- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-08
- Bylos Nr.
- 2-2330-892/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01907-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė
- Ieškovas
- I. J.
- Atsakovas
- O. A.
- Išvadą teikia
- Vilniaus rajono savivaldybes administracijos Vaiko, Kelmes rajono savivaldybes administracijos Vaiko
- Advokatai
- Ona Vitartienė
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovei I. J.
atsakovui O. A.
valstybes institucijos, teikiancios išvada byloje Vilniaus rajono savivaldybes administracijos Vaiko teisiu apsaugos skyriaus atstovei Teresai Nonievic
valstybes institucijos, teikiancios išvada byloje Kelmes rajono savivaldybes administracijos Vaiko teisiu apsaugos skyriaus atstovei Genei Jurgilienei
viešame teismo posedyje žodinio proceso tvarka civilineje byloje pagal ieškoves I. J. ieškini atsakovui O. A. del bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, valstybes institucijos, teikiancios išvada byloje Vilniaus rajono savivaldybes administracijos Vaiko teisiu apsaugos skyrius, Kelmes rajono savivaldybes administracijos Vaiko teisiu apsaugos skyrius,-
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
Ieškove patikslintame ieškinyje nurode, kad Kelmes rajono apylinkes teismas 2011-11-04 sprendimu nustate tokia atsakovo bendravimo su nepilnameciu sunumi V. A. tvarka: atsakovas su sunumi bendrauja pirmo menesio po teismo sprendimo isiteisejimo dienos antra ir ketvirta šeštadieni nuo 10 val. iki 19 val. vaiko gyvenamojoje vietoje, o nuo antro menesio po teismo sprendimo isiteisejimo dienos atsakovas bendrauja su sunumi kiekviena menesio antra ir ketvirta savaitgali nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val. Teige, kad teismo sprendimo ieškove neskunde, nes tikejosi, jog atsakovas atsakingai suvoks savo kaip tevo pareigas nepilnamecio sunaus atžvilgiu, taciau atsakovas yra neprognozuojamo elgesio, neatsakingas vaiko atžvilgiu, todel mažametis vaikas yra nesaugus budamas su juo. Nurode, kad 2011-05-28 atsakovas atvyko i susitikima su nepilnameciu vaiku, bendravimas vyko 9 valandas ir neatitiko vaiko interesu, nes šalta diena atsakovas neleido vaikui užsivilkti striukes, elgesi su juo šiurkšciai, gasdino ji tampydamas virš vandens, erzino, liepe kandžiotis kaip erzinamas šuo, gražino vaika teismo sprendime nurodytu laiku, taciau peršalusi, pervargusi, visa diena nevalgiusi, negerusi, šlapiais rubais, be to, gražindamas vaika jo akivaizdoje panaudojo smurta prieš ieškove, ja sparde, mete akmeni i langa pranešdamas apie vaiko gražinima, minetais veiksmais stipriai išgasdindamas vaika. Teige, kad del minetu atsakovo veiksmu nepilnametis V. A. patyre dideli stresa, nakti neramiai miegojo, verke, šauke, kita diena buvo vangus, elgesi neiprastai, jam prasidejo neiprasti agresijos protrukiai, noras muštis. Teige, kad atsakovo bendravimas su vaiku kenkia vaiko psichikai ir sveikatai, vaikas su juo nera saugus, del to galimos neigiamos pasekmes mažameciui vaikui, jau po pirmo atsakovo bendravimo su vaiku ieškove turejo kreiptis i medikus del vaiko bukles. Nurode, kad atsakovas, pasiimdamas mažameti vaika su nakvyne kelioms dienoms neturi tinkamu gyvenimo salygu, nes gyvena negyvenamojoje patalpoje, kurioje nera tinkamu buitiniu salygu, tuo tarpu motyvai, kad vaikas gyvens pas jo motina atmestinas, nes vaikas nebendrauja su mociute, jam mineta aplinka nera pažistama, nežinomos ir buitines salygos. Minetos aplinkybes Kelmes rajono apylinkes teisme nebuvo išaiškintos, bendravimo tvarka nustatyta neatsakingai ir skubotai. Teige, kad esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje jis nepatirtu psichologines itampos, baimes ir nuolatiniu konfliktu. Nurode, kad atsakovas nera tinkamai pasiruošes