- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-05-12
- Bylos Nr.
- 2-3215-640/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-14435-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- L. D.
- Kategorijos
- 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovui L. D. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo teismo priteisti jam iš atsakovo 74 136,80 Lt neturtinei žalai atlyginti, 1619,25 Lt turtinei žalai atlyginti, 44,15 Lt periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį. Nurodė, kad 2008-05-16 dėl įvykusio eismo įvykio jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad kaltas tiek jis, tiek atsakovas, vairavęs automobilį ir partrenkęs jį. Dėl sveikatos netekimo jam yra padaryta neturtinė žala, jis neteko darbingumo, iki 2010-04-15 jis buvo pripažintas nedarbingu, o nuo 2010-05-10 jam nustatytas 40 procentų darbingumas. Dėl šios priežasties jis gauna nuo 2008 m. gruodžio mėnesio 32,50 Lt transporto išlaidų kompensaciją bei 720 Lt šalpos pensiją neįgaliajam. Nuo 2010 m. gegužės mėnesio jis gauna 540 Lt šalpos neįgaliajam pensiją. Be kitų žmonių pagalbos jis sunkiai gali apsieiti, jam nuolat reikalingi raminantys vaistai. Jį nuolat lydi dvasiniai išgyvenimai ir patiriami nepatogumai, dažnai jaučia dešinės kojos fizinį skausmą. Jo sveikata sutrikdyta negrįžtamai. Neturtinę žalą vertina 150 000 Lt, kurią dalinai kompensavo UAB „BTA draudimas“, išmokėdamas 1726,40 Lt. Draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą, kuris yra 148 273,60 Lt turėtų atlyginti atsakovas. Atsižvelgiant į tai, kad įvykio metu yra konstatuota ir jo kaltė, todėl iš atsakovo priteistina 50 procentų šios sumos, t.y. 74 136,80 Lt. Nurodė, kad šiuo metu jis niekur nedirba, nes pagal jam nustatytą darbingumo lygį neįmanoma niekur rasti darbo. Iki traumos gavimo jis dirbo UAB „Omnistata“, darbo užmokestis buvo į rankas 660,80 Lt. Avarija įvyko darbe pradirbus 5 dienas. Už 2008 m. gegužės mėnesį jam buvo išmokėta 148 Lt suma. Daugiau jokių pajamų iki kol jam buvo paskirta šalpos pensija jis negavo. Tokiu būdu jo negautos pajamos sudaro 330,40 Lt už gegužės mėnesį ir 2643,20 Lt už laikotarpį nuo 2008 m. birželio iki 2008 m. rugsėjo m. Be to, nuo 2010 m. gegužės šalpos pensija buvo sumažinta nuo 720 Lt iki 540 Lt. Įskaitant transporto išlaidų kompensaciją bendra išmokų suma nuo 2010 m. gegužės mėnesio sumažėjo nuo 752,50 Lt iki 572,50 Lt. Tai yra 88,30 Lt mažiau nei būtų gavęs dirbdamas pagal darbo sutartį. Nuo 2010-05-01 iki 2010-07-31 šis skirtumas kaip negautos pajamos sudaro 264,90 Lt. Taigi, iš viso jis patyrė 3238,50 Lt nuostolių, pusė šios sumos, t.y. 1619,25 Lt turi atlyginti atsakovas. Nuo 2010-08-01 88,30 Lt skirtumas išlieka, todėl pusė, t.y. 44,15 Lt turi būti priteisiama periodinėmis išmokomis. Prašo ieškinį tenkinti.
Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad ieškinį jis palaiko, administracinėje byloje buvo nustatyta jo ir atsakovo kaltė, tyrimas yra nutrauktas, patyrė sunkią traumą, gydymas vis dar tęsiasi, vaistų nevartoja, bet per metus vieną kartą skiriama reabilitacija. Nurodė, kad pats savimi jis pasirūpinti negali, nedirba, nes nieko negali padaryti, iš atsakovo po įvykio visai nieko nėra gavęs. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad reikalavimus palaiko. Sužalojimai yra pagrįsti medicininiais dokumentais, atsakovo ir ieškovo kaltė yra nustatyta. Prašo ieškinį tenkinti.
