Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-330-812/2024 pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei A. A. dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini), uždaroji akcinė bendrovė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ADB „Gjensidige“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės A. A. 1 181,40 Eur žalos atlyginimą, 26,70 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad ji ir draudėjas D. V. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, pagal kurią laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 7 d. iki 2024 m. sausio 6 d. buvo apdraustas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), šis turtas buvo užlietas 2023 m. vasario 11 d. Užliejimas įvyko iš viršutinio buto, esančio (duomenys neskelbtini), trūkus šiame bute esančiam radiatoriui. Ieškovė 2023 m. vasario 11 d. įvykį pripažino draudžiamuoju ir dėl užliejimo išmokėjo 1 181,40 Eur žalos atlyginimo. Dėl užliejimo metu padarytos žalos turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), yra atsakinga atsakovė, kuri yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Vien tai, kad radiatoriai priskiriami bendrojo naudojimo inžinerinei sistemai, neatleidžia atsakovės nuo pareigos juos tinkamai prižiūrėti ir laiku informuoti namo administratorių apie kilusias eksploatacines problemas. Dėl aptartų aplinkybių, atsakomybė už žalą, padarytą trūkus atsakovės bute esančiam radiatoriui, tenka ne namo administratoriui, o radiatorių turėjusiai tinkamai prižiūrėti atsakovei. Dėl to, ieškovė, išmokėjusi draudimo išmokas (atlyginusi žalą), įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą. Atsakovė žalos geria valia neatlygino. Atsakovės prievolė yra piniginio pobūdžio, pareikalavus atlyginti žalą, jos neatlygino, todėl turi pareigą mokėti palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Dėl to ieškovė prašė taip pat priteisti iš atsakovės 26,70 Eur kompensacinių palūkanų (1 181,40 Eur x 0,05 / 365 x 165 d.), skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę dienos 2023 m. kovo 26 d. (2023 m. kovo 8 d. + 18 d. nuo pranešimo atsakovei išsiuntimo) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos 2023 m. rugsėjo 6 d.

