Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Albinos Pupeikienės, Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens UAB „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. sprendimo apeliacine tvarka nagrinėtinoje civilinėje byloje, iškeltoje pagal pareiškėjų R. S. ir S. S. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

pareiškėjai R. S. ir S. S. prašė nutraukti jų santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nurodė, kad netvarko bendro ūkio, gyvena atskirai. Prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, po santuokos nutraukimo palikti santuokos metu turėtas pavardes, nenustatyti termino susitaikymui.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.LR CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Byloje nagrinėjamas klausimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu bei sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštaravimo kreditorių interesams.Apeliantė nurodo, kad S. S. yra iškelta bankroto byla, o pripažinus prievolę asmeniniu S. S. įsiskolinimu yra pažeidžiami kreditorės interesai bei teisėti lūkesčiai, jog prievolė bus įvykdyta. Be to pagal vykdomąjį dokumentą, išduotą civilinėje byloje Nr. L2-1739-867/2010, buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0065/10/01079 S. S. atžvilgiu bei vykdomoji byla Nr. 0065/10/01078 R. S. atžvilgiu, todėl darytina išvada, kad pareiškėjai žinojo apie minėto prievolės solidarų pobūdį. Ginčo tarp šalių dėl to, jo pareiškėjų prievolė pagal 2015-06-23 reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 15-20-29 tarp AB „Citadelė“ bankas ir UAB „Gelvora“, yra solidari ir nėra pasibaigusi tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 str.), nėra. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių aplinkybių išsamiau nepasisako.Byloje nėra duomenų, kad apeliantas būtų sutikęs nuo solidariosios prievolės atleisti pareiškėją R. S.. LR CK 6.59 str. nustatyta, kad draudžiama vienašališkai pakeisti prievolės vykdymo sąlygas. Bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta prievolė (CK 6.6 str.). Sutartis gali būti keičiama tik tokia pačia forma, kokia buvo sudaryta, – raštišku šalių susitarimu, ir be kreditoriaus sutikimo negali būti pakeista skolininkų vienašališkai (CK 6.192 str. 4 d.). Apeliantė pagrįstai nurodė, kad santuokos nutraukimas įstatymų nenumatytas kaip pagrindas pasibaigti bent vieno iš sutuoktinių, solidariojo skolininko pagal sutartį, pareigai atsakyti kreditoriui už tinkamą prievolės įvykdymą. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjų susitarimas, pagal kurį nustatyta, jog po santuokos nutraukimo pareiškėjas vienas vykdys prievolę kreditorei UAB „Gelvora“ pagal 2015-06-23 reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 15-20-29 pažeidžia kreditorės interesus, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir kasacinio teismo suformuotai praktikai.Apeliantas nurodė ir tai, kad nors suinteresuotas asmuo ir buvo informuotas apie bylos iškėlimą teisme, o atsiliepimo nepateikė, tačiau pirmosios instancijos teismas, gavęs sutuoktinių prašymą patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria siekiama pakeisti prievolės pobūdį, turi pareigą išsiaiškinti, ar yra įvykdytos CK 3.126 str. 2 d. sąlygos, taip pat privalo nustatyti, ar yra kreditoriaus sutikimas pakeisti sutarties sąlygas.Sutiktina su tokia apeliantės pozicija. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai solidariosios prievolės atveju sutuoktiniai pareiškia teisme reikalavimą pakeisti šią prievolę į dalinę arba asmeninę, o kreditorius, nors ir būdamas informuotas apie tokios bylos iškėlimą, neįstoja į santuokos nutraukimo bylą ir neišreiškia savo valios dėl tokio reikalavimo, nėra pagrindo pripažinti, jog buvo jo sutikimas pakeisti sutartį. Toks aiškinimas yra pagrįstas solidariosios prievolės prigimtimi ir įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis kreditoriaus teises dėl solidariųjų skolininkų. Solidarioji prievolė tarnauja kreditoriaus teisių apsaugai, nes kreditorius turi garantiją, kad vieno skolininko nemokumas neturės įtakos prievolės įvykdymui, nes bus galimybė pareikalauti, jog ją įvykdytų kitas bendraskolis. Toks prievolės transformavimas esmingai pakenktų kreditoriaus interesams. Taigi kai sutuoktinių susitarimas santuokos nutraukimo atveju solidariąją prievolę pakeisti į dalinę arba asmeninę reiškia kreditoriaus ir skolininkų sutarties pakeitimą, ir kai dėl tokio pakeitimo nėra aiškiai išreikšto kreditoriaus sutikimo, pažeidžia kreditoriaus interesus ir negali būti laikomas pagrindu solidariajai prievolei pasibaigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010. Teismų praktika. 2010, 33). Be to teismas, gavęs sutuoktinių taikiu sutarimu sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo visų ar dalies padarinių, taip, kaip ir nagrinėdamas sutuoktinių prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, turi tikrinti, ar sutartis neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų, taip pat vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti pareiškėjų įsipareigojimų pobūdį ir įvertinus tai, kad pareiškėjai santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi siekia pakeisti sutartinius įsipareigojimus, kas iš esmės pažeistų kreditorės interesus, tokios sutarties netvirtini. Taigi teismui priėmus sprendimą, kuris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, pažeidžiant kreditorės interesus, yra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos yra tarpusavyje susijusios (LR CK 3.53 str.). Todėl yra pagrindas panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, o ne tik skundžiamą sprendimo dalį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo.Vadovaudamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas. Šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, todėl byla iš naujo grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326, 330 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.