Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1068-587/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-10-13
Bylos Nr.: e2A-1068-587/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-34-3-00320-2021-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Lina Žemaitienė, Evaldas Burzdikas, Diana Labokaitė
Ieškovas: O. Ž., A. Ž., J. Ž.
Atsakovas: D. M. D.
Trečiasis asmuo: Prienų rajono 2-ojo notaro biuro

Civilinė byla Nr. e2A-106385-587/2022Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00320-2021-2

Procesinio dokumento kategorijos: 2.5.4.8; 2.5.4.10; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3

(S)Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 13 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės, ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų O. Ž., A. Ž. ir J. Ž. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-65-805/2022 pagal ieškovų J. Ž., O. Ž. ir A. Ž. patikslintą ieškinį atsakovei D. M. D., trečiajam asmeniui Prienų rajono 2-ojo notaro biuro notarei R. V. dėl testamento panaikinimo ir termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai J. Ž., O. Ž. ir A. Ž. patikslintu ieškiniu atsakovei D. M. D., trečiajam asmeniui Prienų rajono 2-ojo notaro biuro notarei R. V. dėl testamento panaikinimo ir termino palikimui priimti atnaujinimo prašo: 1) pripažinti negaliojančiu S. Ž. 1994 m. rugsėjo 28 d. testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuo jo sudarymo momento; 2) atnaujinti ir pratęsti ieškovams terminą (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo S. Ž. palikimui priimti.

Šalies argumentai

2. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovų tėvai yra O. Ž. ir S. Ž., susituokė (duomenys neskelbtini). Ieškovų motina mirė (duomenys neskelbtini) tėvas mirė (duomenys neskelbtini) Ieškovai yra pirmos eilės įpėdiniai. Gyvendami santuokoje tėvai (duomenys neskelbtini) 1983 m. liepos 9 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3026 ir Balbieriškio sen. 2008 m. gruodžio 29 d. pažymėjimu Nr. (4.11)PŽ265 įgijo registre Nr. (duomenys neskelbtini) tėvo S. Ž. vardu registruotus nekilnojamus daiktus – gyvenamą namą, ūkio pastatus ir kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius (šulinį, lauko tualetą), statytus 1950 m. Ieškovų motina O. Ž. iki santuokos – B., iki mirties Prienų žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusią tėvo iki nacionalizacijos turėtą žemę. Tačiau tik po motinos mirties buvo atkurtos nuosavybės teisės. Mirus motinai tėvas paveldėjo 174/522 dalis 5,22 ha miškų ūkio žemėje; kitas jos turtas nepaveldėtas. Ieškovų tėvui (duomenys neskelbtini) mirus, ieškovai kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau notarė paaiškino, kad pareiškimų priimti negali dėl sudaryto tėvo testamento, testamento kopiją galės pateikti advokatui. Ieškovams suradus advokatą ir jam paprašius, 2020 m. spalio 28 d. gavo S. Ž. 1994 m. rugsėjo 28 d. testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio sužinojo, kad tėvas testamentu visą mirties dieną jam priklausantį turtą paliko atsakovei D. D. M.. Notarė paaiškino, kad ieškovai galėtų ieškoti (duomenys neskelbtini) mirusios motinos palikimo. Ieškovas J. Ž. Prienų rajono 2-jam notarų biurui 2020 m. spalio 14 d. pateikė prašymą dėl motinos O. Ž. turto paveldėjimo. Ieškovų veiksmai, testamento ginčijimas patvirtina, kad ieškovai išreiškė valią priimti (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo palikimą, pareiškimai nepateikti dėl notarės paaiškinimo, jog dėl galiojančio testamento tėvo palikimas ieškovams nepasiekiamas. Mano, kad informacija apie testamento teisėtumą ieškovus suklaidino ir yra svarbi priežastis atnaujinti terminą palikimui priimti. Panaikinus ginčijamą testamentą ieškovai yra pirmos eilės įpėdiniai paveldėti pagal įstatymą. Ieškovė O. Ž. teismo posėdyje paaiškino, kad po mamos mirties ieškovė nepareiškė teisių į mamos palikimą, kadangi tėvas griežtas buvo ir nesutiko, todėl nevažiavo.

3. Turtą tėvas paliko svetimam asmeniui, su paveldėtoja susituokė tik (duomenys neskelbtini). S. Ž. 1994 m. rugsėjo 28 d. testamentas patvirtintas Prienų rajono Balbieriškio apylinkės viršaičio pavaduotojo P. Z., patvirtintas Prienų rajono Balbieriškio apylinkės viršaičio antspaudu. Testamento sudarymo ir patvirtinimo metu galiojo 1974 m. birželio 26 d. Notariato įstatymo 3 straipsnio 4, 5 dalys. Ginčijamo testamento sudarymo ir tvirtinimo metu žemesniosios pakopos savivaldybės valdymo organas (institucija) buvo apylinkės gyvenvietės (valsčiaus) viršaitis (1990 m. vasario 12 d. Vietos savivaldos pagrindų įstatymas). 1994 m. apylinkės gyvenvietės (valsčiaus) viršaitis atitiko 1974 m. Notariato įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatytą liaudies deputatų tarybų vykdomąjį komitetą – savivaldybės instituciją, turinčią įstatyme nustatytą teisę atlikti notarinius veiksmus. Nei Lietuvos Respublikos notariato įstatymo, nei Teisingumo ministerijos 1975 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 8 patvirtinta Miestų, gyvenviečių, apylinkių Darbo žmonių deputatų tarybų vykdomųjų komitetų atliekamų notarinių veiksmų instrukcija nenumato teisės viršaičio pavaduotojui tvirtinti testamentą. 1994 m. rugsėjo 28 d. testamento sudarymo metu galiojo 1964 m. Civilinio kodekso 1994 m. liepos 26 d. redakcija, kurios 581 straipsnis testamentui nustatė imperatyvų notarinės formos reikalavimą. Testamento sudarymo metu nebuvo aplinkybių (tėvas nebuvo gydymo įstaigoje, neplaukiojo laivu, nebuvo laisvės atėmimo vietoje ir kt.), kurioms esant jo sudarytas testamentas gali būti prilygintas notariškai patvirtintam testamentui. S. Ž. 1994 m. rugsėjo 28 d. testamente nenurodoma, kad viršaičio pavaduotojas P. Z. kokio tai įstatymo ar Balbieriškio apylinkės tarybos ar tarybos vykdomojo komiteto sprendimo, pareigybinės instrukcijos ar reglamento pagrindu turi teisę tvirtinti testamentą. Pagal pateiktus archyvo duomenis, tokio dokumento nėra. Testamentas tvirtintas Balbieriškio apylinkės viršaičio pavaduotojo P. Z., kuriam, jį skiriant į šią pareigybę, tokia teisė nebuvo suteikta. Ši aplinkybė reiškia, kad testamentas notariškai nepatvirtintas, t. y. jis neatitinka jam privalomos notarinės formos.

4. Ieškovų žiniomis tėvas testamentą sudarė verčiamas D. D. M. ar primygtinai įtikintas. Ieškovai abejoja tėvo parašo tikrumu. Tėvas buvo visiškai neraštingas, ieškovų motina pasirašydavo už jį. Ieškovai mano, kad taip buvo ir su testamentu. Skaityti tėvas visiškai nemokėjo. Ieškovai po motinos mirties pastebėjo tėvo keistą elgesį. Paveldėtojos dukra N. M. iki pensijos dirbo seniūnijoje buhalterijoje, tuo metu atsirado testamentas. Atsakovės šeima sakė tėvui parduoti namus ir pirkti butą mieste, jos tikslas galimai buvo daugiau pinigų sukaupti. Po mirties likusiuose tėvo namuose, 1950 m. statybos, atsakovė negyvena. Ji dabar gyvena pas dukrą. Atsakovė neturėjo savo nuomonės, kai ieškovai nuvažiavo pas atsakovę kalbėtis dėl geranoriškų namų ir 1,0200 ha žemės dalybų, dukra liepė tylėti. Tėvas anksčiau miške dirbo, kelis skyrius buvo baigęs, raidžių nepažinojo, bet televiziją žiūrėjo. Protinės negalios neturėjo. Mama buvo baigusi pradinę mokyklą, daugiau abu nesimokę. Tėvas, kaip senas žmogus, turėjo sveikatos problemų, bet judėdavo pats, protingas buvo. Tėvas su ieškovais apie testamentą nekalbėjo.

Atsiliepimas

5. Atsakovė D. M. D. atsiliepimu į ieškovų patikslintą ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ginčijamo testamento sudarymo ir patvirtinimo metu galiojo 1994 m. kovo 24 d. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos 1974 m. Valstybinio notariato įstatymo kai kurių straipsnių galiojimo pratęsimo“ Nr. I-409 (nustojo galioti nuo 1995 m. birželio 28 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad Notariato įstatymo 3 straipsnio 5 dalis ir Instrukcijos 2 punktas turi būti aiškinami taip, kad viršaitis (meras) notarinius veiksmus turėjo teisę atlikti pagal įstatymą, o viršaičio (mero) pavaduotojas – pagal viršaičio pavedimą. Tai, ar P. Z. patvirtino testamentą neturėdamas įgaliojimų tokiam notariniam veiksmui atlikti, yra fakto klausimas, kurį ieškovams tenka įrodyti, tačiau ieškovai šios pareigos neįvykdė.

