- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-20
- Bylos Nr.
- eA-2898-442/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03791-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Romanas Klišauskas (pirm.), Virginija Volskienė
- Atsakovas
- M. L.
- Pareiškėjas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės M. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą dėl įmokos priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba, pareiškėjas), kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš M. L. (toliau – ir atsakovė) valstybės naudai 104 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 3,42 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, iš viso 107,42 Eur.
2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovei Tarnybos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-1502-7660 buvo teikiama antrinė teisinė pagalba dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1577-863/2018 apskundimo. Tarnybos 2018 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-1789-9309 atsakovei, kaip įstatyminei A. L. atstovei, buvo teikiama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (teisminio proceso Nr. 2- 68-3-34585-2017-4) valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Prašymuose suteikti antrinę teisinę pagalbą atsakovė nurodė, kad sutinka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu bus nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis. Tarnyba, įvertinusi, kad atsakovės pajamos viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-27 nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas) nustatytą pirmąjį pajamų lygį, tačiau neviršija antrojo pajamų lygio, sprendė, kad atsakovė turi teisę į 50 procentų apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Tarnyba, remdamasi advokatės pateiktais duomenimis apie atsakovei civilinėje byloje suteiktų antrinės teisinės pagalbos paslaugų apimtį ir trukmę, apskaičiavo atsakovei skirtą mokėtiną sumą už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 2020 m. balandžio 22 d. pranešimais informavo atsakovę apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį, bei paprašė sumą sumokėti į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) sąskaitų. Tarnyba, nustačiusi, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma nėra apmokėta ir atsakydama į atsakovės pretenziją pranešimu informavo atsakovę apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Tarnyba su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu patyrė 3,42 Eur išlaidas. Atsakovė iki 2020 m. lapkričio 18 d. nėra apmokėjusi antrinės pagalbos teikimo išlaidų, todėl ši suma išieškotina teismine tvarka.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime į prašymą prašė prašymo netenkinti.
4. Atsakovė nurodė, kad 2019 m. balandžio 4 d. apygardos teismo nutarties 37 punkte parašyta, kad atsižvelgiant į priimtą procesinį sprendimą, apeliantei šios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnis, 302 straipsnis)). Atkreipė dėmesį, kad advokatė R. N. 2019 m. balandžio 24 d. (jau po teismo sprendimo gavimo) pateikė Tarnybai prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą atsakovei pagal Tarnybos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-1502-7660 ir pagal 2018 m. gegužės 22 d. Tarnybos sprendimą Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-1789-9309, o pagal CPK 98 straipsnio 1 punktą šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tarnyba nesikreipė į teismą su prašymu atnaujinti terminą dėl papildomo sprendimo priėmimo dėl išlaidų, kurias valstybė patyrė teikdama antrinę teisinę pagalbą atsakovei. Atsakydama į Tarnybos prašymą priteisti 3,42 Eur pašto išlaidų atsakovė nurodė, kad pateiktos sąskaitos faktūros negali būti laikomos įrodymais, nes jose nėra nurodytos išlaidos, konkrečiai susijusios su atsakovei išsiųsta korespondencija.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 19 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovės 104 Eur nesumokėtos įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, atmetė pareiškėjo prašymą priteisti iš atsakovės 3,42 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu.
