Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Milda Valiulytė, sekretoriaujant Vaivai Virkutytei, Aurelijai Narmontienei, Simonai Ivanauskienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui H. M., atsakovui D. Š., atsakovo atstovei advokatei G. K., išvadą teikiančios institucijos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovui D. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kuri įregistruota Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei ir atsakovui gimė dukra D. Š.. Šalys registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neįgijo.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta tiek dėl vieno, tiek dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal CK 3.61 straipsnio 2 dalį gali būti pripažįstama, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad abu sutuoktiniai nevykdė sutuoktinių pareigų, nustatytų CK 3.26-3.30 straipsniuose. Byloje nustatyta, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas negyvena sutuoktinių gyvenimo. Ieškovė nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės, nes ieškovės ir atsakovo santykiai pašlijo, nei vienas iš jų nesistengia išsaugoti šeimos, nededa pastangų kurti ir plėtoti šeimos santykius. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nesusiklostė šalių kaip sutuoktinių tarpusavio ryšys. Konstatuotina, kad šalys pažeidė savo pareigas, nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai, dėl to sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Konstatuotina, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą. Šalys kartu negyvena ir išsaugoti santuokos neketina. Skirti terminą sutuoktiniams susitaikyti nagrinėjamu atveju netikslingas, nes sutuoktiniai, negyvena santuokinio gyvenimo ir nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės santuokinį gyvenimą (CK 3.54 str. 4 d.). Esant tokioms aplinkybės, yra pagrindas konstatuoti, kad šalių santuoka iširo ir yra nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).

Dėl pavardžių ir vienas kito išlaikymo

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė – Š., atsakovui – Š., dėl to ginčo tarp šalių nėra (CK 3.69 str. 1 d.). Šalims nepageidaujant išlaikymo vienas iš kito sutuoktinio, išlaikymas jiems nepriteistinas (CK 3.72 str. 1 d.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė prašo nustatyti nepilnametės dukters D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, vaiko motina. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas yra jauno amžiaus, visą laiką gyvena su motina, atsakovas tam neprieštarauja, byloje nenustatyta, kad vaiko gyvenimas su motina prieštarautų jo interesams, ieškovės prašymas tenkintinas, nepilnamečio D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su motina ieškove R. Š. (CK 3.169 str.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters D. Š. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur per mėnesį nuo 2015-05-01 iki vaiko pilnametystės. Atsakovas nesutinka su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu po 200 Eur ir sutinka teikti po 130 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą, nes daugiau skirti teigia negalintis.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei LR CK 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išaiškintina, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs, kokio konkretaus dydžio išlaikymas yra būtinas nepilnamečiam vaikui, tačiau pagal suformuotą teismų praktiką orientaciniu kriterijumi gali būti LR CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą.

Ieškovė pateikė vaiko išlaikymo poreikiams skirtų išlaidų paskaičiavimą, pagal kurį per mėnesį vaiko išlaikymui skyrė apie 400 Eur, iš jų: 150 Eur maitinimui, 15 Eur higienos reikmenims, 50 Eur aprangai, 55 Eur darželio mokestis, 50 Eur komunalinėms išlaidoms, 15 Eur vitaminams, vaistams, maisto papildams, 20 Eur žaislams, lavinimo knygutėms, 15 Eur pramogoms, 30 Eur automobilio kurui. Ieškovė visų sumų, nurodytų paskaičiavimuose, nepagrindė (CPK 178 str.). Ieškovė pateikė pažymą iš Klaipėdos lopšelio – darželio (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad D. Š. lanko minėtą lopšelį – darželį nuo 2015-09-01 ir ieškovė, šiuo metu, per mėnesį moka 55 Eur už vaiko išlaikymą įstaigoje, taip pat pateikė banko sąskaitos išrašą ir PVM sąskaitas-faktūras, iš kurių matyti mokėjimai už komunalines paslaugas.

Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t.y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010).

Byloje išvadą teikiančios institucijos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad reikia prisitaikyti prie motinos nurodytų išlaidų, atsakovas nežinojo, kiek kainuoja vaiko poreikiai, todėl reikėtų tenkinti ieškinio reikalavimą ir priteisti iš atsakovo po 200 Eur kasmėnesinį išlaikymą nepilnametei dukrai tam, kad būtų patenkinti visi vaiko poreikiai.