bendrauti su vaiku, nesupranta, jog tokio amžiaus vaikui yra butinas maksimalus saugumas, atsakovui nera žinomi bendravimo su vaiku principai. Patikslintu ieškiniu ieškove praše pakeisti Kelmes rajono apylinkes teismo 2011-04-19 sprendima ir nustatyti tokia atsakovo bendravimo su nepilnameciu vaiku tvarka: iki V. A. sueis penkeri metai, atsakovas gali bendrauti su sunumi jo gyvenamojoje vietoje Vaiko teisiu apsaugos skyriuje du kartus per menesi antra ir ketvirta kiekvieno to menesio ketvirtadieni nuo 10 val. iki 12 val. bendravima stebint vaiko gyvenamosios vietos Vaiko teisiu apsaugos skyriaus darbuotojams; isitikinus, jog vaiko tevas yra pasiruošes tinkamai bendrauti su sunumi, yra saugus, pritarus vaiko gyvenamosios vietos Vaiko teisiu apsaugos skyriui, tevas gali bendrauti su sunumi nurodytu laiku ir vienas, bendravimas su vaiku vaiko tevui vienam galimas tik turint Kelmes rajono savivaldybes administracijos Vaiko teisiu apsaugos skyriaus patvirtinancia išvada (rašytine), kad vaikui su tevu yra saugu, kurioje nurodyta data, nuo kada toks bendravimas yra galimas (1 t., 136 b.l.).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko, teige, jog jis neatitinka faktiniu aplinkybiu. Nurode, kad nuo pat vaiko gimimo tinkamai juo rupinosi, sunui esant 4 menesiu vienas likdavo jo prižiureti, nes ieškove dirbo. Teige, kad ieškovei susiradus drauga, ji pradejo riboti atsakovo bendravima su sunumi. Praše ieškini atmesti (1 t., 72 b.l.).
Vilniaus rajono savivaldybes administracijos Vaiku teisiu apsaugos skyrius 2011-07-22 išvadoje nurode, kad neigiamos informacijos apie atsakova skyrius neturi, taciau pabendrauti su atsakovu nepavyko, todel negali pateikti argumentuotos išvados i byla. Nurode, kad ieškinio reikalavimas pakeisti Kelmes rajono apylinkes teismo sprendima nustatant, kad iki vaikui sueis penkeri metai atsakovas bendrauja su sunumi jo gyvenamojoje vietoje pagristas ir ji palaiko (1 t., 42-43 b.l).
Kelmes rajono savivaldybes administracijos Vaiko teisiu apsaugos skyrius 2011-07-25 išvadoje nurode, kad Kelmes rajono Vaiko teisiu apsaugos skyriuje nera kambario, nes trys darbuotojai dirba viename kabinete, todel nebus sudarytos salygos vaiko poilsiui, miegui, todel bendravimo su vaiko valandos turi buti keiciamos, atitikti dienos režima, be to, ribojimas atsakovui bendrauti su vaiku iki pastarajam sueis 5 metai yra per ilgas. Teige, kad ieškove atsakomybe del atsakovo bendravimo su vaiku perkelia Kelmes rajono Vaiko teisiu apsaugos skyriaus darbuotojams, tuo tarpu vaiko ir tevo bendravime turi dalyvauti pati ieškove. Taip pat nurode, kad skyrium gyvenanciam tevui turi buti sudaryta galimybe maksimaliai dalyvauti auklejant vaika, tevui neturi buti taikomi apribojimai del budo, salygu, jei tai nera reikalinga vaiko interesams apsaugoti, tuo tarpu minimalus bendravimas nustatomas tada, kai nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, tai yra susitikimai traumuoja vaika psichologiškai, daroma žala vaiko brandai. Nurode, kad atsižvelgiant i ieškoves nurodytas aplinkybes, kad tevo bendravimas su vaiku daro vaikui žalinga itaka, kenkia vaiko interesams, kuri laika tevui bendrauti su vaiku Vaiko teisiu apsaugos skyriuje yra butina (1 t., 46-47 b.l.). Patikslines savo pozicija Kelmes rajono savivaldybes administracijos Vaiko teisiu apsaugos skyrius 2011-10-11 išvadoje nurode sutinkantis, jog atsakovo bendravimas su vaiku turi vykti Vaiko teisiu apsaugos skyriuje iki bus atstatytas tevo emocinis ryšys su vaiku, bet tai neturi testi penkerius metus, be to, atsižvelgiant i Lietuvos Aukšciausiojo teismo 2002-04-24 nutartyje išsakyta pozicija, bendravimo ribojimas ar bendravimas vieno iš tevu su vaiku dalyvaujant suinteresuotiems asmenims yra negalimas (2 t., 2 b.l.).