3. Atsakovė A. A. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. 2023 m. vasario 12 d. atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nakties metu, apie 23:00 val., savaime trūko bute esantis šildymo sistemos radiatorius. Atsakovė vandens nuotėkį iš radiatoriaus pastebėjo iš karto ir apie įvykusią avariją nedelsdama pranešė avarinei tarnybai. Laukiant avarinės tarnybos atsakovė kartu su kaimynais kibirais ir indais sėmė vandenį ir taip siekė sumažinti vandens nuotėkį į butą. Avarinė tarnyba atvyko po maždaug 1,5 val. Atvykus avarinei tarnybai, vandens nuotėkis iš radiatoriaus netrukus buvo sustabdytas. Trūkusį radiatorių atjungė nuo šildymo sistemos ir iš buto išsivežė avarinės tarnybos darbuotojai. Nei atsakovė, nei kiti namo gyventojai neturėjo jokios galimybės sustabdyti vandens nuotėkį, kadangi neturi jokio fizinio priėjimo prie šildymo sistemos sklendžių ir nieko apie tai nežino. 2023 m. kovo 8 d. atsakovė gavo ieškovo pretenziją dėl žalos atlyginimo. Atsakovė nesutiko su ieškovės pretenzijoje nurodytu reikalavimu, kadangi atsakovė nėra susijusi su šildymo sistemos neatskiriamos dalies, t. y. radiatoriaus, savaiminiu trūkimu ir negali būti laikoma asmeniu, atsakingu už kilusią žalą. Atsakovė nurodė, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), techninę priežiūrą, įskaitant ir namo šildymo sistemos priežiūrą, išimtinai vykdo tik namo administratorė (duomenys neskelbtini), UAB. Atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių būtų atsiradusi žala ieškovės apdraustam turtui. Atsakovė, įsigijusi nuosavybės teise butą, jame nepakeitė, nemodifikavo, neardė ar jokiais kitais veiksmais nepaveikė ir negalėjo paveikti šildymo sistemos neatskiriamos dalies – radiatoriaus, todėl neturi ir negali būti laikoma atsakinga už kilusią turtinę žalą. (duomenys neskelbtini), UAB, 2023 m. balandžio 25 d. rašte klaidingai nurodoma, jog nustatytas kaltininkas yra atsakovė. Ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, nors turi pareigą tai įrodyti, todėl atsakovei nekyla civilinė atsakomybė bei prievolė atlyginti žalą. Nors šildymo sistemos dalis – radiatorius, yra bendras turtas, tačiau atsakovei klaidingai kildinama menama pareiga tinkamai prižiūrėti šį inžinerinį įrenginį, nedalomos šildymo sistemos dalį. Ieškovė nenurodo kokiu teisiniu pagrindu atsakovei kildinama tokia pareiga ir kaip atsakovė privalėjo prižiūrėti inžinerinės sistemos neatskiriamą dalį – radiatorių. Už šildymo techninių įrenginių, tame tarpe ir šildymo sistemos priežiūrą, atsako namo administratorė (duomenys neskelbtini), UAB, kuris atlieka šildymo sistemos bandymus ir kita. Pastato šildymo sistema yra sudėtingas techninis įrengimas. Atsakovė nėra savavališkai keitusi jos bute esančių radiatorių, nėra atliktas joks neleistinas, savavališkas bute esančių šildymo sistemų pakeitimas ar remontas. Atsakovė neturi specialiųjų žinių, reikalingų inžinerinių šildymo sistemų priežiūrai. Tuo metu kai įvyko šildymo radiatoriaus gedimas, atsakovė nedelsdama informavo tarnybas apie kilusią avariją. Jokių kitų požymių, jog radiatorius būtų netinkamas naudoti atsakovė nepastebėjo ir negalėjo pastebėti. Namo administratorė rašte nurodė, jog bendro naudojimo objektų defektų nenustatyta, kas patvirtina, jog jokių atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo nebuvo, todėl atsakovė neturi atsakyti už dėl trūkusio radiatoriaus atsiradusius padarinius.

