Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023 m. balandžio 5 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. P. patikslintą skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl išvados ir sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2023 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. 21RE2-11 (AG2-102/17-2022) kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp proceso šalių kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2022 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. 21RE2-11 (AG2-102/17-2022) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2022 m. gegužės 23 d. išvados Nr.14IŽ-83-(14.14.111 E.) teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 0,85 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris 2005 m. kovo 10 d. suformuotas atliekant preliminarius matavimus.

NŽT Kretingos skyriaus 2017 m. balandžio 28 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FD-103-(14.14.141) užfiksuota, jog patikrinus žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas pagal lauko matavimo brėžinyje (abrise) nurodytus linijų ilgius, nustatyta, kad valstybinės žemės juosta - bendro naudojimo kelias iki minėtame abrise nurodyto taško Nr. 6 yra teisingoje vietoje. Nuo taško Nr. 6 iki taško Nr. 7 gretimybėje kelio nėra, o valstybinės žemės juostoje, kurioje turi būti bendro naudojimo kelias, auga pušys, krūmai.

NŽT Kretingos skyriaus 2017 m. rugsėjo 7 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 14ŽN- 102-(14.14.78) nustatyta, kad patikrinęs Žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) linijų ilgius natūroje pagal lauko matavimo brėžinyje ir preliminariame žemės sklypo plane nurodytus linijų ilgius, nustatė, kad linijos 4-5 ilgis neatitinka su faktiškai esama situacija, linijos 2-3 skiriasi neženkliai apie 1 m, o linijos 1-2 ilgis taip pat skiriasi, pažymėjo, jog jį tiksliai nustatyti bus galima tik tada, kai bus rengiama abiejų žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ir bendro naudojimo kelio schema.

UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2017 m. rugpjūčio 21 d. atliko Žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengė Žemės sklypo kadastro duomenų bylą (Komisijos byla Nr. AG2-102/17-2022, 1 t., b. l. 15-30).

NŽT Kretingos skyrius, patikrinęs Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, 2018 m. vasario 8 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. 14KAM-7279 nurodė, kad pažeistas, be kita ko, Nuostatų 21 p., nes atlikti kadastriniai matavimai neatitinka teritorijų planavimo dokumente patvirtinto žemės sklypo plano, kuriame nurodyti žemės sklypo ribų linijų ilgiai (Komisijos byla Nr. AG2-102/17-2022, 1 t., b. 1. 31-32).

UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2018 m. liepos 19 d. Prašymu kreipėsi į NŽT Kretingos skyrių, prašydama priimti išvadą ir pritarti erdvinių duomenų rinkinyje pateiktai žemės sklypo konfigūracijai su sumažėjusiu sklypo plotu. Paaiškino, kad pietinėje dalyje matuojamo sklypo riba (linija 1-10) sutrumpėjo 15 metrų, nes sklypas vakarinėje pusėje šliejasi prie 6 metrų pločio kelio ir už jo registruoto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl vakarinę matuojamo sklypo ribą pailgino 2 metrais, kad iš dalies kompensuotų neleistinai sumažėjusį matuojamą pareiškėjos Žemės sklypą. Žemės sklypo konfigūracijos nekeitė. Pagal matavimus šis Žemės sklypo plotas gautųsi 0,7991 ha, o su sumažėjusiu Žemės sklypo plotu (0,7991 ha) savininkė (pareiškėja) sutiko.

NŽT Kretingos skyriaus 2022 m. sausio 6 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FD-56-(14.14.141.) užfiksuota, kad buvo tikrinamos Žemės sklypo ribos, nustatytos pagal 2015 m. birželio 30 d. matininko E. P. parengtą Kadastrinių duomenų bylą ir pagal 2017 m. rugpjūčio 21 d. matininko A. K. parengtą Kadastrinių duomenų bylą. Žemės sklypo planuose nuo 5 taško iki 6 taško palei Žemės sklypą suprojektuotas 6 m kelias. Žemės sklypo 5 taškas nuo E. P. parengtos bylos iki A. K. parengtos bylos praplatėja 6 m į suprojektuoto kelio pusę. Nustatytos šalia esančiame žemės sklype augančio ąžuolo koordinatės. Minėtame Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte nurodytas siūlymas paruošti naują Žemės sklypo planą pagal faktines aplinkybes (Komisijos byla Nr. AG2-102/17-2022, 2 t., b. l. 14-19).

