- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-21
- Bylos Nr.
- 2A-1816-232/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01907-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Liuda Uckienė, Alma Urbanavičienė, Dalia Višinskienė
- Ieškovas
- I. J.
- Atsakovas
- O. A.
- Išvadą teikia
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, K rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 3.2Procesas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovui O. A. dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, valstybės institucijos, teikiančios išvadą byloje Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, K rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (1 t., 136 b.l.) prašydama pakeisti K. rajono apylinkės teismo 2011-04-19 sprendimą ir nustatyti tokią atsakovo O. A. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: iki V. A. sueis penkeri metai, atsakovas gali bendrauti su sūnumi jo gyvenamojoje vietoje Vaiko teisių apsaugos skyriuje du kartus per mėnesį antrą ir ketvirtą kiekvieno to mėnesio ketvirtadienį nuo 10 val. iki 12 val. bendravimą stebint vaiko gyvenamosios vietos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams; įsitikinus, jog vaiko tėvas yra pasiruošęs tinkamai bendrauti su sūnumi, yra saugus, pritarus vaiko gyvenamosios vietos Vaiko teisių apsaugos skyriui, tėvas gali bendrauti su sūnumi nurodytu laiku ir vienas, bendravimas su vaiku vaiko tėvui vienam galimas tik turint K rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus patvirtinančią išvadą (rašytinę), kad vaikui su tėvu yra saugu, kurioje nurodyta data, nuo kada toks bendravimas yra galimas.
Šalies argumentai
Nurodė, jog K rajono apylinkės teismo 2011-11-04 sprendimu nustatytos atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi V. A. tvarkos neskundė, nes tikėjosi, jog atsakovas atsakingai suvoks savo kaip tėvo pareigas nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, tačiau ieškovės teigimu mažametis vaikas yra nesaugus būdamas su atsakovu, kadangi atsakovo elgesys yra neprognozuojamas ir neatsakingas vaiko atžvilgiu. Nurodė, kad 2011-05-28 atsakovas atvyko į susitikimą su nepilnamečiu vaiku, bendravimas vyko 9 valandas ir neatitiko vaiko interesų, nes šaltą dieną atsakovas neleido vaikui užsivilkti striukės, elgėsi su juo šiurkščiai, gąsdino jį tampydamas virš vandens, erzino, liepė kandžiotis kaip erzinamas šuo, grąžino vaiką teismo sprendime nurodytu laiku, tačiau peršalusį, pervargusį, visą dieną nevalgiusį, negėrusį, šlapiais rūbais, be to, grąžindamas vaiką jo akivaizdoje panaudojo smurtą prieš ieškovę, ją spardė, metė akmenį į langą pranešdamas apie vaiko grąžinimą, minėtais veiksmais stipriai išgąsdindamas vaiką. Teigė, kad dėl minėtų atsakovo veiksmų nepilnametis V. A. patyrė didelį stresą, naktį neramiai miegojo, verkė, šaukė, kitą dieną buvo vangus, elgėsi neįprastai, jam prasidėjo neįprasti agresijos protrūkiai, noras muštis. Teigė, kad atsakovo bendravimas su vaiku kenkia vaiko psichikai ir sveikatai, vaikas su juo nėra saugus, dėl to galimos neigiamos pasekmės mažamečiui vaikui, jau po pirmo atsakovo bendravimo su vaiku ieškovė turėjo kreiptis į medikus dėl vaiko būklės. Atsakovas, pasiimdamas mažametį vaiką nakvynei kelioms dienoms neturi tinkamų gyvenimo sąlygų, gyvena negyvenamojoje patalpoje, kurioje nėra tinkamų buitinių sąlygų, gyvenimas pas atsakovo motiną taip pat negalimas, nes vaikas nebendrauja su močiute, jam minėta aplinka nėra pažįstama, nežinomos ir buitinės sąlygos. Minėtos aplinkybės K rajono apylinkės teisme nebuvo išaiškintos, bendravimo tvarka nustatyta neatsakingai ir skubotai. Teigė, kad esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje jis nepatirtų psichologinės įtampos, baimės ir nuolatinių konfliktų. Pažymėjo, kad atsakovas nėra tinkamai pasiruošęs bendrauti su vaiku, nesupranta, jog tokio amžiaus vaikui yra būtinas maksimalus saugumas, atsakovui nėra žinomi bendravimo su vaiku principai.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko, teigė, jog jis neatitinka faktinių aplinkybių. Nurodė, kad nuo pat vaiko gimimo tinkamai juo rūpinosi, sūnui esant 4 mėnesių vienas likdavo jo prižiūrėti, nes ieškovė dirbo. Teigė, kad ieškovei susiradus draugą, ji pradėjo riboti atsakovo bendravimą su sūnumi. Prašė ieškinį atmesti (1 t., 72 b.l.).
