Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Investicijų ir verslo garantijos” (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės E. D. (toliau – ir atsakovė) 754,57 Eur skolą.

2. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad:

2.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2020 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 4-275 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintu Priemonės „Dalinis nuomos mokesčio kompensavimas labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms” valstybės pagalbos schemos ir sąlygų aprašu (toliau – ir Aprašas), 2020 m. lapkričio 23 d. buvo priimtas INVEGA sprendimas Nr. 5259 dėl dalinio nuomos mokesčio kompensavimo skyrimo pagal atsakovės teiktą paraišką ir tarp INVEGOS ir atsakovės 2020 m. lapkričio 23 d. pasirašytą Nuomos mokesčio kompensavimo sutartį Nr. 5230 (toliau – ir Sutartis, ir Dotacijos sutartis). Vadovaujantis Sutartimi, atsakovei 2020 m. gruodžio 3 d. išmokėta 750 Eur dydžio nuomos mokesčio kompensacija.

2.2. Atliekant priemonės „Dalinis nuomos mokesčio kompensavimas labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms” (toliau – ir Priemonė) projektų patikrą, atliktas pakartotinis atsakovės paraiškoje pateiktų duomenų ir patikros metu pateiktų dokumentų patikrinimas ir nustatyta, kad atsakovė paraiškoje pateikė klaidingą su nuomos mokesčio kompensavimo gavimu susijusią informaciją. 2021 m. kovo 1 d. (pareiškėjo prašyme nurodyta data – 2021 m. vasario 18 d.) priimtas INVEGOS generalinio direktoriaus įsakymas Nr. 31.6.- 63 „Dėl dalinio nuomos mokesčio kompensavimo E. D. išmokėtų lėšų dalies susigrąžinimo” (toliau – ir Sprendimas, ir Sprendimas dėl išmokėtų lėšų susigrąžinimo). INVEGA 2021 m. spalio 21 d. raštu Nr. 5.01.1- 6 papildomai kreipėsi į atsakovę, ragindama grąžinti nepagrįstai gautą nuomos mokesčio kompensaciją su palūkanomis ir padengti visą susidariusią įsiskolinimo sumą iki 2021 m. spalio 31 d. bei informavo apie ketinimą išieškoti skolą teisminiu būdu, jei įsiskolinimas nebus padengtas iki nurodytos datos. Atsakovei nepadengus įsiskolinimo iki nurodytos datos, 2021 m. gruodžio 14 d. kreiptasi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. gruodžio 15 d. priėmė teismo įsakymą administracinėje byloje Nr. eLI-12901-386/2021 dėl skolos priteisimo iš atsakovės. 2022 m. sausio 5 d. gautas teismo pranešimas apie atsakovės pareikštus prieštaravimus.

2.3. Atsakovės skolą sudaro: negrąžinta kompensacijos suma – 750 Eur, ir nesumokėtos palūkanos – 4,57 Eur, viso – 754,57 Eur. Nesumokėtos palūkanos skaičiuojamos nuo 2020 m. gruodžio 3 d. (kompensacijos išmokėjimo atsakovei diena) iki kreipimosi dėl teismo įsakymo išdavimo į teismą dienos (2021 m. gruodžio 14 d.). Aprašo 34 punkte numatyta, kad pareiškėjas (atsakovė) privalo grąžinti visą neteisėtai gautą kompensaciją su palūkanomis, kaip nustatyta 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamente (ES) 2015/1589, nustatančiame išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles (toliau – ir Reglamentas). Reglamento 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagalbą, kurią reikia išieškoti pagal sprendimą išieškoti pagalbą, sudaro palūkanos, atitinkančios tam tikrą Komisijos nustatytą normą. Palūkanos mokamos nuo neteisėtos pagalbos išmokėjimo gavėjui dienos iki jos išieškojimo dienos. Atsižvelgiant į tai, metinė palūkanų norma apskaičiuota vadovaujantis Komisijos pranešimu dėl dabartinių valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų normų ir nuo 2020 m. spalio 1 d. taikomų orientacinių bei diskonto normų (paskelbta remiantis 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 794/2004 10 straipsniu (OLL 140, 2004 4 30, p. 1)) 2020/C 312/03, prie 2020 m. gruodžio mėnesio bazinės normos Lietuvoje (minus 0,41) pridedant 100 bazinių punktų. INVEGOS reikalavimas grindžiamas Aprašo 33¹ punktu, 33¹.1.2 papunkčiu ir 34 punktu, Dotacijos sutarties 3.7.4 ir 3.7.5 papunkčiais bei Sprendimo dėl išmokėtų lėšų susigrąžinimo nuostatomis. Sprendimas yra pagrindas iš atsakovės (paraišką teikusio asmens) susigrąžinti išmokėtą kompensaciją. Sprendimas dėl išmokėtų lėšų susigrąžinimo atsakovės nebuvo apskųstas.

