Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Gabrielei Liatukaitei, Neringai Čilinskaitei, Anetai Kozun, Agnei Valentukonei,

trečiojo asmens daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovei G. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, daugiabučio namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, uždaroji akcinė bendrovė „U.“, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 2 091,97 Eur žalai atlyginti, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodoma, kad draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu apdraudė turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Draudimo sutarties galiojimo metu gavo pranešimą apie 2020 m. liepos 21 d. įvykį, kurio metu dėl lietaus nuotekų avarijos buvo apgadintas apdraustas turtas. Dėl įvykio buvo pradėtas žalos bylos administravimas. Ieškovė dėl įvykusio įvykio išmokėjo 2 091,97 Eur draudimo išmoką. Atsakovė buvo namo, adresu (duomenys neskelbtini), administratorė, atsakinga už šio namo konstrukcijas, inžinerinę sistemą. Atsakovė, kaip namo administratorė, prižiūrinti namo bendruosius objektus, privalėjo užtikrinti, kad namo inžinerinė sistema neturėtų trūkumų, galinčių lemti žalos padarymą namo patalpų savininkų turtui, būtų saugi eksploatuoti. Tačiau atsakovė šios pareigos nevykdė. Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, įgijo atgręžtinio reikalavimo (subrogacijos) teisę į atsakovę.

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti.

3. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovė išvadas apie įvykio priežastis padarė remdamasi išimtinai savo darbuotojų paaiškinimais, tačiau jie nelaikytini specialistais/ekspertais, turinčiais atitinkamą inžinerinį išsilavinimą ir/ar turinčiais kitų specifinių žinių, įgalinčių daryti atitinkamas išvadas. Laiko, kad ieškovė tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo, nenustatė tikrosios įvykio priežasties, padarinių ir tinkamai nenustatinėjo žalos dydžio. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovė būtų pažeidusi teisės aktų nustatytas pareigas ir/ar netinkamai ar visai jų nevykdžiusi. Priešingai, atsakovė vykdė savo pareigas tinkamai, atlikinėjo apžiūras, bei siūlė gyventojams daugiabučio namo modernizaciją (renovaciją), tačiau gyventojai tam nepritarė. Ieškovė šiuo atveju visiškai neįrodo kokie būtent neteisėti veiksmai/neveikimas galimai nulėmė žalos atsiradimą ir kaip neteisėti veiksmai pasireiškė. Ieškovei neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra ir priežastinio ryšio tarp tariamai neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nesant priežastinio ryšio, atsakovei neatsiranda pareiga atlyginti žalą. Juo labiau, kad ieškovė nei paties žalos atsiradimo fakto, nei žalos dydžio apskaičiavimo pagrįstumo neįrodė.

4. Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad patalpų užliejimo šaltinis buvo šilumos punkte, kuriame buvo problemos su trapu. Šilumos punktas yra šalia apdraustų patalpų. Apliejimas įvyko dėl atsakovės netinkamai vykdytos priežiūros.

6. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovė nurodo, kad apliejimo priežastis – trapas šilumos punkte, tačiau tokia priežastis negalėjo būti, nes trapas nėra vandens šaltinis, jo paskirtis kita. Šilumos punkte yra daug galimų vandens pratekėjimo šaltinių (kranai ir t. t.). Jokių avarijos likvidavimo darbų nebuvo daroma. Taigi ieškovė tinkamai neatliko tyrimo, nepagrindė įvykio priežasties. Be to, apdraustose patalpose vanduo nebėgo per sieną iš viršaus, todėl sienos nėra susijusios su byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis. Pelėsis taip pat neatsiranda per vieną dieną, be to, draudėjas linoleumo nekeitė. Dėl to dėl žalos, kiek susiję su patalpų sienomis ir linoleumu, nesutinka.

7. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau – DNSB) „(duomenys neskelbtini)“ atstovė pirmininkė G. Š. paaiškino, kad yra samdoma bendrijos pirmininkė, name (duomenys neskelbtini) negyvena, aplinkybių, susijusių su ginčo užliejimu nežino, nes tuo metu bendrijoje nedirbo. Taip pat nežino, ar buvo kokios nors problemos su šilumos punkte esančiu trapu, ir ar dėl to buvo atlikti kokie nors darbai, nes buvusi bendrijos pirmininkė neperdavė dokumentų.

8. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „U.“ atstovas V. B. paaiškino, kad patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), buvo po remonto, kuris darytas 2019 m. balandžio – liepos mėn. Kad rūsyje yra išsiliejęs vanduo pamatė moteris, kuri gyvena 3-iame namo aukšte, ji paskambino buvusiam patalpų savininkui S. G., o jis – jam. Patalpos stovėjo tuščios, nenaudojamos, ten veiklos nevykdė, po remonto norėjo jas nuomoti, tačiau taip ir neišnuomojo, o galiausiai pardavė UAB „B.“. Vanduo išsiliejo iš šilumos punkto, tačiau į šilumos punktą negalėjo patekti, nežino, kas ten atsitiko. Kitų vandens tekėjimo šaltinių net negalėjo būti, nes turėtose rūsio patalpose nebuvo jokių vamzdžių, o šildymas buvo su elektra. Nežino, kiek tiksliai vanduo patalpose prastovėjo, ne mėnesį, tikėtina ne mažiau kelių dienų. Rūsio patalpose nėra jokios ventiliacijos, todėl patalpose dėl drėgmės atsirado pelėsis, nuo sienų pasilupo dažai.

9. Teismo posėdyje trečiojo asmens ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką informuotas tinkamai (per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą), prašymų negauta, nedalyvavimo teismo posėdyje priežastys nėra žinomos. Atsižvelgiant į nurodytą, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 straipsnio 2 dalimi, byla išnagrinėta trečiojo asmens ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovui nedalyvaujant.

10. Liudytoju apklaustas A. B. parodė, kad nuo 1981 metų gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). Butui taip pat priklauso ir patalpos rūsyje, į jas dažnai eina. Pamena 2 (du) atvejus, kad kai būdavo liūtys, per šilumos punktą būdavo apliejamas koridorius rūsyje. Po byloje nagrinėjamo apliejimo buvo rūsyje, buvo atidarytos UAB „U.“ patalpų durys ir nematė, kad jos būtų aplietos, vandens nebuvo. Iš koridoriaus vanduo negalėjo patekti, nes koridorius yra pažemintas, o į UAB „U.“ patalpas yra slenkstis. Kiek pamena tose patalpose buvo vykdoma gamybinė veikla, liejami gipso gaminiai. Į šilumos punktą niekas negalėjo patekti, nes raktas buvo pas UAB „(duomenys neskelbtini)“.

11. Liudytoju apklaustas A. J. parodė, kad yra UAB „B.“ vadovas. Iš UAB „U.“ 2020 m. lapkričio 17 d. įsigijo patalpas, adresu (duomenys neskelbtini). Rūsio patalpose buvo pelėsis, linoleumas buvo supelijęs, jį išplėšė. Po patalpų įsigijimo rūsio patalpos 1 (vieną) kartą buvo aplietos iš šilumos punkto. Po to šilumos punkte buvo pakeistas trapas ir daugiau apliejimai nesikartojo. Dėl kokios priežasties trapas pakeistas nežino, proporcingai turto daliai už darbus iš bendrijos gavo apmokėjimui sąskaitą, ją apmokėjo, daugiau šiuo klausimu nesidomėjo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad trečiajam asmeniui UAB „U.“ nuo 2008 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. lapkričio 17 d. nuosavybės teise priklausė negyvenamoji patalpa – administracinės patalpos nuo 1-1 iki 1-8, su rūsiu 50,47 kv. m pažymėtu R-14, R-15, R-28 ir R-29, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „U.“ (toliau – ir draudėja) 2020 m. sausio 23 d. sudarė Įmonių turto draudimo sutartį (turto draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų, turto draudimas nuo kitų rizikų, draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpoms, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), apdrausti; draudimo laikotarpis – nuo 2020 m. sausio 30 d. iki 2021 m. sausio 29 d. Draudėja pranešimu apie žalą turtui pranešė ieškovei, jog 2020 m. liepos 21 d. apdraustose patalpose (duomenys neskelbtini), rado užlietas grindis, patalpose stipriai pakilo drėgmės lygis, nuostoliai padaryti sienoms ir grindims. Ieškovė šį įvykį pripažino draudžiamuoju, ieškovės atstovas – žalų ekspertas 2020 m. liepos 24 d. turto apžiūros akte užfiksavo apžiūros metu nustatytus turto sugadinimus, sudarė sąmatą, kurioje nuostolis įvertintas 2 206,97 Eur, 2020 m. spalio 5 d. mokėjimo nurodymu ieškovė išmokėjo draudėjai 2 091,97 Eur (2 206,97 Eur – 115 Eur besąlyginė išskaita) draudimo išmoką. Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore iki 2021 m. vasario 1 d. buvo atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė 2020 m. spalio 19 d. pretenzija kreipėsi į atsakovę dėl 2 091,97 Eur žalos atlyginimo. Atsakovei gera valia žalos neatlyginus, ieškovė pareiškė ieškinį dėl 2 091,97 Eur draudimo išmokos atlyginimo subrogacijos tvarka.