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius 2011-07-22 išvadoje nurodė, kad neigiamos informacijos apie atsakovą skyrius neturi, tačiau pabendrauti su atsakovu nepavyko, todėl negali pateikti argumentuotos išvados į bylą. Nurodė, kad ieškinio reikalavimas pakeisti K rajono apylinkės teismo sprendimą nustatant, kad iki vaikui sueis penkeri metai atsakovas bendrauja su sūnumi jo gyvenamojoje vietoje pagrįstas ir jį palaiko (1 t., 42-43 b.l).
K rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2011-07-25 išvadoje nurodė, kad K rajono Vaiko teisių apsaugos skyriuje nėra kambario, nes trys darbuotojai dirba viename kabinete, todėl nebus sudarytos sąlygos vaiko poilsiui, miegui, todėl bendravimo su vaiko valandos turi būti keičiamos, atitikti dienos režimą, be to, ribojimas atsakovui bendrauti su vaiku iki pastarajam sueis 5 metai yra per ilgas. Teigė, kad ieškovė atsakomybę dėl atsakovo bendravimo su vaiku perkelia K rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams, tuo tarpu vaiko ir tėvo bendravime turi dalyvauti pati ieškovė. Taip pat nurodė, kad skyrium gyvenančiam tėvui turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką, tėvui neturi būti taikomi apribojimai dėl būdo, sąlygų, jei tai nėra reikalinga vaiko interesams apsaugoti, tuo tarpu minimalus bendravimas nustatomas tada, kai nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, tai yra susitikimai traumuoja vaiką psichologiškai, daroma žala vaiko brandai. Nurodė, kad atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes, kad tėvo bendravimas su vaiku daro vaikui žalingą įtaką, kenkia vaiko interesams, kurį laiką tėvui bendrauti su vaiku Vaiko teisių apsaugos skyriuje yra būtina (1 t., 46-47 b.l.). Patikslinęs savo poziciją K rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2011-10-11 išvadoje nurodė sutinkantis, jog atsakovo bendravimas su vaiku turi vykti Vaiko teisių apsaugos skyriuje iki bus atstatytas tėvo emocinis ryšys su vaiku, bet tai neturi tęsti penkerius metus, be to, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002-04-24 nutartyje išsakytą poziciją, bendravimo ribojimas ar bendravimas vieno iš tėvų su vaiku dalyvaujant suinteresuotiems asmenims yra negalimas (2 t., 2 b.l.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimu (II t. b.l. 39-44) ieškinį atmetė. Teismas sutiko su ieškovės ieškinyje nurodytu argumentu, kad esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje jis nepatirtų psichologinės įtampos, baimės ir nuolatinių konfliktų, tačiau teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad vaiko aplinka atsakovui bendraujant su juo vien dėl atsakovo kaltės yra būtent tokia. Remiantis šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais teismas nustatė, kad tarp šalių, ieškovės artimų giminaičių ir atsakovo egzistuoja konfliktiški santykiai, gilus asmeninis nesutarimas, netolerancija vienas kito atžvilgiu ir tai komplikuoja atsakovo bendravimą su vaiku. Aplinkybė, jog dėl priešiškų šalių santykių, o ypač atsakovo ir ieškovės motinos santykių atsakovas neturi galimybės bendrauti su sūnumi ieškovės gyvenamojoje vietoje buvo konstatuota ir K rajono apylinkės teismo sprendime. Pažymėjo, kad nepilnametis vaikas negali būti tėvų konflikto įkaitu ir konfliktiški šalių santykiai nėra ta faktinė aplinkybė, kuri lemtų būtinumą riboti atsakovo bendravimą su vaiku. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. Suteikti tėvui galimybę bendrauti su sūnumi yra motinos, pas kurią gyvena sūnus, pareiga. Ji neturi teisės kliudyti tėvui bendrauti su sūnumi (CK 3.170 str. 3 d.). Bendravimo tikslas - dalyvauti sūnaus auklėjime, o ne tik su juo pasimatyti, bendravimo netinkamas supratimas kenkia vaiko interesams. Teismas nenustatė, aplinkybių, kad atsakovo bendravimas su sūnumi jį traumuotų psichologiškai ar fiziškai bei aplinkybių, kad atsakovas piktnaudžiautų tėvo valdžia, žiauriai elgtųsi su sūnumi, darytų jam žalingą įtaką amoraliu elgesiu arba nesirūpintų juo (CK 3.180 str. 1 d., 2 d., CPK 178 str. ). Teismas nurodė, jog liudytojų R. J. ir R. J. parodymai dėl