9. Atsakovė E. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismas nagrinėdamas bylą: 1) neteisingai nustatė bylos teismingumą; 2) neatskleidė ginčo esmės, nes INVEGOS įsakymas, kuriuo konstatuota, kad nuomojamas objektas nėra patalpa, negali atsakovei sukelti tiesioginių pasekmių, nes INVEGAI teisės aktai nesuteikia kompetencijos atlikti vertinimą, kas yra patalpa; 3) teismas visiškai ignoravo atsakovės poziciją išdėstytą teismui raštu, kartu su rašytiniais paaiškinimais pateiktų rašytinių įrodymų nepagrįstai nevertino ir dėl jų nepasisakė.

9.2. Ginčas kilo iš to, jog INVEGA priėmė sprendimą nutraukti Sutartį. Taigi ginčas kilo iš tarp šalių susiklosčiusių sutartinių santykių, todėl ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Vien tik sprendimas nutraukti sutartį pats savaime teisinių pasekmių nesukelia ir negali sukelti, nes tai nėra kitai šaliai privalomas dokumentas. Kita vertus, šaliai kuri nukentėjo dėl sutarties nutraukimo, turi būti sudarytos sąlygos ir galimybė teisme ginčyti sutarties nutraukimą pareiškiant priešieškinį, kurį nagrinėjant ir turi būti išspręstas klausimas, ar sutartis nutraukta pagrįstai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nenumato galimybės pareikšti priešieškinį ir ginčyti sutarties nutraukimą. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti yra ne kartą nurodžiusi, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartį byloje Nr. T-51/2014; 2015 m. liepos 27 d. nutartį byloje Nr. T-83/2015; 2016 m. sausio 15 d. nutartį byloje Nr. T-3/2016). Taip pat Specialioji teisėjų kolegija yra nurodžiusi, jog Tarnyba, vykdydama valstybinės žemės leidimo laikinai naudotis suteikimo funkcijas, veikia kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, įgyvendinantis atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 7 d. nutartį byloje Nr. T-5/2020, 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartį byloje Nr. T-58/2017; 2014 m. gegužės 5 d. nutartį byloje Nr. T-42/2014). Pagal Specialiosios teisėjų kolegijos išaiškinimus teismingumas nustatomas ne pagal tai, ar viena iš sandorio šalių yra viešojo administravimo subjektui priskirtinas asmuo, bet pagal tai iš kokių santykių kyla ginčas. Nagrinėjamu atveju teismas neužtikrino atsakovės teisės į tinkamą teisinį procesą ir teisingą bylos išsprendimą, nes nesudarė procesinės galimybės ginčyti nepagrįstą sutarties nutraukimą pareiškiant priešieškinį.

