- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-19
- Bylos Nr.
- eI2-1272-983/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03791-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė (pirm.)
- Atsakovas
- M. L.
- Pareiškėjas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovei M. L. dėl įmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba), kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės M. L. valstybės naudai 104 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 3,42 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, iš viso 107,42 Eur.
Nurodo, kad atsakovei Tarnybos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-1502-7660 buvo teikiama antrinė teisinė pagalba dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1577-863/2018 dėl žalos atlyginimo apskundimo, Tarnybos 2018 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-1789-9309 atsakovei, kaip įstatyminei A. L. atstovei, buvo teikiama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (teisminio proceso Nr. 2- 68- 3- 34585- 2017-4) valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Prašymuose suteikti antrinę teisinę pagalbą atsakovė nurodė, kad sutinka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu bus nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis.
Žemesnės instancijos teismas
Tarnyba, įvertinusi, kad atsakovės pajamos viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-27 nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“ nustatytą pirmąjį pajamų lygį, tačiau neviršija antrojo pajamų lygio, sprendė, kad atsakovė turi teisę į 50 procentų apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Nurodo, kad Tarnyba, remdamasi advokatės pateiktais duomenimis apie atsakovei civilinėje byloje suteiktų antrinės teisinės pagalbos paslaugų apimtį ir trukmę, apskaičiavo atsakovei skirtą mokėtiną sumą už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 2020 m. balandžio 22 d. pranešimais Nr. (12.31) FS-1069 ir Nr. (12.31)FS-1070 informavo atsakovę apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį atitinkamai – 91 Eur ir 13 Eur, bei paprašė šią sumą sumokėti į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitų. Tarnyba, nustačiusi, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma nėra apmokėta ir atsakydama į atsakovės pretenziją, Tarnyboje registruotą Nr. (12.31)FG-3353, pranešimu Nr. (12.31)FS-1764 informavo atsakovę apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas.
Nurodo, kad Tarnyba su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu patyrė 3,42 Eur išlaidas. Atsakovė iki 2020 m. lapkričio 18 d. nėra apmokėjusi antrinės pagalbos teikimo išlaidų, todėl ši suma išieškotina teismine tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į Tarnybos prašymą, kuriame nurodė su Tarnybos prašymu nesutinka ir prašo jo netenkinti.
Nurodo, kad 2019 m. balandžio 4 d. apygardos nutarties 37 punkte parašyta, kad atsižvelgiant į priimtą procesinį sprendimą, apeliantei šios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnis, 302 straipsnis).
Atkreipia dėmesį, kad advokatė R. N. 2019 m. balandžio 24 d. (jau po teismo sprendimo gavimo) pateikė Tarnybai prašymą registruotą Nr. (3.11)VADC-2-2555 išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą atsakovei, pagal Tarnybos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-1502-7660 ir pagal 2018 m. gegužės 22 d. Tarnybos sprendimą Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-1789-9309 civilinėje byloje Nr. 2A-428-340/2019, o pagal CPK 98 straipsnio 1 punktą, šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Taip pat pabrėžia, kad Tarnyba nesikreipė į teismą su prašymu atnaujinti terminą dėl papildomo sprendimo priėmimo išlaidų, kurias valstybė patyrė teikdama antrinę teisinę pagalbą atsakovei.
Atsakydama į Tarnybos prašymą priteisti 3,42 Eur pašto išlaidų, nurodo, kad sąskaitos-faktūros Nr. SAM000066761 ir Nr. SAM0068882 negali būti laikomos įrodymais, nes jose nėra nurodytos išlaidos, konkrečiai susijusios su atsakovei išsiųsta korespondencija.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl dalies įmokų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo.
Nustatyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas) 18 straipsnio 1 dalimi, 19 straipsnio 1 dalimi, 2018 m. balandžio 20 d. atsakovė pateikė Tarnybai prašymą suteikti jai antrinę teisinę pagalbą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1577-863/2018 dėl žalos atlyginimo apskundimo, kuriame nurodė, jog sutinka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu bus nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis. Tarnyboje 2018 m. balandžio 25 d. registruotas atsakovės raštas, kuriuo atsakovė patvirtino, kad yra supažindinta su galima preliminaria išlaidų suma ir atsakovės sutikimas šias išlaidas apmokėti.