Atsakovas L. D. atsiliepimo į ieškinį nėra pateikęs. Procesiniai dokumentai jam įteikti bei apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam yra pranešta viešo paskelbimo spaudoje būdu (CPK 130 str.). Į teismo posėdį atsakovas neatvyko.
Liudytoja teismo posėdyje apklausta R. V. paaiškino, kad J. V. yra jos sūnus. Iki avarijos jis buvo stiprus ir sveikas. Dabar negali net dantų pats išsivalyti, išsimaudyti, reikia jam padėti. Jis pasidarė uždaras, sunku su juo bendrauti, daug ką pamiršta, pasidarė labai nerangus, irzlus, vaistai nepadeda, pradėjo labai daug valgyti, apie maistą tik ir galvoja.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad 2008-05-16 Vilniuje, Žirmūnų–Lukšio gatvių sankryžoje esančioje pėsčiųjų perėjoje įvyko eismo įvykis, kurio metu ieškovas J. V. buvo partrenktas einantis per gatvę atsakovo L. D. vairuojamo automobilio Mazda 323F, v/n Nr. (duomenys neskelbtini) Tyrimo metu administracinėje byloje yra nustatyta, kad dėl įvykusio eismo įvykio yra kaltas ieškovas, pažeidęs KET 50, 53, 117.11 punktų reikalavimus, bei atsakovas, pažeidęs KET 50, 53, 172 ir 173 punktų reikalavimus, kas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu (b.l. 4-7). Dėl šio įvykio ieškovui buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymo laipsnis. Po traumos ieškovas iki 2010-04-15 buvo pripažintas nedarbingu, o nuo 2010-05-10 jam buvo nustatytas 40 procentų darbingumas iki 2012-05-09, nustatytas specialus transporto išlaidų kompensacijos poreikis (b.l. 9-15).
Pagal CK 6.283 straipsnio pirmos dalies nuostatas, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.
Asmuo laikomas atsakingu už žalą, kai yra nustatytos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246-6.248 str.). Šiuo atveju byloje esančiais rašytiniais įrodymais (b.l. 4-8) yra nustatyta, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovui buvo padaryta žala, sužalojant jo sveikatą. Nustatyta, kad dėl įvykusio eismo įvykio yra nustatyta abipusė ieškovo ir atsakovo kaltė. Ieškovas nurodė, kad atsakovo kaltė sudaro 50 procentų. Atsakovas neginčija kaltės laipsnio (CPK 12, 178 str. str.). Todėl remiantis byloje esančiais įrodymais nustatytina, kad atsakovo kaltė sudaro 50 procentų dėl ieškovui padarytos žalos. Taigi, nustatyta, kad yra visos atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos (CK 6.246 str. 6.249 str.). Todėl pagal CK 6.283 str. 1 d., CK 6.248 str. 4 d., 6.282 str. 1 d. atsakovas privalo atlyginti 50 procentų dydžio ieškovui dėl sveikatos sužalojimo padarytos turtinės žalos, kurią sudaro jo negautos pajamos. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei ieškovo paaiškinimais yra nustatyta, kad iki 2010-07-31 ieškovo negautos pajamos sudarė 3238,50 Lt (b.l. 2, 17-23). Atsakovas ieškovo nurodytų bei įrodymais pagrįstų aplinkybių dėl turtinės žalos, pasireiškusios negautomis pajamomis, atlyginimo bei jos dydžio pagrįstumo nepaneigė (CPK 12, 178 str. str.). Todėl atsižvelgiant į atsakovo kaltės laipsnį (50 procentų), pusė šios sumos - 1619,25 Lt žalos atlyginimo yra priteistina iš atsakovo ieškovo naudai.