Teismo posedyje ieškove ieškini palaike. Paaiškino, jog 2011-05-28 atsakovo susitikimo su vaiku metu buvo netoliese, stebejo atsakovo bendravima su vaiku, turejo su savimi šiltu drabužiu vaikui, taciau atsakovas ju neeme, apie pirma valanda pasake atsakovui, jog vaikui reikia pamiegoti, apie antra valanda ieškove nuejo namo, teige, jog po bendravimo laikui pasibaigus atiduodamas vaika atsakovas jai ispyre, visa tai mate nepilnametis vaikas. Nurode, kad gyvenant kartu palikdavo sunu atsakovui kelioms valandoms. Teige, kad atsakovo bendravimas su vaiku pakeicia vaiko elgesi, nurode bijanti, kad tevas nesužalotu vaiko jai kerštaudamas (2 t. 30-37 b.l.).
Šalies argumentai
Teismo posedyje ieškoves atstove praše ieškini tenkinti. Nurode, jog gali buti nustatytas atsakovo bendravimas su vaiku kelioms valandoms ir kitoje vietoje nei prašoma ieškinyje, pavyzdžiui, vaiku globos namuose. Nurode, kad byloje nera ginco, jog vaikas prisirišes prie tevu, taciau yra gincas del atsakovo bendravimo su vaiku vietos ir laiko nustatymo, tevo igudžiu aukleti vaika (2 t., 30-38 b.l.).
Teismo posedyje atsakovas su ieškiniu nesutiko, praše ji atmesti. Nurode, kad 2011-05-28 bendraudamas su sunumi V. A. vaikštinejo su juo parke, žaide, nebuvo šalta, todel vaiko stipriau neaprenge, nupirko jam bandeliu su mesa, giros, per pietus grižo prie namu, kad sunus galetu pamiegoti, taciau ieškove neišejo vaiko pasiimti, todel jis užmigo parke atsakovui ant ranku, atsiimdama vaika vakare ieškove elgesi neadekvaciai, pleše vaika iš atsakovo ranku. Teige, jog bendravimas su vaiku Kelmes rajono vaiko teisiu apsaugos skyriuje nera imanomas, nes nera tam salygu, vaikas yra aktyvus, jam patinka judeti. Praše palikti nepakeista Kelmes rajono apylinkes teismo sprendima (2 t., b.l.).
Vilniaus rajono Vaiko teisiu apsaugos skyriaus atstove teismo posedyje nurode, kad negali išreikšti savo pozicijos del bylos, nes byloje reikia skirti ekspertize siekiant išsiaiškinti vaiko prisirišima prie tevo, veliau pažymejo, jog atsižvelgiant i vaiko amžiu, ekspertize skirti yra per anksti. Nurode, kad bendravimo tvarka turi buti pakeista tokiu budu, kad nekiltu pavojaus vaikui, siekiant sudaryti ramesnes salygas vaikui nors keleta menesiu atsakovo susitikimuose su sunumi turi dalyvauti artimas asmuo iš ieškoves puses (2 t. b.l. 30-38).
