- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-09-16
- Bylos Nr.
- 2-7108-285/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03724-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Janina Narkevičiūtė
- Pareiškėjas
- I. J., V. B., R. K.
- Suinteresuotas asmuo
- L. T.
- Advokatai
- Jolanta Ramoškienė
Kauno apylinkės teismo teisėja Janina Narkevičiūtė, sekretoriaujant Renatai Spirinai, dalyvaujant pareiškėjams I. J., V. B., R. K., pareiškėjo R. K. atstovei advokato padėjėjai Jolantai Ramoškienei, suinteresuotam asmeniui L. T.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų I. J., R. K., V. B. patikslintą pareiškimą suinteresuotam asmeniui L. T. dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai I. J., V. B. ir R. K. kreipėsi patikslintu pareiškimu (b.l. 79-81) į Kauno apylinkės teismą prašydami tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad : R. L. S. – B., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), ir B. O. S. – G., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po T. P. d. L. (P. S.), gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, pradėdamos jį faktiškai valdyti; I. J., R. K., V. B., priėmė T. P. d. L. (P. S.), gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti po R. L. S. – B., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), ir B. O. S. – G., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.
Pareiškėjai patikslintame pareiškime nurodė, kad S. A. d. M., 1954-07-05 trobesių dovanojimo sutarties pagrindu savo vaikams: T. P., J. S. –B., S. J. (J. L. S.) , S. A. S. B. (O.-B. S. – G.), R. S. (R. L. S.- B.) padovanojo visą nekilnojamąjį turtą - namų valdą 2805 kv.m žemės sklype, susidedantį iš gyvenamojo namo ir dviejų priestatu, t.y. kiekvienam vaikui po 1/6 dalį turto. Turtas buvo registruotas apdovanotųjų vardu 1979-03-22, nurodant netikslius duomenis (gimimo datas, vardus). S. A. mirė (duomenys neskelbtini). T. P. (P. S.), mirė (duomenys neskelbtini), J. S. – B. tiksli mirties data ir vieta nežinoma, S. J. (J. L. S.), miręs (duomenys neskelbtini), S. A. tiksli mirties data ir vieta nežinoma, vaikų neturėjo, gyvenamosios vietos ir mirties datos ne visų velionių buvo žinomos, todėl paveldėjimo teisės bylos nebuvo užvestos, išskyrus po P. T. mirties. R. L. S. – B. testamento nebuvo sudariusi, tačiau po jos mirties į notarų biurą kreipėsi dukra I. J.. B. O. S. – G., mirusi (duomenys neskelbtini), testamentu savo turtą paliko vaikams - R. K. ir V. B., kurie tinkamai ir laiku savo subjektines teises įgyvendino notarų biure, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas dėl dokumentų stokos ir/ar trūkumų. Paveldėjimo teisės liudijimas po P. T. mirties neišduotas, o į notarą dėl palikimo priėmimo po velionės mirties kreipėsi gyvos likusios seserys- R. L. S. – B. ir B. O. S. – G., paveldėjimo byla neišlikusi, tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjai prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų motinos po palikėjos P. T. mirties priėmė palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti, o po jų motinų mirties pareiškėjai priėmė palikimą, nes iki šios dienos rūpinasi paveldėjimo procedūros tvarkymu, naudojasi visu turtu nepertraukiamai, moka mokesčius, kreipėsi į notarą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo L. T. atsiliepime į patikslintą pareiškimą (b.l. 90-91) nurodo, kad neprieštarauja, jog būtų nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai. Nurodė, kad pareiškėjai vieninteliai iki šios dienos rūpinasi visu turtu, kuris 1954-07-06 trobesių dovanojimo sutarties pagrindu buvo padovanotas T. P. (P. S.), J. S. – B. , S. J. (J. L. S.), S. A., S. B. (S. - G. O. B.), R. S., (R. L. S. – B.). Iš visų šešių vaikų, kuriems buvo padovanotas turtas, buvo likusios gyvos tik R. L. S. – B. ir B. O. S. – G. kurios faktiškai valdė visą turtą kaip savo, be jokių sąlygų ar išlygų. Mirus šioms seserims, visu turtu naudojasi ir juo rūpinasi pareiškėjai.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas pareiškimas tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad palikėja P. T. gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) ( 39 b.l.). Pareiškėjos I. J. motina R. L. B. ( buv. S.) gim. (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjų R. K. ,V. B. motina O.B. G. ( buv. S.) gim. (duomenys neskelbtini) yra palikėjos P. T. ( buv. S.) gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), seserys. Iš pateiktų mirties liudijimų matyti, kad R. L. B. gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) ( 37b.l.), o O. B. G. gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (36 b.l.). Palikėjai P. T. nuosavybės teise priklauso 1/6 dalis gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini) (9 b.l. ), tai patvirtina pateiktas Nekilnojamojo turto registro centinio banko išrašas. Iš 2002-05-31 Kauno apskrities archyvo pažymos Nr. V10-655-K, matyti, kad Kauno valstybinės notarinės kontoros archyvinio fondo dokumentuose 1973 paveldėjimo bylų raidyne įrašyta, kad P. T. mirusios (duomenys neskelbtini) palikimui buvo sudaryta paveldėjimo byla Nr. 7521, tačiau byla saugoti archyvui neperduota (14 b.l.). Kauno 6-ajame notarų biure paveldėjimo byla Nr. 7521 nerasta (12 b.l.). Paveldėjimo teisės liudijimas po P. T. mirties nėra išduotas.
