Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Edita Šliumpienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens kooperatinės bendrovės ARKU kredito unija apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. K. ir R. K. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

3. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai susitarė dėl tarpusavio išlaikymo, turto ir prievolių pasidalijimo, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo.

1 II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2 III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

8. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl to, ar kreditorius buvo tinkamai informuotas apie pareiškėjų patikslintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ir ar teismas pagrįstai patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuria buvo modifikuotos pareiškėjų prievolės kreditoriui.

9. Santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl, teismas savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai, be kita ko, turi aptarti savo turtines teises ir pareigas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, visais atvejais turi išspręsti klausimą ir dėl abiejų sutuoktinių ar vieno jų kreditorių teisių ir sutuoktinių pareigų kreditoriams (CPK 385 straipsnio 1 dalis, CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis).

10. Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 3.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutuoktinio, pareiškusio ieškinį dėl turto padalijimo, pareiga nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiunčiant pareiškimo dėl ieškinio kopiją, yra imperatyvi. Ši nuostata taikytina ir nutraukiant santuoką bendru sutarimu (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58-218/2015). Reikalavimas nurodyti sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius pareiškime ar ieškinyje dėl santuokos nutraukimo įtvirtintas ir proceso teisės normose (CPK 382 str. 5 p., 539 str. 1 d. 4 p., 3 d. 4 p.). Sutuoktinių pareiga informuoti kreditorių (kreditorius) apie bylos iškėlimą dėl jų turto padalijimo nustatyta tam, kad sutuoktinių kreditoriai galėtų realiai įgyvendinti savo teisę būti įtrauktiems į turto padalijimo bylą trečiaisiais asmenimis, nes šioje byloje priimtas sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms (LAT 2015 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514-684/2015) (LAT 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-378/2019).

11. Apeliantas nurodo, kad pareiškėjai, užvedę bylą, vėliau pakeitė santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalį dėl kreditorinių įsipareigojimų vykdymo sąlygų, tačiau apie patikslintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį kreditoriui nebuvo pranešta, todėl jis neturėjo galimybės pateikti teismui prieštaravimus dėl pareiškėjų pakeistų įsipareigojimų vykdymo sąlygų. Pranešimai apeliantui pateikti atsiliepimą į pareiškimą buvo siunčiami EPP sistemoje. Apie siunčiamus pranešimus apeliantui faktiškai nebuvo žinoma, todėl pastarasis nepateikė atsiliepimo nei į pradinį pareiškimą, nei į patikslintą pranešimą.

12. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjai V. K. ir R. K. prie 2021 m. sausio 7 d. pareiškimo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu pateikė santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje nurodė, jog jų prievolės kooperatinei bendrovei ARKU kredito unija (toliau tekste – kreditorius) pagal 2019 m. spalio 3 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. rugsėjo 20 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo lieka solidarios. 2020 m gruodžio 28 d. kreditorius patvirtino, kad gavo šio prašymo ir sutarties kopijas. 2021 m. sausio 27 d. Kauno apylinkės teismas nustatė pareiškėjams terminą patikslinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. 2021 m. vasario 4 d. pareiškėjai pateikė teismui patikslintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje patikslino ir prievolių kreditoriui pobūdį: 2.1.5 ir 2.1.6 punktuose nustatė, kad pagal aukščiau minėtas kredito sutartis pareiškėjai lieka atsakingi asmeniškai. Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 12 d. nutartimi nustatė, jog 2021 m. vasario 5 d. gauta pareiškėjų patikslinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje pareiškėjai pakeitė savo įsipareigojimų vykdymo sąlygas kreditorei kooperatyvinei bendrovei ARKU kredito unija ir nutarė kreditoriui nustatyti 14 dienų terminą pateikti atsiliepimui dėl patikslinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi sprendžiamo prievolių padalijimo. 2021 m. vasario 17 d. pranešimas kreditoriui buvo išsiųstas per EPP sistemą (1 t., b. l. 40). Apeliantas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į pareiškimą, todėl teismas 2021 m. kovo 10 d. priėmė sprendimą, kuriuo patvirtino patikslintą pareiškėjų susitarimą dėl prievolių pasidalijimo. Teismo sprendimas apeliantui adresu Jonavos g. 30, 44262, Kaunas (ne per EPP sistemą) buvo išsiųstas 2021 m. kovo 16 d.

13. Apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl 2021 m. vasario 12 d. nutarties įteikimo kreditoriui tinkamumo. LR civilinio proceso kodekso 175¹ straipsnio 9 dalis nustato, kad advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, nemokumo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie šio Kodekso nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Taigi, pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis finansų įstaigoms yra nustatyta įstatymu. Šiuo atveju apeliantė LITEKO VEP posistemio paskyra paskutinį kartą naudojosi 2017 m. gruodžio 6 d., taigi darytina išvada, kad paskyra nebuvo aktyvi. Remiantis 2012 m. gruodžio 13 d. LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto “Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo” 23 punktu, jei adresatas privalo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau jo LITEKO VEP posistemio paskyra nėra aktyvi, teismas registruotu laišku informuoja proceso dalyvį, kad jis privalo aktyvuoti savo LITEKO VEP posistemio paskyrą ir nustato ne trumpesnį nei 7 kalendorinių dienų terminą paskyrai aktyvuoti. Suėjus teismo nustatytam terminui atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į proceso dalyvio LITEKO VEP posistemio paskyrą ir šie procesiniai dokumentai laikomi įteiktais teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuo atveju laikytina, kad kreditoriui nebuvo tinkamai pranešta apie patikslintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, todėl jis neteko galimybės įgyvendinti teisę į tinkamą savo interesų gynimą.

14. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad skolininkas negali remtis kitos sutarties šalies – kreditoriaus – tylėjimu, kaip jo valios išraiška pakeisti sutartį pagal skolininko nurodytas sąlygas, nes tylėjimas laikomas asmens valios išraiška tik įstatymo arba sandorio šalių susitarimo nustatytais atvejais (CK 1.64 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai solidariosios prievolės atveju sutuoktiniai pareiškia teisme reikalavimą pakeisti šią prievolę į dalinę arba asmeninę, o kreditorius, nors ir būdamas informuotas apie tokios bylos iškėlimą, neįstoja į santuokos nutraukimo bylą ir neišreiškia savo valios dėl tokio reikalavimo, nėra pagrindo pripažinti, jog buvo jo sutikimas pakeisti sutartį (LAT 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1661-163/2016).

15. Apelianto nuomone, teismo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis pažeidžia kreditoriaus teises ir prieštarauja įstatymui, nes pareiškėjo prievolės kreditoriui buvo modifikuotos be kreditoriaus aiškaus sutikimo, sutartyje vienašališkai numatant, kad pareiškėjų įsipareigojimai kreditoriui yra asmeninės, o ne solidarios prievolės.

16. Apeliantas nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 20 d. su pareiškėjais sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią kreditorius suteikė pareiškėjams 6 400 Eur dydžio vartojimo kreditą. Pagal vartojimo kredito sutartį mokėjimai kreditoriui vykdomi anuitetu, mokant grafike nustatytais terminais, galutinis kredito grąžinimo terminas 2024 m. rugpjūčio 25 d. Įsipareigojimų įvykdymas pagal vartojimo kredito sutartį užtikrintas S. R. laidavimu, laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), laiduojant už 6 000 Eur sumą. 2019 m. spalio 3 d. su pareiškėjais buvo sudaryta kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią kreditorius suteikė pareiškėjams 51 300 Eur kreditą nekilnojamojo turto pirkimui. Pagal kredito sutartį mokėjimai kreditoriui vykdomi anuitetu, mokant grafike nustatytais terminais, galutinis kredito grąžinimo terminas 2049 m. rugsėjo 25 d. Įsipareigojimų įvykdymas pagal kredito sutartį užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimo sandoriu, 64 200 Eur vertės, taip pat S. R. laidavimu, laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), laiduojant už 20, 000 Eur sumą. Įgytos prievolės yra solidarios, nes pareiškėjai minėtus sandorius sudarė šeimos poreikių tenkinimui.

17. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina. Teismas, gavęs sutuoktinių prašymą patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, kuria siekiama pakeisti prievolės pobūdį, turi pareigą išsiaiškinti ne tik, ar yra įvykdytos CK 3.126 straipsnio 2 dalies sąlygos, bet ir privalo nustatyti, ar yra kreditoriaus sutikimas tokiam pakeitimui. Nesant aiškiai išreikšto kreditoriaus sutikimo pakeisti šalių sutarties sąlygas, yra pagrindas pripažinti, kad sutartis pažeidžia kreditoriaus interesus ir prieštarauja viešajai tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010. Teismų praktika. 2010, 33). Sutuoktinių susitarimas santuokos nutraukimo atveju solidariąją prievolę pakeisti į dalinę arba asmeninę nesant aiškiai išreikšto kreditoriaus sutikimo pažeidžia kreditoriaus interesus ir negali būti laikomas pagrindu solidariajai prievolei pasibaigti (2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2011).

18. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi buvo vienašališkai, nesant kreditoriaus sutikimo, modifikuotos pareiškėjų ir kooperatinės bendrovės ARKU kredito unijos 2019 m. rugsėjo 20 d. ir 2019 m. spalio 3 d. sudarytų vartojimo ir kredito sutarčių sąlygos dėl sutuoktinių prievolių pobūdžio, skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas), bylinėjimosi išlaidų klausimą paliekant spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 str. 5 d.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.