9.3. Teismas net nevertino aplinkybės, kad ginčas kilo iš to, ar ginčo objektas yra patalpa. Neįvertinus ir nepasisakius, ar ginčo objektas atitinka patalpos statusą, teismas neatskleidė ginčo esmės, todėl priėmė formalų, tačiau iš esmės neteisingą sprendimą, kas yra nesuderinama nei su konstitucinės teisės doktrina, nei su teismo pareiga vykdant teisingumą būti aktyviu nagrinėjant administracines bylas. Pareiškėjas kartu su prašymu teismui pateikė ne visus su ginču susijusius dokumentus. Pareiškėjas nepateikė pirminių įrodymų ar kitų patikimų dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti kokį objektą nuomojasi atsakovė. Pareiškėjas nepateikė nei patikrinimo medžiagos, nei atsakovės teiktų dokumentų, nei nuotraukų. Tokiais atvejais administracines bylas nagrinėjantys teismai taiko trūkumų šalinimo institutą – įpareigoja pateikti prašymą pagrindžiančius įrodymus. Pareiškėjas nepateikė tiesioginių įrodymų, kuriais grindė sutarčių nutraukimo pagrindą, jog atsakovės nuomojama vieta priskiriama prie kitu? inžineriniu? statiniu? – kiemo aikštele?s, tode?l neatitinka Apraše keliamu? reikalavimu? daliniam nuomos mokesc?io kompensavimui gauti, t. y. žeme?s sklype esanti kiemo aikštele? nelaikoma patalpomis. Pareiškėjas nepateikė net jam teiktų atsakovės dokumentų ir paaiškinimų. Iš susiklosc?iusios situacijos matyti, kad kilo ginc?as de?l teisine? reikšme? turinc?io fakto nustatymo: ar buvo nuomojamos patalpos, ar kiemo aikštele?. Šis faktas aktualus aiškinant ir taikant Aprašo 11.9 punkta? (pareiške?jo vykdoma veikla, kuri karantino laikotarpiu buvo arba yra uždrausta ar ribojama, yra vykdoma atskirose patalpose, kurioms priskirtas unikalus numeris, i?rašytas valstybe?s i?mone?s Registru? centras tvarkomame Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR), vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybe?s 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 „De?l Nekilnojamojo turto registro nuostatu? patvirtinimo“, arba patalpose, kuriu? nuomos faktas patvirtintas NTR duomenu? baze?s i?rašu apie sudaryta? juridini? fakta?.). INVEGA nurodo, kad verslininkai nuomoja ne patalpas, o prekybine? vieta? turgaviete?je. INVEGA sprendimas grindžiamas ne konkrec?iu? teise?s aktu? ir normu? sistemine analize, bet darbuotojo nuomone nenurodant konkrec?iu? teise?s normu?. Valstybe?s teikiama pagalba atsakovei buvo išmoke?ta itin sunkiu periodu, kai atsakovė de?l valstybe?s taikomu? karantino ribojimu? negale?jo vykdyti jokios ekonomine?s veiklos, uždirbti pajamas, tode?l ture?jo pagri?sta? lu?kesti?, jog valstybe? bent iš dalies kompensuos praradimus.

9.4. UAB Tilže?s turgus teritorija viešajame registre yra i?registruota kaip kiti statiniai, unikaliu numeriu Nr. (duomenys neskelbtini). Šioje teritorijoje pastatyti statiniai ir prekyba vykdoma iš statiniu?. Tai patvirtina prekybos patalpu? nuotraukos, žeme?s sklypo planas su pažyme?tais statiniais, kuriems atskiras unikalus numeris nesuteiktas. Faktinis nuomos objektas yra ne teritorija, bet teritorijoje stovintys pastatai (apdengtas stogu statinys su patalpa), kurie nuomos sutartyse i?vardinami kaip ,,prekybos vieta”. Kiekvienam tokiam pastatui yra sudaryta atskira nuomos sutartis su nuomininku nurodant faktini? pastato arba ,,prekybos vietos” plota?, kuriam sutartyje suteiktas sa?lyginis pavadinimas ,,prekybos vieta”. Pagal teise?s aktus teritorijoje stovintys pastatai gali bu?ti priskiriami nesude?tingu?, laikinu? statiniu? kategorijai, kurie Nekilnojamojo turto registre neregistruojami. Šiuo metu galiojanc?ios redakcijos Lietuvos Respublikos statybos i?statymo 2 straipsnyje pateikti statiniu? ir patalpu? apibre?žimai. UAB Tilže?s turgus teritorijoje esantys plane pažyme?ti statiniai NTR neregistruoti. Statybos i?statymo 27 straipsnio 31 dalyje numatyta, kad laikinas statinys NTR registre neregistruojamas.