Pagal CK 6.288 str. 1 d., 3 d. iš atsakovo priteistina ieškovui 44,15 Lt periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį nuo 2010-08-01 iki 2012-05-09, t.y. iki ieškovui nustatyto nedarbingumo termino pabaigos (b.l. 12-13).
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo jo naudai 74 136,80 Lt neturtinei žalai atlyginti (CK 6. 250 str., 6.283 str. 1 d., 6.263 str. 2 d.).
CK 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Remiantis CK 6.250 str. neturtinė žala yra suvokiama kaip asmeninė žala, priklausanti nuo paties asmens išgyventų emocijų. Tai yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.).
Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar įmanomų atkurti žmogaus vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Į pažeistą vertybę turi būti atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį. Vienu iš neturtinės žalos parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jei pasekmės yra susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo sužalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jei jos susijusios su poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo, tai laikytina esminiu neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijumi (2009-11-10 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civ. byloje Nr. 2A-585/2009).
Nagrinėjant bylą nustatyta, kad ieškovui J. V. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, iki 2010-04-15 jis buvo pripažintas nedarbingu, o nuo 2010-05-10 jam nustatytas 40 procentų darbingumo laipsnis. Ieškovas nurodė, kad iki šiol jis jaučia fizinį kojos skausmą, be kitų žmonių pagalbos jis sunkiai gali apsieiti, jam nuolat reikalingi raminantys vaistai, gydymas vis dar tęsiasi, vaistų nevartoja, bet per metus vieną kartą skiriama reabilitacija. Vertinant fizinio pobūdžio pasekmes, pirmiausia reikia atsižvelgti į asmens sveikatos sutrikdymo sunkumą. Asmens sužalojimo bei susargdinimo atveju vertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai.
Galiojančios materialinės teisės normos teismui nustato teisę įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą, nurodydamos, kad teisėjas, įvertindamas priteistinos neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į visas reikšmingas bylai aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 str. 2 d., CK 1.5 str., Lietuvos apeliacinio teismo 2011-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-9/2011). Teismas turi nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nuketėjusio neturtinėms vertybėms padarytą žalą.
Taigi, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į aukščiau nurodytus kriterijus: neturtinės žalos pasekmes - neigiamą įtaką ieškovo fizinei ir dvasinei sveikatai, sveikatos praradimo laipsnį, sveikatos sužalojimo pasekmes, jos sutrikdymo mastą, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, įvykio aplinkybes, į tai, kad neturtinė žala atsirado dėl sveikatos sužalojimo. Taip pat teismas remiasi teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 str.). Teismas laiko įrodytu ir nustatytu, kad ieškovas dėl atsakovo kaltės patyrė neturtinę žalą, tačiau dėl įvykusio eismo įvykio bei jo metu ieškovui kilusių pasekmių yra kaltas ir pats ieškovas. Šiuo atveju nustatyta, kad ieškovo ir atsakovo kaltė yra tokio paties laipsnio.
Teismas byloje įvertinęs esančių įrodymų visumą, nustatė, kad šiuo atveju yra sąlygų visuma taikyti atsakovui civilinę atsakomybę pagal CK 6.283 str. bei priteisti ieškovui iš atsakovo pagal CK 6.250 str. 2 d., 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys yra atmestinas. Teismas laiko, jog toks priteistinas kompensacijos dydis šiuo atveju, esant ir paties ieškovo kaltei, kuri tolygi atsakovo kaltei, bei nustatytam ieškovo sunkiam sveikatos sutrikdymui atitinka kompensacinę neturtinės žalos paskirtį, teisingą neturtinės žalos atlyginimo idėją.
Sutinkamai su CPK 96 str., 80 str. 1 d. 3 p, 6 p., 8 p., iš atsakovo priteistina 649 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai, 527,57 Lt atstovavimo išlaidų, 9,65 Lt pašto išlaidų, iš viso 1186,22 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovo J. V. ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo L. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 1619,25 Lt turtinės žalos, 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 44,15 Lt periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį nuo 2010-08-01 iki 2012-05-09 ieškovo J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo L. D. 1186,22 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.