4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini), UAB, su ieškiniu sutiko ir nurodė, kad žala atsirado dėl atsakovės veiksmų / neveikimo. Namo administratorė veikia kaip daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratorius ir teikia administravimo paslaugas namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Vykdydamas jam pavestas funkcijas administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą. Techninės priežiūros paslaugas daugiabučiam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), pagal 2017 m. sausio 2 d. techninės priežiūros sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su namo administratoriumi teikia (duomenys neskelbtini) meistrai, UAB. Remiantis Pastatų ūkio valdymo sistemos duomenimis, 2023 m. vasario 12d. gautas buto Nr. 2 gyventojo pranešimas, jog bute Nr. 8 trūko radiatorius. Atvykusi avarinė tarnyba nustatė, jog bute Nr. 8 trūkus radiatoriui įvyko apliejimas. Lokalizuojant avariją buvo numontuotas trūkęs radiatorius ir užžiedintas stovas. Bute esantis radiatorius yra ypatingas pastato bendrojo naudojimo šildymo sistemos objektas, kadangi jis tenkina tik to buto, kuriame jis yra įrengtas, savininko poreikius, be to, radiatoriumi bute turi galimybę naudotis ir valdyti tik to buto, kuriame jis yra įrengtas, savininkas. Už bute esančių radiatorių priežiūrą nei administratorius, nei techninis / šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas nėra atsakingi, už bute esančių radiatorių priežiūrą atsako to buto savininkas. Radiatorių priežiūra ir kontrolė nėra priskiriama prie būtiniausių, periodiškai atliekamų darbų. Kiaurų radiatorių butuose nuėmimas, aklių arba šilumnešio cirkuliacijos jungčių įrengimas, vietoje nuimto radiatoriaus (radiatorius ar vonios šildytuvus turi parūpinti butų savininkai), priskiriami prie darbų, atliekamų pagal poreikį, t. y. gavus gyventojo kreipimąsi. Namo administratorius rūpinasi namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės nuolatine priežiūra, o butų ir kitų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose esančią ir jiems nuosavybės teise priklausančią inžinierinę įrangą pareigą prižiūrėti turi patys savininkai. Užliejimo šaltinis – radiatorius, kuris yra atsakovei priklausančiame bute, yra gyventojo asmeninė nuosavybė. Atsakovė privalėjo tinkamai prižiūrėti ir rūpintis, kad jos bute esančio radiatoriaus būklė būtų tvarkinga, nekeltų pavojaus kitų asmenų valdomam turtui, ko šiuo atveju nepadarė. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad būtent iš jai priklausančio radiatoriaus išsiliejus vandeniui buvo padaryta žala. Tikėtina, buto užpylimo priežastimi šiuo atveju galėjo būti savininko pareigų, susijusių su tinkama bute esančių objektų priežiūra, nevykdymas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad buto užpylimo priežastimi buvo ne pačios šildymo sistemos avarija, o trūkęs radiatorius, esantis atsakovei priklausančiame bute. Vandens pratekėjimas įvyko buto savininkės inžinerinėje sistemoje, kuri susijusi tik su to konkretaus buto įrangos funkcionavimu. Teismuose yra suformuota praktika, jog už bute esančių centrinio šildymo vamzdžių, taip pat radiatorių tvarkingumą yra atsakingi tik to buto savininkai, kurie, sutrūkus vamzdžiams, patys turi prisiimti kylančias pasekmes. Iš byloje pateiktos informacijos matyti, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp ieškovės draudėjui atsiradusios žalos ir atsakovės neteisėtų veikimo, t. y. atsakovės nesugebėjimo tinkamai prižiūrėti šildymo sistemos įrenginių būklę jai priklausančiame bute, naudotis turtu taip, kad nebūtų padaryta žala kitiems asmenims. Atsakovė, būdama buto savininke, privalėjo elgtis pagal tam tikrą atidumo, apdairumo ir rūpestingumo laipsnį, t. y. domėtis jai priklausančio buto ir jame esančių inžinierinių tinklų, santechnikos įrenginių priežiūra, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, tačiau šios įstatyme įtvirtintos pareigos tinkamai neįgyvendino, todėl žemiau esantis butas Nr. 2 buvo aplietas dėl atsakovės kaltės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2024 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį patenkinto visiškai: iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 1 181,40 Eur žalos atlyginimo, 26,70 Eur palūkanų, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (1 208,10 Eur) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos 2023 m. rugsėjo 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 474,70 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas nustatė, kad 2023 m. sausio 7 d. ieškovė ADB „Gjensidige“ ir draudėjas D. V. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, pagal kurią laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 7 d. iki 2024 m. sausio 6 d. buvo apdraustas turtas, esantis (duomenys neskelbtini). 2023 m. vasario 11 d., 23 val. įvyko įvykis, kurio metu buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Užliejimo šaltinis – atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas, (duomenys neskelbtini), kuriame trūko radiatorius. Ginčo dėl šios aplinkybės nėra. Ieškovė 2023 m. vasario 11 d. įvykį pripažino draudžiamuoju, atliko žalos sureguliavimą ir dėl užliejimo išmokėjo 1 181,40 Eur žalos atlyginimo. Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, įgijo reikalavimo teisę dėl išmokėtos sumos priteisimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

7. Teismas nurodė, kad ieškovė žalos dydį apskaičiavo remdamasi 2023 m. vasario 14 d. atliktu turto apžiūros aktu (Nr. (duomenys neskelbtini)), fotonuotraukomis. Iš pranešimo apie įvykį, akto duomenų nustatyta, kad draudėjas kreipėsi į ieškovę dėl įvykio. Apžiūrint buto patalpas buvo nustatyta, kad vanduo apgadino apdrausto buto koridoriaus ir dviejų kambarių lubas, sienas, langų angokraščius, televizoriaus pultelį. Ieškovė apskaičiavo atlygintinos žalos dydį 1 271,40 Eur, ir, atėmusi 90 Eur išskaitą, 2023 m. kovo 8 d. išmokėjo draudikui 1 181,40 Eur draudimo išmoką patirtai žalai kompensuoti. Atsakovė nustatyto žalos dydžio neginčijo, įrodymų, paneigiančių žalos dydį, neteikė. Nustatytų aplinkybių ir ištirtų įrodymų visuma sudarė pagrindą daryti išvadą, kad ieškovės reikalaujamas priteisti žalos atlyginimo dydis 1 181,40 Eur yra pagrįstas ir įrodytas.

