- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-01
- Bylos Nr.
- 2-2646-475/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-21395-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Simanavičienė
- Pareiškėjas
- A. G., V. S.
- Suinteresuotas asmuo
- I. J., R. K., V. B., VMI prie LR Finansų ministerijos, Kauno miesto 6-asis notarų biuras
- Advokatai
- Jolanta Ramoškienė, Diana Ingrida Vinklerytė
dalyvaujant pareiškėjams A. G., V. S., pareiškėjos atstovei advokatei Dianai Ingridai Vinklerytei, suinteresuotų asmenų I. J., R. K., V. B. atstovei advokato padėjėjai Jolantai Ramoškienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. G. ir V. S. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, suinteresuoti asmenys byloje R. K., V. B., I. J., VMI prie LR Finansų ministerijos, Kauno miesto 6-asis notarų biuras, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu (b.l. 21-23), kuriuo prašo pratęsti A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarą dėl J. S., gim. 1937-09-23, mirusio 1993-03-07, palikimo priėmimo.
Pareiškėjai pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjai kartu su atstove paaiškino, jog 2013-12-06 pareiškėjai gavo iš Kauno m. 6-ojo notaro biuro pranešimą apie tai, kad 1993-03-07 mirė jų tėvas J. S.. Notaro pranešime buvo nustatytas 10 dienų terminas pareiškėjams atvykti pas notarą dėl paveldėjimo klausimų. 2013-12-16 pareiškėjai atvyko į Kauno m. 6-ąjį notaro biurą, kur notarė J. Rulienė informavo juos, kad pareiškėjų tėvo J. S. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas: 1/6 dalis statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų A. G. ir V. S. tėvai J. S. ir I. S. nutraukė santuoką 1978-01-12, po santuokos nutraukimo nebendravo. A. G. ir V. S. po tėvų santuokos nutraukimo liko gyventi su motina, ir su savo tėvu J. S. taip pat nebendravo. Apie aplinkybę, kad po jų tėvo J. S. mirties yra likęs koks nors palikimas, pareiškėjai nežinojo, todėl po tėvo mirties įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarą dėl tėvo palikimo priėmimo. Mano, kad terminą jų tėvo J. S. palikimui priimti jie praleido dėl svarbių ir objektyvių priežasčių. Nuvykus pas notarą pareiškėjams tapo žinoma, kad dėl jų tėvo palikimo paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo į Kauno m. 6-ąjį notaro biurą kreipėsi pareiškėjų giminaičiai (jų tėvo J. S. seserų vaikai), pateikdami 2012-12-27 Kauno m. apylinkės teismo sprendimą civ. byloje Nr.2-492-638/2012m. Šiuo teismo sprendimu buvo nustatytas juridinis faktas, kad R. K., V. B. ir I. J. priėmė J. S. palikimą. Civ. byla Nr.2-492-638/2012 išnagrinėta neįtraukus šios bylos dalyviais J. S. vaikų A. G. ir V. S.. Pagal CK 5.11 str. l d. 5p. R. K., V. B. ir I. J. būtų J. S. penktos eilės įpėdiniai. Vadovaujantis CK 5.11 str. 2 d., trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi tik tuomet, jeigu: 1) nėra pirmesnės eilės įpėdinių; 2) jei šie įpėdiniai atsisakė palikimo; 3) jei iš tų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Kadangi neegzistuoja nei viena iš išvardintų aplinkybių, priimti J. S. palikimą penktos eilės įpėdiniai R. K., V. B. ir I. J. neturi teisinio pagrindo. Be to, J. S. palikimas atsirado dar galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui. Šio CK 573 str. paveldėjimo teisės palikėjo brolių ir seserų vaikams apskritai nenumatė. Todėl per 6 mėnesius (tokį terminą palikimui priimti nustatė 1964m. CK 587str.) po J. S. mirties R. K., V. B. ir I. J. niekaip negalėjo priimti jo