- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-07
- Bylos Nr.
- A2-411-995/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-38-3-00067-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaida Railienė
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Ieškovas
- G. Š.
- Atsakovas
- A. Š.
Skuodo rajono apylinkės teismo teisėja V. R., sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Loretai Liaučienei, dalyvaujant pareiškėjui A. Š., jo atstovui advokatui Henrikui A. M., Skuodo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Zitai Lenkienei, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinėje byloje pagal ieškovės G. Š. ieškinį atsakovui A. Š., išvadą, teikianti institucija - Skuodo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nustatymo ir materialinio išlaikymo vaikui priteisimo, pareiškėjo (atsakovo) A. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-15-98/2011,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skuodo rajono apylinkės teismas 2011-05-31 civilinėje byloje Nr. 2-15-98/2011 priėmė sprendimą, kuriuo ieškovės G. Š. ieškinį tenkino, nustatė ir pripažino, kad atsakovas A. Š. yra V. Š., gimusio (duomenys neskelbtini) , tėvas, ir V. Š. yra A. Š. sūnus; priteisė iš atsakovo A. Š. periodinę išmoką po 300 litų kas mėnesį sūnaus V. Š. išlaikymui iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pradedant nuo 2008-10-05, tai yra nuo vaiko gimimo dienos; V. Š. lėšų tvarkytoja paskyrė jo mamą ieškovę G. Š..
Šalies argumentai
Atsakovas A. Š. 2015-07-31 kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-15-98/2011, naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms; skirti teismo biologinę ekspertizę dėl tėvystės nustatymo; panaikinti 2011-05-31 Skuodo rajono apylinkės teismo sprendimą šioje civilinėje byloje Nr. 2-15-98/2011. Nurodė, kad jis abejoja, jog yra V. Š., gimusio 2008-10-05 tėvas. 2015 m. birželio mėnesio pabaigoje jo mama A. Š. papasakojo jam, kad 2011 metų gegužės mėn. į jos sodybą Kernų kaime buvo atvažiavę jos dukters (pareiškėjo sesers) J. Š. vyro tėvai O. Š. ir V. Š.. Kartu su jais buvo atvažiavusi ir jų duktė (ieškovė) G. Š.. Ji į gyvenamąjį namą neužėjo, o stovėjo prie automobilio ir buvo ne viena, bet rankomis susikabinusi su kažkokiu jaunuoliu. Bestovinčią kieme G. Š. pamatė pareiškėjo mama, be to, ieškovė jau tuo metu buvo nėščia. Pareiškėjo manymu, šis faktas aiškiai parodo, kad G. Š., kuri artimai draugavo su kažkokiu vaikinu, būdama nėščia, tikriausiai su juo artimai bendravo dar prieš tampant nėščia. Ši esminė aplinkybė pareiškėjui žinoma nebuvo ir negalėjo būti civilinės bylos nagrinėjimo metu. Jei jam mama apie šią aplinkybę būtų papasakojusi tos bylos nagrinėjimo metu, jis tikrai būtų apie tai pasakęs teismui ir būtų prašęs savo motinos būti liudytoja byloje. Pareiškėjas mano, kad nurodytos aplinkybės yra pagrindas atnaujinti procesą byloje. Kadangi naujai paaiškėjusi esminė aplinkybė pareiškėjui tapo žinoma 2015 m. birželio mėnesio pabaigoje, pareiškėjas mano, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 368 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių ir CPK 368 straipsnio 2 dalyje numatytas penkerių metų terminas, skaičiuojamas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (sprendimas priimtas 2011-05-31), prašymui paduoti nėra suėjęs.
Institucija, teikianti išvadą, - Skuodo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, pateikė nuomonę dėl A. Š. prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje. Institucijos nuomone, proceso atnaujinimas nagrinėjamu atveju yra pateisinamas, nes turi būti siekiama nustatyti vaiko tikrąją kilmę. Prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas šioje byloje reikštų, kad, sprendžiant su tėvystės nuginčijamu susijusius klausimus, svarbiausiu laikytinas vaiko interesas žinoti tikrąją savo kilmę. Institucija, teikianti išvadą, neprieštarautų, kad procesas civilinėje byloje būtų atnaujintas.