8. Teismas taip pat nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 16 d. įsakymo Nr. A-3359 pagrindu trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini), UAB, veikia kaip daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė ir teikia administravimo paslaugas namui. Techninės priežiūros paslaugas ginčo daugiabučiam namui, pagal 2017 m. sausio 2 d. techninės priežiūros sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su namo administratoriumi, teikia (duomenys neskelbtini) meistrai, UAB. Teismas nustatė, kad butas atsakovei priklauso nuosavybės teise pagal 1998 m. balandžio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Pastatų ūkio valdymo sistemos duomenimis, 2023 m. vasario 12 d. buvo gautas buto Nr. 2 gyventojo pranešimas, jog bute Nr. 8 trūko radiatorius. Atvykusi avarinė tarnyba nustatė, jog bute Nr. 8 trūko radiatorius (buto atsakomybės ribos). Lokalizuojant avariją buvo numontuotas trūkęs radiatorius ir užžiedintas stovas. Bendro naudojimo objektų defektų nenustatyta. Pastebėtina, kad apie įvykį pranešė ne atsakovė, nors taip teigė, tačiau nukentėjęs nuo apipylimo asmuo.

29. Teismas laikė, kad žala kilo dėl bendrojo naudojimo objekto defekto – radiatoriaus trūkimo, tačiau įrenginys buvo atsakovei priklausančiame bute. Atsakovė byloje nepateikė įrodymų, kad įsigijusi butą nuosavybės teise prižiūrėjo jos bute esančius inžinerinius įrenginius, taip pat neįrodinėjo, kad jos bute esantis radiatorius buvo avarinės būklės, kad ji kreipėsi į namo administratorių ar techninį prižiūrėtoją dėl buto radiatorių patikrinimo, pakeitimo tuo atveju jei pati neturi pakankamai žinių ir supratimo būklei įvertinti, tačiau tai padaryta nebuvo. Nustatytos byloje aplinkybės, be kita ko, ir atsakovės teiginiai, kad buto radiatoriai nebuvo keisti jai butą valdant nuosavybės teise daugiau kaip dvidešimt metų, patvirtino, kad atsakovė nesirūpino jos bute esančiais inžineriniais įrenginiais. Nėra abejonės, kad įvykio metu trūkęs radiatorius buvo avarinės būklės arba jam buvo padarytas koks nors išorinis poveikis, priešingu atveju įvykis nebūtų įvykęs. Faktas, kad radiatoriai pagal teisinį reglamentavimą yra priskiriami bendrojo naudojimo inžinerinei sistemai, neatleidžia atsakovės nuo pareigos juos tinkamai prižiūrėti ir laiku informuoti namo administratorių apie kilusias eksploatacines problemas, o už šio įrenginio būklės nepriežiūrą atsakomybė tenka atsakovei, kaip buto savininkei.

