- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-03
- Bylos Nr.
- e2A-2723-910/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12853-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė, Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- R. D.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Handelshus“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Handelshus“ dėl neturtinės žalos atlyginimo išieškojimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas, nesutikdamas su Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus Darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-5802 (toliau – Sprendimas), kuriuo iš dalies patenkintas UAB „Handelshus“ prašymas ir iš ieškovo atsakovei nutarta išieškoti 5 000 Eur neturtinės žalos regreso tvarka, prašė buvusio darbdavio regresinį reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Šalies argumentai
2. Ieškovas nurodė, kad, būdamas UAB „Pontem“ (dabar – UAB „Handelshus“) darbuotojas ir vairuodamas darbdaviui priklausantį automobilį, 2015 m. lapkričio 3 d. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta G. B. sveikata. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-381-990/2018 ieškovas pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1119-807/2020 iš dalies patenkino nuketėjusiojo G. B. ieškinį ir priteisė jam iš atsakovės 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovė pateikė Darbo ginčų komisijai regresinį reikalavimą dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo išieškojimo iš ieškovo.
3. Ieškovo teigimu, atsakovė nukentėjusiajam žalą atlygino ne kaip darbdavė, bet kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja pagal CK 6.270 straipsnį. Dėl to atsakovė, kaip darbdavė, neturi regreso teisės į buvusį darbuotoją. Atsakovė, gavusi informaciją apie darbo metu jai priklausiusia transporto priemone įvykdytą nusikalstamą veiką, neatliko jokio vidinio tyrimo dėl darbo drausmės pažeidimo, neapklausė ieškovo. Be to, pagal teismų praktiką ieškovo, kaip darbuotojo, atsakomybė neturėtų viršyti trijų jo vidutinio darbo užmokesčio, mokėto iki 2015 m. lapkričio 3 d., dydžių (atskaičius mokesčius).
4. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti ir iš ieškovo atsakovei priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
5. Nurodė, kad, įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimui, atsakovė atlygino nukentėjusiam dėl eismo įvykio G. B. priteistą žalą. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 151 straipsnio nuostatos numato darbo sutarties šalies pareigą atlyginti darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą žalą. Ieškovo kaltė ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos nustatytos įsiteisėjusiais nuosprendžiu ir sprendimu. Atsakovė neatliko jokio tyrimo dėl darbo drausmės pažeidimo, nes pats ieškovas nuslėpė nuo darbdavio eismo įvykį. Atsakovė apie eismo įvykį sužinojo tik 2019 m. birželio 18 d., kai nukentėjusiojo atstovas pateikė atsakovei pretenziją dėl žalos atlyginimo. Tuo metu darbo santykiai su ieškovu jau buvo nutrūkę.