Tarnyba, 2018 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-1502-7660, nusprendė teikti atsakovei antrinę teisinę dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1577-863/2018 dėl žalos atlyginimo apskundimo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Įstatymo 14 straipsnio 5 dalis). Antrinę teisinę pagalbą teikti paskirta advokatė R. N.
Vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, 19 straipsnio 1 dalimi, 2018 m. gegužės 15 d. atsakovė, veikdama kaip A. L. įstatyminė atstovė, pateikė Tarnybai prašymą suteikti jai antrinę teisinę pagalbą dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. 2-1577-863/2018 parengimo, kuriame nurodė, kad yra supažindinta su galima preliminaria išlaidų suma ir sutinka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu bus nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis.
Tarnyba, 2018 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-1789-9309, nusprendė teikti atsakovei (A. L. įstatyminei atstovei) antrinę teisinę pagalbą nagrinėjant civilinę bylą dėl žalos atlyginimo apeliacinės instancijos teisme (teisminio proceso Nr. 2-68-3-34585-2017-4), parengiant procesinius dokumentus, atstovaujant apeliacinės instancijos teisme, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Įstatymo 14 straipsnio 5 dalis). Antrinę teisinę pagalbą teikti paskirta advokatė R. N.
Remiantis advokatės pateiktu prašymu išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, Tarnyboje registruotą Nr. (3.11)VADV-2-2555, nustatyta, kad civilinėje byloje advokatė R. N., teikdama antrinę teisinę pagalbą atsakovei pagal Tarnybos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-1502-7660, konsultacijoms skyrė 2 valandas, procesinių dokumentų rengimui – 12 val. Iš viso advokatė teisinėms paslaugoms teikti skyrė 14 val.
Taip pat nustatyta, kad advokatė R. N. 2019 m. balandžio 24 d. Tarnybai pateiktame prašyme išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, Tarnyboje registruotą Nr. (3.11)VADV-2-2556, nurodė, kad pagal Tarnybos 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-1789-9309, atsakovei, kaip A. L. įstatyminei atstovei, teikdama teisines paslaugas, konsultacijai skyrė 1 valandą, procesinių dokumentų rengimui – taip pat 1 val. Iš viso advokatė teisinėms paslaugoms teikti skyrė 2 val.
Advokatė R. N. iš viso atsakovei pagal Tarnybos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-1502-7660 ir pagal Tarnybos 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-1789-9309 teisinėms paslaugoms teikti skyrė 16 val.
Apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas dauginamas iš Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 6 punkte nustatyto advokato, nuolat teikiančio antrinę teisinę pagalbą, vienos profesinės darbo valandos užmokesčio dydžio, kuris antrinės teisinės pagalbos suteikimo metu buvo 13 Eur (Taisyklių 2 punktas). Advokatei R. N. Tarnyba už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovei iš viso sumokėjo 208 Eur (16 val. x 13 Eur).
Vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi atsakovė turi sumokėti į valstybės biudžetą 50 procentų nuo 208 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, o tai sudaro 104 Eur.
Remiantis byloje esančiais dokumentais nustatyta, kad Tarnyba 2020 m. balandžio 22 d. pranešimais Nr. (12.31)FS-1069 ir Nr. (12.31)FS-1070 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo“ informavo atsakovę apie jos pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį – atitinkamai 91 Eur ir 13 Eur, bei paprašė šias sumas sumokėti į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630 bei mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Kartu paprašė apie atliktą mokėjimą informuoti Tarnybą, pateikiant kvito kopiją asmeniškai arba paštu. Pranešimai buvo siųsti adresu (duomenys neskelbtini), kurį atsakovė nurodė kaip nuolatinės gyvenamosios vietos adresą.
Atsakovė, atsakydama į Tarnybos pranešimus Nr. (12.31)FS-1069 ir Nr. (12.31)FS-1070 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo“, 2020 m. gegužės 19 d. surašė Tarnybai pretenziją (Tarnyboje registruotą Nr. (12.31)FG-3353) nurodydama, kad atsisako sumokėti pranešimuose nurodytas sumas, kadangi civilinėje byloje Nr. 2A-428-340/2019, kurioje jai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas turi sumokėti AB „Novaturas“.
