- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-04
- Bylos Nr.
- e2S-1723-852/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00141-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Pareiškėjas
- H. T. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonė „Turto bankas“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos H. T. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos H. T. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja H. T. Š. pareiškime prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas B. G. (B. G.) savo faktiniais veiksmais priėmė palikimą, atsiradusį po jo tėvo M. G. (M. G.) mirties.
Šalies argumentai
2. Pareiškime nurodė, kad kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Šalčininkų skyrių dėl nuosavybės teisių į žemę, esančią (duomenys neskelbtini), atkūrimo. Iki nacionalizacijos žemė nuosavybės teise priklausė jos seneliui M. G., o jam mirus – tėvui B. G. Atkurti nuosavybės teisų į tėvo žemę šiuo metu negali, nes archyvo duomenimis norimos atkurti žemės savininku yra nurodytas senelis M. G., kuris iki nacionalizacijos mirė. Lietuvos Valstybinio archyvo duomenimis, seneliui M. G. priklausė 3 ha sodo žemės, 1 ha pievos, 1 ha miško, 1 ha ganyklos, 1 ha nedirbamos žemės, 7 ha dirbamos žemės, esančios (duomenys neskelbtini), iš viso 14 ha. Šią žemę po M. G. mirties kaip pirmos eilės įpėdinis paveldėjo jo sūnus B. G. Šis dėl nuosavybės teisių atkūrimo 1991 m. gruodžio 24 d. kreipėsi į Šalčininkų r. Jašiūnų apylinkės agrarinės reformos tarnybą, tačiau iki 2003 m. gruodžio 31 d. nepateikė visų nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku priklausančių dokumentų, todėl nuosavybės teisės nebuvo atkurtos. Pažymėjo, kad 1991 metais B. G. buvo 87 metai, tuo metu jis sunkiai sirgo, buvo gulintis, o (duomenys neskelbtini) mirė. Jo paskutinė gyvenamoji vieta buvo pas pareiškėją. Ji kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, siekdama nustatyti juridinį faktą, kad faktiniais veiksmais jos tėvas B. G. po senelio mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjęs turtą valdyti, bei atnaujinti terminą nuosavybei atkurti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-2412-535/2022 priėmė pareiškimą dėl termino atnaujinimo, tačiau atsisakė priimti reikalavimą dėl fakto nustatymo, kaip nenagrinėtiną administraciniame teisme. Nurodė, kad po M. G. mirties iki nacionalizacijos ir po jos mirusiojo žemę valdė ir naudojo kaip savo pareiškėjos tėvas B. G. Žemė buvo palikta testamentu, tačiau testamentas, paveldėjimo teisės liudijimas ir senelio mirties liudijimas sudegė 1963 metais gaisro (duomenys neskelbtini) metu. Todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. G. priėmė palikimą faktiškai pradėjęs turtą valdyti po M. G. mirties.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime su pareiškėjos reikalavimu nesutiko, prašė civilinę bylą nutraukti.
4. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime su pareiškėjos reikalavimu nesutiko, prašė šiuo metu pareiškėjos reikalavimo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad is? byloje esanc?iu? ras?ytiniu? i?rodymu? akivaizdu, jog pareis?ke?ja prašo nustatyti turinc?ius juridine? reiks?me? faktus – nuosavybe?s teise? i? nacionalizuota? nekilnojamojo turto dali?, kaip paveldima?. Sprendz?iant klausima?, ar asmeniui, kuris kreipe?si de?l juridinio fakto nustatymo i? z?eme?, i? kuria? dar ne?ra atstatytos nuosavybe?s teise?s, toks juridinis faktas sukels asmeniniu? ar turtiniu? teisiu? atsiradima?, pasikeitima?, turi bu?ti vadovaujamasi 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliec?iu? nuosavybe?s teisiu? i? is?likusi? nekilnojama?ji? turta? atku?rimo i?statymo nuostatomis. S?iuo i?statymu pirmiausia siekiama apginti asmens, kurio nuosavybe?s teise? buvo paz?eista teises ir interesus. Nustatant, kurio asmens nuosavybe?s teise? buvo paz?eista ir kuris asmuo mine?to i?statymo prasme yra turto savininkas, bu?tina nustatyti, kas buvo nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto nuosavybe?s teise?s subjektu, to turto nacionalizavimo ar kitokio nusavinimo momentu. S?iuo metu byloje ne?ra konkrec?iu? i?rodymu? ir ne?ra ais?ku, koks turtas sudare? palike?jo M. G. palikima?, po jo i?vykusios mirties, taip pat kokiu bu?du B. G. uz?valde? palike?jo palikima?. Be to, VI? Turto banko nuomone, pareis?ke?jos pareiks?tas pras?ymas gale?tu? bu?ti svarstomas s?ioje byloje, tik po Vilniaus apygardos administracinio teismo administracine?je byloje Nr. eI3-2412-535/2022 pateikto H. T. S?. skundo, de?l termino atnaujinimo pareis?ke?jai paduoti pras?yma? de?l nuosavybe?s teisiu? i? B. G. ture?ta? z?eme? atku?rimo, is?nagrine?jimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą pagal pareiškėjos H. T. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
6. Teismas nurodė, kad pareiškėja pateikė duomenis, jog B. G. yra M. G. sūnus, o M. G. mirė (duomenys neskelbtini). M. G. mirties momentu Vilniaus krašte galiojo paveldėjimo teisės normos, įtvirtintos Rusijos imperijos Civilinių įstatymų sąvade (toliau – Civilinių įstatymų sąvadas). Civilinių įstatymų sąvado 1105 straipsnis nustatė, kad paveldėjimo teisę turi tik asmenys, susiję su mirusiuoju kraujo giminystės ryšiais. Artimiausia teisė paveldėti po tėvo ar motinos priklauso jų teisėtiems vaikams (Civilinių įstatymų sąvado 1127 straipsnis). Visas vaikams tenkantis palikimas dalijamas tarp jų po lygiai (Civilinių įstatymų sąvado 1128 straipsnis). Pagal Civilinių įstatymų sąvado 1148 straipsnį, žmona gauna po vyro 1/4 dalį jo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nuosavybe. Palikimas įgyjamas jį priimant (Civilinių įstatymo sąvado 1255 straipsnis). Palikimo priėmimo tvarką detalizavo Civilinių įstatymų sąvado 1261 straipsnis, kuriame numatyta, kad palikimo priėmimu laikoma, kada paveldėtojai nei atsišaukimo apie skolų nemokėjimą nepadarė, nei mirusiojo turto pajamų nesutaupė, tik turėjo ir naudojo turtą savo asmens pelnui. Šių normų taikymo praktiką formavo Lietuvos Vyriausiasis Tribunolas, pagal kurią palikimo priėmimo faktui konstatuoti pakanka įrodyti, kad įpėdinis po palikimo atsiradimo pradėjo palikimą faktiškai valdyti (Vyriausiojo Tribunolo 1927 m. sausio 3 d. sprendimas byloje Nr. 217). Civilinių įstatymų sąvado 1222 straipsnis numatė, kad palikimas iškyla turėtojui mirus savaime. Teisė iškilusiam palikimui priklauso įpėdiniams nuo pat turėtojo mirties (Civilinių įstatymų sąvado 1254 straipsnis) (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. guodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1727-967/2019).
7. Teismas vertino, kad minėtos Civilinių įstatymų sąvado nuostatos iš esmės suteikia galimybę pareiškėjai įrodinėti faktą, kad B. G. faktiniais veiksmais priėmė mirusio tėvo M. G. palikimą, tačiau toks faktas įgyja juridinę reikšmę tik tuomet, kai yra suderintas su nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais.
8. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio 1 dalyje nustatytas iki 2001 m. gruodžio 31 d. terminas prašymui atkurti nuosavybės teises pateikti, o to paties straipsnio 4 dalyje — iki 2003 m. gruodžio 31 d. terminas nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti. Pagal nuo 2004 m. spalio 26 d. galiojančios Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalių redakcijos nuostatas piliečiams, praleidusiems nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
9. Teismas nustatė, kad dėl nuosavybės teisių į M. G. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytą žemę atkūrimo 1991 m. gruodžio 24 d. į Šalčininkų rajono Jašiūnų apylinkės agrarinės reformos tarnybą kreipėsi buvusio savininko sūnus ir pareiškėjos tėvas B. G., tačiau jis iki 2003 m. gruodžio 31 d. nepateikė visų nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, o būtent buvusio savininko M. G. mirties liudijimo. Apie tai pareiškėja buvo informuota Nacionalinės žemės tarnybos Šalčininkų skyriaus 2014 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 43SD-(14.43.104.)-985 ir 2019 m. gegužės 8 d. raštu Nr. 43SD-1188-(l4.43.104).
10. Teismas nurodė, kad pareiškėjos pateiktas archyvinis dokumentas liudija, jog M. G. mirė (duomenys neskelbtini), kas leidžia daryti išvadą, jog M. G. negali būti laikomas nacionalizuoto turto savininku. Dėl šios priežasties, o taip pat teigdama, kad po M. G. mirties visą palikimą priėmė jo sūnus B. G., kuris ir laikytinas nacionalizuoto turto savininku (duomenys neskelbtini), pareiškėja pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. eI3-2412-535/2022 prašymą (skundą) pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastis ir atnaujinti jai terminą paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių į 14 ha žemės atkūrimo į tėvo B. G. turėtą nuosavybę į 3 ha sodo žemės, 1 ha pievos, 1 ha miško, 1 ha ganyklos, 1 ha nedirbamos žemės, 7 ha dirbamos žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyti terminai pareiškėjai nėra atnaujinti.
11. Teismas taip pat nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tam, kad galėtų atkurti nuosavybės teisę į jos tėvo B. G. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytą žemę. Pareiškėja yra praleidusi Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyje nustatytus terminus, ir teismas šių terminų pareiškėjai nėra atnaujinęs. Pareiškėja Vilniaus apygardos administraciniam teismui yra pateikusi prašymą atnaujinti jai praleistą Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, tačiau prašymas dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatyto termino, kuris taip pat yra imperatyvus, atnaujinimo nėra pateiktas. Taigi, nesant atnaujintiems Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytiems terminams, pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas dėl palikimo priėmimo nesukeltų jai jokių teisinių pasekmių, tai yra nuo pareiškėjos prašomo fakto nustatymo nepriklausys jos asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.
12. Teismas pažymėjo, kad nesant archyvinių dokumentų dėl buvusio savininko iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės ploto, nuosavybės teises patvirtinančiu dokumentu gali būti teismo sprendimas. Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas nagrinėja bylas dėl žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Būtent tokio pobūdžio bylose priimtas teismo sprendimas ir patvirtina, kad buvęs savininkas tam tikrą žemės plotą valdė nuosavybės teise iki pat nacionalizacijos. Aptariamu atveju pareiškėja prašo nustatyti tik palikimo priėmimo faktą, kuris savaime negali būti suprantamas ir kaip faktas, jog faktiniais veiksmais priėmęs iš palikėjo žemę įpėdinis ją valdė iki pat nacionalizacijos. Pastarąjį faktą būtina įrodinėti papildomai ir tik tuo metu, kai Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyje nustatyti terminai yra teismo atnaujinti.