Kelmes rajono Vaiko teisiu apsaugos skyriaus atstove teismo posedyje nurode, kad atsakovas netinkamai rupinasi vaiku nuo gegužes menesio, todel jo bendravimas su vaiku turi buti siaurinamas, pažymejo, jog šiuo metu nera butinumo stebeti atsakovo bendravima su vaiku, emocinis ryšys atsakovo ir jo sunaus V. A. nera nutrukes, atsakovas, bendraudamas su vaiku Kelmes rajono vaiko teisiu apsaugos skyriuje nebuvo piktas vaiko atžvilgiu, nebuvo nustatyta, jog jis daro neigiama itaka vaikui (2 t. 30-38 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
Tevas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teise ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti ji auklejant, o kai tevai nesutaria del skyrium gyvenancio tevo ar motinos dalyvavimo auklejant vaika ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo ji auklejant tvarka nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Maksimalaus dalyvavimo auklejant vaika principas ( Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarka reiškia, kad tevui (motinai) negyvenanciam kartu su vaiku neturi buti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, budo, salygu ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Minimalus bendravimas gali buti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tevu traumuoja vaika psichologiškai, kai antrojo tevo bendravimas ir auklejimas visiškai neatitinka paties vaiko individualiu interesu, noru ir pažiuru, kai vaiko brandai ir pasauležiurai yra daroma žalinga itaka (CK 3.175 str. 2 d.). Santykiai del bendravimo su vaikais ir auklejimo tvarkos yra testinio pobudžio, todel, pasikeitus faktinems aplinkybems, tevo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo ju auklejime budui ar salygoms, kurie neatitiktu vaiko interesu ir pan., kiekvienas iš tevu turi teise kreiptis i teisma del nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustates, kad tai atitiktu vaiko interesus, gali pakeisti nustatyta skyrium gyvenancio tevo ar motinos bendravimo su vaiku tvarka (Lietuvos Aukšciausiojo teismo 2004 m. gruodžio 8 d nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-663/2004).
Bylos duomenimis nustatyta, kad Kelmes rajono apylinkes teismo 2011-04-19 sprendimu buvo nustatyta tokia atsakovo O. A. bendravimo su nepilnameciu vaiku V. A. tvarka: O. A. pirmo menesio po teismo sprendimo isiteisejimo dienos antra ir ketvirta šeštadieni bendrauti su vaiku V. A. nuo dešimtos 10 valandos iki 19 valandos tik vaiko gyvenamojoje vietoveje, nuo antro menesio po teismo sprendimo isiteisejimo dienos O. A. bendrauja su vaiku V. A. kiekvieno menesio antra ir ketvirta savaitgali nuo šeštadienio dešimtos 10 valandos iki sekmadienio aštuonioliktos 18 valandos (1 t., 8-12 b.l.).
Ieškinys del bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo Vilniaus rajono apylinkes teismui buvo pateiktas 2011-07-05, tai yra praejus apie pusantro menesio nuo 2011-04-19 Kelmes rajono apylinkes teismo sprendimo isiteisejimo (1 t. 2 , 8-12 b.l.) ir grindžiamas (vienas iš argumentu) atsakovo bendravimo su vaiku 2011-05-28 aplinkybemis. Remiantis šaliu paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas su sunumi V. A. po Kelmes rajono apylinkes teismo sprendimo bendravo tris kartus: 2011-05-28, veliau spalio bei lapkricio menesi Kelmes rajono vaiko teisiu apsaugos skyriuje (2 t. 34 b.l.). Iš byloje esanciu rašytiniu irodymu, šaliu paaiškinimu matyti, kad atsakovas turejo nora bendrauti sunumi V. A. pagal Kelmes rajono apylinkes teismo sprendimu nustatyta tvarka (1 t. b.l. 37-38, 2 t. b.l. 35).