6. Teismas nustatė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas) 18 straipsnio 1 dalimi, 19 straipsnio 1 dalimi, 2018 m. balandžio 20 d. atsakovė pateikė Tarnybai prašymą suteikti jai antrinę teisinę pagalbą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1577-863/2018 dėl žalos atlyginimo apskundimo, kuriame nurodė, jog sutinka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu bus nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis. Tarnyboje 2018 m. balandžio 25 d. registruotas atsakovės raštas, kuriuo atsakovė patvirtino, kad yra supažindinta su galima preliminaria išlaidų suma ir atsakovės sutikimas šias išlaidas apmokėti. Tarnyba 2018 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-1502-7660 nusprendė teikti atsakovei antrinę teisinę pagalbą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1577-863/2018 dėl žalos atlyginimo apskundimo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Įstatymo 14 straipsnio 5 dalis). Antrinę teisinę pagalbą teikti paskirta advokatė R. N.. Vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, 19 straipsnio 1 dalimi, 2018 m. gegužės 15 d. atsakovė, veikdama kaip A. L. įstatyminė atstovė, pateikė Tarnybai prašymą suteikti jai antrinę teisinę pagalbą dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. 2-1577-863/2018 parengimo, kuriame nurodė, kad yra supažindinta su galima preliminaria išlaidų suma ir sutinka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu bus nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis. Tarnyba 2018 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-1789-9309 nusprendė teikti atsakovei (A. L. įstatyminei atstovei) antrinę teisinę pagalbą nagrinėjant civilinę bylą dėl žalos atlyginimo apeliacinės instancijos teisme (teisminio proceso Nr. 2-68-3-34585-2017-4), parengiant procesinius dokumentus, atstovaujant apeliacinės instancijos teisme, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Įstatymo 14 straipsnio 5 dalis). Antrinę teisinę pagalbą teikti paskirta advokatė R. N.. Remiantis advokatės pateiktu prašymu išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, Tarnyboje registruotą Nr. (3.11)VADV-2-2555, nustatyta, kad civilinėje byloje advokatė, teikdama antrinę teisinę pagalbą atsakovei pagal Tarnybos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-1502-7660, konsultacijoms skyrė 2 val., procesinių dokumentų rengimui – 12 val. Iš viso advokatė teisinėms paslaugoms teikti skyrė 14 val. Advokatė 2019 m. balandžio 24 d. Tarnybai pateiktame prašyme išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nurodė, kad pagal Tarnybos 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-1789-9309 atsakovei, kaip A. L. įstatyminei atstovei, teikdama teisines paslaugas, konsultacijai skyrė 1 val., procesinių dokumentų rengimui – taip pat 1 val. Iš viso advokatė teisinėms paslaugoms teikti skyrė 2 val. Advokatė iš viso atsakovei pagal Tarnybos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-1502-7660 ir pagal Tarnybos 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-1789-9309 teisinėms paslaugoms teikti skyrė 16 val.
7. Teismas nurodė, kad apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas dauginamas iš Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 6 punkte nustatyto advokato, nuolat teikiančio antrinę teisinę pagalbą, vienos profesinės darbo valandos užmokesčio dydžio, kuris antrinės teisinės pagalbos suteikimo metu buvo 13 Eur (Taisyklių 2 punktas). Advokatei Tarnyba už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovei iš viso sumokėjo 208 Eur (16 val. x 13 Eur). Vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, atsakovė turi sumokėti į valstybės biudžetą 50 procentų nuo 208 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, o tai sudaro 104 Eur.
8. Teismas taip pat nustatė, kad Tarnyba 2020 m. balandžio 22 d. pranešimais Nr. (12.31)FS-1069 ir Nr. (12.31)FS-1070 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo“ informavo atsakovę apie jos pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį – atitinkamai 91 Eur ir 13 Eur, bei paprašė šias sumas sumokėti į vieną iš nurodytų VMI surenkamųjų sąskaitų. Kartu paprašė apie atliktą mokėjimą informuoti Tarnybą, pateikiant kvito kopiją asmeniškai arba paštu. Pranešimai buvo siųsti adresu, kurį atsakovė nurodė kaip nuolatinės gyvenamosios vietos adresą. Atsakovė, atsakydama į minėtus Tarnybos pranešimus 2020 m. gegužės 19 d. surašė Tarnybai pretenziją, nurodydama, kad atsisako sumokėti pranešimuose nurodytas sumas, kadangi civilinėje byloje Nr. 2A-428-340/2019, kurioje jai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas turi sumokėti AB „Novaturas“. Tarnyba, atsakydama į atsakovės 2020 m. gegužės 19 d. pretenziją bei nustačiusi, kad atsakovė antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų sumos neapmokėjo, 2020 m. birželio 4 d. pranešimu informavo atsakovę apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Pranešimas buvo siųstas pareiškėjos nurodytu adresu.