Dėl žalos atlyginimo priteisimo

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas.

14. Deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti būtina tenkinti keturias sąlygas: turi būti atlikti neteisėti veiksmai, dėl padarytų neteisėtų veiksmų kyla žala, tarp veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys, žalą padaręs asmuo yra kaltas (CK 6.246-6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017).

15. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, kurio 2 straipsnio 15 dalies 2 punkte nustatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus).

16. CK 4.84 straipsnio 1 dalis numato, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta sprendimo 12 punkte, daugiabučio namo, kuriame įvyko draudiminis įvykis, administratore buvo paskirta atsakovė. Vadovaujantis CK 4.84 straipsnio 8 dalimi, bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus nuostatus.

17. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) (toliau – Nuostatai) 3 punkte nurodyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius, be kita ko, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas), rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (toliau – ilgalaikis planas) (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas; Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu būdu jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą (Nuostatų 4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (Nuostatų 4.6 punktas). Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas).

18. Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir įgyvendinimo tvarką nustato Statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – Reglamentas). Vadovaujantis Reglamento 34 punktu, nuolatiniai statinio būklės stebėjimai atliekami ne rečiau kaip kartą per mėnesį, išskyrus Reglamento 87.1 papunktyje nurodytus atvejus. Reglamento 37 punktas numato, kad nuolatinius statinio būklės stebėjimus atlieka techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam yra pavesta atlikti nuolatinius statinio būklės stebėjimus. Reglamento 38 punktas numato, kad nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinamos statinio pagrindinės konstrukcijos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, vizualiai tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, patalpų ir aplinkos sanitarinė būklė. Reglamento 39 punktas numato, kad statinių periodines ir specializuotas apžiūras, be kita ko, sudaro kasmetinės statinio, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros, kurios atliekamos pasibaigus žiemos sezonui (atsižvelgiant į statinio naudojimo ypatumus ir prieš prasidedant žiemos sezonui). Reglamento 43 punktas numato, kad kasmetinių apžiūrų metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės statinio konstrukcijos, inžinerinė įranga, nustatomas esamo statinio tyrimų poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis, įvertinama nuolatinių stebėjimų kokybė. Taigi, iš minėto teisinio reglamentavimo galima daryti išvadą, kad administratoriui priskiriama pareiga ne tik vizualiai tikrinti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techninę būklę, bet ir vykdyti kasmetines apžiūras, kurių metu administratorius, pasitelkęs specialistus, privalo detaliai apžiūrėti ir patikrinti pagrindinių namo konstrukcijų ir bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos techninę būklę.

19. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodo, kad turtą gadinantis poveikis buvo iš namo rūsyje esančio šilumos punkto, kuris yra šalia draudėjai priklausiusių rūsio patalpų pažymėtų R-15 ir R-29, už kurio priežiūrą buvo atsakinga atsakovė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl namo administratoriaus atsakomybės, vertintina, kaip administratorius atliko jam teisės aktais patikėtas funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). Vadinasi, nagrinėjamu atveju ieškovė, keldama prielaidą dėl atsakovės kaip daugiabučio namo administratorės civilinės atsakomybės taikymo, visų pirma turi įrodyti, kad žala kilo dėl bendro naudojimo objekto trūkumų (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Tuo tarpu atsakovė, gindamasi nuo tokios prielaidos, turėtų įrodyti, kad ji tinkamai atliko savo pareigą, susijusią su bendro naudojimo objekto priežiūra (CK 4.84 straipsnio 8 dalis, CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