Tarnyba, atsakydama į atsakovės 2020 m. gegužės 19 d. pretenziją bei nustačiusi, kad atsakovė antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų sumos neapmokėjo, 2020 m. birželio 4 d. pranešimu Nr. (12.31)FS-1764 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo“ informavo atsakovę apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Pranešimas buvo siųstas adresu: (duomenys neskelbtini).
Įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad antrinę teisinę pagalbą gaunantis asmuo išlaidas turi apmokėti per tarnybos nurodytą terminą, bet ne vėliau kaip per mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos. Jeigu išlaidos neapmokamos, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka.
Nustatyta, kad atsakovė iki 2020 m. lapkričio 18 d. nėra apmokėjusi antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovė atsisako apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį teigdama, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi jau yra išsprendęs šį klausimą, t. y. atsižvelgiant į priimtą procesinį sprendimą, apeliantei šios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis, 302 straipsnis) (nutarties 37 punktas).
CPK 302 straipsnyje yra nustatyta, kad apeliaciniam procesui taikomos šio Kodekso bendrosios nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios šiame skyriuje nurodytoms taisyklėms. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Vadovaujantis CPK 99 straipsnio 2 dalimi, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-428-340/2019 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-34585-2017-4), ieškovės M. L. apeliacinis skundas, prie kurio prisidėjo trečiasis suinteresuotas asmuo A. L., ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Oro guru“ apeliacinis skundas, buvo atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. sprendimas paliktas nepakeistas.
Teismas atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties 37 punkte buvo sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų klausimas, be kita ko, nurodant, kad apeliantė, t. y. M. L., sumokėjo 10,27 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą, ir atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, t. y. apeliacinio skundo atmetimą, apeliantės šios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Todėl atsakovės argumentas apie tai, kad jai suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas jau yra išspręstas, yra nepagrįstas.
Atsakovė savo pareigą apmokėti 50 procentų jai suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų ginčija ir tuo pagrindu, kad jai antrinę teisinę pagalbą teikusi advokatė R. N. tik 2019 m. balandžio 24 d., t. y. jau po Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties priėmimo, pateikė Tarnybai prašymą išmokėti užmokestį už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, o pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Išnagrinėjus civilinę bylą, išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis CPK 98 straipsniu, kurio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi atmetė M. L. apeliacinį skundą, t. y. nepriėmė sprendimo M. L. naudai, todėl nesprendė ir išlaidų atlyginimo klausimo už advokatės R. N. pagalbą priteisimo iš kitų proceso šalių.
Teismas pažymi, kad šiuo atveju yra kilęs ginčas tarp Tarnybos ir atsakovės dėl 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nustačius, kad atsakovė iki šiol nėra apmokėjusi jai suteiktos antrinės teisinės pagalbos 50 procentų išlaidų civilinėje byloje, kaip tai numato Įstatymo 14 straipsnio 5 dalis, 19 straipsnio 2 dalis, teismas konstatuoja, kad Tarnybos prašymas priteisti iš atsakovės antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 104 Eur sumą – yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Teismas, kaip nepagrįstus, atmeta ir atsakovės teiginius, kad Tarnyba neteisėtai, praėjus metams nusprendė reikalauti apmokėti 50 procentų jai suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo iš atsakovės.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, įgyvendindama Įstatymą ir su juo susijusius kitus teisės aktus, teikdama antrinę teisinę pagalbą, veikia kaip viešojo administravimo subjektas. Taigi, Tarnyba, apskaičiuodama išlaidas už antrinę teisinę pagalbą, kai Tarnybos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-1502-7660 ir 2018 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-1789-9309 valstybė atsakovei garantavo 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimą, vykdo viešojo administravimo pobūdžio funkcijas. Teisminėje praktikoje ginčai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų priteisimo yra susiję su privalomų mokėjimų išieškojimu, pareiškėjai administruojant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą (Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. T-224-2012). Mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio apmokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – Mokesčių administravimo įstatymas). Pastarasis įstatymas konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y. šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Kadangi specialiajame Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme privalomų mokėjimų išieškojimo senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti taikytinos Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos. Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta taisyklė, kad, jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, daroma išvada, kad nagrinėjamoje byloje senaties terminas, per kurį pareiškėja Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos, turi teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas pagal Tarnybos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-1502-7660 ir 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-1789-9309, dar nėra pasibaigęs.