vaiko elgesio (agresyvumo) po susitikimo su tėvu negali būti vertinami kaip neginčijamai įrodantys neigiamas vaiko bendravimo su atsakovu pasekmes, nes minėti asmenys yra ieškovės artimi giminaičiai, tai yra suinteresuoti teikti ieškovei palankius parodymus; šalių, ieškovės šeimos narių ir atsakovo santykiai yra įtemti, konfliktiški, tad vaiko reakcijos gali būti sąlygotos bendrai įtemptų jo tėvų santykių, be to vaikas dienos eigoje yra prižiūrimas kelių besikeičiančių asmenų. Medicininių duomenų apie žymius fizinius vaiko sveikatos sutrikimus, kurie būtų būtent atsakovo bendravimo su vaiku pasekmė, į bylą nepateikta (CPK 178 str.). I. K. rajono apylinkės teismo sprendimo apeliacine tvarka neskundė, duomenų, kad po teismo sprendimo priėmimo tiek atsakovo, tiek jo motinos gyvenimo sąlygos iš esmės pablogėtų, byloje nėra, todėl teismas atmetė ieškovės argumentą kaip nepagrįstą, jog atsakovo ar jo motinos gyvenimo sąlygos sudaro pagrindą keisti teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką. Duomenų, kad atsakovas naudotų smurtą prieš vaiką byloje į bylą nepateikta (CPK 178 str.), tokių duomenų nenustatė valstybės institucijos, teikiančios išvadą byloje. Teismas priimdamas sprendimą atsižvelgė į K vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovės pareikštą poziciją, jog nėra būtinumo stebėti atsakovo bendravimą su vaiku, emocinis ryšys atsakovo ir jo sūnaus V. A. nėra nutrūkęs, atsakovui, bendraujant su vaiku K rajono vaiko teisių apsaugos skyriuje nebuvo nustatyta, jog atsakovas daro neigiamą įtaką vaikui.
Šalies argumentai
I. I. J apeliaciniu skundu (II t. b.l. 121-125) prašė panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-12-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą bei priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, nurodė, jog niekada neprieštaravo, kad mažametis sūnus bendrautų su savo tėvu, todėl ir neskundė apeliacine tvarka K rajono apylinkės teismo sprendimo, tikėdamasi, kad vaiko tėvas atsakingai vykdys tėvo pareigas, mažametis vaikas bus su juo saugus bendravimo metu. Tačiau vykdant K rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką 2011-05-28 leidus vaiko tėvui bendrauti su mažamečiu sūnumi tos dienos įvykiai, beje ir po to sekantys įvykiai bendraujant su mažamečiu sūnumi, jau vykstant šiam procesui, akivaizdžiai parodė, jog atsakovas nepasikeitė, yra labai neatsakingas vaiko atžvilgiu, prasiveržęs smurtas apeliantės atžvilgiu ir mažamečio vaiko akivaizdoje, jo agresyvumas, konfliktinių situacijų kėlimas, akivaizdžiai įrodė, jog Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimu nustatyta tėvo bendravimo su mažamečiu vaiku tvarka yra netinkama, priešinga mažamečio vaiko interesams ir yra keistina. Apeliantė neteikia reikalavimo visiškai uždrausti vaiko tėvui bendrauti su sūnumi, prašo pakeisti bendravimo tvarką taip, kad tėvas negalėtų vaiko pasiimti su nakvyne. Pažymėjo, jog institucijos, teikiančios išvadą šioje byloje ir atstovaujančios vaiko interesus vienareikšmiai sutiko ir pripažino, kad atsakovas yra nepasiruošęs bendrauti su vaiku, nepažeidžiant vaiko interesų, palaikė jos ieškinį, sutiko, kad vaiko tėvas neturi vaiko auginimo ir priežiūros įgūdžių ir tai gali kenkti vaiko interesams, tačiau teismas dėl šių institucijų pozicijos palaikant ieškinio reikalavimus, iš viso nepasisakė, nepateikė motyvų. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai atmetė jos reikalavimą išreikalauti iš išvadą teikiančių institucijų buities tyrimo aktus, kokiose sąlygose mažametis vaikas bus apgyvendintas, pasiėmus jį atsakovui su nakvyne. Tai, jog apeliantė beveik penkerius metus su vaiko tėvu gyveno jam priklausančiose negyvenamose patalpose, neįrodo, jog šios patalpos yra tinkamos, mažamečiam vaikui. Kadangi gimus sūnui, atsakovas patalpų tinkami neįrengė ir dėl pastovaus atsakovo psichologinio ir fizinio smurto apeliantės atžvilgiu ir vaiko akivaizdoje, apeliantė su sūnumi buvo priversta išvažiuoti į Kelmę, kur galėjo suteikti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, nerizikuodama nei jo, nei savo sveikata.