Žemesnės instancijos teismas
13. Dėl šios papildomos priežasties pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas tokia apimtimi, kokia jis yra suformuluotas pateiktame pareiškime, nesukels jai teisinių pasekmių net ir tuo atveju, jei pareiškėjai būtų atnaujinti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje numatyti terminai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
14. Pareiškėja H. T. Š. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartį. Atskirajame skunde nurodo tokius pagrindinius argumentus:
14.1. Pirmos instancijos teismas is?e?jo uz? nagrine?jamos bylos ribu?, nes nagrine?jamoje byloje siekiama nustatyti juridini? fakta?, kad po M. G. mirties jo su?nus B. G. turta? prade?jo faktis?kai valdyti. S?ios bylos tikslas nustatyti pavelde?jima?, o ne termina? atnaujinti nuosavybei atkurti, tode?l pirmos instancijos teismas ture?tu? nagrine?ti pavelde?jimo fakto klausima?, o ne tikslus kam nustatyta fakta? naudos pareis?ke?ja. Pareiškimas dėl termino atnaujinimo nuosavybei atkurti yra is?imtinai teismingas Lietuvos administraciniam teismui ir jo kompetencijai.
14.2. Nustac?ius fakta?, kad po te?vo mirties B. G. turta? prade?jo faktis?kai valdyti ir taip prie?me? palikima?, pareis?ke?ja i?gytu teise? terminui atnaujinti dokumentams pateikti ir nuosavybei atkurti.
Šalies argumentai
14.3. Ne?ra tikslinga nustatine?ti fakto, kad valde? turta? iki nacionalizacijos, nes i?statymas nereikalauja pateikti tokiu? duomenu?, svarbu nustatyti pavelde?jimo fakta?, o ne trukme?. Atsiz?velgiant i? byloje apklaustu? liudytoju? parodymus nustatyta, kad minima? turta? B. G. valde? iki nacionalizacijos, tac?iau minimo fakto nei reikalavimo, nei pries?ingai bylojanc?iu? i?rodymu? ne?ra, tode?l preziumuojama, kad nesant duomenu?, kad kas kitas B. G. pavelde?ta? turta? valde? iki nacionalizacijos ne?ra ir tikslo i?rodine?ti pries?ingai.
14.4. Pries?ingai negu teigia pirmos instancijos teismas, s?iuo metu Vilniaus apygardos administraciniame teisme atide?tas administracine? bylos Nr. eI3-2412-535/2022 nagrine?jamas, kol bus priimtas sprendimas nagrine?jamoje byloje de?l fakto nustatymo, kurioje pareis?ke?ja administracinio teismo pras?o: 1) atnaujinti termina? dokumentu?, i?rodanc?iu? nuosavybe?s teisiu? atku?rima?, pateikimui; 2) pripaz?inti svarbiomis termino praleidimo priez?astis ir atnaujinti termina? pareis?ke?jai H. T. S?. paduoti pras?yma? de?l nuosavybe?s teisiu? i? 14 ha z?eme?s atku?rimo i? B. G. ture?ta? nuosavybe? i? 3 ha sodo z?eme?s, 1 ha pievos, 1 ha mis?ko, 1 ha ganyklos, 1 ha nedirbamos z?eme?s, 7 ha dirbamos z?eme?s, esanc?ia (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
14.5. Galutini? termina? pras?ymams paduoti nustate? 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliec?iu? nuosavybe?s teisiu? i? is?likusi? nekilnojama?ji? turta? atku?rimo i?statymo 10 straipsnis: pras?ymai atkurti nuosavybe?s teises i? nekilnojama?ji? turta? ture?jo bu?ti paduoti iki 2001 m. gruodz?io 31 d., o nuosavybe?s teises bei giminyste?s rys?i? su savininku patvirtinantys dokumentai tiems, kurie pras?ymus atkurti nuosavybe?s teises i? nekilnojama?ji? turta? padave? laiku – iki 2003 m. gruodz?io 31 d., tac?iau, nustatydamas galutini? termina?, i?statymas nustate? galimybe? piliec?iams, praleidusiems termina? pras?ymams paduoti, ji? atnaujinti, tac?iau tik tuo atveju jei toks terminas praleistas de?l priez?asc?iu?, kurias teismas pripaz?i?sta svarbiomis. Po s?io i?statymo pakeitimo terminai pras?ymams de?l nuosavybe?s teisiu? atku?rimo ir dokumentams paduoti is?liko tie patys – 2001 m. gruodz?io 31 d. ir 2003 m. gruodz?io 31 d. Tai reis?kia, kad asmenys, ture?je? teise? i? nuosavybe?s teisiu? atku?rima? (tokiais laikomi asmenys, atitinkantys Piliec?iu? nuosavybe?s teisiu? i? is?likusi? nekilnojama?ji? turta? atku?rimo i?statymo 2 straipsnio reikalavimus), pras?ymus gale?jo paduoti iki 2001 m. gruodz?io 31 d., o padave? pras?ymus – paduoti dokumentus iki 2003 m. gruodz?io 31 d. S?iems asmenims nerealizavus mine?tos galimybe?s i?statymo nustatytu terminu de?l svarbiu? priez?asc?iu?, terminas paduoti pras?yma? gali bu?ti atnaujinamas (nuo 2004 m. spalio 26 d. i?sigalioje?s 2004 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos piliec?iu? nuosavybe?s teisiu? i? is?likusi? nekilnojama?ji? turta? atku?rimo i?statymo 10 straipsnio pakeitimo i?statymas Nr. IX-2490).