20. Iš byloje esančių fotonuotraukų bei trečiojo asmens UAB „U.“ atstovo paaiškinimų matyti, kad aplietose rūsio patalpose nėra vamzdžių ar radiatorių, kurie galėtų būti vandens tekėjimo šaltinis ir kurie UAB „U.“ būtų priklausę asmeninės nuosavybės teise. Taigi iš esmės vienintelė vieta, iš kurios galėjo atitekėti vanduo, yra šalia esantis namo šilumos punktas. Bylos duomenimis taip pat matyti, kad vandens tekėjimas iš šilumos punkto į greta esančias patalpas (tiek į bendro naudojimo koridorių, tiek į ginčo apdraustas rūsio patalpas) buvo ne vienkartinio pobūdžio, o ilgai trunkanti padėtis. 2020 m. rugsėjo 8 d. prašyme atsakovei trečiasis asmuo UAB „U.“ informavo, kad lyjant rūsio koridorius nuolat užpilamas vandeniu, šiais metais užpilta 5 (penkis) kartus, prašė patikrinti santechniką ir nuotekų sistemą, likviduoti gedimą. Liudytoju apklaustas ilgametis namo gyventojas A. B. taip pat parodė, kad pamena bent 2 (du) atvejus, kuomet po lietaus buvo užpiltas rūsio koridorius, vanduo tekėjo iš šilumos punkto, tikėtina dėl netvarkingo trapo. Liudytoju apklaustas ginčo patalpas įsigijusios UAB „B.“ vadovas taip pat parodė, kad po patalpų įsigijimo rūsio patalpos 1 (vieną) kartą buvo aplietos iš šilumos punkto. Taigi iš nurodytų aplinkybių visumos laikytina įrodyta, kad vanduo tekėjo iš namo šilumos punkto (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

21. Nors atsakovė nurodo, kad aiškus apipylimo šaltinis byloje neginčijamai nenustatytas, nes šilumos punkte yra daug vamzdžių, kranų ir kitų objektų, iš kurių gali pratekėti vanduo, tačiau pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad patalpų užliejimo atvejais griežtoji deliktinė atsakomybė gali kilti ir neįrodžius konkrečių trūkumų, lėmusių žalos atsiradimą, – ieškovei užtenka įrodyti, kad žala kilo iš atsakovės valdomų patalpų, nes ieškovė turi ribotas galimybes apžiūrėti tokias patalpas (2018 m. gegužės 23 d. Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje (Teismų praktika Nr. 48)). Šiuo atveju iš trečiojo asmens UAB „U.“ atstovo paaiškinimų, liudytojų parodymų matyti, kad šilumos punktas buvo rakinamas ir raktus turėjo tik atsakovės įgalioti asmenys, jokie kiti asmenys be atsakovės žinios į šią patalpą patekti negalėjo. Kaip minėta, šilumos punktas yra pastato bendrojo naudojimo objektas (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktas), kuriame nėra jokių objektų, kurie pastato bendrasavininkams galėtų priklausyti asmeninės nuosavybės teise. Taigi už visų šilumos punkte esančių objektų priežiūrą buvo atsakinga atsakovė. Liudytoju apklaustas ginčo patalpas įsigijusios UAB „B.“ vadovas parodė, kad po patalpų įsigijimo ir dar 1 (vieną) kartą įvykusio rūsio patalpų apliejimo, namo administravimą perėmusi bendrija atliko trapo šilumos punkte keitimo darbus, po ko rūsio patalpų apliejimai nebesikartoja. Taigi iš byloje surinktų duomenų visumos darytina labiausiai tikėtina išvada, kad šilumos punkte buvęs trapas buvo su trūkumais, kurie ir sąlygojo vandens pratekėjimą (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

22. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad apdraustos rūsio patalpos buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto trūkumų, atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. tinkamai atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras ir pan. (žr. šio sprendimo 17–18 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą). Tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų (pateiktas 2020 m. rugsėjo 8 d. kasmetinės apžiūros aktas dėl 2020 m. rugsėjo 7 d. atliktos statinio apžiūros, t. y. po byloje nagrinėjamo įvykio), iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad atsakovė būtų atlikusi nuolatines ir sezonines daugiabučio namo konstrukcijų apžiūras, nepateikė jokių kitų įrodymų apie tai, kad ji atliko kokius nors bendrojo naudojimo objektų priežiūros darbus, pavyzdžiui, kasmetines apžiūras, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio vertinimą, rengė susirinkimus su namo savininkais ir pan. Kaip minėta, vandens tekėjimas iš šilumos punkto nebuvo vienkartinis atvejis, problema išnyko tik namo administravimą perėmusiai bendrijai atlikus trapo keitimo darbus. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad atsakovė, būdama atsakinga už pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (eksploatavimą), turėdama pareigą palaikyti tinkamą bendro naudojimo objektų būklę, atlikti prevencinius planinius darbus, organizuoti bendro naudojimo objektų remontą, taip pat imtis priemonių ir neleisti atsirasti defektams, o jiems atsiradus – juos šalinti, nesiėmė būtinų veiksmų, kad būtų sutvarkytas pastato bendrojo naudojimo objektas, nebuvo rūpestinga ar atidi, nevykdė, jai, kaip administratorei, priskiriamų pareigų.

23. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, darytina išvada, kad ieškovė įrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas – nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, t. y. atsakovė, būdama daugiabučio namo administratorė – juridinis asmuo, kuriam taikomi aukštesni bonus pater familias (rūpestingo, apdairaus asmens) elgesio standartai, veikė nepakankamai apdairiai ir rūpestingai vykdydama teisės aktais jai pavestas funkcijas, dėl ko buvo padaryta žala, kuriai atlyginti ieškovė išmokėjo draudimo išmoką; jeigu nebūtų buvę atsakovės neteisėtų veiksmų, žala nebūtų atsiradusi, todėl spręstina, kad tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos yra priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis); atsakovės kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama (savo kaltės prezumpcijos atsakovė leistinais įrodymais byloje nepaneigė) (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

24. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį, padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.

