliai nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei, todėl atsakovė privalo prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jai nuosavybės teise priklausančiuose keliuose. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovė yra kelio, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė ir valdytoja, o ieškovės draudėjui atsirado žala, nes transporto priemonė „Volkswagen Passat“ nurodytame kelyje įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje buvusį neuždengtą lietaus nuotekų šulinį, atsiradusi turtinė žala yra tiesioginis atsakovės pareigos tvarkyti bei prižiūrėti jai priklausantį kelią nevykdymo rezultatas. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Tadas Dumbliauskas nedalyvavo, raštu prašė nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant, ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo taikyti ieškinio senaties terminą bei patikslintą ieškinį atmesti. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikomas ieškinio senaties terminas, kadangi patikslintame ieškinyje nurodoma, jog draudžiamasis įvykis įvyko 2011-03-03 transporto priemonei „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojant keliu (duomenys neskelbtini) sankryžoje, įvažiavus į kelio važiuojamojoje dalyje esantį neuždengtą nuotekų šulinį. Draudėjas B. K. 2011-03-03 su prašymu kreipėsi į ieškovę dėl draudimo išmokos išmokėjimo, todėl laikytina, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia yra 2011-03-03. Tai reiškia, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, ieškinio senaties terminas ieškovės reikalavimui pareikšti baigėsi 2014-03-03. Pažymėjo, kad nors ieškovė prašo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą nurodydama, kad jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, t.y. todėl kad ieškovės atstovui 2013-12-10 įsigijus programinę įrangą „MS Office 2013 Home and Business“ ir 2014 metų sausio mėnesį šią programinę įrangą įdiegus turimi duomenys apie bylas buvo netinkamai sinchronizuoti ir ieškovės atstovas apie nagrinėjamą bylą sužinojo tik 2014-04-01, kai advokato kontora buvo perkeliama į kitas patalpas, tačiau tai negali būti laikoma svarbiomis aplinkybėmis, kadangi ieškinio senaties terminas praleistas dėl priežasčių, susijusių su darbo organizavimu. Be to, ieškovės atstovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ieškinio senaties terminas praleistas būtent dėl kompiuterinės programos klaidos, kadangi nagrinėjama byla galėjo būti neįvesta į kompiuterinę programą dėl neapdairumo ar apsirikimo. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų, jog lietaus nuotekų šulinys buvo netvarkingas, jo netvarkingumo mastą, kelių nepriežiūrą. Byloje pateiktose nuotraukose užfiksuotas lietaus nuotekų šulinys yra tvarkingas, todėl jis negalėjo padaryti jokios žalos automobiliui. Pažymėjo, jog šios aplinkybės leidžia manyti, kad tarp atsakovės veiksmų bei atsiradusios žalos nėra priežastinio ryšio, t.y. nėra pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti, jog žala automobiliui „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsirado būtent dėl Klaipėdos miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų – neprižiūrėto lietaus nuotekų šulinio. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė išmokėdama išmoką draudėjui nesilaikė Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir finansų ministro 2000-04-14 įsakymu Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101, kurioje yra numatyta, kokie transporto vertinimo dokumentai turi būti pateikti, kadangi nagrinėjamu atveju ieškovė šių dokumentų nėra pateikusi. Be to, pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad draudėjas neturėjo galimybės pastebėti kliūties kelyje bei sustoti ar sulėtinti transporto priemonės iki saugaus greičio, ar kitu būdu išvengti kelyje susidariusios kliūties. Eismo įvykis įvyko 2011-03-03 12.15 val., t.y. šviesiu paros metu, todėl manytina, kad draudėjas turėjo galimybę eismo įvykio išvengti, tačiau dėl savo veiksmų to nepadarė. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė J. B. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, jog ieškovės reikalavimams prašo taikyti ieškinio senaties terminą, o ieškovės nurodytos aplinkybės negali būti vertintinos kaip pakankamai svarbi priežastis praleistam senaties terminui atnaujinti. Ieškovės atstovė taip pat pažymėjo, kad byloje pateiktose nuotraukose užfiksuotas lietaus nuotekų šulinys yra tinkamai uždegtas, o nagrinėjamu atveju eismo įvykis nebuvo užfiksuotas foto nuotraukomis, todėl nėra galimybės nustatyti, ar nurodytas lietaus nuotekų šulinys eismo įvykio metu iš tiesų buvo neuždengtas, bei tai ar trečiasis asmuo vairuodamas transporto priemonę iš tiesų įvažiavo į nurodytą lietaus nuotekų šulinį. Be to, ieškovė nepateikė transporto priemonės, kuriai buvo padaryta žala, foto nuotraukų, dėl to nėra galimybės įvertinti, ar transporto priemonės žalos akte nurodyti sugadinimai iš tiesų buvo padaryti bei tai, ar juos sukėlė trečiojo asmens vairuojamos transporto priemonės įvažiavimas į galimai neuždengtą lietaus nuotekų šulinį. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo, kaip transporto priemonės vairuotojas turėjo pareigą būti atidus, rūpestingas, pasirinkti tinkamą greitį bei sustoti prieš kliūtį kelyje. Atsižvelgus į tai, kad kelio ruožas, kuriame įvyko eismo įvykis yra ganėtinai platus, įvykis įvyko šviesiu paros metu, manytina, kad atsiradusią žalą galėjo nulemti ir trečiojo asmens neatsargumas.

Trečiasis asmuo B. K. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (b. l. 52), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Paaiškino, jog 2011-03-03 jis kartu su žmona važiavo (duomenys neskelbtini). Važiuodamas keliu jis su vairuojama transporto priemone „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į neuždengtą lietaus nuotekų šulinį, kurio nepastebėjo, kadangi kelias buvo apsemtas vandens. Pažymėjo, kad dėl eismo įvykio buvo sugadinta automobilio padanga bei diskai. Trečiasis asmuo nurodė, jog įvykus eismo įvykiui jis telefonu iš karto paskambino į AB „Lietuvos draudimą“ ir taip pat kreipėsi policiją, pranešdamas apie eismo įvykį. Skambučio metu policijos pareigūnai pasiteiravo, ar jis gali atvykti į policijos komisariatą. Jis patvirtino, kad atvykti gali, todėl į eismo įvykio vietą policijos pareigūnai atvykę nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010-11-08 tarp ieškovės ir trečiojo asmens B. K. sudaryta transporto priemonių draudimo sutartis TIA Nr. 174036675. Pagal 2010-11-08 transporto priemonių draudimo liudijimą LD Nr. 94044893 draudėjas B. K. transporto priemonių draudimu laikotarpiu nuo 2010-11-15 iki 2011-11-14 apdraudė automobilį „Volkswagen Passat 2.0 FSI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2011-03-03 trečiasis asmuo B. K. kreipėsi į ieškovę su prašymu išmokėti draudimo išmoką. 2011-04-25 Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pranešimu Nr. 1155320, informavo atsakovę, kad 2011-03-03 12.35 val. (duomenys neskelbtini), B. K. vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į atvirą kanalizacijos šulinį. Pagal 2011-03-03 transporto priemonės techninės apžiūros aktą, nustatyta, kad automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai yra priekinės dešinės pusė ratlankis ir padanga, atlikta važiuoklės patikra. UAB „Baltic Auto“ 2011-03-15 defektacijos akte nurodyta, kad automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalių ir darbų sąmata yra: ratlankis 431,82 Eur (1491,00 Lt), dangtelis 5,79 Eur (20,00 Lt), padangos montavimas 8,06 Eur (27,83 Lt), ratų suvedimas 28,21 Eur (97,41 Lt), padanga 94,99 Eur (328,00 Lt), iš viso 568,88 Eur (1964,24 Lt). 