- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-28
- Bylos Nr.
- e2S-1869-1043/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11755-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Ieškovas
- L. V.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Nuomėja“
- Kategorijos
- 3.1.18.2.1Atsakovo nekilnojamojo daikto areštas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Anita Sereikienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo L. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nuomėja“ dėl avanso ir baudos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo L. V. (toliau – ieškovas) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Nuomėja“ (toliau – atsakovė) dėl avanso ir baudos priteisimo. Ieškiniu ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 46 900,00 Eur avansą, 46 900,00 Eur baudą, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. 2025 m. gegužės 20 d. ieškovas pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydamas ieškovo pareikštų reikalavimų užtikrinimui atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumos (93 800,00 Eur) ribose areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas ją ir / arba pas trečiuosius asmenis, leidžiant turtu naudotis, bet uždraudžiant perleisti kitiems asmenims, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovės pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir / ar esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis.
3. Ieškovas prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nuodo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė netinkamai vykdė pagal su ieškovu sudarytą preliminarią turto pirkimo – pardavimo sutartį prisiimtus įsipareigojimus, todėl ieškovui nutraukus su ja sudarytą sutartį, atsakovei atsirado pareiga grąžinti ieškovui visas pastarojo sumokėtas įmokas bei sumokėti avanso dydžio baudą, todėl vien šių aplinkybių pakanka, kad ieškinys galėtų būti laikomas prima facie pagrįstu. Ieškovas prašymą taip pat motyvuoja tuo, kad ieškiniu iš atsakovės prašoma priteisti 93 800,00 Eur suma pagrįstai gali būti vertinama kaip atitinkanti didelės reikalavimo sumos kriterijų, todėl vien pareikšto turtinio reikalavimo dydis šiuo atveju yra pakankamas pagrindas grėsmės galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui konstatuoti ir tuo pačiu laikinosios apsaugos priemonėms taikyti. Be to, 2025 m. balandžio 24 d. teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas atsakovės atstovas nurodė, kad atsakovė pardavė 0,0531 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 174,73 kv. m. ploto vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), dėl kurių įsigijimo ieškovas su atsakove buvo sudaręs preliminariąją turto pirkimo – pardavimo sutartį, o tai patvirtina atsakovės nesąžiningumą ir siekį apsunkinti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, kadangi atsakovė žinodama, kad tarp jos ir ieškovo byloje nagrinėjamas civilinis ginčas dėl 93 800,00 Eur dydžio sumos iš atsakovės priteisimo, sumažino savo turimo turto masę parduodama ginčo objektu esantį nekilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims. Ieškovas pažymėjo ir tai, kad iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bendros suvestinės apie atsakovės turimą nekilnojamąjį turtą galima daryti išvadą, kad atsakovė tretiesiems asmenims galimai jau yra perleidusi ir dalį kito savo turėto nekilnojamojo turto, todėl tai leidžia manyti, kad atsakovė siekia paslėpti, perleisti turimą turtą, nes sistemingai atlieka veiksmus, nukreiptus į savo turto apimties sumažinimą, o tokie veiksmai nesuderinami su sąžiningo asmens elgesio standartu.
