Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2021 m. gegužės 27 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skundą pareiškėjai D. P. dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Įvertinus cituojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką darytina išvada, jog iš esmės šios administracinės bylos ginčo dalykas yra nustatymas teisiškai reikšmingų aplinkybių, o būtent, ar NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 1 d. sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkto reikalavimus.

Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2005 m. gegužės 20 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 4803 pagrindu įsigijo žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini).; kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo plotas – 0,8500 ha (minėta, toliau - ir žemės sklypas) (b. l. 42, 57 - 58, 109). Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 42, 57 - 58, 109) matyti, kad ginčo žemės sklypas suformuotas, atlikus žemės sklypo preliminarius kadastrinius matavimus.

Nustatyta, kad matininkas E. P. 2015 m. gegužės 18 d. atliko bei surašė ginčo žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą (b. l. 102 - 103). Matininkas E. P. NŽT Kretingos skyriui 2015 m. gegužės 20 d. pateikė informacinį pranešimą, kuriuo informavo, kad vykdant pareiškėjai priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, gautas sklypo plotas yra 7588 m², t. y. 912 m² mažesnis, negu atkurta 8500 m² nuosavybė. Nurodė, kad sklypo plotas viršija maksimalią leistiną (ribinę) ploto paklaidą, kuri yra 277 m². Matininkas E. P. prašė pateikti išvadą dėl sklypo konfigūracijos patikslinimo bei trūkstamo žemės sklypo ploto.

NŽT Kretingos skyriaus vedėjas 2015 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 14SK-1176-(14.14.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 5630/0001:334), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo” (b. l. 106), atsižvelgęs į anksčiau minėtą pareiškėjos 2015 m. rugsėjo 30 d. prašymą, patvirtino žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal matininko E. P. 2015 m. birželio 30 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, tačiau pareiškėja šių duomenų neįregistravo Nekilnojamojo turto registre.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad „Atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra <...> valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas“.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 12 punkte nustatyta, kad „Žemės sklypas laikomas baigtu formuoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui ar jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui priėmus sprendimą patvirtinti nustatytus kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą).“ Šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimas patvirtinti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis yra tas įstatymu nustatytas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis nustatomi žemės sklypą identifikuojantys požymiai, kurie gali būti įrašomi į nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą.

Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnio nuostatas nekilnojamojo turto kadastro ir nekilnojamojo turto registro paskirtis yra kaupti bei teikti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus (nuosavybės bei kitas daiktines teises ir pan.).

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad „Prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo“ <...>.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimo, kuriuo patvirtinami konkretaus žemės sklypo kadastro duomenys, priėmimu yra užbaigiama žemės sklypo formavimo ir jo kadastro duomenų nustatymo procedūra. Šių duomenų įregistravimas nekilnojamojo turto kadastre ir registre nėra žemės sklypo formavimo ir jo kadastro duomenų nustatymo procedūros tąsa, nes įrašyti ar neįrašyti kadastro duomenis apie žemės sklypą į registrą yra palikta nuspręsti nekilnojamojo daikto savininkui ar patikėjimo teise valdančiam nekilnojamąjį daiktą asmeniui. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjos žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo procedūra buvo baigta NŽT Kretingos skyriaus vedėjui 2015 m. spalio 1 d. priėmus sprendimą.

Atsiliepime į skundą pareiškėja nurodo, kad 2015 metais žemės sklypo kadastrinių matavimų metu užfiksuoti žemės sklypo kadastro duomenys jai nebuvo priimtini, todėl minėtų kadastrinių matavimų registravimo procedūra nebuvo baigta ir pareiškėja pradėjo naują žemės sklypo kadastrinių matavimų procedūrą, dėl kurios kilęs šiuo metu nagrinėjamas ginčas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ dėl aptariamo žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo bei kadastro duomenų bylos parengimo. UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2017 m. rugpjūčio 21 d. atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengė žemės sklypo kadastro duomenų bylą.

Nesutikdama su NŽT Kretingos skyriaus 2019 m. gegužės 10 d. raštu, pareiškėja pateikė skundą Komisijai.