9. Teismas vadovavosi Įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi ir nustatė, kad atsakovė iki 2020 m. lapkričio 18 d. nėra apmokėjusi antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovė atsisako apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį, teigdama, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi jau yra išsprendęs šį klausimą, t. y. atsižvelgiant į priimtą procesinį sprendimą, apeliantei šios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis, 302 straipsnis) (nutarties 37 punktas).
10. Teismas, akcentuodamas CPK 93 straipsnio 1 dalyje, CPK 96 straipsnio 1 dalyje, 99 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, iš Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-428-340/2019 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-34585-2017-4) nustatė, kad ieškovės M. L. apeliacinis skundas, prie kurio prisidėjo trečiasis suinteresuotas asmuo A. L., ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Oro guru“ apeliacinis skundas, buvo atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. sprendimas paliktas nepakeistas.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties 37 punkte buvo sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų klausimas, be kita ko, nurodant, kad apeliantė, t. y. M. L., sumokėjo 10,27 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą, ir atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, t. y. apeliacinio skundo atmetimą, apeliantės šios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Todėl atsakovės argumentas apie tai, kad jai suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas jau yra išspręstas, yra nepagrįstas.
12. Teismas nurodė, kad atsakovė savo pareigą apmokėti 50 procentų jai suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų ginčija ir tuo pagrindu, kad jai antrinę teisinę pagalbą teikusi advokatė tik 2019 m. balandžio 24 d., t. y. jau po Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties priėmimo, pateikė Tarnybai prašymą išmokėti užmokestį už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, o pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
13. Teismas CPK 98 straipsnio 1 ir 3 dalių kontekste akcentavo, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi atmetė M. L. apeliacinį skundą, t. y. nepriėmė sprendimo M. L. naudai, todėl nesprendė ir išlaidų atlyginimo klausimo už advokatės pagalbą priteisimo iš kitų proceso šalių.
14. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju yra kilęs ginčas tarp Tarnybos ir atsakovės dėl 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu. Teismas, nustatęs, kad atsakovė iki šiol nėra apmokėjusi jai suteiktos antrinės teisinės pagalbos 50 procentų išlaidų civilinėje byloje, kaip tai numato Įstatymo 14 straipsnio 5 dalis, 19 straipsnio 2 dalis, konstatavo, kad Tarnybos prašymas priteisti iš atsakovės antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 104 Eur sumą – yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
15. Teismas atmetė atsakovės teiginius, kad Tarnyba neteisėtai, praėjus metams nusprendė reikalauti apmokėti 50 procentų jai suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo iš atsakovės.
16. Teismas, vadovaudamasis teismų praktika dėl nagrinėjamu atveju taikytino Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto senaties termino, pažymėjo, kad senaties terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas pagal minėtus Tarnybos sprendimus, dar nėra pasibaigęs.
17. Teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl 3,42 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išieškojimu, iš atsakovės priteisimo, motyvuodamas tuo, kad pranešimų siuntimas iki administracinės bylos inicijavimo neįeina į galimas atlyginti bylos nagrinėjimo išlaidas, bei tuo, kad prašymas nepagrįstas, kadangi Tarnyba nepateikė įrodymų, jog šias išlaidas patyrė (apmokėjo) bei šios išlaidos patirtos būtent už pranešimų atsakovei siuntimą. Pranešimų apie savo priimtus sprendimus siuntimas įeina į institucijos, administruojančios antrinės teisinės pagalbos teikimą, vykdomas viešojo administravimo funkcijas (ABTĮ 40 str. 4 d.). ABTĮ nenumato informavimo apie priimtus sprendimus išlaidų priskyrimo prie bylos nagrinėjimo išlaidų bei atitinkamai jų priteisimo iš priešingos šalies.
III.
18. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 19 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės pareiškėjui priteista 104 Eur nesumokėtos įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Atsiliepimas
19. Atsakovė nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1577-863/2018, 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi patenkinęs ieškinį iš dalies, sprendimą priėmė M. L. naudai. Taip pat 2020 m. UAB „Novaturas“ pripažino savo kaltę ir išmokėjo trečiajam asmeniui A. L. 360 Eur žalos atlyginimą. Taigi, teismo argumentas apie tai, kad apeliantei suteiktos antrinės teisinės pagalbos klausimas yra neišspręstas, dėl to, kad skundas buvo atmestas, yra nepagrįstas, nes Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties 36 punktu buvo atmestas ir trečiojo asmens UAB „Oro guru“ skundas, bet 37 punktu dėl bylinėjimosi išlaidų teismas aiškiai pasisakė: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė sumokėjo 10,27 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą. Atsakovės šios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str., 302 str.). Trečiasis asmuo UAB „Oro guru“ patyrė 900 Eur atsiliepimo parengimo išlaidų, prašymas dėl jų priteisimo netenkintas.
20. Atsakovės teigimu, jei pareiškėjas manė, kad teismo išlaidų klausimas neišspręstas, jis galėjo kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo pagal CPK 277 straipsnį priėmimo, bet Tarnyba to nepadarė. Be to, advokatė R. N. 2019 m. balandžio 24 d., t. y. jau po teismo sprendimo gavimo, pateikė Tarnybai prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą atsakovei pagal minėtus Tarnybos sprendimus. Pagal CPK 98 straipsnio 1 punktą šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
21. Atsakovės nuomone, pareiškėjo prašymas prieštarauja teisinės valstybės teisingumo principams ir pažeidžia Lietuvos Respublikos žmogaus teises.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
22. Administracinėje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl 104 Eur antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir 3,42 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, priteisimo pareiškėjui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, iš atsakovės M. L..
23. Pirmosios instancijos teismas Tarnybos prašymą priteisti iš atsakovės 104 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro atsakovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos 50 procentų išlaidų dalis, tenkino, tačiau atmetė kaip nepagrįstą prašymą priteisti 3,42 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu.
24. Atsakovė su skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi priteisti iš jos pareiškėjui 104 Eur antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nesutinka, teigdama, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas yra išspręstas išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje buvo teikta antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba. Minėtos išlaidos pareiškėjui iš atsakovės negali būti priteistos, nes prašymas dėl jų priteisimo nebuvo pateiktas iki civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.
25. Antrinės teisinės pagalbos teikimo ypatumai apmokant 50 procentų išlaidų yra reglamentuoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 19 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, jog prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad pagal šį įstatymą jis turi apmokėti 50 arba 75 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Kai prašymą padeda užpildyti ar užpildo valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantys asmenys, pareiškėjui turi būti išaiškinta jo pareiga šio įstatymo nustatyta tvarka apmokėti 50 arba 75 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir jis supažindintas su galima preliminaria išlaidų suma, apskaičiuojama teisingumo ministro nustatyta tvarka. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pareiškėjas apmoka 50 arba 75 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavęs tarnybos pranešimą. Tarnyba pranešime pareiškėjui nurodo mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, sąskaitą, į kurią jis turi šią sumą mokėti, ir mokėjimo terminą, o 3 dalyje nurodyta, jog pareiškėjas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas išlaidas apmoka per tarnybos nurodytą terminą, bet ne vėliau kaip per mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos. Jeigu pareiškėjas šio straipsnio 2 dalyje nurodytų išlaidų neapmoka, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjo prašymu tarnyba priima sprendimą dėl mokėtinos antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumos išdėstymo dalimis.
26. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad kai įstatymų nustatytais atvejais antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti išieškomos ar grąžinamos į valstybės biudžetą, antrinę teisinę pagalbą teikiantys advokatai privalo pateikti tarnybai prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo ir duomenis apie apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidas pateikti teismui procesą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
27. Byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių:
27.1. Tarnyba išnagrinėjo M. L. 2018 m. balandžio 20 d. prašymą suteikti jai antrinę teisinę pagalbą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1577-863/2018 dėl žalos atlyginimo apskundimo, kuriame M. L. patvirtino, kad sutinka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu bus nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis. Tarnyboje 2018 m. balandžio 25 d. registruotu raštu ji taip pat patvirtino, kad yra supažindinta su galima preliminaria išlaidų suma ir sutiko šias išlaidas apmokėti. Tarnyba 2018 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-1502-7660 nusprendė teikti M. L. antrinę teisinę pagalbą, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei paskiriant antrinę teisinę pagalbą teikti advokatę R. N.;
27.2. Tarnyba išnagrinėjo M. L., kuri veikė kaip A. L. įstatyminė atstovė, 2018 m. gegužės 15 d. prašymą suteikti jai antrinę teisinę pagalbą dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. 2-1577-863/2018 parengimo, kuriame ji patvirtino, kad yra supažindinta su galima preliminaria išlaidų suma ir sutinka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu bus nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis. Tarnyba 2018 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-1789-9309 nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą nagrinėjant civilinę bylą dėl žalos atlyginimo apeliacinės instancijos teisme, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei paskiriant antrinę teisinę pagalbą teikti advokatę R. N..