25. Nagrinėjamu atveju 2 091,97 Eur žalos dydis (2 206,97 Eur – 115 Eur besąlyginė išskaita = 2 091,97 Eur) yra pagrįstas pateiktais rašytiniais įrodymais - ieškovės parengta žalos įvertinimo skaičiuokle, kurioje nurodytos darbų ir medžiagų kainos, darbų kiekiai, jų aprašymas, 2020 m. spalio 5 d. mokėjimo nurodymu. Įrodymų, kurie paneigtų ieškovės pateiktus žalos dydį patvirtinančius įrodymus ar kitoks žalos dydžio apskaičiavimas, nėra pateikta. Nors atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad apskaičiuodama žalos dydį ieškovė neįvertino nusidėvėjimo, tačiau atsakovė teismui neteikė jokių duomenų, kuriais grindžia atsikirtimus bei poziciją dėl reikalaujamos per didelės žalos (nuostolių) sumos bei reikalingumo taikyti turto nusidėvėjimą. Bylos nagrinėjimo metu trečiojo asmens UAB „U.“ (draudėjos) atstovo paaiškinimais nustatyta, kad remontas patalpose atliktas 2019 metų vasarą (nurodė liepos mėn.), po remonto patalpose jokia veikla nebuvo vykdoma, patalpos stovėjo nenaudojamos, tuščios, norėjo jas nuomoti, tačiau taip ir neišnuomojo. Byloje nagrinėjamas įvykis įvyko po metų, todėl laikytina pagrįsta, kad per metus laiko nenaudojamos patalpos negalėjo nusidėvėti. Juo labiau, kad, kaip minėta, atsakovė, teikdama atsikirtimą dėl reikalingumo taikyti nusidėvėjimą, turėjo pateikti ir duomenis, kurie pagrįstų jos poziciją ir įrodytų, jog ieškovės vertinimas, kad turtas nebuvo nusidėvėjęs, yra nepagrįstas, o išmokėta draudimo išmoka dėl nusidėvėjimo netaikymo yra didesnė, nei įstatymu numatytas žalos atlyginimo dydis. Atsakovė jokių duomenų neteikė, todėl neįrodė nei turto nusidėvėjimo fakto, nei nusidėvėjimo masto (CPK 178 straipsnis). Nors atsakovė nurodo, kad nesutinka su žalos dydžiu, kiek tai liečia linoleumo keitimą, nes linoleumą pakeitė ne draudėja, o iš jos patalpas įsigijusi UAB „B.“, tačiau CK 6.1015 straipsnyje įtvirtintas subrogacijos institutas leidžia draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti iš žalą padariusio asmens draudimo išmokos dydžio sumos, be to, ši aplinkybė nepaneigia nei žalos padarymo fakto, nei jos dydžio. Nagrinėjamu atveju draudimo išmoka buvo pervesta draudėjai mokėjimo pavedimu, kurią ji turi teisę panaudoti savo nuožiūra. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, draudimo išmokos dydžio nustatymas ir šios išmokos išmokėjimas nesiejami su faktiškai atliktais apdrausto turto atkūrimo darbais (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009 ir kt.). Be to, nors atsakovė nurodo, kad nuotraukose matyti, jog po linoleumu susiformavęs pelėsis, kuris nebūdingas momentiniam užpylimui, tačiau, viena vertus, kaip nustatyta vanduo iš šilumos punkto bėgo ne vieną kartą, buvo aplietas bendro naudojimo koridorius, todėl dėl nevienkartinio bendro naudojimo koridoriaus apipylimo ir drėgmės pelėsis galėjo rastis ir apdraustose patalpose, be to, vanduo vasaros metu nevėdinamose patalpose išbuvo ne vieną dieną, kas taip pat galėjo sąlygoti pelėsio atsiradimą. Juo labiau, kad, kaip minėta, apdraustose patalpose kitų drėgmės šaltinių negalėjo būti: patalpose nėra draudėjai priklausančių vamzdžių, radiatorių ir pan., patalpos buvo nenaudojamos. Pastebėtina, kad dėl pelėsio numatyta keisti tik 2 kv. m linoleumo, kai tuo tarpu 18,33 kv. m linoleumo numatyta keisti dėl išbrinkusios po linoleumu esančios OSB plokštės. Tais pačiais argumentais atmestinas ir atsakovės nesutikimas su žalos dydžiu, kiek tai liečia sienas, motyvuojant tuo, kad vanduo iš viršaus per sienas netekėjo. Iš byloje esančių fotonuotraukų, 2020 m. liepos 24 d. turto apžiūros akto matyti, kad rūsio patalpose pažymėtose R-15, R-28, R-29 visu perimetru ties sienų apačia yra pakelti dažai. Patalpos aplietos vasarą, jose nėra ventiliacijos, kaip paaiškino draudėjos atstovas, kadangi patalpos nenaudojamos apie apliejimą sužinojo iš namo gyventojos, vanduo patalpose išbuvo ne mažiau kelių dienų. Iš fotonuotraukų ant sienų matyti kondensatas. Taigi akivaizdu, kad dažai ties sienų apačia buvo pakelti dėl drėgmės, kuri atsirado dėl išsiliejusio vandens.

26. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, esant pagrindui konstatuoti neteisėtus atsakovės veiksmus bei kitas civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas, ieškovei iš atsakovės priteistina 2 091,97 Eur suma turtinei žalai atlyginti.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

27. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovei prašant, iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. kovo 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

28. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

29. Byloje esančiais duomenimis matyti, kad ieškovė patyrė 47 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro už pareikštą reikalavimą sumokėtas žyminis mokestis. Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistina 47 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

30. Nustatyta, jog už ieškinio pareiškimą ieškovė sumokėjo 71 Eur žyminį mokestį, kai mokėtinas žyminis mokestis sudaro 47 Eur, t. y. sumokėjo daugiau žyminio mokesčio nei numato įstatymas. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei grąžintina 24 Eur žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

31. Teisme patirta procesinių dokumentų siuntimo išlaidų mažiau nei minimali 8 Eur valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.). Atsižvelgiant į tai, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas valstybės naudai iš atsakovės nepriteistinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2 091,97 Eur (dviejų tūkstančių devyniasdešimt vieno euro 97 ct) žalos atlyginimą, 6 (šešių) procentų metines palūkanas nuo priteistos 2 091,97 Eur (dviejų tūkstančių devyniasdešimt vieno euro 97 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. kovo 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 47 Eur (keturiasdešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ naudai.

Grąžinti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 24 Eur (dvidešimt keturis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. rugpjūčio 13 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, įmokėta suma 71 Eur, LITEKO sistemoje mokėjimo užduoties kodas (ID) (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.