30. Teismas pripažino, kad A. A. yra tinkama atsakovė byloje. Namo administratorės atsakomybės dėl šioje byloje kilusios žalos atlyginimo pagrindų nenustatyta. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė nesugebėjimu naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, jo nepriežiūra. Tarp atsakovės neveikimo ir kilusios žalos yra priežastinis ryšys.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu atsakovė A. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Bute esančio radiatoriaus priežiūra yra ne tik atsakovės, bet ir namo administratoriaus bendroji atsakomybė. Atsakovės pareiga tinkamai prižiūrėti bute esančius šildymo prietaisus nėra absoliuti ir vienasmenė. Byloje nenustatyta, kad atsakovė buvo supažindinta su kokia nors tvarka, kaip ir kokiu būdu reikia prižiūrėti šildymo įrenginius, kiek laiko tam skirti, kokiu periodiškumu kreiptis į namo administratorių ir t.t. Pati sąvoka „pareiga“ reiškia tik subjektyvią asmens jaučiamą būtinybę pasielgti, imtis veiksmų, paskatinti kitus veikti arba susilaikyti bei sulaikyti nuo to kitus, jeigu pareiga nekildinama iš aiškiai apibrėžtos ar visuotinai priimtinos tvarkos ar atitinkamų taisyklių. Pažymėtina, kad administratorius niekada atsakovės nesupažindino, nepateikė jokių rekomendacijų ar taisyklių, kaip reikėtų jai tinkamai prižiūrėti radiatorių.

1.2. Atsakovės būste trūkęs radiatorius nebuvo pažeistas, avarinės būklės, kitaip paveiktas ar sugadintas. Avarinės tarnybos specialistai, kurie turi specialias technines žinias, įgūdžius ir kompetenciją, patvirtino, jog jokių išorinių defektų nėra nustatyta (korozija, mechaniniai pažeidimai, nuotėkio lokacijos vietos, nesandarumas), kas aiškiai pagrindžia atsakovės išdėstytą poziciją, jog ji nieko nežinojo ir negalėjo žinoti apie jos bute esančio radiatoriaus būklę. Atsakovė nematė ir negalėjo matyti jokių požymių, jog radiatorius buvo netinkamas eksploatuoti ar jo eksploatavimas gali sukelti vienus ar kitus neigiamus padarinius, todėl jai ir nekilo joks poreikis informuoti administratorių dėl jai nežinomo radiatoriaus defekto ar būtinos jo patikros. Būtent namo administratoriui kyla pareiga informuoti gyventojus ar pateikti jiems rekomendacijas apie jo administruojamo pastato techninių inžinerinių sistemų (šildymo sistemos) rizikos šaltinius, nes šildymo sistema yra vientisa inžinerinė sistema. Administratoriui, kaip specialia ūkine ir komercine veikla besiverčiančiam ir reikiamą kompetenciją turinčiam juridiniam subjektui, o ne paprastam gyventojui, turėjo būti taikomi aukštesni rūpestingumo reikalavimai.

1.3. Atsakovė sąžiningai ir pareigingai apmokėdavo administratoriaus pateiktas sąskaitas, kuriose nedviprasmiškai nurodomas įkainis už „šildymo sistemos techninę priežiūrą“, taip nepaliekant jai jokių abejonių, jog šildymo sistema yra administratoriaus prižiūrima tinkamai ir profesionaliai. Administratorius netinkamai atliko savo pareigas, nes neinformavo, nesupažindino ir nepateikė rekomendacijų dėl radiatoriaus priežiūros tvarkos ir atsakomybių.

1.4. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi prielaidomis, jog atsakovė tinkamai neatliko savo pareigų, bet neatsižvelgė ir nevertino visų bylos aplinkybių dėl atsakovės veiksmų iškart įvykus įvykiui. Atsakovė dėjo visas įmanomas pastangas vos tik pastebėjo vandens nuotėkį. Avarijos metu atsakovė kartu su kaimynais bendromis jėgomis atliko visas jiems numatytas pareigas. Administratorius nėra supažindinęs gyventojų kaip elgtis avarijos metu, kur galima užsukti sklendes vandens nuotėkio atveju, nesirūpino ir netikrino ar iki šildymo įrenginių įrengtos funkcionuojančios sklendės (administratoriaus teigimu jo atsakomybės ribos). Atsakovė savo pareigą prižiūrėti ir laiku informuoti namo administratorių apie kilusias eksploatacines problemas atliko tinkamai – kai tik kilo eksploatacinė problema – avarija, iš karto ir nedelsiant buvo informuota avarinė tarnyba ir imtasi visų aukščiau išvardintų veiksmų. Teismas nevertino, kokiu būdu buvo pranešta avarinei tarnybai, neapklausė liudytojų, nevertino telefono skambučių išklotinių ir tą faktą, jog pirmas apie avariją pranešė nukentėjęs asmuo, traktavo kaip atsakovės pareigų tariamą neatlikimą.