6. Ieškovai nepateikia jokių neginčijamų įrodymų, kad testamente esantis parašas nėra autentiškas S. Ž. parašas, neprašo skirti rašysenos ekspertizės. S. Ž. iki pat savo mirties buvo sąmoningas, testamento surašymo dieną nebuvo praradęs gebėjimo orientuotis, suprato savo veiksmus, tuo metu jis buvo 60 m. amžiaus. Ieškovų teiginiai, jog testatoriui buvo darytas poveikis turtą palikti atsakovei, laikytini deklaratyviais, byloje nėra objektyvių duomenų, jog ginčijamas testamentas buvo sudarytas esant testatoriaus valios trūkumams.

7. Įstatymas suteikia galimybę pačiam palikėjui nuspręsti, kas paveldės jam priklausantį turtą. Atsakovė ir testatorius dar 1994 m. gegužės 1 d. sudarė bažnytinę santuoką Balbieriškio bažnyčioje, daugiau nei 25 metus pragyveno santuokoje. Testamentų registre nėra įregistruota kitų S. Ž. testamentų ar pakeitimų dėl testamento. Testatorius išreiškė savo tikrąją valią dėl palikimo ir jos nekeitė. Ieškovai nesistengė savo teisių ginti operatyviai, į teismą su pirminiu ieškiniu kreiptasi tik 2021 m. balandžio 12 d., t. y. po tėvo mirties praėjus 9 mėnesiams. Ieškovų nurodytų aplinkybių negalima pripažinti pateisiančiomis termino palikimui priimti praleidimą.

Atsiliepimas

8. Trečiasis asmuo Prienų rajono 2-ojo notaro biuro notarė R. V. teismo posėdyje paaiškino, kad po S. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimas testamentinei įpėdinei M. D. D. nėra išduotas. (duomenys neskelbtini) mirė O. Ž., po jos mirties palikimą priėmė S. Ž.. Praėjus 7 metams po sutuoktinės mirties S. Ž. 2000 m. liepos 17 d. gavo paveldėjimo teisės liudijimą, byla buvo baigta ir perduota archyvui. Palikimo priimti nevalia su išlygomis, tuo metu notarui nebuvo žinomas kitas turtas, tame tarpe sklypas. S. Ž. priėmė visą mirusiosios turtą, paveldėjimo teisės liudijimas į naujai atsiradusį turtą vis tiek būtų išduotas O. Ž. palikimą priėmusiam sutuoktiniui. Buvo pareikalauta iš archyvo O. Ž. paveldėjimo byla, paaiškėjus, kad jos palikimą priėmė S. Ž., nuosavybės teisės liudijimas buvo išduotas jo testamentinei įpėdinei. Šioje situacijoje faktiškai po O. Ž. mirties likusio paveldimo turto nėra, ieškovams teisinių pasekmių tikrai neatsirastų.

9. 2020 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi į notarų biurą O. Ž. ir J. Ž. dėl tėvo S. Ž. turto paveldėjimo. Jiems buvo pranešta apie tėvo testamentą, paaiškinta, kad prašytų neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo ir rašytų prašymą, jei nori priimti palikimą. Jie tai padarė. Notarė užvedė paveldėjimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Kas konkrečiai turi būti rašoma pareiškime dėl palikimo priėmimo, įstatyme nėra reglamentuota, svarbu, kad yra išreikšta tokia asmens valia, o turinio ir formos reikalavimų tokiam prašymui įstatymas nenumato. Mano, kad O. Ž. ir J. Ž. tinkamai per trijų mėnesių terminą išreiškė valią priimti tėvo palikimą, termino palikimui priimti nepraleido. Iki 2000 m. liepos 1 d. testamentų registro nebuvo, asmuo pats pateikė testamentą. Svarbu gavus tokį testamentą tvirtinančio subjekto parašas ir antspaudas, šiuo atveju notarė preziumavo, kad testamentas teisėtas ir tvarkingas. Darbo praktikoje pasitaikė labai daug atvejų, kai testamentus tvirtino ne tik viršaičio pavaduotojas P. Z., bet ir daugiau seniūnų/viršaičių pavaduotojų, taip dirbo visa Lietuva. Esant išvykusiam, atostogaujant ar dėl kitų priežasčių viršaičiui fiziškai nesant darbo kabinete, mano, kad viršaičio pavaduotojas, ir nesant potvarkio, galėjo atlikti tokius veiksmus. Jeigu viršaitis savo pareigas faktiškai perdavė pavaduotojui, buvo atidavęs antspaudą, registro knygą, vadinasi pavaduotojas turėjo teisę tvirtinti testamentą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. balandžio 11 d. sprendimu patikslintą ieškinį patenkino iš dalies. Atnaujino ir pratęsė ieškovams J. Ž. ir O. Ž. terminą (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo S. Ž. palikimui priimti, kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš ieškovų J. Ž., O. Ž. ir A. Ž. atsakovei D. M. D. po 761,49 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovės ieškovams J. Ž. ir O. Ž. priteisė po 110 Eur jų turėtų bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovų J. Ž., O. Ž. ir A. Ž. valstybei priteisė po 11,40 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės valstybei priteisė 8,55 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu.

11. Teismas konstatavo, kad ginčijamo testamento sudarymo ir patvirtinimo metu galiojo 1974 m. birželio 26 d. Notariato įstatymo 3 straipsnio 4, 5 dalys (Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. kovo 10 d. nutarimas Nr. I-92 „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 17 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos notariato įstatymo įsigaliojimo“ 1 punkto pakeitimo“). Šių įstatymo normų įgyvendinimas nustatytas Teisingumo ministerijos 1975 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 8 patvirtintos Miestų, gyvenviečių, apylinkių darbo žmonių deputatų tarybų vykdomųjų komitetų atliekamų notarinių veiksmų instrukcijos (toliau – ir instrukcija) 2 punkte. Notariato įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad notarinius veiksmus miestų, gyvenviečių, apylinkių liaudies deputatų vykdomuosiuose komitetuose atlieka vykdomojo komiteto pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba sekretorius, kuriems tarybos vykdomojo komiteto sprendimu pavesta atlikti notarinius veiksmus. Instrukcijos 2 punkte nustatyta, kad notarinius veiksmus miestų, gyvenviečių, apylinkių Darbo žmonių deputatų vykdomajame komitete atlieka vykdomojo komiteto pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba sekretorius, kuriam tarybos vykdomojo komiteto sprendimu pavesta atlikti notarinius veiksmus. Nuo 1990 m. kovo 11 d. prasidėjus savivaldos reformai, vykdomųjų komitetų nebeliko, pakito vietos savivaldos sistema. Ginčijamo testamento sudarymo ir tvirtinimo metu žemesniosios pakopos savivaldybės valdymo organas (institucija) buvo apylinkės gyvenvietės (valsčiaus) viršaitis (1990 m. vasario 12 d. Vietos savivaldos pagrindų įstatymas). 1994 m. apylinkės gyvenvietės (valsčiaus) viršaitis atitiko 1974 m. Notariato įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatytą liaudies deputatų tarybų vykdomąjį komitetą – savivaldybės instituciją, turinčią įstatyme nustatytą teisę atlikti notarinius veiksmus.

12. Ar viršaičio pavaduotojas P. Z. turėjo teisę atlikti notarinius veiksmus nesant raštiško viršaičio sprendimo, yra fakto klausimas. Aplinkybė, jog Prienų rajono Balbieriškio apylinkės Tarybos ir viršaičio pavaduotojo pareigybinė instrukcija ir reglamentas archyvui saugoti neperduoti, savaime neįrodo, kad P. Z. įgaliojimai notariniams veiksmams atlikti nebuvo suteikti to meto viršaičio V. J. pavedimu. Liudytoju apklaustas buvęs to meto viršaitis V. J. patvirtinto, kad notarinių veiksmų registravimo žurnalo pildymas buvo išimtinai jo pavaduotojo pareiga, kategoriškai tvirtino, jog jis pavaduotojui P. Z., kaip ir ankstesniems iki jo buvusiems pavaduotojams, suteikė įgaliojimus atlikti notarinius veiksmus.

