- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-25
- Bylos Nr.
- 1A-321-898/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34360-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Kolyčienė, Arūnas Budrys, Eglė Gruodienė
- Nuteistasis
- A. B.
- Advokatai
- Vaidotė Radvilavičienė
- Kategorijos
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.23.1.2Privilegijuotas neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 2 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ? BK) 259 straipsnio 2 dalį 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausme. Pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 16 (šešiolikos) parų arešto bausme. Į A. B. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. rugsėjo 9 d., 12.15 val. iki 2020 m. rugsėjo 10 d., 15.00 val.
Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo A. B. sulaikymo vykdant šį teismo nuosprendį dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. A. B. nuteistas už tai, kad jis laikė narkotinę medžiagą – karfentanilį, kurio masė yra 0,00005 g, be tikslo ją parduoti ar kitaip platinti, iki 2020 m. rugsėjo 9 d., apie 12.15 val., kai (duomenys neskelbtini), jį sulaikę policijos pareigūnai pas jį rado ir paėmė nurodytą narkotinę medžiagą. Šie A. B. veiksmai kvalifikuoti kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę – viešųjų darbų arba baudos, bausmę arba arešto bausmę nustatyti atlikti poilsio dienomis. Skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra per griežta, viršija prokuroro baigiamųjų kalbų pasiūlytą galutinę 8 parų arešto bausmę. Pabrėžia, jog yra registruotas Užimtumo tarnyboje, intensyviai ieško darbo. Apelianto vertinimu, švelnesnė bausmė – viešieji darbai ar bauda, bus naudingesnė tiek jam, tiek valstybei.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, A. B. parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį, BK nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus bei nuteistojo asmenybę atitinkančią, adekvačią padarytai nusikalstamai veikai bausmę. Remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais daryti priešingą išvadą ir nuteistajam paskirti švelnesnę bausmės rūšį nėra teisinio pagrindo.
5. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Šiame kontekste atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, būtina įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Taigi, aptartų nuostatų kontekste pabrėžtina, jog prokuroro baigiamųjų kalbų siūloma bausmė neįpareigoja bei neriboja teismo, todėl teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą, gali paskirti nuteistajam ir griežtesnę bausmę.
6. Nagrinėjamu atveju A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Už šio baudžiamojo nusižengimo padarymą asmeniui gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: viešieji darbai, laisvės apribojimas, bauda arba areštas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu A. B. skyrė 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmę, kurią, pritaikęs BK 64¹ straipsnio 1 dalį, sumažino vienu trečdaliu, paskirdamas galutinę 16 parų arešto bausmę. Spręsdamas dėl A. B. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio, pirmosios instancijos teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas baudžiamasis nusižengimas, susijęs su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis), nuteistojo asmenybę (teistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis), taip pat atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
7. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos medžiagą, be jau aptartų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, nustatė, jog A. B. nusikalstamą veiką padarė po to, kai ankstesniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. gegužės 14 d. nutartimi ir nuteistasis pasiųstas atlikti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nustačius, jog nuteistasis nesilaiko probacijos sąlygų bei teismo paskirtų įpareigojimų. Svarbu tai, jog minėtu nuosprendžiu nuteistajam taip pat buvo paskirtas įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, gydytis nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms. Vertinant nuteistojo asmenybę, pažymėtina ir tai, jog nuteistasis praeityje 10 kartų teistas, taip pat ir už panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, t. y. nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (past. – Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio l dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 261 straipsnį; Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (t. 2, b. l. 43-50). Remiantis Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro duomenų išrašu (t. 2, b. l. 43-50) nustatyta tai, jog nuteistasis nevykdė ir ankstesniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 2 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos švelnesnės laisvės apribojimo bausmės, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartimi, nustačius, jog nuteistasis piktybiškai nevykdo probacijos sąlygų, buvo pakeista griežtesne 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme. Pastebėtina ir tai, jog nuteistasis ne kartą baustas ir administracine tvarka (t. 2, b. l. 40-42).
8. Aptartų aplinkybių visuma patvirtina tai, kad A. B. padaryta nusikalstama veika nagrinėjamu atveju nebuvo atsitiktinė. Sistemingai daromos nusikalstamos veikos atspindi asmens pasirinktą kriminalinį gyvenimo būdą ir vengimą šį gyvenimo būdą keisti. Ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam skiriamos laisvės apribojimo, arešto, terminuotos laisvės atėmimo bausmės, pritaikyta alternatyvi baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo forma – bausmės vykdymo atidėjimas, A. B. elgesio nekeičia bei nesulaiko nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam paskyrė arešto bausmę, todėl nėra pagrindo teigti, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskiriant apeliaciniame skunde nurodytą švelnesnę, su trumpalaikiu laisvės atėmimu nesusijusią, bausmę.
9. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. B. paskirta mažesnė nei vidurkis 24 parų arešto bausmė (už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto), kuri BK 64¹ straipsnio pagrindu buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant 16 parų areštą, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistojo asmenybę, atitinka bausmių skyrimo pagrindus ir nėra aiškiai per griežta. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, kad jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių nuteistajam turėtų būti skiriama švelnesnė bausmė ar paskirtoji švelninama nenustatyta. Tokio pagrindo nesuteikia ir nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, jog švelnesnė bausmė būtų naudingesnė tiek jam, tiek valstybei, kadangi bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą.
10. Teisėjų kolegija pastebi, jog asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas (BK 3 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismo paskirtą arešto bausmę reglamentuoja BK 49 straipsnis, kurio tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek dabar tebegaliojanti 2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, nenumato galimybės nuteistajam paskirtą arešto bausmę nustatyti atlikti poilsio dienomis, todėl nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti apelianto skundą ir nuteistajam paskirtą arešto bausmę nustatyti atlikti poilsio dienomis.
11. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. B. paskirta bausmė individualizuota tinkamai, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimus, teisingumo, proporcingumo principus. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
12. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. gegužės 06 d. pažyma Nr. (12.32Mr) PT-3350 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 68,94 Eur už A. B. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
13. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti nuteistajam gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Taigi, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Esant išvardintoms aplinkybėms šių išlaidų priteisimas iš nuteistojo nėra galimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-462-873/2020, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-523-988/2020, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. vasario 9 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-143-1121/2021). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo iš nuteistojo A. B. nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.