1.5. Pirmosios instancijos teismas net nenurodė iš kur kildinama pareiga, daugiau kaip 20 metų valdant nuosavybės teise turtą, kreiptis dėl bute esančių vientisos sistemos įrenginių patikrinimo į namo administratorių. Pats teismas nurodė, kad tokia pareiga kyla „pagal poreikį ar būtinybę“, t. y. pastebėjus ar įtarus galimus šildymo sistemos defektus, tačiau nenurodo iš kur kildinama pareiga pagal turto valdymo laikotarpį. Tačiau galima teigti, kad tokia pareiga būsto valdytojui atsiranda tik pastebėjus ar įtarus įrenginio defektą, netinkamą veikimą ar kitus veiksnius, dėl kurių atsiranda „poreikis“ ar „būtinybė“. Šiuo atveju tokio „poreikio ar būtinybės“ nebuvo ir negalėjo būti, nes avarinė tarnyba nenustatė jokių iki avarijos buvusių sistemos defektų.

1.6. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimta nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2005. Šios bylos atveju šildymo sistema tinkamai neveikė, šalys apie tai puikiai žinojo, tačiau nieko nedarė ir nesiėmė jokių būtinų veiksmų (neveikimas). Priešingai nei nustatyta minėtoje byloje, atsakovės atveju namo šildymo sistema savo funkciją atliko, radiatoriai šilo, nebuvo jokių vandens nutekėjimų ar kitokių defektų, apie kuriuos atsakovė būtų žinojusi. Atsakovė šiuo atveju nesielgė aplaidžiai ar netinkamai, ji nenumatė ir negalėjo numatyti apie galimą šildymo sistemos defektą, nes jokių objektyvių požymių tam nebuvo, todėl ir nesikreipė į namo administratorių dėl įrenginių patikrinimo. Namo administratorius, žinodamas, jog šildymo sistema gali būti pasenusi, prieš atlikdamas šildymo sistemos bandymus, turi numatyti galimas pasekmes ir apie tai nedelsdamas informuoti gyventojus arba pateikti rekomendacijas dėl šildymo sistemos įrenginių priežiūros. Tačiau tai nebuvo padaryta, o teismas į tai nesigilino ir tiesiog perkėlė visas šildymo sistemos administratoriui tenkančias pareigas paprastam gyventojui – atsakovei. Atsakovė jokių jai žinomų būsto savininko pareigų prižiūrėti radiatorių nepažeidė, nieko nežinojo apie galimai avarinę radiatoriaus būklę ir jokio neleistino poveikio, dėl kurio įvyko avarija, radiatoriui nepadarė, o teismas visiškai nepagrįstai, be jokių byloje esančių įrodymų pripažino atsakovę atlikus neteisėtus veiksmus.

1.7. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vadovavosi išvada, jog atsakovė netinkamai prižiūrėjo šildymo sistemos įrenginį – radiatorių. Teismas nesivadovavo savo paties suformuotu teiginiu, jog šildymo sistema yra vienas nedalomas įrenginys, už kurio priežiūrą atsako administratorius, o radiatoriumi naudotis ir jį prižiūrėti atsakingai privalo buto savininkas šiuo atveju atsakovė. Atsakovė savo pareigas atliko (akte nenustatyti jokie defektai ar išorinis poveikis radiatoriui) ir vos tik pastebėjusi vandens nuotėkį (nedelsiant ir iškarto) ėmėsi veiksmų, t. y. tinkamai prižiūrėjo radiatorių ir laiku pastebėjo gedimą. Teisės aktuose taip pat nėra įtvirtinta savininko pareiga pranešti administratoriui apie radiatoriaus apžiūrą ar inspektavimą jei tam nėra poreikio, neįvardintas periodiškumas. Priešingai, administratorius pakeičia tik trūkusius radiatorius, priima jų keitimo darbus, suderinęs su projektu. Būtent administratorius atsakingas už vientisos šildymo sistemos priežiūrą.