Suinteresuotas asmuo G. Š. atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, nors teismo šaukimas jai įteiktas tinkamai (b. l. 14) Teismas, išklausęs proceso dalyvių nuomonės, nusprendė klausimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje spręsti nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui G. Š..
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė savo pozicijas prašyme nurodytais motyvais, o Skuodo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė neprieštaravo, kad procesas civilinėje byloje būtų atnaujintas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.
Proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. v. V. ir S. M. prekybos centras, bylos Nr. 3K-7-362/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Antrinis perdirbimas“ VĮ Registrų centro Kauno filialas, bylos Nr. 3K-3-561/2008; ir kt.). Šio civilinio proceso teisės instituto tikslas toks pats kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų.
Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindai teismų turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (bylos Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (bylos Nr. 8564/02); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007).
Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 str. 1 d.); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 str.); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 str. 2 d.) ir kt. Šių normų analizė leidžia padaryti išvadą, kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M.; bylos Nr. 3K-3-303/2007).
Nagrinėjamu atveju prašymą atnaujinti procesą pareiškėjas (atsakovas) grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata. Joje numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visiškai kitas sprendimas. Pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p. nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Pažymėtina, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, bet tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai, t. y. didelis konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumas, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.
Pareiškėjas naujai paaiškėjusia aplinkybe, kaip pagrindą atnaujinti procesą, nurodė, jog 2015 m. birželio mėnesio pabaigoje pareiškėjo mama A. Š. papasakojo jam, kad 2011 metų gegužės mėn. ji mačiusi, kaip suinteresuotas asmuo (ieškovė) G. Š., būdama pastebimai nėščia, artimai bendravo su jam nepažįstamu jaunuoliu. Pareiškėjas taip pat nurodė proceso atnaujinimo motyvus, t. y. su G. Š. artimai bendravo epizodiškai ir trumpą laiką, G. Š. pagimdė vaiką Vytenį daugiau kaip devyniems mėnesiams nuo jų artimo bendravimo pabaigos, po vaiko Vytenio gimimo G. Š. iki šiol nekvietė jo apsilankyti pas ją, pažiūrėti vaiko, bendrauti su juo. Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas taip pat nurodė, kad pareiškėjas visą laiką abejojo dėl savo tėvystės ieškovės G. Š. vaikui, ir neįvertinęs galimų teisinių pasekmių, nes jis nebuvo atstovaujamas kvalifikuoto teisininko, nagrinėjant civilinę bylą paskutiniame teismo posėdyje, įvykusiame 2011-05-31, sutiko su ieškovės G. Š. ieškiniu ir pripažino, kad yra vaiko tėvas, tačiau posėdyje taip pat pasakęs, kad sutinkąs su ieškiniu tik dabar, bet vėliau galimai kreipsis dėl tėvystės nuginčijimo. Iki šiol pareiškėjas nei su ieškove, nei su vaiku nebendrauja, nepalaiko jokių artimų ryšių, jis tik moka išlaikymą vaikui.
Įvertinus pareiškėjo (atsakovas) nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kurios atsakovui nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Civilinėje byloje Nr. 2-15-98/2011, esančiame atsakovo atsiliepime į ieškovės pareikštą ieškinį, pažymėta, kad ieškovės ir atsakovo susitikimų metu, ieškovė G. Š. turėjo draugą, vardu Vitalijus, kuris gyvena Mosėdyje (b. l. 11). Be to, civilinėje byloje esančiu 2010-12-28 teismo posėdžio protokolu nustatyta, kad atsakovas, duodamas paaiškinimus teismui, teigė, turintis įtarimų, kad ieškovė galėjo Norvegijoje pastoti nuo ko nors kito. Ieškovė, grįžusi minėjo, kad Norvegijoje buvo susitikus pažįstamus iš Mosėdžio kaimo, kad tie vaikinai jai siūlė su jais santykiauti, tačiau ji atsisakiusi tai daryti (b. l. 79).
Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusias esmines bylos aplinkybes, yra reikalavimas, kad tokios aplinkybės būtų egzistavusios bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokioms aplinkybėms, svarbu, kad jos ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šiomis aplinkybėmis prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai.