Atsakovas vaiko tėvas buvo baustas administracine tvarka dėl tėvo valdžios priešingos vaiko interesams panaudojimo, todėl šios aplinkybės akivaizdžiai įrodo, jog atsakovas, vaiko tėvas yra agresyvus, savo neteisėtais veiksmais mažamečio vaiko akivaizdoje neabejotinai daro didžiulę žalą mažamečio vaiko psichikai, jo sveikatai ir tolimesniam vystymuisi, tėvo neprognozuojamas ir agresyvus charakteris negali sudaryti saugumo mažamečiam vaikui. Šioje byloje rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas, mažamečio vaiko tėvas savo pareigų nevykdo (neteikia išlaikymo vaikui; administracine tvarka baustas už tėvo valdžios priešingos vaiko interesams panaudojimą; baustas baudžiamąją tvarka už smurtą ir tai vyko mažamečio vaiko akivaizdoje; pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir sveikatos sutrikdymo; pradėta dar viena administracinė teisena dėl tėvo valdžios priešingos vaiko interesams panaudojimo). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas siektų panaikinti šias vaiką traumuojančias aplinkybes, priešingai, atsakovas sąmoningai siekė sudaryti sąlygas konfliktinėms situacijoms. Vilniaus rajono apylinkės teismas visas šias aplinkybes įvertino kaip nereikšmingomis šioje byloje, todėl apeliantės teigimu teismas buvo šališkas ir neobjektyvus, priimtas teismo sprendimas prieštarauja prioritetiniams vaiko interesams. Apeliantės teigimu šioje byloje, esant aukščiau nurodytiems įrodymams, teismas galėjo išeiti už ieškinio reikalavimo ribų ir taikyti laikiną tėvo valdžios apribojimą, o ne įpareigoti apeliantę tikslinti ieškinį pagal sąlygas, kurias teismas savo sprendime pripažino kaip prieštaraujančias teismų praktikai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Ieškovė apeliaciniame skundą grindė aplinkybe, kad atsakovas neturi elgesio su mažamečiu vaiku įgūdžių, vaiko akivaizdoje 2011 05 28 susitikimo su vaiku metu, gražinant vaiką apeliantei naudojo prieš ją smurtą (įspyrė į koją), kas traumavo vaiką, todėl ji neprieštaraujanti, kad tėvas bendrautų su vaiku, bet tik minimaliai ir tik vaikų teisių apsaugos tarnyboje, tačiau yra prieš vaiko paėmimą visam savaitgaliui su nakvyne. Atsakovas yra baustas baudžiamaja ir administracine tvarka dėl smurto naudojimo, necenzūrinių žodžių vartojimo vaiko akivaizdoje. Tokie apeliantės teiginiai nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nepasitvirtino. Atsakovas į bylą pateikė Šiaulių apygardos teismo 2012 02 03 nuosprendį, kuriuo jis išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 140 staipsnio 1 dalį. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad atsakovui buvo pareikšti kaltinimai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2011 05 28 apeliantės daugiabučio gyvenamojo namo Raseinių 9A, Kelmėje kieme tyčia įspyrė apeliantei į koją tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį konstatavo jog kaltinimas ir pirmosios teismas rėmėsi nukentėjusiosios (apeliantės), jos motinos bei brolio parodymais, kurie yra prieštaringi nenuoseklūs, nesutampantys tarpusavyje ir nevertintini kaip patikimi, faktines aplinkybes atitinkantys ir atsakovo kaltę įrodantys. Atsakovas taip pat pateikė į bylą 2012 03 06 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimą, kuriuo nutraukta, (nesant atsakovo veiksmuose administracinių pažeidimų sudėties) atsakovo atžvilgiu administracinė byla pagal ATPK 183³ straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį. Nutarime teismas konstatavo jog ieškovės brolio parodymai, kad atsakovas vaiko akivaizdoje keikėsi necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo ieškovės brolį R. J., kurstė mažametį sūnų prieš motiną, menkino ją, vertintini kaip ne visiškai patikimi.