14.6. Po s?io i?statymo i?sigaliojimo, piliec?iu? nuosavybe?s teisiu? i? is?likusi? nekilnojama?ji? turta? atku?rimo i?statyme nustatyti pras?ymu? atkurti nuosavybe?s teises padavimo terminai tapo atnaujinamaisiais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birz?elio 19 d. sprendimas administracine?je byloje Nr. A-63-793-09).
Šalies argumentai
14.7. Pareiškėjos tėvas prašymą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo pateikė 1991 m. gruodžio 24 d., t. y. laiku. Archyvuose buvo nuroroma, kad turtas priklausė M. G., o ne B. G., nes neturėjo paveldėjimo dokumento, kurį prašoma nustatyti juridiniu faktu. Nuosavybė liko neatkurta, nes Nacionalinei žemės tarnybai trūko M. G. mirties liudijimo.
14.8. Tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripaz?intus teise?s principus akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atz?vilgiu bus formalus, bet neteisingas, bu?tina pirmuma? teikti bendrajai teise?s sampratai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarti? administracine?je byloje Nr. A17-773/2007).
Šalies argumentai
14.9. Pareiškėjos tėvas laiku kreipėsi dėl nuosavybės teisų atkūrimo, tačiau institucija, atsakinga už nuosavybės atkūrimą, jį neteisingai informavo, dėl to nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą liko neatkurta. Atkurta žemė galėjo būti tik pareiškėjos tėvui, kuris žemę faktiškai pradėjo valdyti.
14.10. Nei Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, nei VĮ Turto bankas nekėlė abejonių dėl M. G. nuosavybės į žemės sklypą.
Atsiliepimas
15. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutarties prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad savo poziciją išdėstė ginčo klausimu atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo. Mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnai ir objektyviai ištyręs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai nutarė civilinę bylą nutraukti ir motyvuotai nurodė priežastis, dėl kurių pareiškėjos prašymas iš esmės negali būti šioje byloje patenkintas.
16. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyrius atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo tokius pagrindinius argumentus:
16.1. Nesant atnaujintiems Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyje nustatytiems terminams, pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas dėl palikimo priėmimo nesukeltų jai jokių teisinių pasekmių, tai yra nuo pareiškėjos prašomo fakto nustatymo nepriklausys jos asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.
16.2. Pirmosios instancijos neišėjo už nagrinėjamos bylos ribų, nes nagrinėjamoje byloje siekiama nustatyti juridinį faktą, kad po M. G. mirties jo sūnus B. G. pradėjo turtą faktiškai valdyti. Šios bylos tikslas nustatyti paveldėjimą, o ne terminą atnaujinti nuosavybei atkurti, todėl pirmosios instancijos teismas turėtų nagrinėti paveldėjimo fakto klausimą, o ne tikslus, kam naudos nustatytą faktą naudos pareiškėja.
Šalies argumentai
16.3. Pareiškėja 2022 m. sausio 17 d. pareiškime nurodo, kad ji kreipėsi į nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyrių. Ji nori įforminti savo turimas teises į žemę, tačiau to padaryti negali, nes archyvo duomenimis norimos atkurti žemės savininkas nurodytas senelis mirė iki nacionalizacijos.
