- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-30
- Bylos Nr.
- 2S-2053-603/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01907-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Lipnickienė
- Ieškovas
- I. J.
- Atsakovas
- O. A.
- Kategorijos
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Lipnickienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovui O. A. dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovės I. J. teisme pateikė ieškinį atsakovui O. A. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, institucijos, teikiančios išvadą byloje Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismui ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikiną atsakovo O. A. valdžios apribojimą sūnaus V. A. atžvilgiu neleidžiant jam iš viso bendrauti su mažamečiu vaiku.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2011 m. liepos 27 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismas ieškovės I. J. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas pažymėjo, kad pateiktu ieškiniu ieškovė prašo pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2011-04-19 sprendimą ir nustatyti naują atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką sumažinant bendravimo valandas bei numatant atsakovo bendravimą su vaiku Vaiko teisių apsaugos skyriuje stebint vaiko gyvenamosios vietos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui. Byloje nėra pateikta reikalavimo dėl atsakovo tėvo valdžios nepilnamečio V. A. atžvilgiu. Teismas padarė išvadą, kad į bylą nebuvo pateikta objektyvių duomenų, kurių pagrindų teismas galėtų konstatuoti būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones laikinai apribojant atsakovo valdžią nepilnamečio sūnaus atžvilgiu atimant jam galimybę visiškai bendrauti ir matytis su vaiku, todėl prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė I. J. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – taikyti laikiną atsakovo O. A. valdžios apribojimą sūnaus V. A. atžvilgiu, neleidžiant bendrauti su mažamečiu vaiku V. A. iki bus priimtas teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Pažymėjo, kad neteikia teismui reikalavimo visiškai apriboti vaiko tėvo atsakovo O. A. valdžios apribojimo sūnaus atžvilgiu, neleidžiant jam iš viso bendrauti su sūnumi. Atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas visiškai nesiaiškino aplinkybių dėl atsakovo patraukimo administracinėn atsakomybėn, formaliai ir be jokių motyvų atmetė pateiktus įrodymus, kad atsakovui bendraujant su vaiku buvo panaudota tėvo valdžia, priešinga vaiko interesams, jis smurtavo vaiko akivaizdoje, vaiku nesirūpino. Pažymėjo, kad laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Ši norma taikytina visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus, t. y. egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės. Laikina vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarka yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, kol bus išspręstas ginčas dėl vaiko bendravimo su tėvu tvarkos. CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 d. nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Lietuvos Respublikos CK 3.175 straipsnio reglamentuojančio ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti. Taigi, taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pažymėjo, kad byloje nėra pateikta reikalavimo dėl atsakovo tėvo valdžios nepilnamečio V. A. atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Kaip matyti iš ieškinio reikalavimų (b. l. 1-4), apeliantė ieškiniu nesiekia apriboti atsakovui tėvo valdžią dėl nepilnamečio sūnaus. Tai I. J. pripažino ir atskirajame skunde. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tokia apimtimi, kiek jos yra susijusios su ieškinio reikalavimais, todėl daro išvadą, kad ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė - draudimas bendrauti su mažamečiu vaiku V. A. iki bus priimtas teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nėra susijusi su ieškinio reikalavimais, todėl tokiu būtų galėtų būti pažeisti nepilnamečio vaiko interesai bei apribota galimybė skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Apeliantės cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutarties Nr. 3K-3-236/2008 išaiškinimais nagrinėjamu atveju negali būti remiamasi, kadangi šių civilinių bylų ratio decidendi skiriasi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje buvo pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, tuo tarpu nagrinėjamu atveju tokio reikalavimo pareikšta nėra, ieškovė ieškiniu prašo pakeisti tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Atmestini ir apeliantės argumentai dėl visų įrodymų visapusiško vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones ginčas iš esmės nėra sprendžiamas, todėl visas bylai reikšmingas aplinkybes bei įrodymus teismas ištirs priimdamas galutinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, preliminariai įvertino Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą bei kitus įrodymus, turinčius reikšmę klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimui, savo sprendimą tinkamai motyvavo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo naikinti ar keisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 27 d. nutarties.
Be to, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų (LITEKO) duomenų, Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 3 d. nutartimi nustatė laikiną atsakovo O. A. bendravimo su nepilnamečiu V. A. tvarką – atsakovas O. A. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi V. A. jo gyvenamojoje vietoje Kelmės rajono Vaiko teisių apsaugos skyriuje kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 10 val. iki 12 val. Nėra duomenų, kad minėta nutartis yra apskųsta, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad jau yra nustatyta laikina tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, pirmosios instancijos teismas teisingai taikė civilinio proceso teisės normas, savo procesinį sprendimą tinkamai motyvavo, todėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 27 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.