Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Zigmo Kavaliausko ir Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 198¹ straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, šią paskirtą bausmę subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 25 d. nutartimi subendrintos arešto bausmės dalimi, ir paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 25 d. nutartį, kuria buvo subendrintos bausmės.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista ir R. P., tačiau jos atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Visiškai tenkintas nukentėjusiojo V. S. 1700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) civilinis ieškinys patirtai turtinei žalai atlyginti ir priteista solidariai iš M. J. ir R. P. 1700 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai eurų) nukentėjusiojo V. S. naudai.

Išspręsti kardomųjų priemonių ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliantas skundu neginčija savo kaltės, padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo, tačiau apeliaciniu skundu nesutinka su jam paskirta realia laisvės atėmimo bausme ir prašo ją sušvelninti, paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas individualizuodamas bausmę M. J. vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkte, savo sprendimą tinkamai motyvavo.

8. BK 198¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos keturios alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Apylinkės teismas už šio nusikaltimo padarymą M. J. skyrė griežčiausią savo rūšimi bausmę – laisvės atėmimą, didesnį už sankcijos vidurkį – 1 metus 6 mėnesius. BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos penkios alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Apylinkės teismas už šio nusikaltimo padarymą M. J. skyrė griežčiausią – laisvės atėmimo bausmę, jos terminą nustatęs artimą sankcijos vidurkiui – 1 metus 6 mėnesius. BK 214 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos trys alternatyvios bausmės: bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Apylinkės teismas už šį nusikaltimą M. J. taip pat skyrė laisvės atėmimą, jo terminą nustatęs mažesnį už sankcijos vidurkį – 9 mėnesius. BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos trys alternatyvios bausmės: bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Apylinkės teismas už šio nusikaltimo padarymą M. J. taipogi skyrė griežčiausią savo rūšimi bausmę – laisvės atėmimą, mažesnį už sankcijos vidurkį – 9 mėnesius. Bausmes, paskirtas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, subendrino bausmių apėmimo būdu ir šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino su bausme, paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, bei paskyrė subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 25 d. nutartimi nustatytos arešto bausmės dalimi, ir paskyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgė į tai, kad M. J., veikdamas tiesiogine tyčia padarė 4 nusikalstamas veikas, t. y. 2 nesunkius nusikaltimus (BK 182 straipsnio 1 dalis ir 198¹ straipsnio 1 dalis.) ir 2 apysunkius nusikaltimus (BK 214 straipsnio 1 dalis ir 215 straipsnio 1 dalis). Taip pat atsižvelgė į nustatytą M. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, t. y. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, M. J. pripažino iš dalies, todėl šios veikos atžvilgiu jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Taip pat atsižvelgta į dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas, kai teistumas neišnykęs, t. y. būdamas recidyvistas, bei veikdamas bendrininkų grupėje. Įvertino tai, kad M. J. nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas du kartus, o nuosprendžio priėmimo metu – keturis kartus ir tuo metu atliko arešto bausmę, teistumas neišnykęs (3 t., b. l. 28–34); baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (3 t., b. l. 50–53); nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, legalaus pragyvenimo šaltinio neturintis, nevedęs, vaikų nėra. Įvertinęs šias aplinkybes teismas padarė tinkamą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus M. J. laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytas atsižvelgiant į nuosprendyje tiksliai išnagrinėtas ir nurodytas aplinkybes. Šiuo atveju teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjo nurodytos aplinkybės, jog apeliantas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su drauge, turi sūnų, gyvenantį Jungtinėje Karalystėje, kuriam teikia išlaikymą, yra darbingas, nekeičia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl nuteistajam paskirtos bausmės.

9. Taigi, iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam M. J. skirtinai bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, susijusių su bausmės M. J. individualizavimu, vertinimo, tiek parenkant bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tiek ir nustatant konkretų šios bausmės dydį.

10. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas.

11. Apygardos teismo vertinimu, pritartina apylinkės teismo padarytai išvadai, jog šioje byloje nėra pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, kadangi M. J., nors ir atitinka formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, tačiau baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės aiškiai rodo, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šią išvadą pagrindžia tai, kad M. J. skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo teistas keturis kartus, šiuo metu jo atžvilgiu priimti šeši apkaltinamieji nuosprendžiai ir nors pastarieji du neįsiteisėję, tačiau ir po skundžiamu nuosprendžiu išnagrinėtų nusikalstamų veikų jis padarė dar vieną – BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, už kurį Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu jis pripažintas kaltu ir nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Nagrinėjamu atveju jis nusikalto teistumui neišnykus, būdamas recidyvistas, kas buvo pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Ankstesniais teismų sprendimais M. J. skirtos švelnesnės, su terminuotu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės teigiamos įtakos jo nusikalstamam elgesiui neturėjo. Nuteistasis ne kartą baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, nedirba ir neturi nuolatinio darbo. Priešingai apelianto gynėjo teiginiui, kad jo ginamasis savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, pastebėtina, jog M. J. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino, neigė padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, o kaltę, ir tik iš dalies, pripažino bylos nagrinėjimo teisme metu. Nors skundo nagrinėjimo metu jo gynėjas atkreipė dėmesį į pasikeitusį nuteistojo gyvenimo būdą – M. J. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, draugę, užsienyje gyvenantį sūnų, kuriam teikia išlaikymą, tačiau tai patvirtinančių duomenų teismui nepateikta. Be to, skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajam priteistos 1700 Eur turtinės žalos nuteistasis nei iš dalies, nei visiškai neatlygino ir nesusitarė dėl jos atlyginimo. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad netinkamo savo elgesio, jo pavojingumo ir pažeidžiamų vertybių svarbos nuteistasis nevertina kritiškai, paskirtos švelnesnės bausmės jo elgesio teigiama linkme neįtakojo, nebuvo pakankamos sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

12. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam M. J. bausmės rūšį ir dydį, bei netaikydamas nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo instituto, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę, todėl darytina išvada, jog nėra pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį ir M. J. atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą.

Dėl proceso išlaidų

13. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Ši nuostata apeliantui buvo išaiškinta ir 2023 m. gegužės 8 d. nutartimi, kuria jam paskirtas gynėjas. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020).

14. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011).

15. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutartimi M. J. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Vilmantas Poškus. Apeliacinės instancijos teisme gauta 2023 m. gegužės 5 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam M. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 146, 67 Eur išlaidų.

16. Pažymėtina, jog teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis (nuteistasis) neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į jo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią materialinę padėtį. Šiuo atveju M. J. jokių duomenų, patvirtinančių, kad jo finansinė padėtis yra itin bloga nepateikė, priešingai, jis yra jauno, darbingas, rimtų sveikatos problemų, galinčių riboti jo darbinę veiklą, neturi. Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, įvertinus tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas kaip nepagrįstas, į suteiktų paslaugų apimtį, sprendžiama, kad prašoma priteisti išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti suma yra pagrįsta, nėra per didelė, atitinka teisingumo bei protingumo principus, todėl šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš M. J..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. J. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo M. J. valstybės naudai 146,67 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt šešis eurus 67 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.