9.5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2002 m. balandžio 16 d. i?sakymu Nr. 184 patvirtino statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“. Šio reglamento 6.5 ir 6.6 punktuose buvo pateiktas tikslus turgaviec?iu? teritorijose esanc?iu? prekybos vietu? apibre?žimas (6.5. Kioskas – smulkios prekybos reikme?ms skirtas nedidelis lengvu? konstrukciju? pastatas, kurio užimamas žeme?s plotas yra ne didesnis kaip 15 m² ir kurio dalis sienu? (ju? viršutine?s dalys) i?stiklintos ir prekyba vyksta per priekine?je sienoje esanc?ia? vitrinos anga?. 6.6. Paviljonas – i?vairios paskirties lengvu? konstrukciju? pastatas, kurio dalis ar visos sienos i?stiklintos ir kuris yra atskiras statinys ar priestatas prie kito pastato, tac?iau turintis atskira? i?e?jima? ir atskira? stoga?.). Šis reglamentas neteko galios 2010 m. spalio 1 d. Panaikinus ši? reglamenta? išnyko teisiniu? sa?voku? ,,kioskas” ir ,,paviljonas” apibre?žimai. Pasikeitus reguliavimui, vietoje apibre?žimu? ,,kioskas”, ,,paviljonas” nuomos sutartyse naudojama universali sa?lygine? sa?voka ,,prekybos vieta”. Aplinkos ministras 2016 m. spalio 27 d. i?sakymu Nr. D1-713 patvirtino statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“. Iš esme?s buvo nustatytas naujas reguliavimas, kuriame atsisakyta praktikos nesude?tingus ir laikinus statinius skirstyti pagal ju? apibre?žimus. Šiuo teisiniu reguliavimu pasirinktas statiniu? priskyrimas prie nesude?tingu? statiniu? pagal bendrus požymius (statybos darbu? sude?tinguma?). Šio reglamento 16 punkte numatyta, kad nesude?tingu?ju? statiniu? sa?rašas pateikiamas reglamento 2 ir 3 lentele?se. Objektai laikomi nesude?tingaisiais statiniais, jei jie atitinka Statybos i?statyme [3.3] i?tvirtinta? sa?voka?. Turgaviete?s teritorijoje esantys statiniai pagal galiojanti? teisini? reguliavima? priskirtini prie nesude?tingu? statiniu? išvardintu? 2 lentele?s 5 punkte (Kiti negyvenamieji pastatai nenurodyti 2, 3 ir 4 punktuose). Šie statiniai turi erdves, kurios apribotos sienomis ir atitvaromis, tode?l atitinka patalpos apibre?žima?.