1.8. Administratorius, žinodamas ar galėdamas žinoti apie tikėtinus šildymo sistemos defektus, įvertinęs sistemos elementų amžių ar techninę būklę, turėjo pateikti rekomendacijas gyventojams. Už šildymo sistemos priežiūrą atsako administratorius, o už šildymo sistemos įrenginio – radiatoriaus, defekto pastebėjimą atsako gyventojas. Tačiau vien tai, jog radiatoriaus savininkas nenumatė šildymo sistemos defekto (nes tam nebuvo požymių), neatleidžia nuo atsakomybės administratoriaus tinkamai ir atsakingai prižiūrėti visą šildymo sistemą.

1.9. Pirmosios instancijos teismas netinkamai konstatavo, jog yra nustatytos visos būtinos atsakovei taikyti civilinės atsakomybės sąlygos: žala, neteisėti atsakovės veiksmai ir priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, nepagrįstai ir neteisėtai pripažinta, kad atsakovės veiksmai yra neteisėti, byloje nenustačius jokio realaus pavojingo, gadinančio turtą poveikio iš jos valdomų patalpų, nesivadovauta byloje esančiais objektyviais įrodymais, o tik prielaidomis, iš kurių visiškai nepagrįstai kildino „neabejotiną“ atsakovės kaltę.

10. Ieškovė ADB „Gjensidige“ pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Dėl ieškovo draudėjo buto apliejimo yra atsakinga atsakovė. Kitų užliejimo šaltinių įvykio tyrimo metu nebuvo nustatyta. Bute esantis radiatorius yra ypatingas pastato bendrojo naudojimo šildymo sistemos objektas, kadangi jis tenkina tik to buto, kuriame jis yra įrengtas, savininko poreikius, be to, radiatoriumi bute turi galimybę naudotis ir valdyti tik to buto, kuriame jis yra įrengtas, savininkas. Už bute esančių centrinio šildymo sistemos vamzdžių, taip pat radiatorių tvarkingumą yra atsakingi tik to buto savininkai, kurie sutrūkus vamzdžiams patys turi prisiimti kylančias pasekmes. Už bute esančių radiatorių priežiūrą nei administratorius, nei techninis / šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas nėra atsakingi, už bute esančių radiatorių priežiūrą atsako to buto savininkas.

2.2. Radiatorių priežiūra ir kontrolė nėra priskiriama prie būtiniausių, periodiškai atliekamų darbų. Kiaurų radiatorių butuose nuėmimas, aklių arba šilumnešio cirkuliacijos jungčių įrengimas vietoj nuimto radiatoriaus (radiatorius ar vonios šildytuvus turi parūpinti butų savininkai) priskiriami prie darbų, atliekamų pagal poreikį, t. y. gavus gyventojo pasikreipimą. Namo administratorius rūpinasi namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės nuolatine priežiūra, o butų ir kitų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose esančią ir jiems nuosavybės teise priklausančią inžinierinę įrangą pareigą prižiūrėti turi patys savininkai. Užliejimo šaltinis – radiatoriaus nuorintojas (sklendė), kuris yra atsakovei priklausančiame bute. Bute esantis radiatorius yra gyventojos asmeninė nuosavybė. Atsakovė privalėjo tinkamai prižiūrėti ir rūpintis, kad jos bute esančio radiatoriaus būklė būtų tvarkinga, nekeltų pavojaus kitų asmenų valdomam turtui, ko šiuo atveju nepadarė. Šiuo atveju atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad būtent iš jai priklausančio radiatoriaus (jo nuorintojo) išsiliejus vandeniui buvo padaryta žala. Ieškovo draudėjo buto užpylimo priežastimi šiuo atveju buvo savininko pareigų, susijusių su tinkama bute esančių objektų priežiūra, nevykdymas. Vandens pratekėjimas įvyko buto savininkės inžinerinėje sistemoje, kuri susijusi tik su to konkretaus buto įrangos funkcionavimu.