16.4. Pareiškėja 2019 m. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama pripažinti svarbiomis termino priežastis ir atnaujinti praleistą terminą paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į M. G. nuosavybę. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4406-872/2019 netenkino pareiškėjos prašymo, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė. Netenkinus pareiškėjos prašymo teisme, pareiškėja dabar siekia atkurti nuosavybės teises į B. G. turtą. Pareiškėja Vilniaus apygardos administraciniame teismui 2021 m. gruodžio 29 d. pateikė skundą, kuriame prašo teismo pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastis ir atnaujinti terminą paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į B. G. turėtą nuosavybę. Pareiškėja pirmosios instancijos teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. G. priėmė palikimą faktiškai pradėjęs turtą valdyti po M. G. mirties. Pareiškėjos tikslas yra atkurti nuosavybės teises.
16.5. Specialioji teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje pažymėjo, kad Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimas yra susijęs su tuo, ar asmuo apskritai turi teisę pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą. Jeigu minėtas terminas neatnaujinamas, asmuo nėra pretendentu, t. y. kitų klausimų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu (iš jų 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimas ir juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas nuosavybės teisių atkūrimo tikslu) nėra galimas, nes nesukels teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2008).
16.6. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad neturėdamas subjektinės teisės į nuosavybės atkūrimą, asmuo neturi teisės ir saugomo intereso (CPK 5 straipsnis), kuris turi būti apgintas, todėl prašymas dėl praleisto termino nuosavybės teises giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatyme teisme negali būti nagrinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2008). Tik išsprendus klausimą (administracinės teisenos tvarka) dėl minėto termino atnaujinimo, ir atitinkamai viešojo administravimo institucijai nurodžius apie nuosavybės teises ir (arba) giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų nepakankamumą, asmuo gali kreiptis į teismą dėl 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimo bei atitinkamų juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 25 d. nutartis Nr. T-76/2013).
16.7. Pirmiausiai reikalinga atnaujinti terminą nuosavybei atkurti, o tik po to nustatyti juridinį faktą, kad B. G. po tėvo M. G. mirties turtą pradėjo faktiškai valdyti ir jį valdė iki nacionalizacijos.
16.8. Priešingai nei teigia pareiškėja, reikšminga nustatyti faktą, kas valdė turtą iki nacionalizacijos. Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai suvisuomenintas, nuosavybės teisių atkūrimą nuo 1991 m. liepos 31 d. iki 1997 m. liepos 9 d. reglamentavo Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Atstatymo įstatymas), o nuo 1997 m. liepos 9 d. reglamentuoja Atkūrimo įstatymas.
16.9. Pagal Atstatymo įstatymo 1 straipsnio ir Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies nuostatas, savininko nuosavybės teisė buvo pažeista, kai jam nuosavybės teise priklausęs turtas buvo pagal TSRS (LTSR) įstatymus nacionalizuotas ar kitaip nusavintas. Liaudies Seimo 1940 m. liepos 22 d. deklaracija ”Dėl visos Lietuvos žemės paskelbimo tautos“ iš žemės savininkų, kurie žemę valdė turto nacionalizavimo metu (t. y. 1940 m. liepos 22 d.), žemė buvo nacionalizuota.
Šalies argumentai
16.10. Astatymo įstatymo 1 straipsnis reglamentavo, o Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 punktas reglamentuoja, kas laikomas nekilnojamojo turto savininku. Tai asmuo, kurio nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kuriam pagal Atkūrimo įstatymą atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą.
16.11. Nesutinkama su pareiškėjos nurodyta aplinkybe, kad jos tėvas dėl nuosavybės atkūrimo kreipėsi laiku. Pareiškėja pati sau prieštarauja, nes Vilniaus apygardos administracinio teismo prašo atnaujinti jos praleistą Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą.