13. Prienų rajono Balbieriškio apylinkės viršaičio 1990 m. birželio 11 d. potvarkis Nr. 4, 1991 m. rugsėjo 26 d. 1 šaukimo 5 sesijos sprendimas, 1991 m. spalio 25 d. 1 šaukimo 6 sesijos sprendimas, 1994 m. gruodžio 1 d. potvarkis 42-K, 1994 m. gruodžio 29 d. potvarkis 49a-K patvirtina, jog viršaičio pavaduotojams buvo suteikta teisė atlikti notarinius veiksmus, tame tarpe ir tvirtinti testamentus, leidžia daryti išvadą, jog visų vienas kitą keitusių viršaičio pavaduotojų įgaliojimai buvo tokie patys, jie tvirtindavo testamentus ir atliko kitus notarinius veiksmus. Tai patvirtina notarinių veiksmų registravimo žurnalai, Prienų rajono Balbieriškio apylinkės viršaičio V. J. 1994 m. gruodžio 1 d. potvarkis „Dėl viršaičio pavaduotojo pavadavimo“, notarinių veiksmų registravimo žurnale nuo 1994 m. gruodžio 2 d., įrašo eilės Nr. 186 žurnalas pildytas ne P. Z., o kitu braižu, P. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Teismo posėdyje apklausta notarė R. V. patvirtino, jog visos Lietuvos notarų praktikoje žinoma tai, kad testamentus tvirtino viršaičio pavaduotojai. Testamente esant viršaičio spaudui, nekyla abejonių, ar viršaičio pavaduotojas veikė savo įgaliojimų ribose. Visi dokumentai pasirašyti viršaičio pavaduotojo ir patvirtinti viršaičio antspaudu, nurodytas registro numeris, veiksmai apmokestinti valstybiniu mokesčiu, testamente ir žurnale yra abiem atvejais akivaizdžiai identiškas paties testatoriaus parašas, testatoriaus tapatybė nustatyta iš pateikto asmens dokumento – paso, nurodytas testamentą tvirtinusio asmens vardas, pavardė, pareigos, parašas. Testamentas dokumentų saugojimo nustatyta tvarka perduotas saugoti Kauno regioniniam valstybės archyvui. Notarinių veiksmų registravimo žurnale įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), be paminėto pažymėta notarinio veiksmo esmė – testamentas, testamento, kaip vienašalio sandorio, turinio registracijos žurnale plačiau aprašyti negalima. Nereikėjo nei tuo metu nei dabar aprašinėti notarinių veiksmų registravimo knygoje dokumentų, kurie rengiami 2 egzemplioriais.

14. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog viršaičio pavaduotojas P. Z. testamento sudarymo metu įgaliojimus atlikti notarinius veiksmus, tame tarpe tvirtinti testamentus, faktiškai turėjo. Palikėjo S. Ž. sudarytas testamentas ir jo patvirtinimas laikytinas teisėtu ir galiojančiu. Kitų sandorio negaliojimo dėl įstatymų nustatytos sandorio formos nesilaikymo pagrindų nenustatyta. Testamentą naikinant dėl formalių (tvirtinimo) trūkumų, kurie nepriklausė nuo palikėjo valios (testatorius neturi pareigos tikrinti, ar jo valią įformina tinkamas subjektas), S. Ž. išreikšta valia būtų paneigta. Įrodymų, patvirtinančių palikėjo sutuoktinės D. M. D. dukros įtaką, prievartą ar apgaulę, ekonominį spaudimą ir pan. testamento sudarymo atveju ieškovai, be savo pačių samprotavimų, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepateikė ir to neįrodinėjo. Duomenų, kad testatorius buvo nesuvokiantis savo veiksmų esmės ar negebėjo jų valdyti, sirgo ar buvo gydomas dėl fizinės sveikatos bei psichikos ligų, nemokėjo rašyti ar skaityti, ieškovai nepateikė. Rašysenos ekspertizės teismo siūlymu skirti neprašė, nurodę, kad neturi rašto lyginamųjų pavyzdžių. Testamento sudarymo metu S. Ž. buvo vidutinio amžiaus, dirbo, šeima gyveno pasiturinčiai, jiems socialinių įgūdžių nestigo, niekad nesikreipta į seniūniją pagalbos.

Šalies argumentai

15. Ieškovai teigia, jog testatorius galimai nesuvokė, kokiame dokumente pasirašo ir kokios bus to pasekmės. S. Ž. iki pat savo mirties buvo sąmoningas, testamento surašymo dieną, būdamas 60 metų amžiaus, nebuvo praradęs gebėjimo orientuotis, suprato ir suvokė savo valios veiksmus. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad testatorius buvo neveiksnus ar ribotai veiksnus, kad sirgo ligomis, turėjusiomis įtakos jo suvokimui bei valios išraiškai testamento sudarymo metu. Testamento turinys yra pakankamai trumpas ir aiškus, jame nurodyta viena įpėdinė, tekstas nesudėtingas. Atsakovės teigimu, jos sutuoktinis skaityti ir rašyti mokėjo. Testamente yra prierašas, kad testamentas perskaitytas ir kaip atitinkantis asmens valią pasirašytas. Teismas ieškovų teiginius laikė deklaratyviais, grįstais subjektyvia pozicija ir aplinkybių interpretacija sau naudinga linkme.

16. Ieškovų teiginį, kad atsakovė yra svetimas testatoriui asmuo, teismas pripažino subjektyviu. Įstatymas leidžia pačiam palikėjui spręsti, kas paveldės jo turtą, ar savo artimus giminaičius palikti be palikimo. Testamentu palikimas paliktas sutuoktinei, su kuria santuokoje pragyventa daugiau nei 26 metus. Ieškovai po savo biologinės motinos mirties nerealizavo savo teisių į palikimą. Tai, kad testatoriaus tikroji valia dėl kito įpėdinio paskyrimo nesutapo su ieškovų siekiu gauti tėvo palikimą ir aplinkybių vertinimu, nesudaro pagrindo neatsižvelgti į testatoriaus valią ir kitaip ją interpretuoti. Visų kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą faktiškai tokius įgaliojimus / pavedimus jo pavaduotojui viršaičio buvus suteiktus. Teismas sprendė, jog ginčijamas testamentas neturi formos, turinio bei valios trūkumų, todėl jį pripažinti negaliojančiu nėra teisinio bei faktinio pagrindo.

17. Ieškovai, panaikinus testamentą, prašo atnaujinti jiems terminą (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo S. Ž. palikimui priimti. Teismo vertinimu, Prienų rajono 2-ajam notaro biurui 2020 m. spalio 14 d. adresuotas J. Ž. prašymas užvesti paveldėjimo bylą į mirusios jo motinos O. Ž. palikimą, 2020 m. rugsėjo 30 d., 2020 m. spalio 27 d., 2020 m. lapkričio 24 d., 2020 m. gruodžio 18 d. bei 2021 m. sausio 8 d., J. Ž. ir O. Ž. notarei pateikti prašymai, kuriuose nurodo protestuojantys prieš testamento veikimą neduoda pagrindo ieškovų prašymo traktuoti kaip prašymo priimti palikimą po S. Ž. mirties. Tokie prašymai labiau atitinka laikinųjų apsaugos priemonių institutą, bet ne pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Notarų praktikoje yra nusistovėję prašymui būtini duomenys, pradedant būtinais rekvizitais, asmens tapatybę, ryšį su mirusiuoju patvirtinančiais duomenimis, įpėdinio valios išreiškimas (priimu palikimą), prašymas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, likęs turtas, žinomi kreditoriai, kiti įpėdiniai, atsakomybė už palikėjo skolas, ir t. t.). J. Ž. ir O. Ž. prašymas nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais registruotas Testamentų registre. Ieškovas A. Ž., skirtingai nei kiti du ieškovai, apskritai tokių prašymų neteikė ir į notarų biurą nesikreipė. Ieškovo A. Ž. atveju pagrindo atnaujinti terminą palikimui priimti nėra. Ieškovai J. Ž. ir O. Ž., teismo vertinimu, aktyviai domėjosi ir rūpinosi po tėvo mirties likusio turto paveldėjimu, tačiau tam sutrukdė objektyvios priežastys, reikiamų žinių stoka, nesupratimas, advokato paieškos, dokumentų iš notarų biuro bei archyvo pareikalavimas, galimai tinkamas nesupratimas notarės paaiškinimų. Ieškovų J. Ž. ir O. Ž. elgesys nebuvo pasyvus ir neatsakingas. Be to, ieškovai nepraleido CK 5.8 straipsnyje įtvirtinto vienerių metų termino paveldėjimo teisei ginčyti. Nors ir ne visai tinkamo turinio pareiškimai dėl testamento veikimo buvo pateikti notarei dar nepasibaigus palikimo priėmimo terminui.

Žemesnės instancijos teismas

18. Ieškovai nagrinėjamoje byloje nepareiškė reikalavimo dėl teisės į privalomąją palikimo dalį pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį nustatymo, tačiau ieškovas J. Ž. teigė, kad jo turtinė padėtis nėra gera, neturi savo namų, kas turėtų įtakos nepaisant testamento turinio testamentinės įpėdinės paveldimo turto apimčiai, todėl termino palikimui priimti atnaujinimo klausimas ieškovams aktualus ir paminėtų aplinkybių kontekste tikslu išvengti galimai perteklinio reikalavimo ginčijant paveldėjimo teisės liudijimo turinį ir apimtį, išduotą testamentinei įpėdinei. Šioje byloje priimtas procesinis sprendimas nepaneigia ieškovų teisių ateityje kreiptis į teismą dėl teisės į privalomąją palikimo dalį nustatymo. Šiuo atveju, reikšminga tai, kad tik procesinis sprendimas dėl teisės į privalomą palikimo dalį pripažinimo galėtų pakeisti atsakovės įgytinų teisių turinį ir apimtį.