Tarnyba taip pat prašo priteisti valstybei 3,42 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išieškojimu. Dėl šios sumos priteisimo nurodo, kad šias išlaidas sudaro 2020 m. balandžio 22 d. pranešimų ir 2020 m. birželio 4 d. pranešimo siuntimo atsakovei išlaidos. Tarnyba šioms išlaidoms pagrįsti pateikė uždarosios akcinės bendrovės „SAMUS“ sąskaitas faktūras serija SAM Nr. 0066761 ir Nr. 0068882.
Pažymėtina, kad atsakovės atžvilgiu priimtas sprendimas dėl 50 procentų civilinėje byloje valstybės garantuotos antrinės teisinės pagalbos teikimo faktinių išlaidų atlyginimo, atitinkamai nustatant, kad 50 procentų šių išlaidų turės padengti pati atsakovė. Iš prie prašymų pridėtų rašytinių įrodymų (sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, antrinės teisinės pagalbos išlaidų paskaičiavimo, pranešimų dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo) matyti, kad 50 procentų privalomų apmokėti išlaidų sumą sudaro 104 Eur. Jokių sprendimų dėl papildomų privalomų mokėjimų išieškojimo iš atsakovės nepateikta, taip pat prašyme nenurodytas papildomų sumų priteisimo teisinis pagrindas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Pagal ABTĮ įprastai pralaimėjusi šalis apmoka proceso išlaidas laimėjusiai šaliai (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Vertinant prašomų iš atsakovės priteisti išlaidų pobūdį, dydį, pažymėtina, kad, nors viešojo administravimo subjektui galima iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti kitas bylos nagrinėjimo išlaidas, numatytas ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje, tačiau pagal teismų praktiką viešojo administravimo subjekto patirtos išlaidos galėtų būti atlyginamos tik tais atvejais, kai, pirmiausia, šios išlaidos buvo patirtos administraciniame procese, t. y. susijusios su konkrečios bylos nagrinėjimu, antra, šios išlaidos buvo pagrįstos ir būtinos, siekiant tinkamai apginti valstybės interesus. Įvertinus tai, teismas laiko, kad, pirma, pranešimų siuntimas iki administracinės bylos inicijavimo neįeina į galimas atlyginti bylos nagrinėjimo išlaidas, antra, prašymas priteisti 3,42 Eur dydžio išlaidas pakankamai nepagrįstas, kadangi Tarnyba nepateikė įrodymų, jog šias išlaidas patyrė (apmokėjo) bei šios išlaidos patirtos būtent už pranešimų atsakovei siuntimą. Be to, pranešimų apie savo priimtus sprendimus siuntimas įeina į institucijos, administruojančios antrinės teisinės pagalbos teikimą, vykdomas viešojo administravimo funkcijas, todėl būtų neteisinga iš atsakovės priteisti nurodytas pranešimų apie viešojo administravimo subjekto priimtus sprendimus siuntimo išlaidas, kurioms vykdyti gaunamas finansavimas iš valstybės biudžeto, kaip būtinas bylos nagrinėjimo išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis). Pagal ABTĮ bylos nagrinėjimo išlaidoms priskiriamos ABTĮ 39 straipsnio 1-3 punktuose nurodytos išlaidų rūšys ir, administracinių bylų teiseną reglamentuojantis įstatymas nenumato procesinių dokumentų siuntimo išlaidų priskyrimo prie bylos nagrinėjimo išlaidų, skirtingai nei civilinį procesą reguliuojantis įstatymas, numatantis platesnį išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašą (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies ir CPK 88 straipsnio 1 dalies lyginimas). Viešojo administravimo subjektas privalo informuoti apie savo priimtus sprendimus (šiuo atveju apie konkrečią sumokėtiną antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų sumą) ir ABTĮ nenumato tokių informavimo apie priimtus sprendimus išlaidų priskyrimo prie bylos nagrinėjimo išlaidų bei atitinkamai jų priteisimo iš priešingos šalies.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjai Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, iš atsakovės M. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 104 Eur (vieną šimtą keturis eurus) nesumokėtos įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą priteisti 3,42 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, iš atsakovės M. L. atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.