Atsiliepimas
4. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame prašė ieškovo prašymą atmesti. Atsakovė nurodė, kad teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu, ką ieškovas būtent ir verčia teismą išspręsti prašymu dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo. Atsakovė pažymėjo, kad iš ieškovo argumentacijos neaišku kuo remiantis atsakovė nebeteko teisės verstis savo verslu – nekilnojamojo turto prekyba, juo labiau, kad ieškovas pats išreiškė poziciją, kad nekilnojamojo turto neketina įsigyti, todėl atsakovė nebeturėjo įsipareigojimo šio turto perleisti ieškovui ir privalėjo vykdyti ir įgyvendinti savo verslo tikslą – siekti pelno, kadangi atsakovės verslas susijęs su nekilnojamuoju turtu. Atsakovė nurodė, kad priešingai nei teigia ieškovas, neegzistuoja turto sumažinimo tikimybė, kadangi pasikeitė tik turto ekvivalentas, pastatytas namas pasikeitė į už šį namą gautomis pajamomis, todėl turto masė įmonėje nepakito. Be to, atsakovė privalo parduoti turtą, kadangi turto kaupimas prieštarautų veiklos paskirčiai. Atsakovė pažymėjo, kad dėl tokių priemonių taikymo patirtų neproporcingų suvaržymų ar nuostolių, kurie ieškinio atmetimo atveju galėtų būti sunkiai atlyginimai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 5 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
Šalies argumentai
6. Teismas vertino, kad ieškovo pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės yra grindžiamas prielaidomis, kad atsakovė tinkamai nevykdys įsipareigojimų dėl savo turtinės padėties ir nesąžiningumo, tačiau minimos prielaidos nepagrindė atsakovės nesąžiningumo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste. Teismas pažymėjo, jog tai, kad ieškovo teigimu atsakovė savo veiksmais galimai pažeidžia jo teises, yra pagrindas kreiptis į teismą, bet ne pagrindas konstatuoti, kad priėmus ieškovui palankų teismo procesinį sprendimą, tokio sprendimo vykdymas (šiuo metu nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių) galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas įvertinęs, kad ieškovui nepateikus leistinų įrodymų, kad atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka / atliks veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybės įvykdyti teismo sprendimą, sprendė, jog nėra pagrindo varžyti atsakovės teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas, susidariusios situacijos kontekste pažymėjo ir tai, kad vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1487/2011).
8. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui, todėl sprendė, jog nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, dėl ko ieškovo prašymą atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, ieškovo pareikštų reikalavimų užtikrinimui atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumos (93 800,00 Eur) ribose areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas ją ir / arba pas trečiuosius asmenis, leidžiant turtu naudotis, bet uždraudžiant perleisti kitiems asmenims, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovės pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir / ar esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Atsakovė po šios bylos iškėlimo teisme parduodama jai priklausiusį namą ir sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims už 260 000,00 Eur, t. y. 65 000,00 Eur mažesnę kainą nei siūlė ieškovui, bei už mažesnę kainą nei, kad yra nurodžiusi skelbime už parduodamą tokio paties ploto žemės sklypą bei namą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), už 325 000,00 Eur sumą, tyčia siekia sumažinti savo turimo turto masę, tam, kad išvengti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo, kas aiškiai įrodo atsakovės nesąžiningumą, dėl ko pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad esamoje situacijoje ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių grindžiamas prielaidomis.
Atsiliepimas
1.2. Atsakovė tretiesiems asmenims galimai jau yra perleidusi ir dalį kito savo turėto nekilnojamojo turto, ko iš esmės neginčija ir pati atsakovė. Pateikdama atsiliepimą į ieškovo prašymą atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, už kokią kainą ji perleido tretiesiems asmenims turėtą nekilnojamąjį turtą, todėl neatmestina, kad tai buvo padaryta tyčia, siekiant nuslėpti, kad šis nekilnojamasis turtas galėjo būti tretiesiems asmenims perleistas už mažesnę kainą, nei yra jo reali vertė, taip mažinant atsakovės turimo turto masę.
1.3. Atsakovė pateikdama atsiliepimą į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikė bendrovės balansą su vienais finansiniai duomenimis, o kitą dieną sudarė kitą balansą, kuris buvo pateiktas VĮ Registrų centras, su kitais duomenimis, o tai leidžia abejoti tiek pačios atsakovės sąžiningumu, tiek ir jos teikiamų finansinių duomenų teisingumu.
1.4. Atsakovės finansinės atskaitomybės duomenis patvirtina, jog atsakovės turimo turto ir įsipareigojimų santykis nėra pakankamas tam, kad užtikrinti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo dėl 93 800,00 Eur dydžio sumos priteisimo įvykdymą.
10. Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Dėl ieškovo kaltės atsakovė prarado verslo galimybę – namą parduoti už išsiderėtą su ieškovu brangesnę kainą, t. y. prarado 65 000,00 Eur, nes vėliau teko tą patį turtą parduoti tik už 260 000,00 Eur sumą, tačiau netgi ir gauta suma už parduotą turtą yra didesnė nei ieškovo reiškiamas reikalavimas. Turtas buvo pakeistas į piniginį ekvivalentą, kuris kelis kartus viršija ieškinio reikalavimą.