19. Teismas vertino, kad ieškovų patikslintas ieškinys tenkintas iš dalies, 20 procentų. Ieškovų turėtų bylinėjimosi išlaidų suma jiems priteistina iš atsakovės proporcingai tenkintų / atmestų reikalavimų daliai, o 80 procentų atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteistina iš ieškovų (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

20. Apeliaciniu skundu ieškovai O. Ž., A. Ž. ir J. Ž. (toliau – ir apeliantai) prašo Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimą dalyje panaikinti, priimti naują sprendimą ir atmestą ieškinio reikalavimą dėl S. Ž. 1994 m. rugsėjo 28 d. testamento, notarinio registras Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinimo negaliojančiu, patenkinti; iš naujo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Prašo iš atsakovės priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. turtas, dėl kurio ginčijamas tėvo S. Ž. 1994 m. rugsėjo 28 d. testamentas (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) yra apeliantų senelių iš motinos pusės V. B. žemė, kurios nuosavybė atkurta ir motinai O. Ž. neatlygintinai grąžinta. Apeliantų tėvų santuokoje įgyta sodyba (gyvenamas namas ir ūkiniai pastatai), esantys (duomenys neskelbtini). Apeliantai neneigia, kad siekia tėvo (ir motinos turto) turto. Jie siekė likusios žemės ir labiausiai sodybos, kuri yra jų tėvų, joje sodino medžius (kaštoną) sodą, tėvams padėjo tvarkyti, sodyba jiems kaip šeimos relikvija. Bylos nagrinėjimo metu apeliantai buvo linkę į taiką. Apeliantai žino, kad panaikinę testamentą, atsakovei D. M. D., kaip sutuoktinei, teisė į palikimą vis tiek išlieka, tačiau apeliantai gali jos dalį išsipirkti. Atsakovės atstovė atsakė, kad atsakovė nesutiko su taika jokiomis sąlygomis. Turimomis žiniomis, ji rengiasi sodybą parduoti. Apeliantų siekis įgyti tėvų (taip pat senelių) turtą yra labiau sentimentalumas šeimos namams. Turtinio intereso akcentavimas apeliantus žeidžia.

20.2. Apeliantų santykiai su tėvu jam gyvenant antroje santuokoje, nebuvo nenormalūs ar blogi. Apeliantai nebuvo pasyvūs dėl motinos, mirusios (duomenys neskelbtini) palikimo. Šeimoje su tėvais buvo kalbėta, kad tik paskutiniam iš tėvų mirus, visas palikimas turi atitekti vaikams. Apeliantai leido motinos palikimui atitekti ją pergyvenusiam tėvui. Apeliantai norėjo šeimos turtą, o labiausiai šeimos sodybą išlaikyti giminystės linijoje, tėvui priėmus motinos palikimą, grėsmės tam nebuvo.

20.3. Apeliantai iš tikrųjų mano, kad testamente nėra tikros tėvo valios. Apeliantai žino, kad tėvas buvo beraštis. Tėvas, mokėsi tik pirmoje klasėje ir vis likdavo antriems ir tretiems ir t.t. metams, mokėsi 5-is metus tik pirmoje ir toje pačioje klasėje. Kai mokytojai pamatė, kad jis pažangos mokymesi nedaro, o jau 12-metis, jo mokymą nutraukė. Jis raides pažinojo, žodyje raides po vieną atpažindavo ir pasakydavo, tačiau vientiso žodžio pasakyti nesugebėdavo. Jokio rašto (laikraščių, knygų) neperskaitydavo. Tik su apeliantų motina vykdavo į miestą, stotelės lentoje neperskaitydavo stotelės pavadinimo, autobuso vykimo laiko. Kadangi žodžio perskaityti nesugebėdavo, žodžio parašyti negalėjo. Apeliantai sunkiai išmokė parašą pasirašyti. Jis tiesiogine to žodžio prasme buvo beraštis. Sovietmečiu tėvas dirbo miškų ūkio darbininku. Su arkliu pakinkytų vežimu vežė nupjautus medžius. Jokio raštingumo, mokėjimo skaityti ar rašyti šiame darbe tėvui nereikėjo, apylinkės viršaitis neturėjo jokių reikalų su palikėjo ne / raštingumu, palikėjas apylinkėje nedirbo. Tai, kad jis nepastebėjo, kad palikėjas neraštingas, nereiškia, kad jis buvo raštingas.

20.4. Visi apeliantai su tėvu iki mirties bendravo. Visi vaikai pusamžiai, turintys šeimas ir auginantys vaikus, dirbantys. Tėvas sveikas, taip pat dirbantis. Nebuvo reikalo pas tėvą dažnai vykti padėti jam kasdienėje buityje ar kitaip teikti pagalbą. Tėvas buvo lankomas, kartu buvo švenčiamos šventės, tėvui buvo padėta namo statybiniuose ir kiemo tvarkymuose, šienavimo darbuose, jis buvo vežamas į ligoninę. Paklaustas apie testamentą tėvas pasakė, kad jokio testamento nėra ir nebus, apie sudarytą testamentą tėvas būtų apeliantams pasakęs.

20.5. (duomenys neskelbtini) S. Ž. ir D. M. D. priimtas santuokos sakramentas pažeidė katalikišką tradiciją – po motinos mirties nesuėjus metų. Tėvas su atsakove civilinės metrikacijos įstaigoje susituokė tik (duomenys neskelbtini), t. y. daugiau nei 4 m. po testamento sudarymo. Kai 1994 m. rugsėjo 28 d. sudarė testamentą, atsakovė dar neturėjo 26 m. gyvenimo su tėvu nuopelnų. Skubiai, dėl tėvo sveikatos, sudaryti testamento nereikėjo, tėvas buvo geros sveikatos. Todėl apeliantai mano, kad 1994 m. rugsėjo 28 d. testamentas sudarytas svetimo asmens naudai, tėvas su atsakove dar nebuvo santuokoje. Parašyti testamentą – ne tėvo sumanymas. Apeliantų 5-ių asmenų šeima gyveno sunkiai, motina daug dirbo namuose, tėvas dirbo miškų ūkyje, apeliantai nuo mažumės jai daug padėjo. Tėvas neturėjo priežasties taip pasielgti su apeliantais. Atsakovė gyveno kaimynystėje, apie jo neraštingumą, t. y. kad tėvas pats testamento neperskaitys, žinojo. Apeliantai mano, kad, tai žinodama, ji su savo dukterimi N. M., tuomet dirbusia Balbieriškio apylinkėje, sumanė, o pastaroji sutarė su P. Z., kuris parengė testamentą ir pateikė pasirašyti S. Ž., paaiškinęs, kad tai dokumentas dėl kokio tai reikalo. Pasirašęs jam pasirašyti pateiktą dokumentą, tėvas nežinojo, kad sudarė testamentą, todėl apeliantų paklaustas atsakė, kad jokio testamento nėra ir nebus. Dėl to apeliantai įsitikinę, kad testamente tikrosios tėvo valios nėra. Viršaičio pavaduotojas P. Z. žinojo, kad tėvas nemoka skaityti, o jeigu nežinojo, jam tai turėjo paaiškėti davus tėvui balsu perskaityti pasirašyti parengtą testamentą. Jis nebūtų perskaitęs. Testamento pasirašymas turėjo vykti prie dar dviejų liudytojų, tačiau taip nebuvo. Tėvo neraštingumas yra tikra tiesa, apeliantai teisme buvo prisaikdinti ir savo parodymus davė atsakingai.

20.6. Iš esmės tėvo ir atsakovės gyvenimas prasidėjo nuo testamento sudarymo. Po 1994 m. rugsėjo 28 d. testamento sudarymo atsakovės gyvenimas su tėvu tapo būtinas, tam, kad testamentas liktų nepanaikintas. Jai reikėjo tėvą kontroliuoti, kad jis (jeigu pats žinojo, kad sudarė testamentą) neišsipasakotų apeliantams apie testamento sudarymą, o po to, kad nepanaikintų. Kad viešumoje jo kontrolė būtų teisėta, (duomenys neskebtini) ji sudarė ir santuoką. Apeliantai pastebėjo, kad nuo jų gyvenimo pradžios, jiems lankantis namuose pas tėvą, kartu dirbant, atsakovė visą laiką būdavo greta ir niekada vieno tėvo su vaikais nepalikdavo. Kodėl taip ji elgėsi, tuomet jie nesuprato, tačiau dabar jos toks elgesys tapo suprantamas.