9.6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.478 straipsnio 1 dalis numato, kad nuomos sutartis ilgesniam kaip vieneriu? metu? terminui turi bu?ti rašytine?. CK 6.478 straipsnio 2 dalis numato, kad nekilnojamu?ju? daiktu? nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vieneriu? metu? terminui, prieš trec?iuosius asmenis gali bu?ti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji i?statymu? nustatyta tvarka i?registruota viešame registre. Verslininku? sudarytu? nuomos sutarc?iu? sudarymo faktas viešajame registre (Nekilnojamojo turto registras) i?registruotas. CK 6.193 straipsnis nustato sutarc?iu? aiškinimo taisykles. Nuomos de?l prekybine?s vietos turgaviete?je sutarties 3.5 punktu nuomininkas i?sipareigoja: be nuomotojo raštiško leidimo nesubnuomoti, neperplanuoti ir nepertvarkyti nuomojamu? patalpu? arba ju? dalies, išskyrus eksploatacines sa?lygas pagerinanc?ius darbus. Iš pastatu? žeme?s sklype išde?stymo schemos, situacijos i?vertinimo vietoje yra akivaizdu, kad prekyba vykdoma iš kiosku? ir paviljonu?, tode?l pagal nuomos sutartis vartojama sa?voka „prekybos vieta” atitiktu? kiosku? ir paviljonu? nuomos apibre?žima?, nes prekyba vykdoma patalpose (sienomis ir kitomis atitvaromis apribotoje statinio erdve?je). Tiek nuomotojas, tiek nuomininkas bu?dami sutarties šalimis „prekybos vietos” sa?voka? supranta vienodai – turgaviete?s teritorijoje esantys laikini, nesude?tingi statiniai su juose esanc?iomis patalpomis.

9.7. Sistemiškai vertinant teisini? reguliavima?, kuris keite?si, tiek nuomos sutartyse naudojama? sa?voka? „prekybos vieta”, turinio prasme ,,prekybos vietą” sutarties šalys supranta ir vertina kaip patalpu? nuoma? nesude?tingame, laikiname statinyje, esanc?iame turgaviete?s teritorijoje, kurio vieta pažyme?ta plane. I?vertinus fakta?, kad nuomos sutarties sudarymo faktas i?registruotas viešajame registre pagal nekilnojamu?ju? daiktu? nuomos, panaudos sutartims nustatyta? teisini? reguliavima?, akivaizdu, kad nuomotojo sudarytomis su nuomininkais sutartimis de?l prekybos vietos turgaviete?se yra išnuomotos patalpos, kuriu? nuomos faktas patvirtintas NTR duomenu? baze?s i?rašu apie sudaryta? juridini? fakta?. Tode?l ,,prekybos vietu?” nuomos sutartis atitinka Aprašo 11.9 punkto reikalavimo antra? dali?: ,,arba patalpose, kuriu? nuomos faktas patvirtintas NTR duomenu? baze?s i?rašu apie sudaryta? juridini? fakta?”. Atsakovės prekybos vieta atitinka patalpos apibrėžimą, todėl tenkina Aprašo reikalavimus. Nustačius faktą, kad atsakovė prekybą vykdė iš patalpų, bet ne kiemo aikštelės, darytina kita išvada, jog pareiškėjas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo nutraukti sutartį, todėl neturi teisės reikalauti priteisti skolą.

9.8. Teismas neužtikrino atsakovės teisės į teisingą procesą ir veiksmingą gynybą. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas. Teismo motyvas, kad Sprendimas įstatymų nustatyta tvarka neapskųstas ir nepanaikintas, todėl yra galiojantis ir sukeliantis atsakovei tiesiogines teisines pasekmes, neatitinka nurodyto Konstitucinio Teismo išaiškinimo. Sprendimo dalis, kurioje nepagrįstai konstatuota, kad prekyba vykdoma ne iš patalpų, yra tik nuomonė arba subjektyvus vertinimas, kuris negali turėti išankstinės įrodomosios reikšmės ir tiesiogiai nesukelia ir negali sukelti teisinių pasekmių, nes INVEGAI teisės aktai nesuteikia kompetencijos nustatyti ir įvertinti statinių klases grupes ar paskirtį. Kilus klausimui dėl to, ar prekyba vykdoma iš patalpų, turėjo būti ištirti ir įvertinti tiesioginiai įrodymai (nuotraukos, schemos, viešo registro duomenys), kilus abejonėms dėl statinio ir patalpų statuso, turėjo būti gauta specialisto išvada. Iš esmės tai reiškia, kad turi būti surinkti ir įvertinti nauji įrodymai, išklausyta šalių nuomonė dėl jų vertinimo.