Šios baudžiamojoje ir administracinėje bylose konstatuotos aplinkybės rodo, ieškovės ir jos artimų giminaičių nenorą leisti tėvui ramiai bendrauti su vaiku, aštrinant abipusius konfliktiškus santykius, tačiau neįrodo, kad atsakovas kaip tėvas netinkamai elgiasi su vaiku ir kad jo elgesys kelia grėsmę vaiko gerovei ir sveikatai.
Apeliantės teigimu atsakovas susitikimo su vaiku 2011 05 28 metu taip pat netinkamai elgėsi su vaiku, neaprengė striuke, pavojingai laikė virš vandens, maitino vaiką netinkamu tokio amžiaus vaikui maistu vaikas po pasimatymo su tėvu buvo neramus, blogai miegojo jam pasireiškė pykčio proveržiai, tačiau byloje nėra pateikusi duomenų įtikinamai patvirtinančių vaiko psichikai ar sveikatai daromos žalos. Atsakovė į polikliniką dėl vaiko būklės kreipėsi tik praėjus daugiau nei savaitei po vaiko bendravimo su tėvu – 2011 06 07, vaikas buvo nukreiptas pas gydytoją neurologą, kuris berniuką ir jo motiną konsultavo 2011 06 14, medikų pažymoje konstatuota, kad berniukas aplinkoje adaptavosi gerai ir greitai, domėjosi esančiais žaislais ir jais žaidė paliepimus vykdė ne visada. Diagnozė dirglumas (t.1,b.l. 16-19).
Kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai įvertino pateiktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad byloje vien tik apeliantės ir jos šeimos narių (motinos ir brolio) parodymais remiantis negalima teigti, kad vaiko dirglumas yra jo bendravimo su vaiku pasekmė. Tokiai vaiko būsenai galėjo turėti įtakos įtempti santykiai tarp apeliantės jos šeimos narių ir atsakovo. Be to vaikas dienos bėgyje yra prižiūrimas kelių besikeičiančių asmenų (apeliantės, jos motinos, giminaitės ir nepilnamečio brolio) todėl vienareikšmiškai teigti, kad nustatytas vaiko dirglumas yra būtent bendravimo su tėvu pasekmė negalima.
Byloje yra pateiktas Kelmės apylinkės teismo 201104 19 sprendimo kopija (t.1b.l.9-12), iš kurios matyti, kad nustatydamas bendravimo su vaiku tvarką teismas 2011 04 19 sprendime rėmėsi surinktais įrodymais, kad vaikas su apeliante gyvena Kelmės mieste, jos motinai priklausančiame bute. Šalys pripažino ir tai patvirtino vaiko teisių apsaugos institucijos atstovės paaiškinimas, kad dėl priešiškų šalių, o ypač – atsakovo ir ieškovės motinos santykių, atsakovas neturi galimybės bendrauti su sūnumi ieškovės gyvenamojoje vietoje ieškovės motinos bute. Kitos gyvenamosios vietos ar bendravimui su vaiku tinkamos patalpos nei atsakovas, nei jo giminės ar draugai Kelmėje ar Kelmės rajone neturi. Todėl įvertinęs kad atstumą tarp šalių gyvenamųjų vietų: Vilniaus rajono, Gudelių kaimo ir Kelmės miesto, sudaro 250 km. teismas tenkino atsakovo prašymą leisti jam pasiimti vaiką nuo šeštadienio ryto iki sekmadienio vakaro su nakvyne atsižvelgęs į tai, kad atsakovas nurodė jog savaitgaliais galėtų su sūnum bendrauti jo motinai priklausančiame name, esančiame Pakruojo r., Rozalime, maždaug už 70 km. nuo Kelmės. Teismas rėmėsi byloje surinktais įrodymais, kad atsakovo motina V.S. A. viena gyvena Pakruojo r., Rozalimo miestelyje jai priklausančiame trijų kambarių gyvenamajame name, kad Rozalimo seniūnijos atstovų buities tyrimo akte (t.1,b.l.73-75), užfiksuota, kad pas ją yra tinkamos sąlygos lankytis anūkui Vėjui, ji pati pageidauja, kad anūkas pas ją lankytųsi, ką patvirtina jos pačios parodymai teismo posėdyje ir pridėtas rašytinis sutikimas, Ieškovė teisme pripažino jog iki išsiskyrimo su atsakovu jie abu su vaiku lankydavosi pas V.S. A., jų santykiai iki šiol yra geri ir nėra jokių priežasčių, dėl kurių vaikas negalėtų lankytis pas močiutę.