20.7. Teismo išvada, jog dokumentas, leidžiantis Balbieriškio apylinkės viršaičio pavaduotojui P. Z. atlikti notarinius veiksmus buvo, bet neišliko dėl praėjusio itin ilgo laiko tarpo, yra nepagrįsta. Tokiam konstatavimui trūksta chronologiškai nuosekliai priimtų Balbieriškio apylinkės tarybos sprendimų ir viršaičio priimtų patvarkymų. Balbieriškio apylinkės viršaitis V. J. 1990 m. birželio 11 d. potvarkiu Nr. 4 už notarinių veiksmų atlikimą atsakinga paskiria viršaičio pavaduotoją L. T. (kitur dokumentuose L. T.). Balbieriškio apylinkės tarybos 1991 m. rugsėjo 26 d. sprendimu (1 šaukimas 5 sesija) ji, jai prašant, atleista iš pareigų nuo 1991 m. spalio 1 d. Balbieriškio apylinkės tarybos 1991 m. spalio 25 d. sprendimu (1 šaukimo 6 sesija) viršaičio pavaduotoju nuo 1991 m. lapkričio 1 d. paskiriamas P. Z.. Teisė atlikti notarinius veiksmus nesuteikiama. Pagal šiuos paskyrimus, 1-ą mėnesį, nuo 1991 m. spalio 1 d. (atleidus L. T., turėjusią teisę atlikti notarinius veiksmus) iki 1991 m. lapkričio 1 d. (iki P. Z. paskyrimo pavaduotoju), Balbieriškio apylinkė viršaičio pavaduotojo neturėjo. Nesant viršaičio pavaduotojo visą mėnesį notarinius veiksmus atliko pats viršaitis V. J.. Jis atliko visus darbus tiek viršaičio, tiek ir viršaičio pavaduotojo. Kai, po mėnesio viršaičio pavaduotoju paskiriamas P. Z., faktinė viršaičio pavaduotojo notarinių veiksmų atlikimo pareiga (praktinė tradicija) iš L. T. P. Z. neperėjo, nes visą mėnesį ji buvo nutrūkusi, o paskiriant viršaičio pavaduotoju, P. Z. teisė tvirtinti notarinius veiksmus nesuteikiama. Viršaičio pavaduotoju P. Z. dirbo iki ligos – 1994 m. lapkričio 21 d. Viršaičio pavaduotojo P. Z. ligos metu jo darbą atlikti skiriama J. J. (viršaičio 1994 m. gruodžio 1 d. potvarkis Nr. 42-K), o jam mirus, viršaičio pavaduotojo darbą skiriama atlikti taip pat ji (1994 m. gruodžio 29 d. potvarkis Nr. 43a-R) iki bus priimtas naujas Tarybos sprendimas. Tarybos sprendimas nežinomas. Viršaičio pavaduotojo darbą atlikti paskirtai J. J. notarinių veiksmų atlikimo teisė nesuteikiama.

20.8. Tokiu būdu, iš žinomų viršaičio pavaduotojų, dirbusių šį darbą prieš P. Z. ir po jo, vienai L. T. buvo suteikta notarinių veiksmų atlikimo teisė, tačiau ji nutrūko. Paskirtas viršaičio pavaduotoju P. Z. faktinės (praktinė tradicija) notarinių veiksmų atlikimo teisės neįgijo iš L. T. (nes ji nutrūkusi) ir jos neperdavė J. J., nes pats jos neturėjo. Valstybės archyvas negalėdamas pateikti bylai nagrinėti reikalingų dokumentų (reglamento, instrukcijos ir kt.) nurodo, kad dokumentai neperduoti, nenurodo, kad dokumentai neišliko. Prienų rajono savivaldybės administracija ir Balbieriškio seniūnija, teikusios informaciją, taip pat nenurodo, kad dokumentai neišlikę. Pagal nuoseklias dokumentų sudarymo datas, o ypač pagal dokumentų numeraciją nenustatyta, kad jie galėjo egzistuoti. Labiausiai pagrįsta išvada, kad notarinių veiksmų atlikimo teisę suteikiančių dokumentų priimta nebuvo ir viršaičio pavaduotojui P. Z. notarinių veiksmų atlikimo teisė nebuvo suteikta. Notarinių veiksmų registracija žurnale – teisės pažeidimų registracija, šis pareigūnas neturėjo teisės atlikti notarinius veiksmus.

20.9. 1994 m. rugsėjo 28 d. testamento sudarymo metu galiojo 1964 m. Civilinio kodekso 1994 m. liepos 26 d. redakcija. 1964 m. CK 581 straipsnis nustatė, kad testamentas turi būti sudarytas raštu, nurodant jo sudarymo vietą ir laiką, paties testatoriaus pasirašomas ir jo akivaizdoje notariškai patvirtinamas, t. y. imperatyvus notarinės formos reikalavimas. 1964 m. CK 58 straipsnyje nustatyta, kad reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Analogiški reikalavimai tokiam vienašaliam sandoriui ir reikalavimų nesilaikymo pasekmės yra ir šiuo metu galiojančiame CK – sandoris niekinis ir negalioja. Viršaičio pavaduotojas P. Z. atlikdamas notarinius veiksmus, tai darė tokios teisės neturėdamas. Teismas neteisingai įvertino šiuos veiksmus ir priėmė neteisėtą sprendimą ginčijamoje dalyje.

20.10. Teismo nurodytos aplinkybės dėl testamento turinio pilnumo, dėl testamento rekvizitų pakankamumo ir dėl notarinių veiksmų žurnalo pildymo tvarkingumo nedaro testamentą teisėtu. Tai asmeninės P. Z. asmenybės savybės, neturinčios nieko bendro su testamento teisėtumu. Be to, P. Z. neturėjo teisinio išsilavinimo. Ginčijamas testamentas neturi jam imperatyviai privalomos notarinės formos. S. Ž. 1994 m. rugsėjo 28 d. testamentas, notarinio registras Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.

20.11. Apeliantai mano, kad teismo nustatytas tenkintų ir atmestų reikalavimų santykis 1:4 nėra proporcingas, yra atsakovei 4 kartus naudingesnis. Ieškiniu byloje apeliantai buvo pareiškę du nepiniginius reikalavimus, vieną ieškinio reikalavimą teismas atmetė, o kitą reikalavimą patenkino. Atsakovės reikalavimą visą ieškinį atmesti, dėl vieno ieškinio reikalavimo – patenkino, o dėl kito ieškinio reikalavimo – atmetė. Tenkintų ir atmestų reikalavimų santykis 50:50 procentų, t. y. lygus, nes reikalavimai nėra piniginiai. Teismas tenkintų ir atmestų reikalavimų santykį nustatė neproporcingą ir nepagrįstą patenkintų ir atmestų reikalavimų santykiui.

Atsiliepimas

21. Atsakovė D. M. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliantų O. Ž., J. Ž. ir A. Ž. 2022 m. gegužės 11 d. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimo atmesti, iš apeliantų atsakovei priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

21.1. apeliantams teko pareiga įrodyti testamento pripažinimo negaliojančiu ir panaikinimo pagrindo egzistavimą. Apeliantai neįrodė, kad testamentas neteisėtas, neatitinka jų tėvo tikrosios valios. Jie iš esmės apsiriboja savo pozicijos atkartojimu, teiktais paaiškinimais, kurie, apeliantų nuomone, yra neginčijami įrodymai.

21.2. S. Ž. iki pat savo mirties buvo sąmoningas, testamento surašymo dieną nebuvo praradęs gebėjimo orientuotis, suprato savo veiksmus, testamento sudarymo metu jam tebuvo 60 metų. Apeliantai nepateikė jokių įrodymų apie jų tėvo neraštingumą. Tai, jog S. Ž. testamento sudarymo metu neturėjo sveikatos problemų (jos atsirado vėliau), neturėjo jokių mąstymo sutrikimų, iš esmės patvirtino patys apeliantai pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde. Apeliantai turi tiek materialinį, tiek procesinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jų paaiškinimai yra grįsti pačių patirtais išgyvenimais, subjektyviu įvykių suvokimu ir interpretavimu sau naudinga linkme. Tuo tarpu, V. J. parodymus vertinti kaip nepatikimus pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo, jo parodymai sutampa su atsakovės pozicija, kad jos sutuoktinis skaityti ir rašyti mokėjo, su notarės paaiškinimais ir su byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

21.3. Atsakovė ir testatorius dar (duomenys neskelbtini) sudarė bažnytinę santuoką, testamentas sudarytas testatoriui ir atsakovei jau gyvenant bažnytinėje santuokoje, nors teisinė santuoka sudaryta tik 1998 m. Vien tai, kad testamentas buvo sudarytas praėjus keliems mėnesiams po santuokos, o jame nenurodyta, kad turtas paliekamas sutuoktinei, nesudaro pagrindo spręsti, kad palikimas paliktas svetimam asmeniui. Byloje nėra aplinkybių, leidžiančių abejoti šių santykių sąžiningumu, padorumu, nuoširdumu ar patikimumu. Pačių apeliantų neveikimo (po motinos mirties dėl paveldėjimo priėmimo į notarą jie nesikreipė) pasekmė yra tai, jog jos turtą paveldėjo tėvas, o jo paveldėtas turtas pereina jo testamentinei įpėdinei.

21.4. Vien aplinkybė, jog testatorius su apeliantais niekada nekalbėdavo apie testamentą ar jo sudarymą, negali būti pagrindu suabejoti testamento ir jame išreikštos valios tikrumu. Testatorius nėra įpareigotas informuoti apie jau sudarytą testamentą. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tik apeliantų subjektyviomis įvykių interpretacijomis, keliamomis prielaidomis, jog testamento sudarymui įtakos galėjo turėti atsakovės dukters darbas seniūnijoje, jog testatorius buvo suklaidintas viršaičio pavaduotojo P. Z., todėl negalėjo išreikšti savo tikrosios ir laisvos valios. Tokie teiginiai nepagrįsti įrodymais.