Skundžiama 2022 m. gegužės 23 d. Išvada NŽT Kretingos skyrius, vadovaudamasis Nuostatų 21 p., Projektu, atsižvelgdamas į UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ matininko parengtą žemės sklypo situacijos brėžinį, išnagrinėjęs Žemės sklypo suformavimo dokumentus - Projektą, kartografinę medžiagą, abrisą, vėlesnius Klaipėdos apskrities Kretingos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektus, nustatė, kad Žemės sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumento - Projekto - sprendinių, ir nurodė, kad Žemės sklypo kadastriniai matavimai turi būti tęsiami, vadovaujantis Projekto sprendiniais, Klaipėdos apskrities Kretingos rajono savivaldybės Darbėnų seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 2004 m. lapkričio 19 d. žemės sklypo abrise nurodytais linijų ilgiais bei žemės sklypo planu M1:5000.

Su Išvada pareiškėja nesutiko, todėl 2022 m. birželio 20 d. pateikė skundą Komisijai.

Komisija išnagrinėjo pareiškėjos skundą dėl Išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, 2023 m. sausio 18 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą. Sprendime nurodė, kad 2022 m. gegužės 23 d. Išvada buvo priimta įvertinus faktinę situaciją. Pareiškėja objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog priimta Išvada yra objektyviai neįgyvendinama, nepateikė, todėl pareiškėjos skundo argumentus atmetė kaip nepagrįstus. Komisija nusprendė, kad skundžiama Išvada atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl neturi pagrindo panaikinti skundžiamą Išvadą ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti Prašymą.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad LVAT praktikoje ne kartą konstatuota, jog asmeniui kreipusis į teismą po to, kai ginčas buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės (žr., pvz., LVAT 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-622-442/2020; 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020).

Įvertinus minėtą LVAT jurisprudenciją darytina išvada, kad iš esmės nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalyku yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kretingos skyriaus 2022 m. gegužės 23 d. išvados Nr.14IŽ-83-(14.14.111 E.) teisėtumas ir pagrįstumas.

Sprendžiant klausimą dėl atsakovės priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, todėl jos veiklai taikytinos Viešojo administravimo įstatymo normos, kurios sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje (1 straipsnis).

Atsakovė, įgyvendinanti įstatymuose ir kituose teisės aktuose jai pavestus uždavinius, atskirais atvejais atlieka ir viešojo administravimo funkcijas ir savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog atsakovė privalo laikytis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. LVAT yra pažymėjęs, kad viešojoje teisėje taikomi įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kurie jiems suteikti konkrečiomis teisės aktų normomis ir svarbu, kad institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, veiktų tik taip, kaip numato teisės aktai. Pagal viešojoje teisėje veikiantį teisėtumo principą viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose, o veikimas viršijant kompetencijos ribas yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-745/2013 ir kt.). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2019 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-738-556/2019 ir kt.). Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr., pvz., LVAT 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje eA-1922-662/2016, 2016 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje eA-509-756/2016, 2019 m. balandžio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-538-822/2019 ir kt.). Apibendrinus pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje, be kita ko, privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje, be kita ko, privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Tai reiškia, kad ne tik viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas, bet ir jo priėmimo procedūros turi būti pagrįstos teisės aktų nuostatomis.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (minėta, toliau - ir Nuostatai), bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 6 punkte nurodyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir kartografinę medžiagą.

Nuostatų 21 p. nurodyta, kad: žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas; žemės sklypo plotas, apskaičiuotas, nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede; tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau – ir žemėtvarkos skyrius); vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas; išvardytus dokumentus vykdytojas žemėtvarkos skyriui pateikia elektroninėmis ryšio priemonėmis per Lietuvos erdvinės informacijos portalą; žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo; šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis. Šiame punkte taip pat nurodyta, kad žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. – apskrities viršininkas ar nuo 2010 m. liepos 1 d. – Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vadovas, patikslinimą, o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų organizatorių.