Atsakovė, įgyvendinanti įstatymuose ir kituose teisės aktuose jai pavestus uždavinius, atskirais atvejais atlieka ir viešojo administravimo funkcijas ir savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog atsakovė privalo laikytis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad viešojoje teisėje taikomi įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kurie jiems suteikti konkrečiomis teisės aktų normomis ir svarbu, kad institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, veiktų tik taip, kaip numato teisės aktai. Pagal viešojoje teisėje veikiantį teisėtumo principą viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose, o veikimas viršijant kompetencijos ribas yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-745/2013 ir kt.). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2019 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-738-556/2019 ir kt.). Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr., pvz., LVAT 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje eA-1922-662/2016, 2016 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje eA-509-756/2016, 2019 m. balandžio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-538-822/2019 ir kt.). Apibendrinus pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje, be kita ko, privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje, be kita ko, privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Tai reiškia, kad ne tik viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas, bet ir jo priėmimo procedūros turi būti pagrįstos teisės aktų nuostatomis.

Nuostatų 21 punkte nurodyta, kad: žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas; žemės sklypo plotas, apskaičiuotas, nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede; tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau – ir žemėtvarkos skyrius); vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas; išvardytus dokumentus vykdytojas žemėtvarkos skyriui pateikia elektroninėmis ryšio priemonėmis per Lietuvos erdvinės informacijos portalą; žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo; šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis. Šiame punkte taip pat nurodyta, kad žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. – apskrities viršininkas ar nuo 2010 m. liepos 1 d. – Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vadovas, patikslinimą, o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų organizatorių.

Kadangi NŽT Tikrinimo akte nurodė, kad 2017 m. kadastrinių matavimų metu užfiksuotos Žemės sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuotų Žemės sklypo ribų (konfigūracijos), UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2018 m. liepos 19 d. prašymu kreipėsi į NŽT Kretingos skyrių, prašydama priimti Nuostatų 21 punkte numatytą išvadą ir pritarti 2017 m. kadastrinių matavimų byloje pateiktai Žemės sklypo konfigūracijai. NŽT Kretingos skyrius tik 2019 m. gegužės 10 d. raštu Nr.14SD-1411-(14.14.104.) „Dėl išvados priėmimo“ išnagrinėjo UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2018 m. liepos 19 d. prašymą dėl išvados priėmimo, ir priėmė išvadą kadastrinius matavimus tęsti, vadovaujantis 2015 m. birželio 9 d. NŽT Kretingos skyriaus išvada Nr.14IŽ- 80-(14.14.111.).

Minėta, kad pareiškėja laikosi pozicijos, jog NŽT šiuo atveju iš esmės atsisakė atlikti jos kompetencijai priskirtas funkcijas pagal Nuostatų 21 punktą.

LVAT nuosekliai savo praktikoje pažymi, kad Nuostatų 21 punkte įtvirtinta klaidų, padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo galimybė. Pagal šią teisės normą klaida pripažįstama tokia situacija, kai faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Ir tik nustatyta tvarka konstatavus šią teisiškai reikšmingą aplinkybę (surašius atitinkamą išvadą), žemėtvarkos skyriui suteikiama teisė šią klaidą, priklausomai nuo jos atsiradimo priežasties, atitinka­mai ištaisyti: 1) arba patikslinti žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo doku­mento duomenis; 2) arba patikslinti teritorijų planavimo dokumento duomenis pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją). Ištaisius šią klaidą, faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) ir žemės sklypo ribos (konfigūracija), kurios suprojektuotos teritorijų planavimo dokumente, turi sutapti, tokiu būdu užtikrinant anksčiau suformuoto žemės sklypo ribų stabilumo principą (žr., pvz., LVAT 2015 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4-552/2015; 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-745-502/2018 ir kt.). Pagrindinė sąlyga, kuri sudaro prielaidas žemėtvarkos skyriui atitinkamu būdu veikti, yra situacija (faktinė aplinkybė), kai faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), kurią išspręsti galima: arba tikslinant žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis; arba tikslinant teritorijų plana­vimo dokumento duomenis pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją). Kadangi viešojo administravimo subjektui yra leidžiama tiek, kiek yra nustatyta teisės aktais, reglamentuojančiais jo veiklą, todėl žemėtvarkos skyriui nėra suteikta teisė veikti kitais atvejais, kurie nepatenka į Nuostatų 21 punkto ribas (žr., pvz., LVAT 2015 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-399-438/2015). Šioje teisės normoje įtvirtinta taisyklė, nustatanti viešojo administravimo subjektui leistino elgesio ribas, o būtent, viešojo administravimo subjekto teises ir pareigas šių teisinių santykių srityje bei sąlygas, kurioms esant viešojo administravimo subjektui (žemėtvarkos skyriui) atsiranda teisė priimti sprendimus dėl klaidų, padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo.