28. Byloje nėra ginčo, kad minėtais Tarnybos sprendimais paskirta advokatė suteikė M. L. antrinę teisinę pagalbą, taip pat nėra ginčo dėl suteiktos pagalbos apimties, trukmės, kas užfiksuota advokatės Tarnybai pateiktuose 2019 m. balandžio 11 d. prašymuose išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-428-340/2019.
29. Tarnybos 2020 m. balandžio 22 d. pranešimu dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo Nr. (12.31) FS-1069 atsakovė buvo informuota apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas Tarnybos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-1502-7660 pagrindu, kurias sudaro 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 91 Eur (už apeliacinio skundo parengimą).
30. Tarnybos 2020 m. balandžio 22 d. pranešimu dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo Nr. (12.31) FS-1070 atsakovė informuota, kad Tarnybos 2018 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-1789-9309 pagrindu ji turi sumokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 13 Eur (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą).
31. Atsakovė 2020 m. gegužės 19 d. Tarnybai adresuotoje pretenzijoje atsisakė sumokėti pranešimuose nurodytas sumas.
32. Tarnyba 2020 m. birželio 4 d. raštu Nr. (12.31) FS-1764 atsakydama į atsakovės pretenziją, be kita ko, nurodė, kad, „vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš kitos šalies. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi atmetė Jūsų apeliacinį skundą (t. y. priimtas sprendimas ne Jūsų naudai), pareiga apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas išlieka Jums“.
33. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 4 d. civilinėje byloje Nr. 2A-428-340/2019 priėmė nutartį, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. sprendimą paliko nepakeistą. Priimant minėtą nutartį Vilniaus apygardos teismas nesprendė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimo. Atsižvelgiant į tai, kad M. L. apeliacinis skundas buvo atmestas, jai, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalimis, atsirado pareiga apmokėti Tarnybos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-1502-7660 pagrindu nustatytas 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidas už apeliacinio skundo parengimą, t. y. 91 Eur.
34. Taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-428-340/2019 atmetė trečiojo asmens UAB „Oro guru“ apeliacinį skundą. Tarnybos 2018 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-1789-9309 pagrindu M. L., kuri veikė kaip A. L. įstatyminė atstovė, buvo teikta antrinė teisinė pagalba rengiant atsiliepimą į trečiojo asmens apeliacinį skundą. Vilniaus apygardos teismas iš esmės šioje dalyje apgynė M. L. ir jos atstovaujamo asmens interesus. Nėra duomenų, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atlyginimo iš priešingos šalies klausimas, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso nuostatomis, būtų išspręstas minėtoje civilinėje byloje. Tarnyba nepateikė Vilniaus apygardos teismui duomenų apie apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą tikslu išspręsti jų priteisimo klausimą iš priešingos šalies.
35. Kadangi Tarnyba minėtos civilinės bylos nagrinėjimo procese neįvykdė visų jai tenkančių pareigų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų atlyginimu, todėl Tarnybos reikalavimas priteisti iš atsakovės 13 Eur yra atmestinas.
36. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija apeliacinį skundą tenkina iš dalies ir pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą, atmetant skundo reikalavimo dalį dėl 13 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų iš M. L. valstybės naudai priteisimo, kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliekant nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovės M. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 19 d. sprendimą pakeisti ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, iš atsakovės M. L. 91 Eur (devyniasdešimt vieną eurą) nesumokėtos įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Kitą Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymo dalį atmesti.“
Nutartis neskundžiama.