16.12. Prašyme atkurti nuosavybės teises nurodytas konkretus asmuo – M. G., į kurio turtą nuosavybės teises siekė atkurti pareiškėjos tėvas, tačiau jis nepateikė dokumentų apie jo nuosavybės teisę į turtą. Darytina išvada, kad jis nacionalizacijos metu (1940 m. liepos 22 d.) negalėjo būti žemės savininkas ir jam tai buvo žinoma.
16.13. M. G. mirė iki nacionalizacijos, t. y. 1932 m. Nėra žinoma, kiek žemės jis valdė mirties momentu. Jei Turtas iki nacionalizacijos buvo pradėtas faktiškai valdyti, praėjus 8 metams po M. G. mirties iki nacionalizacijos įrašai archyve būtų likę, tačiau pareiškėja jokių šią aplinkybę patvirtinančių dokumentų neteikia.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta civilinė byla pagal pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
18. Pareiškėja H. T. Š. pareiškime prašė pirmosios instancijos teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas B. G. savo faktiniais veiksmais priėmė palikimą, atsiradusį po jo tėvo M. G. mirties. Pareiškime nurodė, kad kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Šalčininkų skyrių dėl nuosavybės teisių į žemę, esančią (duomenys neskelbtini), atkūrimo. Iki nacionalizacijos žemė nuosavybės teise priklausė jos seneliui M. G., o jam mirus – tėvui B. G. Atkurti nuosavybės teisų į tėvo žemę šiuo metu negali, nes archyvo duomenimis norimos atkurti žemės savininku yra nurodytas senelis M. G., kuris iki nacionalizacijos mirė. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nesant atnaujintiems Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytiems terminams, pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas dėl palikimo priėmimo nesukeltų jai jokių teisinių pasekmių, t. y. nuo pareiškėjos prašomo fakto nustatymo nepriklausys jos asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, todėl nutraukė civilinę bylą pagal pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
19. Kvestionuodama pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliantė (pareiškėja) nurodo, kad: 1) pirmos instancijos teismas is?e?jo uz? nagrine?jamos bylos ribu?, nes nagrine?jamoje byloje siekiama nustatyti juridini? fakta?, kad po M. G. mirties jo su?nus B. G. turta? prade?jo faktis?kai valdyti, pirmosios instancijos teismas neturėtų nagrinėti juridinio fakto nustatymo tikslų; 2) nustac?ius fakta?, kad po te?vo mirties B. G. turta? prade?jo faktis?kai valdyti ir taip prie?me? palikima?, pareis?ke?ja i?gytu teise? terminui atnaujinti dokumentams pateikti ir nuosavybei atkurti; 3) ne?ra tikslinga nustatine?ti fakto, kad valde? turta? iki nacionalizacijos, nes i?statymas nereikalauja pateikti tokiu? duomenu?, svarbu nustatyti pavelde?jimo fakta?, o ne trukme? (be to, byloje nustatyta, kad turta? B. G. valde? iki nacionalizacijos); 4) suinteresuoti asmenys nekėlė abejonių dėl M. G. nuosavybės į žemės sklypą.
20. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nepritaria apeliantės argumentams, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už nagrinėjamo ginčo ribų, netinkamai aiškino ir taikė įstatymų nuostatas bei teismų praktiką.
21. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).
22. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).
23. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą susieja su teisės įgijimu terminui atnaujinti dokumentams pateikti ir nuosavybei atkurti pagal Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą.
24. 1997 m. liepos 1 d. priimtas Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, kuris įsigaliojo 1997 m. liepos 9 d. Jis reglamentuoja to paties pobūdžio santykius kaip ir anksčiau nuosavybės teisių atkūrimą reguliavusio Įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, t. y. nuosavybės teisių restitucijos, santykius.