Taigi, šioje situacijoje NŽT Kretingos skyrius turėjo teisę veikti labai konkrečiais Nuostatų 21 punkte nurodytais dviem būdais: arba patikslinti žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duo­menis; arba patikslinti teritorijų planavimo dokumento duomenis pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją). Šioje situacijoje galėjo būti leistinas tik toks NŽT Kretingos skyriaus veikimas.

Tačiau 2019 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. 14SD-1411-(14.14.104.) NŽT Kretingos skyrius neatliko Nuostatų 21 punkte minėtų veiksmų. Sprendime nurodė pareiškėjai tęsti kadastri­nius matavimus pagal kitą 2015 m. birželio 9 d. NŽT Kretingos skyriaus išvadą Nr. 14IŽ-80-(14.14.111.).

Teisės aktai nenumato ribojimo atlikti keletą kadastrinių matavimų, nebaigti atliekamų kadastrinių matavimų procedūrų, pradėti jas iš naujo, bei kad naujų kadastrinių matavimų atlikimui nėra kliūtis ne tik žemės sklypo suformavimas, bet ir kadastri­nių duomenų patvirtinimas NŽT skyriaus vadovo sprendimu Nekilnojamo turto registre (žr., pvz., Lietuvos Aukščiau­siojo teismo 2019 m. liepos 9 d. nutartis Nr.e3K-3-170-916/2019).

Administracinė byla buvo nagrinėjama vertinant 2019 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. 14SD-1411-(14.14.104.) tuo aspektu, ar pagal jį pagrįstai atsisakoma atlikti Nuostatų 21 punkte numatytus veiksmus dėl 2017 m. kadastrinių matavimų metu fiksuotų kadastrinių duomenų. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad, pareiškėjos teigimu, NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 1 d. sprendimas yra neteisingas, pažeidžiantis pareiškėjos teises naudotis atitinkamų ribų, konfigū­racijos ir ploto žemės sklypu ir pareiškėja siekia šiame sprendime galimai padarytas klaidas atitinkamai ištaisyti, teikdama 2018 m. liepos 19 d. NŽT Kretingos rajono skyriui prašymą „Dėl išvados priėmimo“.

Iš byloje esančių duomenų apie pareiškėjos sklypą nustatyta, kad egzistuoja situacija (faktinė aplinkybė), kai pareiškėjos faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Šių aplinkybių atsakovė NŽT iš esmės taip pat negin­čija.

2015 m. spalio 1 d. NŽT Kretingos skyriaus vedėjo sprendimu buvo išspręsti pareiškėjos subjektinių teisių į Žemės sklypą klausimai, todėl atsakovė, gavusi pareiškėjos 2018 m. liepos 19 d. prašymą, turėjo vertinti, ar nėra teisinio pagrindo klaidų taisymui, bei dėl to priimti sprendimą.

Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2779 redakcija) nustatyta, kad „Administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ar kito asmens motyvuotą informaciją apie skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas, imasi reikalingų priemonių klaidoms ištaisyti.“ Byloje nagrinėjamų teisinių santykių specifiškumas ir byloje keliamų faktinių aplinkybių klausimas, jog galimai pareiškėjos faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), lemia tai, kad NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 1 d. sprendimas turėjo būti vertinamas bei pareiškėjos prašymas dėl klaidos ištaisymo sprendžiamas pagal klaidų taisymo taisykles, nustatytas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkte.

2019 m. gegužės 10 d. raštu atsakovė iš esmės nusprendė, jog NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 1 d. sprendimas yra teisingas ir juo turi būti vadovaujamasi, sprendžiant pareiškėjos žemės sklypo ribų, konfigūracijos ir ploto klausimus. Kaip jau minėta, ši aplinkybė nulėmė, kad ir bylos nagrinėjimo dalyku yra nustatymas, ar NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 1 d. sprendimas atitinka Nuostatų 21 punkto reikalavimus.

Atkreiptinas dėmesys, kad NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 1 d. sprendimas priimtas remiantis Nuostatų 21 punkto pagrindu 2015 m. birželio 9 d. priimta išvada NŽT Nr. 14IŽ-80-(14.14.111.).