21.5. Prienų rajono Balbieriškio apylinkės viršaičio pareigas tuo metu ėjęs V. J. savo pavaduotojui buvo suteikęs įgaliojimus atlikti notarinius veiksmus, viršaičio pavaduotojas turėjo visus tam reikalingus rekvizitus: spaudą, notarinių veiksmų knygą ir kt. Byloje yra pateiktos Prienų rajono Balbieriškio apylinkės viršaičio 1990 m. birželio 11 d. potvarkio Nr. 4, 1991 m. rugsėjo 26 d. 1 šaukimo 5 sesijos sprendimo, 1991 m. spalio 25 d. 1 šaukimo 6 sesijos sprendimo, 1994 m. gruodžio 1 d. potvarkio 42-K, 1994 m. gruodžio 29 d. potvarkio 49a-K kopijos, iš kurių matyti, jog po L. T. (buvusios viršaičio pavaduotojos) Balbieriškio apylinkės viršaičio pavaduotoju nuo 1991 m. lapkričio 1 d buvo paskirtas P. Z.. Šie dokumentai patvirtina, jog viršaičio pavaduotojams buvo suteikta teisė atlikti notarinius veiksmus. Tai, jog visų viršaičio pavaduotojų įgaliojimai buvo tokie patys, jie vykdė tas pačias funkcijas, tvirtindavo testamentus ir atliko kitus notarinius veiksmus, nurodė ir tuo metu buvęs viršaitis liudytojas V. J.. Vien ta aplinkybė, jog Prienų rajono Balbieriškio apylinkės Tarybos ir viršaičio pavaduotojo pareigybinė instrukcija ir reglamentas archyvui saugoti neperduoti, byloje ištirtų duomenų kontekste savaime neįrodo, kad P. Z. įgaliojimai notariniams veiksmams atlikti nebuvo suteikti to meto viršaičio V. J. pavedimu.

21.6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog laikotarpiu nuo 1991 m. gruodžio 4 d. iki 1994 m. rugsėjo 28 d. viršaičio pavaduotojas P. Z. eidamas savo pareigas iš viso patvirtino 45 testamentus. Tokių veiksmų didelė apimtis įrodo, kad viršaičio pavaduotojas įgalinimus atlikti tokius veiksmus tikrai turėjo, visi dokumentai pasirašyti viršaičio pavaduotojo, patvirtinti viršaičio antspaudu, nurodytas registro numeris, veiksmai apmokestinti valstybiniu mokesčiu, todėl P. Z. 1991–1994 m. atliko notarinius veiksmus jam suteiktų įgaliojimų pagrindu. S. Ž. testamento tvirtinimas užfiksuotas notarinių veiksmų žurnale, patvirtintas palikėjo parašu, jo tapatybė nustatyta iš pateikto asmens dokumento. Notarinių veiksmų atlikimo knyga pildyta P. Z. ranka. Testamentas perduotas saugoti Kauno regioniniam valstybės archyvui. Pirmosios instancijos teisme apklausta notarė R. V. patvirtino, jog tokia praktika, kai testamentus tvirtino viršaičio pavaduotojai, yra žinoma visoje Lietuvoje; testamente esant viršaičio spaudui, jai nekyla abejonių viršaičio pavaduotojo teise tvirtinti testamentus.

21.7. P. Z. teisinis išsilavinimas nebuvo būtinas, tokio reikalavimo įstatymai nenumatė. Pagal testamento sudarymo metu galiojusio 1964 m. civilinį kodeksą, testamentus galėjo tvirtinti ne tik notarai, viršaičiai, bet ir ligoninių, gydymo įstaigų, sanatorijų vyriausieji gydytojai, jų pavaduotojai medicinos reikalams arba budintys gydytojai ir kiti įstatyme įvardinti asmenys.

21.8. Visos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu buvo kvestionuojamas ir ginčijamas testamento teisėtumas, iš esmės visos ieškovų bylinėjimosi išlaidos patirtos dėl testamento ginčijimo. Esmines teisines pasekmes apeliantams būtų sukėlęs būtent testamento nuginčijimas, o ne termino palikimui priimti atnaujinimas. Dėl jo atnaujinimo iš esmės jokio turto jie nepaveldi, visą testatoriaus turtą paveldinti testamentinė įpėdinė. Todėl, įvertinęs ieškiniu pareikštų patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog buvo patenkinta 20 procentų ieškinio reikalavimų, apeliantai nepasiekė pagrindinio siekto rezultato – testamentas nebuvo nuginčytas, o apelianto A. Ž. atžvilgiu patikslintas ieškinys atmestas pilna apimtimi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

24. Byloje kilo ginčas dėl testamento teisėtumo, nurodant, kad jis neatitinka formos, buvo sudarytas neraštingo asmens bei termino palikimui priimti atnaujinimo. Taip pat apeliantas skundžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmos instancijos teisme.

25. Kadangi sprendimas dalyje dėl termino atnaujinimo neskundžiamas, dėl to apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

26. Paveldėjimo teisinius santykius apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1,2 dalys. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises).

27. (duomenys neskelbtini) Balbieriškio bažnyčioje S. Ž. ir D. M. D. priėmė santuokos sakramentą, Prienų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo (duomenys neskelbtini). S. Ž. mirė (duomenys neskelbtini) S. Ž. 1994 m. rugsėjo 28 d. sudarė testamentą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį patvirtino Prienų rajono Balbieriškio apylinkės viršaičio pavaduotojas P. Z., kuriuo visą savo turtą, paliko D. D. M.. Duomenų apie testamento panaikinimą nėra. D. M. D. S. Ž., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė 2020 m. rugpjūčio 12 d., tai patvirtina Testamentų registre suteiktas palikimo priėmimo fakto identifikavimo kodas bei nurodyta įregistravimo data ir laikas.

28. Prienų rajono 2-ajame notaro biure 2000 m. liepos 14 d. užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini) mirusios O. Ž. palikimą. Palikimą priėmė mirusiosios sutuoktinis S. Ž., kuriam 2000 m. liepos 17 d. notarė išdavė paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą. Jis nėra ginčijamas.

29. 2020 m. rugsėjo 30 d. J. Ž. ir O. Ž. notarei pateikė prašymą, kuriame nurodė prieštaraujantys prieš testamento veikimą, prašė laikinai stabdyti testamentą, kadangi aiškinsis namų valdos (duomenys neskelbtini), padėtį, nori užvesti paveldėjimą žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Analogiškus prašymus J. Ž. ir O. Ž. pateikė notarui ir 2020 m. spalio 27 d., 2020 m. lapkričio 24 d., 2020 m. gruodžio 18 d. bei 2021 m. sausio 8 d.

30. Prienų rajono Balbieriškio apylinkės tarybos 1991 m. spalio 25 d. sprendimu „Dėl apylinkės viršaičio pavaduotojo“ Balbieriškio apylinkės viršaičio pavaduotoju nuo 1991 m. lapkričio 1 d. paskirtas P. Z..

31. Prienų rajono savivaldybės administracijos Balbieriškio seniūnija neturi duomenų ar Prienų rajono Balbieriškio apylinkės tarybos 1991 m. spalio 25 d. sprendimu paskirtam viršaičio pavaduotojui P. Z. buvo suteikta teisė atlikti notarinius veiksmus. Taip pat neturi duomenų ar minėtam asmeniui 1994 m. rugsėjo 28 d. buvo suteiktas pavedimas/įgaliojimas (ar kitas vidaus dokumentas), kuriuo atskirais atvejais jam buvo suteikta teisė atlikti notarinius veiksmus. Prienų rajono savivaldybės administracijos Bendrasis skyrius pateikė informaciją, kad Prienų rajono buvusios Balbieriškio apylinkės tarybos veiklos dokumentai archyvui neperduoti. Kauno regioninio valstybės archyvo duomenimis Prienų rajono Balbieriškio apylinkės tarybos reglamentas ir viršaičio pavaduotojo pareiginė instrukcija saugoti neperduoti.

32. Iš 1994 m. rugsėjo mėnesio darbo užmokesčio priskaitymo-išmokėjimo žiniaraščio matyti, kad viršaitis V. J. tą mėnesį nebuvo nedarbingas ir jam nebuvo sutektos kasmetinės atostogos.

33. Iš teismui Kauno regioninio valstybės archyvo pateiktų 1991-1994 m. Prienų rajono Balbieriškio apylinkės tarybos ir viršaičio pateiktų testamentų, registruotų notarinių veiksmų registravimo knygose, matyti, kad nuo 1991 m. gruodžio 4 d. iki 1994 m. rugsėjo 28 d. – viršaičio pavaduotojas P. Z., patvirtino iš viso keturiasdešimt penkis testamentus, kurių visuose yra antspaudas, nurodytos tvirtinusio asmens – viršaičio pavaduotojo pareigos, vardas ir pavardė, parašas, pažymint, kad atitinkamai asmuo, tame tarpe ir S. Ž., testamentą pasirašė P. Z. akivaizdoje, testatoriaus asmenybė nustatyta, veiksnumas patikrintas, nurodytas registro numeris ir sumokėto už atliktas paslaugas valstybinio mokesčio dydis.

34. Iš teismui pateiktos O. Ž. paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. Ž. po (duomenys neskelbtini) mirusios sutuoktinės O. Ž. mirties į notaro biurą dėl paveldėjimo kreipėsi 2000 m. liepos 14 d. 2000 m. liepos 17 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, kuriuo S. Ž. paveldėjo 174/522 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini).

35. D. M. D. po (duomenys neskelbtini) mirusio sutuoktinio S. Ž. mirties į notaro biurą kreipėsi 2020 m. rugpjūčio 12 d., nurodydama, kad po sutuoktinės mirties liko turtas – nekilnojamasis turtas, ūkininko ūkis. 2021 m. gegužės 7 d. D. M. D. per savo įgaliotinę D. S. pateikė notarui prašymą išduoti nuosavybės teisės liudijimą, kuriuo O. Ž. nuosavybės teise priklauso ½ dalis bendro turto, įgyto santuokoje.