2011-03-31 UAB „Baltic Auto“ B. K. pateikė PVM sąskaitą-faktūrą serija BA Nr. 1101117 517,87 Eur (1788,09 Lt) sumai. Pagal AB „Lietuvos Draudimas“ 2011-04-15 aktą prie žalos, bylos Nr. 1155320, draudimo išmokos suma yra 459,94 Eur (1588,09 Lt). Ieškovė 2011-05-11 pretenzija Nr. 0001173342 kreipėsi į atsakovę prašydama atlyginti išmokėtą 459,94 Eur (1588,09 Lt) draudimo išmoką, nurodydama, kad atsakovė yra atsakinga už atsiradusią žalą. Atsakovė 2011-05-24 raštu Nr. (4.19.)-R2-1741 dėl informacijos pateikimo, kreipėsi į ieškovę prašydama pateikti papildomus duomenis, susijusius su eismo įvykiu. Pagal 2014-11-28 aktą prie žalos, bylos Nr. 1155320, nustatyta, kad nusidėvėjimas yra 75,89 Eur (262,03 Lt), draudimo išmoka 384,05 Eur (1326,06 Lt).

Ieškovė kreipsi į teismą prašydama atlyginti turtinę žalą, atsiradusią trečiojo asmens vairuojamai transporto priemonei „Volkswagen Passat“ įvažiavus į kelio važiuojamojoje dalyje esantį neuždengtą nuotekų šulinį. Nurodė, kad atsakovė tinkamai nevykdė savo pareigos prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jai nuosavybės teise priklausančiame kelyje, ko pasekoje įvyko nurodytas eismo įvykis. Atsakovė su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis nesutinka ir prašo taikyti ieškinio senatį. Pažymėtina, kad ieškovė nagrinėjamu atveju neginčija atsakovės nurodytos aplinkybės dėl praleisto ieškinio senaties termino, tačiau ieškovės atstovas pažymėjo, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas dėl svarbių aplinkybių, todėl turėtų būti atnaujintas. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas terminas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį teisme (CK 1.124 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tada, kai asmeniui atsiranda teisė į ieškinį. Ši teisė atsiranda, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Teisės į ieškinį atsiradimas kartu ir ieškinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti pažeidus jo teises). Tuo atveju, kai teisės pažeidimo ir sužinojimo apie pažeidimą momentai nesutampa, įstatymas suteikia galimybę įrodinėti, kad apie pažeistą teisę jis sužinojo vėliau, nei ši buvo pažeista. Tačiau siekiant nustatyti ieškinio senaties termino pradžią būtina išsiaiškinti, ar asmuo apie pažeistą teisę pavėluotai sužinojo ne dėl savo nerūpestingumo ir aplaidaus elgesio, t. y. privalu išsiaiškinti, kurią dieną apdairus ir rūpestingas asmuo, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Nuo tos dienos ir turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties institutas yra skirtas sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą, užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę. Jis yra nustatytas abiejų šalių interesais ir taikomas tuo atveju, kai viena šalis dėl reikalavimo nepareiškimo per tam tikrą laiką gali tikėtis, jog kita šalis atsisako ginti pažeistą teisę ar vertina ją kaip nepažeistą. Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Kirsnė“ v. UAB ,,Medicinos bankas“, bylos Nr. 3K-3-317/2008). Pažymėtina, kad ieškinio senaties terminas nėra naikinamasis ir, teismui pripažinus, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, gali būti atnaujintas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių buvimo ar nebuvimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, šalies elgesį bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009; kt.). Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2007). Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-03-03 trečiasis asmuo B. K. kreipėsi į ieškovę su prašymu išmokėti draudimo išmoką, nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini) sankryžoje, įvažiavo į kanalizacijos šulinį, ant kurio nebuvo dangčio, ir taip sugadino savo automobilį. 