Atsakovė 2016 m. balandžio 25 d. rašte Nr.1SS-1259-(10.5) nurodo, jog „Įvertinus Skyriaus parengtos (2015 m. birželio 9 d.) išvados turinį, konstatuotina, kad jos turinys neatitinka administraciniam sprendimui (administraciniam aktui) keliamų reikalavimų, yra lako­niškas ir neišsamus. Išvadoje pateiktas sprendimas tęsti žemės sklypo (kadastro Nr.5630/0001:334) kadas­trinius matavimus pagal matininko E. P. parengtą schemą, nėra pagrįstas išsamiais ir aiškiais paaiškinimais (motyvais), nustatytais faktais ir teisės aktų normomis“. NŽT nurodo ir tai, kad 2015 m. žemės sklypo (kadastro Nr.5630/0001:334) kadastriniai matavimai atlikti ne tomis pačiomis ribomis, kurios nurodytos žemės sklypo suformavimo dokumentuose – Projekte, abrise, plane.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pati NŽT buvo pripažinusi, jog 2015 m. birželio 9 d. išvada Nr. 14IŽ-80-(14.14.111.) neatitinka teisės aktų reikala­vimų, yra nemotyvuota, o 2015 m. kadastriniai matavimai, dėl kurių ji priimta, nepagrįsti reikiamasi dokumentais. Kadangi NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 1 d. sprendimas buvo grindžiamas minėta 2015 m. birželio 9 d. išvada Nr. 14IŽ-80-(14.14.111.) bei matininko E. P. 2015 m. kadastriniais matavimais, darytina išvada, kad šių dokumentų pagrindu priim­tas NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 1 d. sprendimas neatitinka teisės aktų reikalavimų ir yra pagrindas įpareigoti atsakovę ištaisyti sprendime esančias klaidas.

Kaip anksčiau minėta, pagal LVAT praktiką, Nuostatų 21 punkto normoje yra įtvirtinta klaidų, padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo galimybė. Pagal šią teisės normą klaida pripažįstama tokia situacija, kai faktiškai nau­dojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto že­mės sklypo ribų (konfigūracijos). Ir tik nustatyta tvarka konstatavus šią teisiškai reikšmingą aplinkybę (surašius atitinkamą išvadą), žemėtvarkos skyriui suteikiama teisė šią klaidą, priklausomai nuo jos atsiradimo priežasties, atitinkamai ištaisyti: 1) arba patikslinti žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis; 2) arba patikslinti teritorijų planavimo dokumento duomenis pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją).

Taigi darytina išvada, kad tinkamai įgyvendinus Nuostatų 21 punktą, šiuo atveju turėjo būti arba faktiškai nustatomos Žemės sklypo ribos taip, kaip jos numatytos Projekte, arba pakeičiamas Projektas pagal faktiškai naudojamas Žemės sklypo ribas. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, nei skundžiame NŽT sprendime, nei 2015 m. birželio 9 d. išvadoje Nr. 14IŽ-80-(14.14.111.) nei vienas iš šių rezultatų nėra pasiekiamas ir klausimas Nuostatų 21 punkte numa­tyta tvarka nėra sprendžiamas.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pačiai NŽT konstatavus, jog 2015 m. birželio 9 d. išvada Nr. 14IŽ-80-(14.14.111.) bei matininko E. P. 2015 m. kadastri­niai matavimai, kuriais grindžiamas NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 1 d. sprendimas, neatitinka teisės aktų reikalavimų, taip pat nesant ginčo dėl to, kad ir 2015 m. kadastriniais matavimais nustatytos Žemės sklypo ribos, konfigūracija ir plotas neatitiko Projekte numatytų duomenų, NŽT turėjo šias klaidas ištaisyti Nuostatų 21 punkte numatyta tvarka. Esant šioms aplinkybėms, atsakovė įpareigotina ištaisyti klaidą – faktiškai pareiškėjos naudojamo Žemės sklypo ribos (konfigūracijos) ir ploto neatitikimą teritorijų planavimo dokumente – (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoto žemės sklypo riboms (konfigūracijai) ir plotui.

Apibendrinus anksčiau išdėstytą, teismas Komisijos sprendimui iš esmės pritaria ir akcentuoja, kad nebuvo pagrindo kitokiai išvadai, nei padaryta Komisijos sprendime. Pažymėtina, kad skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų Komisijos ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, atsakovė naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinusi Komisija, iš esmės nenurodė. Komisijos sprendimas yra atitinkantis šiuos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų reikalavimus, o tuo pačiu pagrįstas bei teisingas. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus sprendimo neteisėtumo pagrindų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis), todėl tenkinti atsakovės skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl atstovavimo išlaidų

Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Minėtas dydis nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (taikoma įsakymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.; TAR, 2015, Nr. 2015-03968; toliau – ir Rekomendacijos).