Kadangi NŽT Tikrinimo akte nurodė, kad 2017 m. kadastrinių matavimų metu užfiksuotos Žemės sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuotų Žemės sklypo ribų (konfigūracijos), UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2018 m. liepos 19 d. prašymu kreipėsi į NŽT Kretingos skyrių, prašydama priimti Nuostatų 21 p. numatytą išvadą ir pritarti 2017 m. kadastrinių matavimų byloje pateiktai Žemės sklypo konfigūracijai. NŽT Kretingos skyrius 2019 m. gegužės 10 d. raštu Nr.14SD-1411-(14.14.104.) „Dėl išvados priėmimo“ išnagrinėjo UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2018 m. liepos 19 d. prašymą dėl išvados priėmimo, ir priėmė išvadą kadastrinius matavimus tęsti, vadovaujantis 2015 m. birželio 9 d. NŽT Kretingos skyriaus išvada Nr.14IŽ-80-(14.14.111.).

LVAT nuosekliai savo praktikoje pažymi, kad Nuostatų 21 p. įtvirtinta klaidų, padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo galimybė. Pagal šią teisės normą klaida pripažįstama tokia situacija, kai faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Ir tik nustatyta tvarka konstatavus šią teisiškai reikšmingą aplinkybę (surašius atitinkamą išvadą), žemėtvarkos skyriui suteikiama teisė šią klaidą, priklausomai nuo jos atsiradimo priežasties, atitinka­mai ištaisyti: 1) arba patikslinti žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo doku­mento duomenis; 2) arba patikslinti teritorijų planavimo dokumento duomenis pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją). Ištaisius šią klaidą, faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) ir žemės sklypo ribos (konfigūracija), kurios suprojektuotos teritorijų planavimo dokumente, turi sutapti, tokiu būdu užtikrinant anksčiau suformuoto žemės sklypo ribų stabilumo principą (žr., pvz., LVAT 2015 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4-552/2015; 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-745-502/2018 ir kt.). Pagrindinė sąlyga, kuri sudaro prielaidas žemėtvarkos skyriui atitinkamu būdu veikti, yra situacija (faktinė aplinkybė), kai faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), kurią išspręsti galima: arba tikslinant žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis; arba tikslinant teritorijų plana­vimo dokumento duomenis pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją). Kadangi viešojo administravimo subjektui yra leidžiama tiek, kiek yra nustatyta teisės aktais, reglamentuojančiais jo veiklą, todėl žemėtvarkos skyriui nėra suteikta teisė veikti kitais atvejais, kurie nepatenka į Nuostatų 21 p. ribas (žr., pvz., LVAT 2015 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-399-438/2015). Šioje teisės normoje įtvirtinta taisyklė, nustatanti viešojo administravimo subjektui leistino elgesio ribas, o būtent, viešojo administravimo subjekto teises ir pareigas šių teisinių santykių srityje bei sąlygas, kurioms esant viešojo administravimo subjektui (žemėtvarkos skyriui) atsiranda teisė priimti sprendimus dėl klaidų, padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo.

Taigi, šioje situacijoje NŽT Kretingos skyrius turėjo teisę veikti labai konkrečiais Nuostatų 21 p. nurodytais dviem būdais: arba patikslinti žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duo­menis; arba patikslinti teritorijų planavimo dokumento duomenis pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją). Šioje situacijoje galėjo būti leistinas tik toks NŽT Kretingos skyriaus veikimas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, priėmė Išvadą, kuria nurodė, kad Žemės sklypo kadastriniai matavimai turi būti tęsiami, vadovaujantis Projekto sprendiniais, Klaipėdos apskrities Kretingos rajono savivaldybės Darbėnų seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 2004 m. lapkričio 19 d. žemės sklypo abrise nurodytais linijų ilgiais bei žemės sklypo planu M1:5000. Taigi atsakovė sprendė, kad šiuo atveju reikia patikslinti žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis. Šią Išvadą atsakovė priėmė, vadovaudamasi Nuostatų 21 p., atsižvelgdama į UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ matininko parengtą žemės sklypo situacijos brėžinį, išnagrinėjusi Žemės sklypo suformavimo dokumentus - Projektą, kartografinę medžiagą, abrisą, vėlesnius Klaipėdos apskrities Kretingos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektus. Taigi atsakovė, priimdama Išvadą, veikė Nuostatų 21 p. nustatytu būdu, joje nurodė tiek teisinį, tiek faktinį jos priėmimo pagrindą.