Liudytoju apklaustas D. D. parode, kad yra atsakovo kaimynas, teige mates, kad atsakovo priežiurai yra paliekamas vaikas, taciau nera mates, jog atsakovas bendraudamas su vaiku butu suirzes, nera pastebejes keisto atsakovo elgesio (2 t., 31 b.l.). Liudytoja V S. A. parode, kad atsakovo santykiai su sunumi yra geri, gimus vaikui atsakovas su ieškove kas dvi savaites atvažiuodavo pas ja i svecius, per 2011 m. lapkricio menesi ivykusius susitikimus Kelmes rajono VTAS skyriuje vaikas buvo pasiilges tevo, noriai su juo bendravo, nera jo pamiršes, parode, kad atsakovas puikiai bendrauja su pirmuoju savo sunui, vaikas vieši pas atsakova vasara. Parode, kad atsakovas nera sirges psichinemis ligomis, taciau yra susierzines del vykstanciu teisminiu procesu (2 t. 32 b.l.). Liudytoju apklaustas R. J. parode, kad 2011 m. lapkricio menesi susitikimo Kelmes rajono VTAS metu V. A. lakste basas, plonu megztiniu, atsakovas susitikimo metu nuteikinejo vaika prieš ieškove ir jos šeimos narius, po susitikimo vaikas elgesi agresyviai, vel normaliai elgtis pradeda po kokiu dvieju triju dienu. Parode, kad 2011-05-28 vaiko gražinimo metu atsakovas ispyre ieškovei vaiko akivaizdoje (2 t., 32-33 b.l.). Liudytoja apklausta R. J. parode, kad po kiekvieno susitikimo vaikas yra traumuojamas, nes tevas primokina vaika elgtis agresyviai, nuteikineja prieš motina, parode, kad po 2011-05-28 bendravimo su atsakovu vaiko drabužiai iki alkuniu buvo šlapi, atsakovas gražindamas vaika ieškovei ispyre del to, kad ji buvo apkirpusi vaika. Parode, kad buvo nusiteikusi prieš ieškoves ir atsakovo santykius (2 t. 33 b.l.).
Iš byloje esancio Kelmes rajono pirmines sveikatos priežiuros 2011-06-22 rašto matyti, kad ieškove 2011-06-07, tai yra praejus beveik dešimciai dienu po atsakovo bendravimo 2011-05-28 su vaiku kreipesi i medicinos istaiga del vaiko sveikatos bukles, vaikas buvo nukreiptas neurologo konsultacijai (1 t., 16 b.l.). Minetame rašte nurodyta, kad atvykusi mama nurode padidejusi vaiko jautruma, sutrikusi miega, atsiradusius pykcio priepuolius, konsultacijos metu berniukas aplinkoje adaptavosi gerai ir greitai, domejosi esanciais žaislais ir jais žaide, paliepimus vykde ne visada, po apžiuros jam buvo diagnozuotas dirglumas (1 t., 17 b.l.). I byla pateiktas ieškoves atstoves 2011-11-11 užklausimas VšI Kelmes ligoninei del informacijos V. A. apsilankyma 2011-11-10 minetoje istaigoje pas šeimos gydytoja L. P. (2 t. b.l.), atsakymo i mineta užklausima i byla nepateikta (CPK 178 str.). Ivertinus paminetus irodymus, taip pat aplinkybe kad i sveikatos priežiuros istaiga po atsakovo susitikimo su vaiku 2011-05-28 ieškove kreipesi praejus tam tikram laiko tarpui bei buvo diagnozuotas dirglumas vaikui, kuris gali buti salygotas daugelio priežasciu, teismas neturi pagrindo išvadai, mineta diagnoze (dirglumas) butu salygota butent vaiko bendravimo su atsakovu. Liudytoju R. J. ir R. J. parodymai del vaiko elgesio (agresyvumo) po susitikimo su tevu negali buti vertinami kaip negincijamai irodantys neigiamas vaiko bendravimo su atsakovu pasekmes, nes visu pirma, mineti asmenys yra ieškoves artimi giminaiciai, tai yra suinteresuoti teikti ieškovei palankius parodymus, antra, byloje nustatyta, kad šaliu, ieškoves šeimos nariu ir atsakovo santykiai yra itemti, konfliktiški, tad vaiko reakcijos gali buti salygotos bendrai itemptu jo tevu santykiu, trecia, vaikas dienos eigoje yra prižiurimas keliu besikeicianciu asmenu, taigi, nera pagrindo vienareikšmiškai teigti, jog vaiko veiksmai po bendravimo su atsakovu yra vien mineto bendravimo itaka, ketvirta, vaikas treju metu amžiaus, kuriame vaikams yra budingas aiškus asmenybes itvirtinimo ir prieštaravimu laikotarpis. Medicininiu duomenu apie žymius fizinius vaiko sveikatos sutrikimus, kurie butu butent atsakovo bendravimo su vaiku pasekme, i byla nepateikta (CPK 178 str.).