Iš byloje pateiktos 2015-11-09 (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad atsakovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2015 m. spalio mėn., sudaro 623,56 Eur. Ieškovės atstovas nurodė, kad pagal 2003-05-27 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 650 7.1 punktą, vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas pagal paskutinius tris kalendorinius mėnesius. Skaičiuojant atsakovo paskutinių trijų kalendorinių mėnesių darbo užmokesčio vidurkį, atsakovo vidutinis atlyginimas sudaro 662,62 Eur. Kaip nurodo ieškovės atstovas, tai, net ir teikiant nepilnametei dukrai 200 Eur per mėnesį išlaikymą, tai užtikrintų didesnį nei minimalų atsakovo poreikių tenkinimą. Atsakovas nurodė, kad ieškovės atstovas skaičiuodamas atsakovo paskutinių trijų kalendorinių mėnesių darbo užmokesčio vidurkį ir nurodydamas 662,62 Eur vidutinį atsakovo atlyginimą, neatkreipė dėmesio, kad 2015 m. rugsėjo - spalio mėn. atsakovui buvo papildomai sumokėta už kasmetines atostogas. Atsakovo atlyginimas priklauso nuo išdirbto valandų skaičiaus, kiekvieną mėnesį išdirbtų valandų skaičius gali skirtis, todėl vieną mėnesį atlyginimas gali būti didesnis, kitą – mažesnis. Atsakovas nurodė, kad moka vaiko išlaikymui po 120 Eur per mėnesį, tačiau jam reikia patenkinti ir savo būtinuosius poreikius – pinigai reikalingi maistui, mokėti už komunalines paslaugas, ketina nuomotis būstą. Atsakovas nurodė, kad stengiasi paaukštinti savo kvalifikaciją, šiuo metu studijuoja Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos (duomenys neskelbtini) pagal studijų programą (duomenys neskelbtini), kad ateityje galėtų gauti geresnį darbą ir atlyginimą. 2015-04-20 pažymos apie studijas duomenimis atsakovas studijavo pirmame ištęstinių studijų grupėje, numatoma studijų baigimo data – 2018-06-30. Atsakovas nurodė, kad studijoms 2014-09-17 iš AB SEB banko metams paėmė 579,24 Eur kreditą, kurį bylos nagrinėjimo metu grąžino.

Ieškovės atlyginimo vidurkis yra 566,47 Eur per mėnesį pagal jos 2015-09-12 (duomenys neskelbtini) išduotą darbo užmokesčio pažymą už 2015 m. birželio – rugpjūčio mėnesius. Ieškovė nurodė, ir atsakovas neginčijo aplinkybės, kad ji nuomojasi butą už 90 Eur per mėnesį, kuriame gyvena su dukra. Dukrai tenka 45 Eur nuomos mokesčio dalis. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad komunaliniams mokesčiams sumoka 70-100 Eur per mėnesį – vidutiniškai 85 Eur per mėnesį, iš kurių dukrai tenkanti dalis neturėtų viršyti 40 Eur. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos nurodytas sumas vaiko maistui, kurui, pramogoms ir kitoms išlaidoms.

Konstatuotina, kad ieškovė nepagrindė visų sumų, nurodytų vaiko išlaikymo poreikiams skirtų išlaidų paskaičiavimuose, kodėl nepilnametei dukrai reikalingas didesnis išlaikymas negu vienas minimalus mėnesinis atlyginimas per mėnesį (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas byloje aplinkybes, į vaiko interesus, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, atsižvelgiant į vaiko tėvų turtinę padėtį – abu turi užtikrinti savo būtinuosius suaugusių žmonių poreikius, įvertinus nedidelį šalių dukters amžių – jai sprendimo priėmimo metu eina tik treti metai, ir atitinkamus tokio amžiaus poreikius, šiuo metu laikytina, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis dukters, gim. (duomenys neskelbtini), poreikiams 160 Eur kas mėnesį turi užtikrinti šalių vaiko poreikius ir išlaikymas skaičiuotinas ieškovės prašymu nuo 2015-05-01 iki vaiko pilnametystės (CK 3.194 str. 3 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.).

Ieškovė nepilnametės dukters išlaikymui priteistinas lėšas tvarko uzufrukto teise (CK 3.190 str. 1 d.). Pagal CK 3.208 straipsnį, jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Pažymėtina, kad šalims išlieka teisė ir vėliau, pasikeitus aplinkybėms, kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 str.).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Ieškovė sumokėjo 31 Eur žyminio mokesčio, patyrė 1210 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Ieškinį patenkinus apie 90 procentus reikalavimų (100 procentų neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir išvestinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei apie 80 procentai turtinių reikalavimų), ieškovei iš atsakovo priteistinas 31 Eur žyminis mokestis už tenkintą neturtinį reikalavimą ir proporcingai tenkintiems reikalavimams – 1089 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai atlyginimo (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 7 d., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d.). Valstybei iš atsakovo priteistina 58 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Atsakovas nepateikė įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl klausimas dėl dalies atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 385, 259, 260, 263-268, 270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį iš dalies.

Nutraukti ieškovės R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Palikti po santuokos nutraukimo šalims santuokines pavardes: ieškovei – „Š.“, atsakovui – „Š.“.

Nustatyti nepilnametės D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukrters D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2015-05-01 iki vaiko pilnametystės, pinigus pervedant į ieškovės banko sąskaitą, ieškovei nepilnametės dukters išlaikymui priteistas lėšas tvarkant uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo D. Š. ieškovei R. Š. 1089 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo D. Š. 58 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Leisti vykdyti skubiai sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo.

Išsiųsti sprendimo kopiją per tris darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos teismo vietos civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.