palikimo faktiniu valdymu. CK 572str. l d. nustatė, kad neturi teisės paveldėti nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą piliečiai, kurie priešingais teisei savo veiksmais, nukreiptais prieš palikėją, kurį nors iš jo įpėdinių prisidėjo prie jų pašaukimo paveldėti. Iš notaro duomenų pareiškėjams taip pat tapo žinoma ir apie dar vieną Kauno apylinkės teismo 2013-09-16 sprendimą civ. byloje Nr.2-7108-285/2013, kuriuo buvo išnagrinėtas tų pačių giminaičių R. K., V. B. bei I. J. pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo - kad šių asmenų motinos Romualda L. B. ir Birutė O. G. po jų sesers P. T. mirties priėmė jos palikimą. Šioje byloje vėlgi R. K., V. B. ir I. J. teigė, kad R. L. B. ir B. O. G. brolis J. S., miręs 1993-03-07, vaikų neturėjo. Sprendime konstatuojama, kad brolio J. S. ir jo seserų turtas nebuvo atskirtas, naudojimo tvarka nebuvo nustatyta, todėl 1973-01-08 mirus vienai iš seserų - P. T., jos turtą faktiškai pradėjo valdyti pareiškėjų motinos R. L. B. ir B. O. G.. Tačiau A. G. ir V. S. tėvas J. S. taip pat pergyveno savo seserį P. T., ir dėl aukščiau išdėstytų priežasčių - kad jų turtas nebuvo atskirtas bei nebuvo nustatyta naudojimosi tvarka, taip pat faktiniu valdymu galėjo priimti P. T. palikimą. Byla buvo išnagrinėta, neįtraukus į šią bylą J. S. įpėdinių, netgi nuslėpus šių įpėdinių buvimo faktą, kas lėmė neteisingą faktinių duomenų dėl palikimo priėmimo interpretavimą. Todėl termino tėvo J. S. palikimui priimti pratęsimo A. G. ir V. S. klausimas turi reikšmės ir civ. bylai Nr. 2-7108-285/2013.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VMI prie LR Finansų ministerijos atsiliepime (b.l. 50) neprieštaravo dėl termino palikimui priimti pratęsimo, jeigu pareiškėjai teismui įrodys aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuoti asmenys I. J., R. K., V. B. atsiliepime (b.l. 61-63), nesutiko su pareiškimu. Nurodė, kad Kauno apylinkės teisme buvo išnagrinėtos dvi civilinės bylos Nr. 2-7108-285/2013, 2-492-638/2012, kuriose priimti teismo sprendimai, kurių pagrindu buvo nustatyti juridinę reikšmė turintys faktai, jog jų motinos Romualda L. S. – B. ir B. O. S. – G., o po jų mirties - suinteresuoti asmenys po T. P. (P. S.), J. S. – B., S. J. (J. L. S.), S. A. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdami jį valdyti. Šie teismo sprendimai įsiteisėję ir turi prejudicinę galią, t.y. vykdytini. Mano, kad pareiškėjai privalėjo kreiptis į teismą pareiškimu, prašydami atnaujinti procesą CPK 366 str. tvarka. Kitu atveju, pareiškėjų pareiškimas negali būti tenkintas. Be to, pareiškėjai įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nesikreipė į vietos notarą dėl palikimo priėmimo ir pareiškime nurodo faktinių aplinkybių neatitinkančius motyvus. Po mamų mirties pagal testamentą priėmė palikimą, t.y. įstatymo nustatyta tvarka ir terminais kreipėsi į vietos notarą dėl palikimo priėmimo pagal testamentą. Paveldėjimo teisės liudijimai nebuvo išduoti, kadangi juridinę reikšmė turinčiuose dokumentuose buvo klaidos, t.y. skyrėsi asmenų gimimo liudijimuose anketiniai duomenys, trūko papildomų giminystės faktą įrodančių rašytinių dokumentų. Be to, Kauno 6-ojo notarų biuro notarė nurodė kreiptis į teismą ir nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad buvo priimtas palikimas ir po T. P. (P. S.), J. S. – B., S. J. (J. L. S.), S. A. mirties, nustatyti mirties faktą, nes paaiškino, kad be šių dokumentų negalės įgyvendinti visų teisų. Notarė nenurodė, jokių duomenų apie pareiškėjus, t.y. kad J. S. turi vaikų, bet išdavė pažymą apie tai, kad niekas nesikreipė dėl J. S. turto ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Tai dar patvirtino, jog įpėdinių nėra. Į teismą kreipėsi 2010 metais ir suinteresuotu asmeniu buvo į procesą įtraukę Kauno apskrities VM1, kurie raštu teismui patvirtino notarės žodžius, t.y. kad suinteresuotais asmenimis turi būti įtrauktos L. T. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Piliečių (duomenys neskelbtini), T. R., gyv. (duomenys neskelbtini). Šiuose procesuose suinteresuotu asmeniu buvo įtraukta ir notarė. Net ir notarei buvo žinoma proceso trukmė, eiga. Kuomet buvo priimti teismo sprendimai, palaipsniui nuo 2012m. kreipdavosi į notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, teikdami teismo sprendimus. Tik po to, kuomet buvo gautas teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-7108-285/2013, Kauno 6-ojo notarų biuro notarė nurodė, kad vėl neišduos teismo sprendimo pagrindu paveldėjimo teisės liudijimo, kadangi J. S. turi vaikų, o P. T. turėjo sutuoktinį ir nėra duomenų apie jo mirtį. Vėliau buvo paaiškinta, kad pareiškėjai (jų anketiniai duomenys paaiškėjo tik gavus teismo pranešimus ir procesinius dokumentus) kreipėsi į teismą. Pažymėjo, kad notarė nesilaikydama įstatyme nustatytos tvarkos, suėjus visiems senaties terminams, pranešė pareiškėjams apie neva jiems priklausantį palikimą. Notarės veiksmų neskundė, nes tikėjosi, kad teismo sprendimai privalomai vykdytini, o visos aplinkybės notarei žinomos nuo 2003 m. Jau po P. T. mirties Romualda L. S. – B., gim. 1935-04-24, mirusi 2003-03-22, kreipėsi į Kauno valstybinę notarinę kontorą ir jos prašymu buvo užvesta paveldėjimo byla. Dėl kokių priežasčių nebuvo užbaigtos visos procedūros iki pabaigos, nežino, nes nesidomėjo tolimesniu palikimo tvarkymu. Mirus mamoms, visu turtu naudojosi ir juo rūpinosi tik suinteresuoti asmenys. Kadangi po visų brolių ir seserų mirties praėjo ilgas laikotarpis, mano, jei būtų buvę kiti teisėti įpėdiniai, jie jau buvo pareiškę pretenzijas po savo tėvų mirties, tokią teisę turėjo ir pareiškėjai. Jie įstatymo nustatyta tvarka ir terminais šia teise nepasinaudojo, faktiškai (nors ir formaliai) pripažindami, kad nereiškia turtinių pretenzijų, palikimo nepriima. Juolab, kad J. S. mirė 1993 m. kovo 7 d., t.y. prieš beveik 21 metus. Jis santuoką su pareiškėjų motina nutraukė 1978 m. Suinteresuotiems asmenims nieko apie J. S. vaikus, t.y. pareiškėjus, nebuvo žinoma. Mamos taip pat nuolat minėjo, kad velionis J. S. neturėjo savo vaikų. Be to, pareiškėjų motina turėjo žinot apie velionio J. S. turtą, nes jam turto 1/6 buvo padovanota dar 1954 metais, jo vardu teisinė registracija atlikta tuometiniame Valstybiniame inventorizavimo ir techninės apskaitos biure nuo 1976 metų, t.y. dar iki ištuokos. Atkreipė dėmesį, kad po santuokos nutraukimo J. S. gyveno jam padovanotoje turto dalyje, vedė asocialų gyvenimo būdą ir buvo išimtinai seserų išlaikomas. Jis buvo sukėlęs gaisrą, kurio metu sudegė namo palėpė, o suinteresuotų asmenų motinos ir suinteresuoti asmenys savo lėšomis atstatinėjo turto visą dalį. Name buvo kilę keli gaisrai ir šiuo metu namo išsaugojimui ilgalaikiai teisminiai procesai tik sumažino turto vertę, būklę. Iki šios dienos rūpinasi turtu, moka mokesčius, stengiasi apsaugoti bent kokią turto geresnę būklę. Mano, kad pareiškėjai neįrodė, kad terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, o kitokiu būdu palikimo taip pat nėra priėmę.