Pareiškėja skunde teigia, kad atsakovė Išvadoje NŽT pasirinko pirmąjį pagal Nuostatų 21 p. leidžiamą veikimo būdą: nurodė patikslinti žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis, tačiau tokia NŽT išvada yra tiesiog objektyviai neįgyvendinama ir neįmanoma. Pareiškėjos manymu, faktinės aplinkybės rodo, kad vienintelis realiai įmanomas NŽT veikimo pagal Nuostatų 21 p. būdas yra Projekto keitimas, suderinant jo sprendinius su faktine padėtini, o ne atvirkščiai, kaip nurodoma Išvadoje. Pasirinkdama, kuriuo iš leidžiamų būdų veikti, NŽT turi įvertinti, ar jos pasirenkamas veikimo būdas yra faktiškai įgyvendinamas ir įmanomas, bei ar juo bus pasiektas Nuostatų 21 p. numatytas tikslas – suprojektuotos ir faktinės žemės sklypo ribos (konfigūracija) sutaps.

Bylos duomenimis nustatyta, kad NŽT Kretingos skyrius 2022 m. sausio 6 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, siekiant natūroje pareiškėjai išdėstyti susiklosčiusias faktines aplinkybes ir nurodyti koordinačių taškus vietovėje. Patikrinimo metu pareiškėjai buvo paaiškinta, kad patvirtinus kadastrinius matavimus pagal pateiktą matininko A. K. schemą, šimtametis ąžuolas atsiras ties kelio viduriu. Todėl NŽT Kretingos skyrius siūlė paruošti (parengti) naują Žemės sklypo planą (schemą) pagal nustatytas esamas faktines aplinkybes. Tačiau NŽT Kretingos skyriui pareiškėja teikia matininko A. K. 2018 m. liepos 18 d. Žemės sklypo schemą, kuri ne kartą yra išnagrinėta, situacija įvertinta. Pateikta 2018 m. liepos 18 d. matininko A. K. schema neatitinka Žemės sklypo suformavimo (teritorijų planavimo) dokumentų, taip pat pažeidžiamos gretimybėje suprojektuoto 6 metrų pločio bendro naudojimo kelio ribos, o ąžuolas natūroje atsirastų kelio viduryje. Taip pat, be privataus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininko sutikimo ir suderinimo būtų pakeistos kito privataus žemės sklypo ribos.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, NŽT Kretingos skyrius 2022 m. vasario 23 d. UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai ir D. P. atstovui K. G. išsiuntė raštą „Dėl išvados priėmimo“, kuriame nurodė, kad vykdant Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2019 m. liepos 18 d. įsiteisėjusio sprendimo Nr. 21R-75(AG-52/16-2019) dalį, kuria NŽT Kretingos skyrius įpareigotas iš naujo išnagrinėti UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2018 m. liepos 19 d. prašymą dėl išvados priėmimo, pradėta administracinė procedūra sustabdyta, nes kadastrinių matavimų metu nustatytos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos neatitinka 2004 m. lapkričio 19 d. vietovėje riboženkliais paženklintų ir (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame 2005 m. sausio 4 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 13.6-23, suprojektuotų žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Kadastrinių matavimų metu nustatytas žemės sklypo plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto daugiau negu leistina (ribinė) ploto paklaida (+/-0,0276 ha), t. y. žemės sklypo plotas sumažėjo (-0,0509 ha) neleistinumo ribose (įregistruoto žemės sklypo plotas buvo 0,8500 ha, kadastrinių matavimų metu nustatytas plotas 0,7991 ha). Matyti, kad pailginus vakarų krypties matuojamo sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribą (linija 1-5 matininko A. K. 2017 m. rugpjūčio 21 d. parengtame plane) dviem metrais pažeidžiamos šiaurės rytų krypties gretimybėje esančio projektinio 6 m. pločio bendro naudojimo kelio ribos ir privataus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), už bendro naudojimo kelio) ribos, kurios yra suformuotos ir paženklintos vietovėje nuo stabilių kontūrų - fermos pamatų ir kelio (nurodytų minėto žemės sklypo lauko matavimo brėžinyje) anksčiau (2004 m. rugsėjo 20 d.), nei žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos (paženklintos 2004 m. lapkričio 19 d.). Kadangi žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir valstybinės žemės juostos (projektinis 6 m. pločio bendro naudojimo kelias) bendra riba nustatyta neatsižvelgiant į gretimybėje (už bendro naudojimo kelio) esančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, nes matuojamas žemės sklypas pasislenka per kelią į gretimo žemės sklypo ribas 2 metrais, todėl būtina, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų vietovėje paženklinimo aktas ar schema būtų suderinti su gretimo sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininku. Atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjai buvo pasiūlyta paruošti naują Žemės sklypo planą (schemą), tačiau teismas neturi duomenų, jog NŽT Kretingos skyriui iki Išvados priėmimo buvo pateiktas naujas Žemės sklypo planas (schema). Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad 2022 m. gegužės 23 d. Išvada buvo priimta įvertinus faktinę situaciją, o pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog priimta Išvada yra neįgyvendinama.