Ieškove ieškinyje nurode, kad atsakovas neturi vaiko auginimo igudžiu (1 t. 136-138 b.l.), taciau atsižvelgiant i tai, kad šioje byloje yra sprendžiama ne del bendravimo tvarkos nustatymo, bet del jos pakeitimo, ieškoves pozicija, jog atsakovas praejus maždaug keliems menesiams po teismo sprendimo priemimo prarado bendravimo su vaiku igudžius, teismas laiko neitikinama. Kelmes rajono apylinkes teismo 2011-04-19 sprendime yra konstatuota, jog 2010-12-28 teismo posedžio metu ieškove pripažino, kad jai su atsakovu gyvenant kartu bei jam po 2010 m. 08 men. lankant sunu Kelmeje atsakovas su vaiku elgesi tinkamai, juo rupinosi, todel ji neturinti jokiu abejoniu, kad vaikas su tevu bus saugus (1 t. 10 b.l.). Remiantis šaliu paaiškinimais nustatyta, kad šalims gyvenant kartu nepilnametis V. A. buvo paliekamas vien atsakovo priežiurai (2 t. b.l.). Iš Kelmes rajono apylinkes teismo 2011-04-19 sprendimo taip pat matyti, kad institucija, teikianti išvada byloje – Kelmes rajono vaiko teisiu apsaugos skyrius iš esmes palaike atsakovo siulyta bendravimo su tvarka, kuria atsakovas praše leisti pasiimti vaika kiekvieno menesio antra ir ketvirta savaitgali nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 21 val. (1 t. 9 b.l.). Teismo posedyje ieškove nurode nežinanti, ar atsakovo gyvenimo budas pasikeite po Kelmes rajono apylinkes teismo sprendimo priemimo (2 t. 33 b.l.). Del nurodyto, teismas atmeta ieškoves argumenta, jog atsakovas neturi vaiko priežiuros igudžiu ir jo bendravimas su vaiku daro vaikui žala.
Ieškove ieškinyje nurode, kad atsakovas pasiimdamas vaika nakvynei neturi tinkamu gyvenimo salygu, nes gyvena negyvenamojoje patalpoje, motyvai, jog vaikas bus paimamas ir bendraus su atsakovu pas atsakovo motina atmestini, nes vaikas fiziškai nebendrauja su mociute, jam nepažistama aplinka ir žmones, be to, atsakovo motinos gyvenamojoje vietoje nera tinkamu vaikui gyvenimo salygu (1 t. b.l. 136-138, 2 t. b.l.). Teismas laiko, kad minetas ieškoves argumentas nepagristas ir nesuteikia pagrindo keisti bendravimo tvarka, nes remiantis ieškoves paaiškinimais (2 t. 34 b.l.), liudytojos V. S. A. parodymais, nustatyta, kad šalys gyveno maždaug vienerius metus kartu su nepilnameciu vaiku atsakovo dabartineje gyvenamojoje vietoje, taip pat su vaiku atvažiuodavo viešeti pas atsakovo motina (2 t. b.l.). Kelmes rajono apylinkes teismo sprendimu konstatuota, jog šalys maždaug 5 metus kartu gyveno atsakovo gyvenamojoje vietoje – Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) esancioje plastmasiu cecho atsakovui priklausancioje dalyje, rekonstruotoje i gyvenamaja patalpa (1 t.8-9 b.l.), atsakovo motina V. S. A. gyvena Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), jai priklausanciame triju kambariu gyvenamajame name, buities tyrimo akte nurodyta, kad pas ja yra tinkamos salygos lankytis anukui V. (1 t. 9 b.l.). Ieškove Kelmes rajono apylinkes teismo sprendimo apeliacine tvarka neskunde, duomenu, kad po teismo sprendimo priemimo tiek atsakovo, tiek jo motinos gyvenimo salygos iš esmes pablogetu, byloje nera, todel atmestinas kaip nepagristas ieškoves argumentas, jog atsakovo ar jo motinos gyvenimo salygos sudaro pagrinda keisti teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka.