Suinteresuotų asmenų I. J., R. K., V. B. atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pareiškėjų mama žinojo apie buvusio sutuoktinio J. S., pareiškėjų tėvo, mirtį, nes dalyvavo jo laidotuvėse, todėl tikėtina, kad apie tėvo mirtį pareiškėjams buvo žinoma dar iki 2013-12-06, kai pareiškėjai gavo iš Kauno m. 6-ojo notaro biuro pranešimą apie tai, kad 1993-03-07 mirė jų tėvas J. S..
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas netenkintinas.
CK 5.50 str. 3 d. nustatyta, kad įpėdinis turi atlikti veiksmus palikimui priimti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šį CK 5.50 str. 3 d. nustatytą terminą palikimui priimti teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.). Palikimo atsiradimo metu galiojo CK 587 str. (1964 m. red.), kuriame buvo numatyta, kad palikimas turi būti priimtas per šešis mėnesius.
Teismo posėdžio metu nustatyta, kad J. S. buvo sudaręs santuoką su I. S. (b.l. 15). Santuokos metu gimė du vaikai – pareiškėjai A. G. ir V. S. (b.l. 12-14). J. S. ir I. S. nutraukė santuoką 1978-01-12 (b.l. 16), po santuokos nutraukimo pareiškėjai liko gyventi su motina, su tėvu nebendravo. J. S. mirė 1993 m. kovo 7 d. (b.l. 17). Pareiškėjai po J. S. mirties dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Teigia, kad apie tėvo mirtį sužinojo tik gavę 2013-11-20 Kauno miesto 6-ojo notarų biuro raštą, kuriame notarė informavo apie tėvo mirtį ir kvietė atvykti į biurą dėl paveldėjimo klausimų (b.l. 11). Suinteresuoti asmenys R. K., V. B., I. J. yra J. S. seserų vaikai (b.l. 24-33), jie teigia, kad apie pareiškėjus nieko nežinojo. J. S. nuosavybės teise priklauso 1/6 dalis statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (b.l. 8-10). Suinteresuoti asmenys nurodė atsiliepime, taip pat liudytoja L. T. paaiškino, kad suinteresuoti asmenys R. K., V. B., I. J. bei L. T. rūpinasi po J. S. mirties likusiu turtu. Be to, šios aplinkybės patvirtintos ir įsiteisėjusiame 2012-12-27 Kauno miesto apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-492-638/2012 (b.l. 24-33). Minėtu sprendimu nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, kad suinteresuoti asmenys R. K., V. B., I. J. priėmė J. S. palikimą. Tai pat Kauno apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2013-09-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7108-285/2013 nustatė, kad suinteresuotų asmenų R. K., V. B., I. J. motinos Romualda L. B. ir B. O. G. po jų sesers P. T. mirties priėmė jos palikimą pradėdamos faktiškai turtą valdyti (b.l. 34-37). Pareiškėjai dėl proceso atnaujinimo minėtose civilinėse bylose nesikreipė, nors laiko, kad šios bylos išnagrinėtos neįtraukus jų į procesą suinteresuotais asmenimis. Patys pareiškėjai teismo posėdžio metu paaiškino, kad su tėvu J. S. visiškai nebendravo, nežino, kur yra jo kapas, nėra lankęsi tėvui priklausančioje turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje, nežino, kur tiksliai jis yra, taip pat patvirtino, kad su mama palaiko artimus ryšius, bendrauja. Liudytoja L. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjų mama I. S. dalyvavo J. S. laidotuvėse. Pareiškėjai šią liudytojos nurodytą aplinkybę paneigiančių įrodymų nepateikė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ (2004 m. gruodžio 30 d., Nr. 51) yra nurodoma, kad apie tam tikrų aplinkybių egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. (LAT 2012 08 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012, 2013-02-13 nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-13/2013)
Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, pareiškėjų, jų atstovės, suinteresuotų asmenų atstovės ir liudytojos L. T. paaiškinimus, labiau tikėtina, kad I. S., pareiškėjų motina, apie buvusio sutuoktinio J. S. mirtį žinojo dar 1993 m. ir apie tai informavo savo vaikus, t.y. pareiškėjus, todėl darytina išvada, kad pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjai terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, nėra. Pareiškimas netenkintinas (CPK 177-178, 185-186 str., 189 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290 str., 291 str., 578 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškimo netenkinti.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.