Pabrėžtina, kad LVAT yra pažymėjęs, jog teismas spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje turi kompleksiškai įvertinti pareiškėjo patenkintų reikalavimų dalį, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios, priteisdamas atstovavimo išlaidas turi atsižvelgti į Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, reikalaujantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai. Nei vienas iš šių nurodytų kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamai šaliai klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr., pvz., LVAT 2013m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013).

Pareiškėja prašo atlyginti atsiliepimo į skundą parengimo bei atstovavimo teismo posėdyje išlaidas, iš viso 1 500,00 Eur.

Pagal bylos duomenis atsiliepimą į skundą surašė ir teismui 2019 m. rugsėjo 3 d. pateikė pareiškėjos atstovas advokatas K. G.. Iš pateiktų įrodymų (sąskaitos už teisinę pagalbą, bankinio mokėjimo pavedimo) spręstina, jog už nurodytus veiksmus pareiškėja sumokėjo prašyme nurodytus 1 500,00 Eur.

Rekomendacijų 8.2 punktas numato, jog rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už dokumentų parengimą (atsiliepimo surašymą) yra 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Kadangi procesiniai veiksmai (skundo surašymas) buvo atliekami 2019 m. III ketvirtyje, pagrindu imami 2019 m. I ketvirčio rodikliai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis (www.socmin.lt), vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) nurodytą laikotarpį buvo 1262,70 Eur, todėl maksimali priteistina suma už skundo surašymą yra 3156,75 Eur (1262,70 * 2,5).

Iš Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžio informacinės pažymos matyti, jog teismo posėdžio metu pareiškėjos interesus atstovavo advokatas K. G., posėdžio pradžia – 09:00 val., pabaiga – 09:29 val., trukmė – 29 min. Vadinasi, pagal Rekomendacijų 9 punktą atmetama iki 0 val. Taigi nėra pagrindo priteisti už 0 val. atstovavimo teismo posėdyje išlaidas.

Apibendrinus, darytina išvada, kad išnagrinėtoje administracinėje byloje pateiktas procesinis dokumentas – atsiliepimas į skundą – patenka į aukščiau minimų ir Rekomendacijose apibrėžtų procesinių dokumentų sąvokas, jis atitinka šių dokumentų esmę. Prašomas priteisti 1 500,00 Eur dydis už procesinio dokumento surašymą neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio.

Pareiškėja prašymu prašo priteisti 100,00 Eur už atstovavimą ikiteisminiame ginče (skundo parengimas).

Rekomendacijų 8.1 punkte įtvirtinta, kad už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme, rekomenduojama priteisti 0,3 maksimalaus užmokesčio dydžio.

Pareiškėjos atstovas skundą Komisijai pateikė 2019 m. birželio 10 d.. Minėtas raštas Komisijai pateiktas 2019 metų II ketvirtį, todėl priteistina rekomenduojama maksimali suma skaičiuojama pagal vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvusį 2018 m. IV ketvirtį, kuris buvo 970,3 Eur. Darytina išvada, jog už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, parengimą prašoma priteisti 100,00 Eur dydžio suma neviršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį (970,3 Eur x 0,3 = 291,09 Eur).

2021 m. balandžio 20 d. pareiškėjos atstovas advokatas K. G. teismui pateikė pažymą dėl atstovavimo išlaidų pagrindimo, tačiau jokių naujų įrodymų, patvirtinančių bylinėjimosi išlaidas, nepridėjo.

Be kita ko, teismas, vertindamas bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, turi atsižvelgti ir į bendruosius teisės principus – išlaidos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, reikalaujantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai. Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą (2.1 papunktis); ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje (2.3 papunktis); sprendžiamų teisinių klausimų naujumą (2.7 papunktis); advokato darbo laiko sąnaudas (2.9 papunktis). Spręsdamas dėl pareiškėjai priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydžio, teismas atsižvelgia į aplinkybę, kad atsiliepimas į skundą teismui buvo teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, į bylos pobūdį, apimtį, sudėtingumą, į atstovavimo pastovumą, protingumo sąžiningumo ir teisingumo principus, ir daro išvadą, jog iš atsakovės priteistina išlaidų 1 600 Eur (1 500,00 Eur už atsiliepimo surašymą + 100,00 Eur už pareiškimo spręsti ginčą ne teisme parengimą) dydžio suma yra per didelė, todėl mažintina iki 1 000,00 Eur. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, teismas pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkina iš dalies ir pareiškėjai iš atsakovės priteisia 1 000 Eur atstovavimo išlaidų. Kitoje dalyje prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skundą pareiškėjai D. P. dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti pareiškėjai D. P. iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kitoje dalyje prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti.

Sprendimą per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.