Byloje esantys duomenys ir aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad pareiškėjui jau tuomet buvo žinomos aplinkybės apie tai, kad jis ieškovei tuo metu, kai jie susitikinėjo, buvo ne vienintelis vyras, dar ir be jo, ieškovė turėjo draugą, todėl apie tai, jog jis galimai nėra vaiko V. Š. biologinis tėvas, jam buvo žinoma jau civilinės bylos Nr. 2-15-98/2011 nagrinėjimo metu. Byloje yra duomenis, apie tai, kad pareiškėjas visą laiką nuo pat V. Š. gimimo abejojo dėl savo tėvystės šiam vaikui, nagrinėjant civilinę bylą paskutiniame teismo posėdyje, įvykusiame 2011-05-31, pareiškėjas pasakė, kad sutinkąs su ieškiniu tik dabar, bet vėliau galimai kreipsis dėl tėvystės nuginčijimo. Taigi, ir nors pareiškėjas tėvystės nustatymo bylos nagrinėjimo metu turėjo pagrįstų abejonių dėl savo tėvystės, tačiau įstatymo nustatyta tvarka tokių abejonių nepašalino, sutiko su ieškovės ieškiniu, pripažino esąs vaiko tėvu ir prisiėmė prievolę teikti nepilnamečiui V. Š. išlaikymą iki jo pilnametystės.
Teismas taip pat atsižvelgia į pareiškėjo mamos liudytojos A. Š. paaiškinimus, kuri teismo posėdžio metu parodė, kad 2011 metų gegužės mėn. į jos sodybą Kernų kaime buvo atvažiavę jos dukters (pareiškėjo sesers) J. Š. vyro tėvai O. Š. ir V. Š.. Kartu su jais buvo atvažiavusi ir jų duktė (ieškovė) G. Š.. Ji į gyvenamąjį namą neužėjo, o stovėjo prie automobilio ir buvo ne viena, ir rankomis susikabinusi su kažkokiu jai nepažįstamu jaunuoliu, ieškovė jau tuo metu buvo nėščia. Žinojo, kad vyksta teisminis procesas dėl tėvystės nustatymo, t. y., kad ieškovė G. Š. siekia, kad jos vaiko Vytenio tėvu būtų pripažintas jos sūnus, tačiau apie tai, kad matė nėščią G. Š. susikabinusią su kitu jaunuoliu, sūnui nepasakė, nes nekreipė į tai dėmesio, o po to šį įvykį pamiršusi. Su ieškovės G. Š. tėvais nebendrauja, sūnaus vaiko nėra mačiusi.
Teismo vertinimu, liudytojos A. Š. nurodytos aplinkybės apie tai, kad ji pamiršusi papasakoti sūnui apie tai, kad ji 2011 m. mačiusi G. Š., susikabinusią su kitu jaunuoliu, ir papasakojusi tik 2015 m. birželio mėn. apie tai savo sūnui, vertintinos kritiškai, nes teismo neįtikina tai, kad ji, būdama pareiškėjui labai artimas žmogus, mama, ir, kaip pati teigė teismo posėdyje, esant tarp jų geriems santykiams, žinodama apie vykstantį teismo procesą dėl tėvystės nustatymo ir nepilnamečiui vaikui išlaikymo priteisimo, kuriame atsakovu yra jos sūnus, nepapasakojo savo sūnui tokių svarbių ir reikšmingų jam aplinkybių.
Be to, pažymėtina, kad civilinėje byloje, kurios atnaujinimo siekia pareiškėjas, teismo biologinė ekspertizė buvo paskirta net tris kartus, ir du kartus pareiškėjas (atsakovas) nenuvyko į laboratoriją atlikti DNR tyrimų ekspertizės, nors teismo posėdžio metu tiek ieškovė, tiek ir atsakovas prašėsi teismo paskirti biologinę ekspertizę. Be to, atkreiptinas dėmesys, į tai, kad 2011-05-19 teismo nutartimi, atsakovui A. Š. dėl jo neatsakingo elgesio, t. y. be svarbių priežasčių neatvykus į teismo posėdį, taip vilkinant bylos nagrinėjimą, paskirta 500 litų bauda ir atvesdinimas (b. l. 116). Taigi, pats pareiškėjas, abejodamas savo tėvystės tikrumu, elgėsi itin neatsakingai, nerūpestingumai ir neapdairiai, nors turėjo visą eilę jam teismo suteiktų galimybių civilinės bylos nagrinėjimo metu išsklaidyti savo abejones dėl tėvystės tikrumo, tačiau šiomis galimybėmis nepasinaudojo.