25. 2001 m. rugpjūčio 3 d. priimto Įstatymo Nr. IX-489 padarytais 1997 m. liepos 1 d. Įstatymo Nr. VIII-359 10 straipsnio 1 ir 4 dalių pakeitimais buvo išskirtos dvi atskiros prielaidos, turinčios reikšmės atkuriant nuosavybės teises. Šių prielaidų įgyvendinimo teisė buvo apibrėžta atitinkamais terminais. Viena jų – Lietuvos Respublikos piliečio prašymo atitinkamai institucijai padavimas iki 2001 m. gruodžio 31 d., kita – nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimas iki 2003 m. gruodžio 31 d. <...> 2004 m. spalio 12 d. priimtame Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo 10 straipsnio pakeitimo įstatyme taip pat buvo nustatyta galimybė teismine tvarka šiuos abu įstatymo nustatytus terminus atnaujinti.
26. 1997 m. liepos 1 d. Įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, jei šių nėra, – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai, testamentai ar kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai. Šioje įstatymo normoje ne tik nustatyta, kokie įrodymai gali patvirtinti nuosavybės teisę bei suteikta teisė Vyriausybei detalizuoti nuosavybės teisę įrodančių dokumentų sąrašą. Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 12 punkte išvardyti dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises. <…> Šiomis nuostatomis reglamentuojamas tik įrodinėjimo klausimas, kai nuosavybės teisės atkūrimas sprendžiamas administracine tvarka. Nuosavybės teisių restitucijos santykius reglamentuojantys teisės aktai nenustato specialių įrodinėjimo taisyklių teismo procese nagrinėjant ginčus, susijusius su nuosavybės teisės atkūrimu. <...> Šių dokumentų juridinę reikšmę turėtų įvertinti ir priimti sprendimą dėl jų pakankamumo ar nepakankamumo ne teismas, bet institucija, priimanti sprendimą dėl nuosavybės teisės atkūrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2008, Teismų praktika. 2008, 29). Kasacinis teismas išaiškino, kad teismas negali įsiterpti į viešosios teisės reglamentuojamų santykių sritį.
27. Specialioji teisėjų kolegija ne kartą yra pažymėjusi, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme 10 straipsnyje įtvirtintų terminų prigimtis nėra vienoda. Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimas yra susijęs su tuo, ar asmuo apskritai turi teisę pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą. Jeigu minėtas terminas neatnaujinamas, asmuo nėra pretendentu, t. y. kitų klausimų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu (tarp jų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimas ir juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas nuosavybės teisių atkūrimo tikslu) nėra galimas, nes nesukels teisinių pasekmių. Tik išsprendus klausimą (administracinės teisenos tvarka) dėl minėto termino atnaujinimo, ir atitinkamai viešojo administravimo institucijai nurodžius apie nuosavybės teises ir (arba) giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų nepakankamumą, asmuo gali kreiptis į teismą dėl 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimo bei atitinkamų juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 14 d. nutartis, priimta byloje pagal G. D. v. Kauno apskrities viršininko administracija, Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 25 d. nutartis Nr. T-76-2013).
28. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad teisme galima įrodinėti juridinę reikšmę turintį faktą, jog B. G. faktiniais veiksmais priėmė mirusio tėvo M. G. palikimą, tačiau toks faktas įgyja juridinę reikšmę tik tuomet, kai yra suderintas su nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais.
29. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad apeliantė kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama pripažinti svarbiomis termino priežastis ir atnaujinti praleistą terminą paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į M. G. nuosavybę. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4406-872/2019 netenkino pareiškėjos prašymo, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė. Šiuo metu pareiškėja Vilniaus apygardos administraciniam teismui yra pateikusi prašymą atnaujinti jai praleistą Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą (Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. eI3-2412-535/2022).
30. Nesant atnaujintiems Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytiems terminams, apeliantei dar negavus atitinkamos institucijos išvados dėl nuosavybės teisę įrodančių dokumentų pakankamumo (nepakankamumo), šioje byloje juridinę reikšmę turintis faktas – kad apeliantės tėvas tėvas B. G. savo faktiniais veiksmais priėmė palikimą, atsiradusį po jo tėvo M. G. mirties – negali būti nustatytas. Todėl pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą (nutartį) nutraukti bylą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
31. Nurodytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjos H. T. Š. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.