2011-09-16 teismo iniciatyva renkant duomenis apie atsakova nustatyta, kad Itariamu, kaltinamu ir teistu asmenu žinybinio registro duomenimis atsakovas neteistas (1 t.130 b.l.), 2011-09-05 duomenimis atsakovas administracine tvarka nebaustas (1 t. b.l. 131). LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkes teismo 2011-11-09 nutarimu atsakovas pripažintas kaltu padarius administracini teises pažeidima, numatyta ATPK 181 str. 1 d., nutarimas nera isiteisejes. Kelmes rajono apylinkes teismo 2011-11-21 nuosprendžiu atsakovas pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 str. 1d. laisves apribojimu vieneriems metams. Šiauliu apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmes rajono policijos komisariato kriminalines policijos skyriaus 2011-09-16 rašte nurodyta, kad 2011-09-12 Šiauliu policijos komisariato Kelmes rajono policijos komisariate pradetas ikiteisminis tyrimas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 67-1-00345-11 pagal LR BK 284 str. 2 d. del viešosios tvarkos pažeidimo, itariama, kad nusikalstama veika padare atsakovas O. A. (1 t., b.l. 129). Taigi, bylos duomenimis nustatyta, jog iki šios bylos iškelimo teisme atsakovas nebuvo baustas nei administracine tvarka, nei pripažintas kaltu baudžiamuoju teismo nuosprendžiu. Iš Vilniaus rajono apylinkes teismo 2011-11-09 nutarimo turinio, taip pat Kelmes rajono apylinkes teismo 2011-11-21 nuosprendžio matyti, kad mineti procesiniai sprendimai yra susije su ivykiais, ivykusiais 2011-05-28 atsakovui perduodant vaika ieškovei. Ir nors mineti teismu sprendimai šiuo metu nera isiteiseje, pažymetina, kad aplinkybes, jog ieškovas yra teistas ir baustas administracine tvarka savaime neleidžia teismui spresti, kad del šiu priežasciu tevui gali buti ribojama teise bendrauti su vaiku, nes vien tokio fakto buvimas nera pakankamas pagrindas spresti, kad atsakovas netinkamai rupinasi vaiku ir neužtikrina jo saugumo (Kauno apygardos teismo 2011-05-03 nutartis civileje byloje Nr.2S-1114-109/2011). Duomenu, kad atsakovas naudotu smurta prieš vaika byloje i byla nepateikta (CPK 178 str.), tokiu duomenu nenustate valstybes institucijos, teikiancios išvada byloje (1 t. 57-58, b.l., 2 t. 36 b.l.).
Teismas sutinka su ieškoves ieškinyje nurodytu argumentu, kad esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje jis nepatirtu psichologines itampos, baimes ir nuolatiniu konfliktu, taciau byloje nera duomenu, kad vaiko aplinka atsakovui bendraujant su juo vien del atsakovo kaltes yra butent tokia. Remiantis šaliu paaiškinimais, liudytoju parodymais, rašytiniais irodymais (1 t. 8-12 b.l.) nustatyta, kad tarp šaliu, ieškoves artimu giminaiciu ir atsakovo egzistuoja konfliktiški santykiai, gilus asmeninis nesutarimas, netolerancija vienas kito atžvilgiu ir tai komplikuoja atsakovo bendravima su vaiku. Aplinkybe, jog del priešišku šaliu santykiu, o ypac atsakovo ir ieškoves motinos santykiu atsakovas neturi galimybes bendrauti su sunumi ieškoves gyvenamojoje vietoje buvo konstatuota ir Kelmes rajono apylinkes teismo sprendime (1 t. 9 b.l.). Taciau pažymetina, kad nepilnametis vaikas negali buti tevu konflikto ikaitu ir konfliktiški šaliu santykiai nera ta faktine aplinkybe, kuri lemtu butinuma riboti atsakovo bendravima su vaiku. Akivaizdu, kad netolerantiški šaliu santykiai nesukuria ju nepilnameciui vaikui saugios ir tinkamos aplinkos, taciau akcentuotina, kad tevu, negyvenanciu kartu su vaiku, teise bendrauti su vaiku ir dalyvauti ji auklejant, yra asmeninio pobudžio tevu teise, kuria igyvendinti galima, kai kitas iš tevu nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teises igyvendinimas reiškia ir istatymu nustatytos tevu pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti ji auklejant, ivykdyma. Ši tevu asmenine teise ir pareiga turi buti vykdoma tik vaiko interesais. Tevu dalyvavimas vaiko auklejime yra butinas, kad vaikas pilnaverciai vystytusi. Suteikti tevui galimybe bendrauti su sunumi yra motinos, pas kuria gyvena sunus, pareiga. Ji neturi teises kliudyti tevui bendrauti su sunumi (CK 3.170 str. 3 d.). Bendravimo tikslas - dalyvauti sunaus auklejime, o ne tik su juo pasimatyti, bendravimo netinkamas supratimas kenkia vaiko interesams (Lietuvos Aukšciausiojo teismo 2002-04-24 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-650/2002). Kaip jau mineta, aplinkybiu, kad atsakovo bendravimas su sunumi ji traumuotu psichologiškai ar fiziškai bei aplinkybiu, kad atsakovas piktnaudžiautu tevo valdžia, žiauriai elgtusi su sunumi, darytu jam žalinga itaka amoraliu elgesiu arba nesirupintu juo, byloje nenustatyta (CK 3.180 str. 1 d., 2 d., CPK 178 str. ).