2.2. Ieškovas, atskiruoju skundu vardindamas atsakovės turimą turtą, jos sudaromus sandorius, kainas, aktyvumą rinkoje, pats paneigia, jog egzistuoja bet kokia grėsmė sprendimo vykdytinumui.
2.3. Ieškovo pateikiami duomenys iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės, kuriuose išvardijamas atsakovės turimas/perleistas turtas, parodo atsakovės vykdomos veiklos aspektą – prekybą nekilnojamuoju turtu, o ne atsakovės nesąžiningumą ar siekį negauti pajamų.
2.4. Bendrovės balanso duomenys teikiami VĮ Registrų centras buvo patikslinti, nes kartu su 2025 m. gegužės 27 d. atsiliepimu į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo pateiktas tik preliminarus balansas už 2024 metus, todėl natūralu, kad rodikliai gali skirti, o šiuo atveju itin nežymiai.
2.5. Atsakovė turi sukaupusi ilgalaikio turto 474 115,00 Eur sumai, o turto iš viso turi 701 521,00 Eur sumai. Atsakovės pajamos 2024 m. sudarė 275 447,00 Eur, kai tuo tarpu 2023 m. tik 72 558,00 Eur, o tai įrodo veiklos augimą. Be to, įmonės turtinė padėtis nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
2.6. Ieškovas siekia areštuoti turtą, kuris generuoja atsakovės pajamas, todėl areštavus turtą, lėšas, atsakovė elementariai nebegalėtų vykdyti verslo ir gauti pelno.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
12. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų
13. Ieškovas kartu su atskiruoju skundu pateikė atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2024 m.
14. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kita vertus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).
15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė su minėtais įrodymais susipažino bei dėl jų įrodomosios reikšmės pasisakė atsiliepime į atskirąjį skundą, įvertinęs tai, jog, naujų įrodymų pridėjimas prie bylos neužvilkins bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka, priima ieškovo pateiktus įrodymus.
Dėl nutarties ne(pagrįstumo)
16. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Tai reiškia, kad, jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, šalies teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018, 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-383-781/2021).
17. Byloje nėra ginčo dėl vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – ieškinio reikalavimo preliminaraus pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas, šios sąlygos teisėtumo bei pagrįstumo nevertina ir pasisako tik dėl tų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, kurie susiję su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimu.
18. Nagrinėjamu atveju laikinąsias apsaugos priemones atsisakyta taikyti, pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad ieškovas neįrodė grėsmės būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui, kadangi prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės buvo grindžiamas prielaidomis, kad atsakovė tinkamai nevykdys įsipareigojimų dėl savo turtinės padėties ir nesąžiningumo, be to, ieškovas nepateikė leistinų įrodymų, kad atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka / atliks veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybės įvykdyti teismo sprendimą.
19. Grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti siejama su atsakovo elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo. Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021; 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-149-912/2022).
20. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad atsakovės nesąžiningumas pasireiškia, tuo, kad atsakovė perleisdama, po bylos iškėlimo teisme, jai priklausantį namą ir sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), dėl kurio šalys buvo sudariusios preliminarią sutartį, už 65 000,00 Eur mažesnę sumą nei buvo siūloma ieškovui bei už mažesnę sumą nei atsakovės pardavimų skelbime esantį kitą iš esmės panašų turtą, tyčia siekia sumažinti savo turimo turto masę, tam, kad išvengti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo, o tai įrodo atsakovės nesąžiningumą. Be to, atsakovė tretiesiems asmenims galimai jau yra perleidusi ir dalį kito savo turėto nekilnojamojo turto.
21. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka. Tai, kad namas ir sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduotas trečiajam asmeniui už mažesnę kainą nei, kad buvo sutarta su ieškovu preliminarioje sutartyje, ir už mažesnę kainą nei, kad nurodyta skelbime, kuriame parduodamas gretimas sklypas ir namas, esantis (duomenys neskelbtini), savaime nereiškia atsakovės nesąžiningumo. Atsakovė sudarydama sandorį su kitu pirkėju nebuvo įpareigota turto parduoti už su ieškovu preliminarioje sutartyje sutartą kainą, be to, kaip pagrįstai nurodo atsakovė, skelbime nurodyta kaina už turtą, esantį (duomenys neskelbtini), nereiškia, kad už tokią kainą turtas bus parduotas, o šioje situacijoje svarbu ir tai, kad tai yra visiškai kitas turtas, kurio kaina vertinama atsižvelgiant į individualias charakteristikas. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstu atsakovės argumentą, jog gauta suma už parduotą turtą yra didesnė nei ieškovo reiškiamas reikalavimas, todėl negalima teigti, kad pardavus turtą atsakovė sumažino savo turto vertę tokiu būdu sukeldama grėsmę teismo sprendimo vykdymui. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju taip pat pabrėžia, kad iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė užsiima nekilnojamojo turto statyba ir pardavimu, todėl apelianto atskirajame skunde nurodomi argumentai, kad atsakovė yra perleidusi kitą savo nekilnojamąjį turtą negali būti vertinami kaip nesąžiningi atsakovės veiksmai, siekiant paslėpti turtą, kadangi tai yra įprastinė atsakovės verslo veikla generuojanti pajamas.
22. Apeliantas atskirajame skunde taip pat akcentuoja, kad atsakovė pateikdama atsiliepimą į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikė bendrovės balansą su vienais finansiniai duomenimis, o kitą dieną sudarė kitą balansą, kuris buvo pateiktas VĮ Registrų centras, su kitais duomenimis, o tai leidžia abejoti tiek pačios atsakovės sąžiningumu, tiek ir jos teikiamų finansinių duomenų teisingumu.
23. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju pažymi, kad kartu su atsiliepimu į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo pateiktas 2025 m. sausio 31 d. sudarytas 2024 m. gruodžio 31 d. UAB „Nuomėja“ balansas, o VĮ Registrų centrui buvo pateiktas 2025 m. gegužės 28 d. sudarytas 2024 m. gruodžio 31 d. UAB „Nuomėja“ balansas. Pažymėtina, kad tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalis, tiek Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ 123 punktas nustato, kad metinių finansinių ataskaitų rinkinys juridinių asmenų registrui turi būti pateiktas per 30 dienų nuo momento, kai yra patvirtinamas įstatymų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka. Kadangi eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos (ABĮ 24 straipsnio 1 dalis), bendrovei tenka pareiga vėliausiai iki einamųjų metų gegužės 31 d. pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui už praėjusius mokestinius metus. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad šie dokumentai buvo parengti skirtingu metu bei įvertinus, tai, kad atsakovė VĮ Registrų centras metinių finansinių ataskaitų rinkinį galėjo pateikti iki 2025 m. gegužės 31 d., natūralu, kad pirminis balansas, kuris buvo pateiktas kartu su atsakovės atsiliepimu į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo tikslinamas. Be to, apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tiek preliminaraus balanso, tiek VĮ Registrų centrui pateikto balanso duomenimis, nenustatė, kad skirtumai tarp šių dokumentų būtų esminiai ar susiję su siekiu nuslėpti turtą, todėl vien nedideli finansinių duomenų neatitikimai savaime neįrodo atsakovės nesąžiningumo, tuo labiau negali būti laikomi pakankamu pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
24. Apeliantas atskirąjį skundą motyvuoja ir tuo, kad atsakovės finansinės atskaitomybės duomenys patvirtina, kad jos turimo turto ir įsipareigojimų santykis nėra pakankamas tam, kad būtų užtikrintas galimai ieškovui palankus teismo sprendimas, todėl tai sudaro pagrindą taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu.
25. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka. Pabrėžtina, kad jog asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Kitu atveju, t. y. jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018; 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020; 2023 m. rugsėjo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-906-790/2023). Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju, apelianto argumentai vertinami kaip nepagrįsti bei nesudarantys pagrindo taikyti turtinio pobūdžio ribojimus atsakovei.
26. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1dalies 1 punktas).
27. Kiti apelianto skundo ir atsakovės atsiliepimo į skundą argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl jie nevertinami.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.