36. 2021 m. gegužės 7 d. išduotas nuosavybės teisės liudijimas, kuriuo notarė R. V. patvirtino, kad O. Ž., mirusiai (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ½ dalis bendro turto, įgyto santuokoje su pergyvenusiu sutuoktiniu S. Ž., t. y. pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

37. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021 m. spalio 20 d. išrašas patvirtina, kad po ½ dalį pastato-gyvenamojo namo, pastato-ūkinio pastato, kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), registruota O. Ž. vardu (pagal 2021 m. gegužės 7 d. nuosavybės teisės liudijimą Nr. 2814 pagrindu) ir S. Ž. vardu (pagal 1983 m. liepos 9 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3026, 2008 m. gruodžio 29 d. Apylinkės seniūnijos) pažymėjimą Nr. (4.11) PŽ-265.

Dėl viršaičio pavaduotojo teisės tvirtinti testamentą.

38. Apeliantai laikėsi pozicijos, jog testamentas patvirtintas viršaičio pavaduotojo neatitinka testamento formai keliamų reikalavimų ir testamentas turėtų būti pripažintas negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.93 straipsnio 3 dalies (įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį) ir CK 1.80 straipsnio (sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms) pagrindais.

39. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad testamento sudarymo ir patvirtinimo metu galiojo 1974 m. birželio 26 d. Notariato įstatymo 3 straipsnio 4, 5 dalys (Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. kovo 10 d. nutarimas Nr. I-92 „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 17 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos notariato įstatymo įsigaliojimo“ 1 punkto pakeitimo“). Šių įstatymo normų įgyvendinimas buvo nustatytas Teisingumo ministerijos 1975 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 8 patvirtintos Miestų, gyvenviečių, apylinkių darbo žmonių deputatų tarybų vykdomųjų komitetų atliekamų notarinių veiksmų instrukcijos 2 punkte. Nurodyto įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje buvo nustatyta, kad notarinius veiksmus miestų, gyvenviečių, apylinkių liaudies deputatų vykdomuosiuose komitetuose atlieka vykdomojo komiteto pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba sekretorius, kuriems tarybos vykdomojo komiteto sprendimu pavesta atlikti notarinius veiksmus. Instrukcijos 2 punkte buvo nustatyta, kad notarinius veiksmus miestų, gyvenviečių, apylinkių Darbo žmonių deputatų vykdomajame komitete atlieka vykdomojo komiteto pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba sekretorius, kuriam tarybos vykdomojo komiteto sprendimu pavesta atlikti notarinius veiksmus.

40. Nuo 1990 m. kovo 11 d. prasidėjus savivaldos reformai, vykdomųjų komitetų nebeliko. Ginčijamo testamento sudarymo ir tvirtinimo metu žemesniosios pakopos savivaldybės valdymo organas (institucija) buvo apylinkės gyvenvietės (valsčiaus) viršaitis (1990 m. vasario 12 d. Vietos savivaldos pagrindų įstatymas). Taigi, 1994 metais apylinkės gyvenvietės (valsčiaus) viršaitis atitiko 1974 m. Notariato įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatytą liaudies deputatų tarybų vykdomąjį komitetą – savivaldybės instituciją, turinčią įstatyme nustatytą teisę atlikti notarinius veiksmus.

41. Pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kurioje nurodyta, kad Notariato įstatymo 3 straipsnio 5 dalis ir Instrukcijos 2 punktas turi būti aiškinami taip, kad viršaitis (meras) notarinius veiksmus turėjo teisę atlikti pagal įstatymą, o viršaičio (mero) pavaduotojas – pagal viršaičio pavedimą. Taip pat teismas šioje byloje pasisakė, kad įrodinėti egzistavus asmens įgalinimą tvirtinti ginčijamą testamentą galima ne tik oficialiaisiais rašytiniais, o visais CPK nustatytais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2006).

42. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą ar P. Z. patvirtino minimą testamentą neturėdamas įgaliojimų šiam notariniam veiksmui atlikti svarbus yra fakto klausimas ar viršaičio pavaduotojas turėjo teisę atlikti notarinius veiksmus nesant (neišlikus) raštiško viršaičio sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad vien ta aplinkybė, jog Prienų rajono Balbieriškio apylinkės Tarybos ir viršaičio pavaduotojo pareigybinė instrukcija ir reglamentas archyvui saugoti perduoti nebuvo, byloje ištirtų duomenų kontekste (išklausius tuo metu viršaičio pareigas ėjusio V. J., notarės R. V. parodymus, pareikalavus ir ištyrus notarinių veiksmų registravimo knygose esančius duomenis) savaime neįrodo ir nepagrindžia, kad P. Z. įgaliojimai notariniams veiksmams atlikti nebuvo suteikti. Nors faktiškai dėl praėjusio itin ilgo laiko tarpo tokių archyvinių duomenų nėra išlikusių, tačiau, byloje surinkti ir ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog duomenų pakankamumo, leistinumo ir sąsajumo sąveikoje, jog tokie įgalinimai viršaičio pavaduotojui P. Z. buvo suteikti ir jis, tvirtindamas ginčijamą testamentą, veikė teisėtai viršaičio suteikto pavedimo pagrindu.

43. Tai patvirtina liudytojo V. J. (buvusio viršaičio), kurio pavaduotoju dirbo P. Z., parodymai, kuris nurodė, jog P. Z. buvo pavesta išimtinai kanceliariniai, raštvedžio darbai, tame tarpe notarinių veiksmų atlikimas. Liudytojas patvirtino, kad jis pats per visą darbo laikotarpį nebuvo atlikęs nei vieno notarinio veiksmo, nepildė notarinių veiksmų registravimo žurnalų, nes tai buvo išimtinė jo pavaduotojo pareigybinė funkcija, Tokie įgalinimai P. Z., kaip ir kitiems jo pavaduotojams, turėjo būti išreikšti ne tik pagal jo žodinį pavedimą/įgaliojimą, bet ir raštu. Taigi aplinkybes, jog P. Z., eidamas viršaičio pavaduotojo pareigas, turėjo teisę tvirtinti testamentus ir jų buvo tvirtinęs ne vieną patvirtino liudytoju apklaustas testamento tvirtinimo metu ėjęs pareigas ir tokius įgaliojimus pavaduotojui suteikęs tuometinis Prienų rajono Balbieriškio apylinkės viršaitis V. J., kurio parodymais netikėti teismas pagrindo neturi. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad P. Z. yra patvirtinęs visą eilę testamentų. Be to viršaičio pavaduotojas ne tik turėjo jam suteiktus pavedimus, bet ir kitus jo kompetencijai priskirtų pareigų vykdymui būtinus įgalinimus: savo žinioje antspaudą, notarinių veiksmų registravimo knygą ir pan. Liudytojas patvirtino, kad P. Z. buvo įgijęs aukštąjį išsilavinimą Vilniaus universitete.

44. Iš bylos medžiagos matyti, jog Prienų rajono Balbieriškio apylinkės viršaičio 1990 m. birželio 11 d. potvarkiu Nr. 4 viršaitis buvo suteikęs teisę notarinius veiksmus atlikti pavaduotojai L. T.. Byloje pateiktos Prienų rajono Balbieriškio apylinkės viršaičio 1990 m. birželio 11 d. potvarkio Nr. 4, 1991 m. rugsėjo 26 d. 1 šaukimo 5 sesijos sprendimo, 1991 m. spalio 25 d. 1 šaukimo 6 sesijos sprendimo, 1994 m. gruodžio 1 d. potvarkio 42-K, 1994 m. gruodžio 29 d. potvarkio 49a-K kopijos, iš kurių matyti, jog po L. T. (buvusios viršaičio pavaduotojos) Balbieriškio apylinkės viršaičio pavaduotoju nuo 1991 m. lapkričio 1 d buvo paskirtas P. Z.. Pirmos instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad paminėti dokumentai jų išvestinėje sąveikoje laiko atžvilgiu taip pat patvirtina, jog viršaičio pavaduotojams buvo suteikta teisė atlikti notarinius veiksmus, tame tarpe ir tvirtinti testamentus, iš ko darytina išvada, jog visų vienas kitą keitusių viršaičio pavaduotojų įgaliojimai buvo tokie patys, jie vykdė iš esmės tas pačias funkcijas, tvirtindavo testamentus ir atliko kitus notarinius veiksmus, o, kad jų darbinėse funkcijose niekas nesiskyrė, teisme patvirtino apklaustas liudytojas V. J., kaip to meto viršaitis. Byloje tokias aplinkybes patvirtina ir surinkti rašytiniai įrodymai (notarinių veiksmų registravimo žurnalai), iš kurių matyti, jog laikotarpiu nuo 1991 m. gruodžio 4 d. iki 1994 m. rugsėjo 28 d. viršaičio pavaduotojas P. Z., eidamas savo pareigas, iš viso patvirtino 45 testamentus.