Teismas taip pat sprendžia, kad procesas civilinėje byloje Nr. 2-15-98/2011 negali būti atnaujinamas ne tik dėl to, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo proceso atnaujinimui, bet ir dėl to, kad pareiškėjas praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą procesui atnaujinti ir teismas neturi pagrindo praleistą terminą atnaujinti. Siekiant užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įstatyme nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti paduodamas neterminuotai. Įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas yra optimalus ir pakankamas, kad suinteresuotas asmuo imtųsi iniciatyvos, t. y. įstatymo nustatytų procesinių priemonių, siekdamas apginti savo pažeistas ar ginčijamas teisės ir teisėtus interesus, taip pat prireikus šiuo klausimu gauti tinkamą teisinę pagalbą. Nurodytas terminas nėra naikinamasis, t. y. toks, kuriam pasibaigus baigtųsi ir teisė pateikti prašymą atnaujinti procesą. Tai reiškia, kad šiame procese taip pat gali būti taikomas procesinių terminų atnaujinimo institutas (CPK 78 str.). Pareiškėjui dėl svarbios priežasties praleistas prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas gali būti atnaujintas. Pareiškėjas A. Š. nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad jis dėl objektyvių svarbių priežasčių praleido šį terminą, nenurodė teismui kitų svarbių priežasčių, trukdžiusių jam laiku kreiptis dėl proceso atnaujinimo, atsižvelgiant į tai, kad terminas praleistas beveik ketverius metus. Byloje esančių rašytinių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas nesielgė apdairiai ir atidžiai, kad pats tinkamai gintų savo, jo manymu, pažeistas teises. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad jis dėl objektyvių svarbių priežasčių praleido šį terminą, nenurodė teismui kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias jam laiku kreiptis dėl proceso atnaujinimo, atsižvelgiant į tai, kad terminas praleistas nuo 2011-07-01 (teismo sprendimo įsiteisėjimo diena), t. y. terminas praleistas ketverius metus. Pareiškėjas jau nuo 2008-10-05, tai yra nuo vaiko V. Š. gimimo dienos, turėdamas pagrįstų abejonių dėl savo tėvystės V. Š. atžvilgiu, jokių veiksmų nesiėmė, kaip minėta, nagrinėjant Skuodo rajono apylinkės teisme civilinę bylą Nr. 2-15-98/2011, pripažino esąs vaiko tėvu, sutiko su jam priteistu materialiniu išlaikymu vaikui, apeliacine teise apskųsti teismo sprendimą nepasinaudojo, ir jokių svarbių priežasčių, kurios lėmė, kad per įstatyme nustatytą terminą jis negalėjo atlikti proceso atnaujinimo veiksmų, teismui nenurodė, todėl terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti neatnaujintinas. Dėl pareiškėjo advokato argumento apie tai, kad pareiškėjas civilinės bylos nagrinėjimo metu neturėjo kvalifikuotos teisinės pagalbos, ir dėl to, sutikęs su ieškovės ieškiniu, pasakytina, jog tiek parengiamojo, tiek ir teismo posėdžių metu pareiškėjui buvo išaiškintos procesinės teisės normos, įskaitant ir jo teisę turėti atstovą byloje, tačiau, kaip matyti iš civilinės bylos Nr. 2-15-98/2011 medžiagos, pareiškėjas tokia teise nepasinaudojo, nepasirinko savo atstovo, nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo.
Kiti pareiškėjo prašyme, bei teismo posėdyje išdėstyti argumentai proceso atnaujinimo klausimo išsprendimui teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Teismas, išanalizavęs pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą, ištyręs ir įvertinęs su proceso atnaujinimu susijusius įrodymus, sprendžia, kad pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių naujai paaiškėjusių aplinkybių, dėl kurių būtų galimas proceso atnaujinimas, be to, pareiškėjas praleido CPK 368 straipsnyje numatytą trijų mėnesių terminą procesui atnaujinti, todėl pareiškėjo A. Š. prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas ir procesą civilinėje byloje Nr. 2-15-98/2011 atsisakytina atnaujinti (CPK 366 str.1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 368 straipsniu, 370 straipsniu, 290 straipsniu, 291 straipsniu, teismas
nutaria:
atmesti pareiškėjo A. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Skuodo rajono apylinkės teismą.