Pareiškėjai ir suinteresuotas asmuo patvirtino, kad palikėja P. T., mirusi (duomenys neskelbtini), vaikų neturėjo, sutuoktinis, tėvai ir seneliai mirę, jai padovanotame name esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno viena. Po P. T. mirties jos seserys R. L. S. – B. ir B. O. S. – G. priėmė palikimą faktiškai pradėdamos tą turtą valdyti, t.y. jos gyveno tuose namuose, mokėjo mokesčius. Po R. L. B. ir B. O. G. mirties faktinį valdymą tęsė visi trys pareiškėjai. Pareiškėjai rūpinasi paveldėjimo procedūros tvarkymu, naudojasi visu turtu, moka mokesčius.
Nustatyta, kad po O. B. G., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė mirusiosios dukra – V. B. ir sūnus R. K., po R. L. B., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties yra užvesta paveldėjimo byla, įpėdinė – I. J., tai patvirtina pateiktos Kauno 6-ojo notarų biuro pažymos (31, 32 b.l.) Posėdžio metu I. J. nurodė (101 b.l.), kad jos motina, R. L. B. turėjo keturis vaikus – L. T., I. J., V. S., L. Š.. Brolis V. S. yra miręs, jis vaikų neturėjo. Sesuo L. Š. gyvena Anglijoje ir yra atsisakiusi palikimo dalies, sesuo L. T. atsisakė savo dalies, todėl R. L. B. paveldėtoja yra likusi tik viena I. J.. Pareiškėjų V. B., R. K. motina O. B. G. taip pat turėjo keturis vaikus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad O. B. G. savo turtą paliko testamentu pareiškėjams, todėl paveldima tik pagal testamentą (CK 5.2 straipsnis).
Byloje duomenų apie kitus asmenis, kurie pretenduotų į palikėjos turtą, nėra.
Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai – viena iš įrodymų rūšių numatytų CPK 177 str., netikėti teismas neturi pagrindo, nes nėra konstatuota, kad pareiškėjų pareiškime nurodytos ir teismo posėdžio metu paaiškintos aplinkybės būtų paneigtos byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo.
Paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams.
Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taigi, įstatymas numato tris savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių - palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad mirus P. T., jos seserys – R. L. B. ir B. O. G. palikimą priėmė faktiškai pradėdamos turtą valdyti. Mirus R. L. B. ir B. O. G. faktinį valdymą tęsė visi trys pareiškėjai. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.
Teismas įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjų patikslintą pareiškimą tenkina iš dalies ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. L. B. gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), ir B. O. G. gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą atsiradusį po jų sesers P. T. gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdamos turtą valdyti. Kadangi pareiškėjai R. K. ir V. B. priėmė palikimą atsiradusį po savo motinos B. O. G., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, o pareiškėja I. J. priėmė palikimą po savo motinos R. L. B., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, paduodami palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Todėl pareiškėjų prašymas dėl juridinio fakto nustatymo, kad I. J., R. K., V. B., priėmė P. T. gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti po R. L. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), ir B. O. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, atmestinas ( CK 5.50 str., 5.51 str., CPK 444 str. 2d. 8 p.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ (2005 m. gruodžio 29 d. Nr. 56) yra nurodyta, kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ir konstatuoti (įvardinti) palikimo turto kiekį ar jo dalis. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinių fakto pagrįstumo.
Nustatytinas juridinę reikšmę turintys faktas yra įrodytas, sukels pareiškėjams teisines pasekmes, kitokia tvarka tai patvirtinančių dokumentų pareiškėjai gauti negali (CPK 444 str. 1d., 8 p., 445 str.).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje yra 21,45 Lt, jos priteistinos iš pareiškėjų valstybei (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais ir 444 straipsnio 1 dalies 4 ir 8 punktais,
nusprendžia:
Patikslintą pareiškimą tenkinti iš dalies.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. L. ( buv. S.) B.( buv. S.), gim. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), ir B. O. G. ( buv. S.), gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po P. T. (buv. S.), gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdamos turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintys faktas nustatytas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Likusioje dalyje patikslintą pareiškimą atmesti.
Priteisti iš pareiškėjų I. J., a.k. (duomenys neskelbtini) R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) po 7,15 Lt (septynis litus 15 ct), viso 21,45 Lt (dvidešimt vieną litą 45 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. ((duomenys neskelbtini), “Swedbank” AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.