Žemesnės instancijos teismas

45. Trečiasis asmuo notarė R. V. teismo posėdyje patvirtino, kad testamentas surašytas tvarkingai, jokių neatitikimų to meto teisiniam reguliavimui turinio ir formos prasme nėra, užantspauduotas, kas taip pat patvirtina viršaičio pavaduotojo įgalinimų apimtį ir, pasak notarės, tuo metu taip dirbo visa Lietuva, o tokių testamentų, vesdama paveldėjimo bylas, ji mačiusi ženkliai daugiau, kad testamentus tvirtino viršaičio pavaduotojai yra žinoma visos Lietuvos notarinėje praktikoje, tokia ji buvo susiformavusi. Be to, ant testamentų esant viršaičio spaudui, net nekyla abejonių, jog viršaičio pavaduotojas veikė savo įgaliojimų ribose ir turėjo teisę tvirtinti testamentus. Visi šie dokumentai pasirašyti viršaičio pavaduotojo ir patvirtinti viršaičio antspaudu, nurodytas registro numeris, veiksmai apmokestinti valstybiniu mokesčiu, yra tiek testamente, tiek žurnale paties testatoriaus uždėtas parašas, kuris vizualiai abiem atvejais yra identiškas, be to, jame yra ir testamentą tvirtinusio asmens vardas, pavardė, pareigos, parašas, todėl darytina išvada, jog P. Z. savo darbo laikotarpiu 1991-1994 m. notarinius veiksmus atliko jam suteiktų įgaliojimų ir pavedimų pagrindu. Testamentas dokumentų saugojimo nustatyta tvarka perduotas saugoti Kauno regioniniam valstybės archyvui. Be to, ginčo testamento sudarymas bei patvirtinimas buvo nustatyta tvarka užfiksuotas ir notarinių veiksmų žurnale, notarinių veiksmų žurnale yra palikėjo parašas, jo tapatybė nustatyta iš pateikto asmens dokumento – paso.

46. Minėtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą įgaliojimus buvus, S. Ž. valia, išreikšta testamentu.

47. Testatorius po pirmosios sutuoktinės O. Ž. mirties sudarė naują santuoką, joje iki pat mirties pragyveno ilgus metus, savo valios dėl 1994 m. rugsėjo 28 d. sudaryto testamento nepakeitė ir naujo testamento ieškovų ar kitų fizinių ar juridinių asmenų atžvilgiu nesudarė. Testamento sudarymas yra vienašalis sandoris, kuriuo palikėjas išreiškia savo paties pavedimą kam jis norėtų po mirties palikti savo turtą, ką šiuo atveju ir padarė, neturėdamas pareigos kitiems asmenims, tame tarpe ir ieškovams, atskleisti savo valios turinio.

48. Įrodymų, patvirtinančių palikėjo sutuoktinės D. M. D. dukros įtaką, prievartą ar apgaulę, ekonominį spaudimą ir pan. testamento sudarymo atveju ieškovai be savo pačių samprotavimų, leistinomis CPK įrodinėjimo priemonėmis nepateikė. Duomenų, kad testatorius buvo nesuvokiantis, nesuprato savo veiksmų esmės ar negebėjo jų valdyti, sirgo ar buvo gydomas dėl fizinės sveikatos bei psichikos ligų, nesuvokiantis ką daro, nemokėjo rašyti ar skaityti, ieškovai nepateikė, rašysenos ekspertizės teismo siūlymu skirti neprašė, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai tokius jų teiginius vertino kaip deklaratyvius bei hipotetinius.

49. Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.). įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu).

50. Ieškovų teiginys, kad atsakovė buvo jam svetimas asmuo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu taip pat yra tik deklaratyvus, ir subjektyvus, kadangi akivaizdu, kad gyvenant santuokoje daug metų, tai nėra tikėtina. Be to, įstatymas suteikia galimybę pačiam palikėjui nuspręsti kas ir kokiomis dalimis paveldės jam priklausantį turtą, kiekvienas asmuo savo palikimą gali palikti visiškai jokiais ryšiais nesusijusiam juridiniam ar fiziniam asmeniui. Kitu atveju, jei laikyti, kad palikimas testatoriaus valia gali būti paliekamas tik giminaičiams, kuriems priklauso pagal įstatymą, būtų paneigtas pats testamento tikslingumas ir kitokios nei nustatyta įstatyme testatoriaus valios buvimas. Šiuo atveju testamentu palikimas paliktas ne atsitiktiniam asmeniui, bet sutuoktinei, su kuria santuokoje pragyventa daugiau nei 26 metus. Testatorius S. Ž. mirė būdamas santuokoje su D. M. D., visą šį laiką jie gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Turėdamas galimybę, per pakankamai ilgą laiko tarpą testatorius testamento nepakeitė ir kito (ų) įpėdinių nepaskyrė.

51. Po motinos mirties ieškovai nerealizavo savo teisių į palikimą, kurios dalį turto paveldėjo ieškovų tėvas S. Ž., tačiau tai irgi nėra pagrindas testamento naikinimui. Tai, kad testatoriaus tikroji valia dėl kito įpėdinio paskyrimo nesutapo su ieškovų siekiu gauti tėvo palikimą ir aplinkybių vertinimu, nesudaro pagrindo neatsižvelgti į testatoriaus išreikštą valią ir kitaip ją interpretuoti. Pirmos instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog mirusio asmens testamente išreikšta valia yra aukštesnė ir labiau saugoma vertybė nei ieškovų turtiniai interesai. Kasacinio teismo praktikoje paveldėjimo pagal testamentą bylose itin akcentuojamas testatoriaus valios gerbimas ir laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant paveldėjimo klausimus, kai testatoriaus valia išreikšta testamente, ji turi būti gerbiama ir vykdoma po testatoriaus mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Tuo tarpu testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais, o tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

52. Kolegija pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, jog , vien tai, kad nėra išlikusio sprendimo dėl pavedimo viršaičio pavaduotojui tvirtinti testamentus negali būti pagrindas pripažinti testamentą negaliojančiu, nes visų kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą faktiškai tokius įgaliojimus/pavedimus viršaičio jo pavaduotojui buvus suteiktus. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog ginčijamas testamentas neturi formos, turinio bei valios trūkumų, todėl jį pripažinti negaliojančiu nėra teisinio bei faktinio pagrindo.

53. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus (CPK 177, 178, 185 straipsniai), nenukrypo nuo teismų praktikos, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą todėl jo keisti dalyje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme.

54. Apeliaciniame skunde apeliantai nurodo, kad teismo nustatytas tenkintų ir atmestų reikalavimų santykis 1:4 nėra proporcingas, yra atsakovei 4 kartus naudingesnis. Ieškiniu byloje apeliantai buvo pareiškę du nepiniginius reikalavimus, vieną ieškinio reikalavimą teismas atmetė, o kitą reikalavimą patenkino. Atsakovės reikalavimą visą ieškinį atmesti, dėl vieno ieškinio reikalavimo – patenkino, o dėl kito ieškinio reikalavimo – atmetė. Tenkintų ir atmestų reikalavimų santykis 50:50 procentų, t. y. lygus, nes reikalavimai nėra piniginiai. Teismas tenkintų ir atmestų reikalavimų santykį nustatė neproporcingą ir nepagrįstą patenkintų ir atmestų reikalavimų santykiui.

55. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apeliantų argumentais ir laiko, kad pirmos instancijos teismas patenkino ir atitinkamai atmetė 50 procentų reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos tarp šalių turėjo būti skirstomos atitinkamai proporcingai, sprendimas šioje dalyje pakeistinas. Ieškovai pirmos instancijos teisme patyrė viso 1100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, taigi jiems atitinkamai iš atsakovės turi būti priteista pusė šios sumos (1100/2/3), kiekvienam po 183,33 Eur. Atsakovė pirmos instancijos teisme patyrė 2885,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl jai iš ieškovų turi būti priteista pusė šios sumos (2885,60/2/3) atitinkamai iš kiekvieno po 480,93 Eur (CPK 93, 98 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

56. Apeliacinės instancijos teisme apeliantas J. Ž. patyrė 94,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Atsakovė M. D. patyrė 1452,00 teismo išlaidų. Skundą tenkinant iš dalies ir keičiant pirmos instancijos teismo sprendimą tik dėl bylinėjimosi išlaidų, darytina išvada, kad skundas tenkintinas 20 procentų, atmestinas 80 procentų, todėl atitinkamai priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Priteistina iš J. Ž., O. Ž. ir A. Ž., atsakovei D. M. D. po 387,20 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme. J. Ž. iš D. M. D. priteistina 18,80 Eur žyminio mokesčio (CPK 93, 98 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimą pakeisti bylinėjimosi išlaidų dalyje.

Pakeisti sprendimo rezoliucinę dalį, kurioje buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos. Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų išdėstyti taip:

„Priteisti iš D. M. D., J. Ž., O. Ž. ir A.Ž. po 183,33 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš J. Ž., O. Ž. ir A. Ž., atsakovei D. M. D. po 480,93 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų, 93 ct) iš kiekvieno, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti iš J. Ž., O. Ž. ir A. Ž., atsakovei D. M. D. po 387,20 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus, 20 ct) iš kiekvieno jos turėtų bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

J. Ž. iš D. M. D. priteisti 18,80 Eur (aštuoniolika eurų, 80 ct) žyminio mokesčio.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas BurzdikasDiana LabokaitėLina Žemaitienė