Pareiškėja skunde laikosi pozicijos, kad Komisijos 2023 m. sausio 18 d. sprendimas Nr.21RE2-(AG2-102/17-2022) bei Išvada yra nemotyvuoti ir nepagrįsti objektyviais duomenimis bei teisės aktų nuostatomis.

LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).

Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose detalizuojama, kad administracinis sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turi būti nurodomi motyvai. LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad anksčiau galiojusio VAĮ 8 straipsnio nuostatos (analogiškos dabartinės redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatoms) reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016).

Analizuojant Išvados turinį, konstatuotina, kad ji atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalių reikalavimus, nes yra aiški ir suprantama, motyvuota bei pagrįsta objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, nurodyta jos apskundimo tvarka. Išvados panaikinti nėra teisinio pagrindo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis).

Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą ir įvertinusi atsakovės 2022 m. gegužės 23 d. išvadą Nr.14IŽ-83-(14.14.111 E.), bylos faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą pagrįstai nusprendė, kad skundžiamas Išvada yra išsami ir motyvuota, nesukliudžiusi pareiškėjai, atsižvelgiant į jai žinomas aplinkybes, žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis buvo priimta būtent tokio turinio Išvada. Komisijos 22023 m. sausio 18 d. sprendime Nr. 21RE2-11 (AG2-102/17-2022) išdėstytas aktualus teisinis reguliavimas, pateiktas jo vertinimas, taip pat įvertinta situacija teisės aktų kontekste. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta Komisijos sprendimo neteisėtumo pagrindų.

Taigi Komisijos sprendimo pareiškėjos skunde nurodytais pagrindais nėra pagrindo naikinti. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta Komisijos sprendimo neteisėtumo pagrindų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis), todėl tenkinti pareiškėjos skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Nacionalinė žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kretingos skyriaus 2022 m. gegužės 23 d. išvados Nr.14IŽ-83-(14.14.111 E.) ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2023 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. 21RE2-11 (AG2-102/17-2022) neteisėtumo pagrindų, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Netenkinus pareiškėjos skundo reikalavimo dėl Išvados ir Komisijos sprendimo panaikinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinį skundo reikalavimą dėl įpareigojimo iš naujo išnagrinėti UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2018 m. liepos 19 d. prašymą dėl išvados priėmimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo jos naudai iš atsakovės priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias skundo pateikimo metu sudaro: 200,00 Eur už skundo dėl Išvados Komisijai parengimą ir pateikimą, 60,50 Eur už papildomus rašytinius paaiškinimus bylą nagrinėjant Komisijoje bei 363,00 Eur už šio skundo teismui parengimą ir pateikimą.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Šioje administracinėje byloje konstatuojama, kad pareiškėjos skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir jis atmetamas. Akivaizdu, jog ginčas nėra išspręstas pareiškėjos naudai, todėl jai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos D. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjos D. P. prašymo dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.