Pirmosios instancijos teismas (Vilniaus rajono apylinkės teismas) remdamasis minėtomis 2011 04 19 Kelmės rajono apylinkės teismo sprendime nustatytomis aplinkybėmis, liudytojos, atsakovo motinos Vandos S. A. ir atsakovo kaimyno D. D. parodymais, pačios apeliantės parodymais Kelmės apylinkės teisme, teisingai konstatavo jog atsakovas, kartu su apeliante apie penkis metus iki vaiko gimimo ir metus po sūnaus gimimo gyveno Vilniaus rajone nors formaliai ir neturinčiose gyvenamųjų patalpų statuso, bet pritaikytose gyventi patalpose, prižiūrėjo kelių mėnesių sūnų kai apeliantė dirbdavo, nes pats dirbo su verslo liudijimu namuose, abu su vaiku lankydavosi pas atsakovo motiną Vandą S. A., gyvenančią nuosavame name Rozalimo miestelyje, Pakruojo rajone, pati apeliantė teismo posėdyje Kelmės apylinkės teisme tvirtino, kad atsakovas moka elgtis su vaiku ji juo pasitikinti ir mano, kad vaikas su juo saugus, o praėjus nė trims mėnesiams prašo keisti bendravimo tvarką, pagrįstai nusprendė, kad nėra priežąsčių keisti 2011 04 19 Kelmės apylinkės teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos.
Apeliantė skunde yra nurodžiusi, kad teismas nesivadovavo Vilniaus rajono Vaiko teisių tarnybos išvadomis apie dėl tėvo gyvenamojoje vietoje nebuvimo sąlygų bendravimui su vaiku, tačiau kaip matyti iš Vilniaus rajono Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadų pateiktų į bylą (t. t. 1,b.l. 42-45) tarnybos atstovai pas atsakovą buvo apsilankę vieną kartą, bet buvo nepalankiai sutikti atsakovo kitą kartą nerado jo namuose ir padarė išvadą jog atsakovo namuose nėra sąlygų bendravimui su vaiku, tačiau atsakovas ir nesiruošia dėl didelio atstumo vežtis vaiko į savo gyvenamąją vietą, o nori bendrauti su vaiku savo motinos gyvenančios netoli vaiko gyvenamosios vietos, namuose. Kolegija pažymi, kad ieškovė į bylą nėra pateikusi jokių įrodymų nuneigiančių faktą, kad pas močiutę iš tėvo pusės būtų netinkamos sąlygos vaikui su tėvu bendrauti, ar kad vaiko tėvas savo elgesiu kenkia vaiko sveikatai, netinkamai auklėja ar daro neigiamą įtaką vaikui. Kelmės rajono Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovė nurodė, kad tėvui bendraujant su vaiku tarnybos patalpose vaikas džiaugėsi bendravimu su tėvu nenorėjo su juo skirtis, tarp vaiko ir tėvo yra emocinis ryšys, vaiko ir tėvo bendravimo nebėra būtinybės stebėti (t.2,b.l.36).
Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad konfliktiški, netolerantiški atsakovo ir ieškovės, ieškovės giminaičių, ypač ieškovės motinos santykiai iš tikrųjų komplikuoja tėvo bendravimą su vaiku, tačiau tai negali tapti priežastimi riboti vaiko bendravimą su tėvu.
CK 3.170 straipsnio, kuriame įtvirtinta skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant 1-3 dalys numato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.172 straipsnis taip pat įsakmiai nurodo, kad tėvai turi sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Šiuo atveju iš pirmosios instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių matyti jog bylos nagrinėjimo teismuose metu buvo apsunkintas vaiko bendravimas ne tik su vaiko tėvu bet ir močiute iš tėvo pusės, atsakovo motina, nors 2011 04 19 Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytoji tvarka tinkamai užtikrina vaiko teises tiek į bendravimą su tėvu, tiek ir į bendravimą su artimu giminaičiu (vaiko tėvo motina). Tuo tarpu apeliantei vaiko motinai įstatymas numato pareigą nekliudyti vaiko bendravimu su tėvu ir artimaisiais giminaičiais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
NUTARĖ:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Panaikinti 2011 10 03 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, šia nutartimi nustatytą laikiną atsakovo O. A. a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) tvarką.