2011-03-03 tarp trečiojo asmens B. K. ir ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ transporto žalų vertintojo V. S. sudarytas transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuriuo nustatyti transporto priemonės „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nurodė, kad 2011-03-03 įvykus eismo įvykiui jis telefonu susisiekė su AB „Lietuvos draudimas“ ir pranešė apie eismo įvykį. Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovė apie savo teisės pažeidimą sužinojo 2011-03-03, todėl ši data laikytina senaties termino pradžia. Atsižvelgęs į tai, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, ieškovė apie savo pažeistą teisę sužino 2011-03-03, o ieškinys atsakovei dėl turtinės žalos atlyginimo teisme gautas 2014-04-08, teismas vertina, kad ieškovė praleido Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytą ieškinio senaties terminą. Sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo teismas turi pareigą įvertinti aplinkybes, nulėmusias šio termino praleidimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, reikėtų nustatyti svarbių aplinkybių atsiradimo momentą (ar šios aplinkybės atsirado ieškinio senaties termino eigos pradžioje ar pabaigoje), jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertinant, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Tokios aplinkybės gali būti fizinio asmens sunki liga, neraštingumas, padariusio žalą asmens neradimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 20 d. senato nutarimas Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“). Tai reiškia, kad ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą. Ieškovės atstovas nurodė, jog ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl įsigytos programinės įrangos klaidos, t.y. jis 2013-12-10 įsigijo programinę įrangą „MS Office 2013 Home and Business“ ir 2014 metų sausio mėnesį šią programinę įrangą įdiegus turimi duomenys apie bylas buvo netinkamai sinchronizuoti, todėl apie bylą jis sužinojo tik 2014-04-01, kai advokato kontora buvo perkeliama į kitas patalpas. Pažymėtina, kad ieškovės atstovui, kaip advokatui, yra keliami didesni profesinio rūpestingumo bei atidumo reikalavimai, ieškovės atstovo nurodyta aplinkybė, sudaranti pagrindą ieškinio senaties termino atnaujinimui, yra susijusi su darbo organizavimu, todėl įvertinus tai, kad šios aplinkybės galima buvo išvengti pasirinkus tinkamas užduočių organizavimo, derinimo, tvarkymo priemones bei būdus, tai, kad ieškinio senaties termino pradžia yra 2011-03-03, o nurodyta programinės įrangos klaida įvyko 2014 metų sausio mėnesį, t.y. nurodyta aplinkybė atsirado tik ieškinio senaties termino eigos pabaigoje, konstatuotina, kad ieškinio senaties terminas praleistas ne dėl svarbios priežasties. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad 2011-05-11 ieškovė kreipėsi į atsakovę su pretenzija Nr. 0001173342 prašydama atlyginti išmokėtą 459,94 Eur (1588,09 Lt) draudimo išmoką. Atsakovė, atsakydama į ieškovės 2011-05-11 pretenziją, 2011-05-24 raštu Nr. (4.19.)-R2-1741 dėl informacijos pateikimo, kreipėsi į ieškovę prašydama pateikti papildomus duomenis, susijusius su eismo įvykiu. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad atsakymo į 2011-05-24 raštą dėl informacijos pateikimo ieškovė atsakovei nepateikė. Taigi ieškovė, siekdama apginti savo pažeistą teisę jau 2011-05-11 kreipėsi į atsakovę, tačiau nurodytas procesas nutrūko dėl pačios ieškovės veiksmų, t.y. jai nutraukus bendradarbiavimą su atsakove. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl ieškovės nepakankamo apdairumo ir rūpestingumo, todėl ieškovės prašymas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą atmestinas kaip nepagrįstas.

Sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas. Civilinę (deliktinę) atsakomybę reglamentuojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio Kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Pagal aptariamą teisės normą statinių (tarp jų ir tiesiamų ar nutiestų kelių) atsakomybės subjektu įvardytas savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartyje AB „If draudimas“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, valstybės įmonė „Automagistralė“, bylos Nr. 3K-3-62/2009). Ieškovė nurodo, kad 2011-03-03 trečiasis asmuo B. K. važiuodamas keliu (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esantį neuždengtą lietaus nuotekų šulinį, tokiu būdu padarydamas turtinę žalą vairuojamai transporto priemonei „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad nurodyta transporto priemonė laikotarpiu nuo 2010-11-15 iki 2011-11-14 buvo apdrausta transporto priemonių draudimu, ieškovė trečiajam asmeniui išmokėjo 459,94 Eur (1588,09 Lt) draudimo išmoką. Ieškovė nurodo, jog atsakovė yra kelio, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė ir valdytoja, ieškovės draudėjui atsirado žala dėl netinkamai prižiūrimo nurodyto kelio, todėl atsiradusi turtinė žala yra tiesioginis atsakovės pareigos tvarkyti bei prižiūrėti jai priklausantį kelią nevykdymo rezultatas. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovė sutinka ir neginčija, kad yra ieškinyje nurodyto kelio bei lietaus nuotekų šulinio valdytoja, tačiau nurodo, kad byloje nėra pakankamai duomenų leidžiančių konstatuoti priežastinio ryšio tarp jos veiksmų bei atsiradusios žalos buvimą, t.y. nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad eismo įvykio metu lietaus nuotekų šulinys buvo neuždengtas ir tokiu būdu netinkamai prižiūrimas, bei tai, kad trečiojo asmens transporto priemonei padaryta žala, atsirado būtent dėl to, kad buvo įvažiuota į neuždengtą lietaus nuotekų šulinį. Įrodinėjimo procese, sprendžiant klausimus, susijusius su civilinės atsakomybės taikymu, galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) ir bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė (CPK 178 straipsnis), kuri numato, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.) Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. G. v. G. A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-48/2005). Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą reikalauja, kad prieštaravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, būtų pašalinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstą išvadą dėl vienų ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo išvadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimta civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009). Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-03-03 trečiasis asmuo B. K. kreipėsi į ieškovę su prašymu išmokėti draudimo išmoką, nurodydamas, kad 2011-03-03 (duomenys neskelbtini) sankryžoje, jis įvažiavo į kanalizacijos šulinį, kuriame nebuvo dangčio, ir sugadino savo automobilį. Prašyme nurodyta, kad apie eismo įvykį 2011-03-03 12.15 val. buvo pranešta policijai. Pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011-04-25 pranešimą Nr. 1155320 nustatyta, kad 2011-03-03 12.35 val. (duomenys neskelbtini), B. K. vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į atvirą kanalizacijos šulinį. Byloje pateiktose 2014-06-20 nuotraukose matomas lietaus nuotekų šulinys su uždėtomis šulinio grotelėmis. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nurodė, kad eismo įvykio metu kelias buvo šlapias, apsemtas vandens, todėl važiuodamas jis nepastebėjo neuždengto šulinio. Paaiškino, kad apie įvykusį eismo įvykį jis telefonu pranešė ieškovei, kreipėsi į policiją. Pažymėjo, kad į policijos komisariatą po įvykio buvo nuvykęs pats, o policijos pareigūnai į įvykio vietą atvykę nebuvo, eismo įvykio neužfiksavo. Teismas atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, į tai, jog policijos komisariato pranešimas buvo surašytas remiantis tik trečiojo asmens B. K. paaiškinimu, neatlikus kitų įvykio vietos apžiūros veiksmų, įvertinęs šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius duomenis, konstatuoja, kad byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes apie eismo įvykio vietą ir būdą, todėl atsakovė negali būti laikoma pažeidusia pareigą rūpestingai prižiūrėti statinį.

Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad ieškovės ieškinys atmestinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovė nepateikė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir šias išlaidas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.

Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje nepatirta 3,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Larisa Šimanskienė