Lietuvos Aukšciausiasis teismas yra pažymejes, jog istatymo nuostatos apie bendravimo pobudi, kaip nuolatini ir tiesiogini procesa, salygoja, kad tokio bendravimo ribojimas ar bendravimas vieno iš tevu su vaiku, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims, prižiurint institucijai, negalimas. Jeigu nustatomi faktai, kad vienas iš tevu netinkamai atlieka savo pareigas, piktnaudžiauja tevu valdžia ar daro žala vaikams ir pan., tai tevams taikomos priemones, numatytos CK 3.180 straipsnyje, bet ir tokiu atveju išlieka teise matytis su vaiku (Lietuvos Aukšciausiojo teismo 2002-04-24 nutartis civileje byloje Nr. 3K-3-650/2002). Taigi, ieškoves reikalavimas nustatyti bendravimo tvarka stebint vaiko gyvenamosios vietos vaiko gyvenamosios vietos Vaiko teisiu apsaugos skyriaus darbuotojams prieštarauja aukšciau nurodytai teismu praktikai. Bylos duomenimis tai pat nustatyta, kad Kelmes rajono vaiko teisiu apsaugos skyriuje nera tinkamu salygu atsakovui pilnavertiškai bendrauti su vaiku (2 t. b.l.). Ieškoves prašoma nustatyti bendravimo tvarka siejant ja su Kelmes rajono vaiko teisiu išvada, jog atsakovas yra pasiruošes tinkamai bendrauti su vaiku, yra negalima, nes tai reikštu salygini teismo sprendima. Teismo posedyje ieškoves atsakove nurode sutinkanti, jog butu nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku vieta vaiku namuose, taciau, kaip jau konstatuota, byloje nera nustatyta aplinkybiu, pagrindžianciu atsakovo bendravimo su vaiku vietos ribojima, be to, Kelmes vaiku globos namai kaip savarankiškas asmuo, nesusijes su šia byla, nevykdantis vaiko teisiu apsaugos tarnybos funkciju, negali buti ipareigotas sudaryti salygas atsakovui bendrauti su vaiku, kita vertus, iš esmes nera pagrista ieškoves pozicija, kokie butent vaiko interesai butu apginti atsakovo bendravima su vaiku nustacius Kelmes vaiku globos namuose, todel reikalavimus taikyti minetus ribojimus teismas atmesta kaip nepagristus (CPK 178 str.). Priimdamas sprendima teismas atsižvelgia i Kelmes vaiku teisiu apsaugos tarnybos atstoves teismo posedyje pareikšta pozicija, jog šiuo metu nera butinumo stebeti atsakovo bendravima su vaiku, emocinis ryšys atsakovo ir jo sunaus V. A. nera nutrukes, atsakovui, bendraujant su vaiku Kelmes rajono vaiko teisiu apsaugos skyriuje nebuvo nustatyta, jog atsakovas daro neigiama itaka vaikui (2 t. 36 b.l.).
Atsižvelgiant i išdestyta, nenustacius teisinio ir faktinio pagrindo pakeisti teismo sprendimu nustatyta atsakovo bendravimo su sunumi V. A. tvarka, ieškinys kaip nepagristas, atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškini atmesti.
Sprendimas per 30 dienu nuo jo priemimo dienos gali buti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skunda paduodant per Vilniaus rajono apylinkes teisma.