2.3. Šiuo atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp ieškovo draudėjui atsiradusios žalos ir atsakovės neteisėtų veikimo, t. y. atsakovė nesugebėjimo tinkamai prižiūrėti jos bute esančios inžinerinės įrangos (radiatoriaus ir jo nuorintojo) būkle, naudotis turtu taip, kad nebūtų padaryta žala kitiems asmenims. Atsakovė, būdama buto savininke privalėjo elgtis pagal tam tikrą atidumo, apdairumo ir rūpestingumo laipsnį, t. y. domėtis jai priklausančio buto ir jame esančių inžinierinių tinklų, santechnikos įrenginių priežiūra, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, tačiau šios įstatyme įtvirtintos pareigos tinkamai neįgyvendino, todėl darytina išvada, jog ieškovo draudėjo butas buvo aplietas dėl atsakovės kaltės. Dėl užliejimo metu padarytos žalos ieškovo draudėjo turtui yra atsakinga atsakovė.

2.4. Namo administratorius su atsiliepimu pateikė įrodymus, kurie pagrindžia, jog būtent atsakovė yra atsakinga už jos bute esantį radiatorių. Pastato bendrojo naudojimo objektų sąrašas pateikiamas Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme (toliau – DGNKPPSBĮ). Bendro naudojimo objektų administravimas ir priežiūra vykdoma ir vadovaujantis 2017 m. kovo 31 d. namo bendrojo naudojimo objektų aprašu Nr. 38, kurio 4.2 punkto pastabose pateiktoje informacijoje aiškiai yra numatyta, jog už savalaikį, bute esančių vamzdynų, armatūros, prietaisų, gedimų bei pratekėjimų pastebėjimą atsakingi atitinkamų butų savininkai. Taigi už radiatorius, kurie yra butuose, yra atsakingi to buto savininkai – šiuo atveju atsakovė. Be to, atsakovė niekada neatliko radiatoriaus priežiūros, remonto darbų, o tai tik parodo jos netinkamą elgesį prižiūrint jos bute esantį radiatorių.

2.5. Pati atsakovė atsiliepime į ieškinį pripažino, jog užliejimas įvyko būtent dėl trūkusio radiatoriaus ir kad jis buvo išmontuotas. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, jog trūkusį radiatorių atjungė nuo šildymo sistemos ir iš buto išsivežė avarinės tarnybos darbuotojai. Taigi būtent radiatorius buvo blogos būklės, o kiti vamzdžiai (bendrojo naudojimo objektai, kurie nepriklausė buto atsakomybės ribose) buvo be defektų. Trečiojo asmens teiginys, jog bendrojo naudojimo objektų defektų nenustatyta, nereiškia, jog radiatorius buvo be defektų. Šis trečiojo asmens teiginys reiškia, jog vamzdžiai (bendrojo naudojimo objektai, kurie nepriklauso buto atsakomybės ribose) nėra trūkę ir neturi jokių defektų. Taigi, kadangi radiatorius yra buto atsakomybės ribose ir namo bendrojo naudojimo objektų apraše Nr. 38 (jo 4.2 punkte), reiškia, jog būtent radiatorius buvo blogos būklės ir trūko, o būtent vamzdžiai (kurie nepriklauso buto atsakomybės riboms) yra be defektų. Logiškai mąstant, kaip atsakovė gali teigti, jog radiatorius yra be defektų, jeigu jis trūko (ką pripažįsta ir pati atsakovė) ir jis buvo išmontuotas.

2.6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apie įvykį pranešė ne atsakovė, nors taip teigė, tačiau nukentėjęs nuo apipylimo asmuo. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog ji neva iškvietė avarinę tarnybą ir kad ji neva pastebėjo trūkusį radiatorių. Atsakovė į bylą nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos teiginius, jog neva būtent ji iškvietė avarinę tarnybą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

12. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės (apeliantės) A. A. atsakomybės už D. V. priklausančiame bute kilusią žalą dėl buto užliejimo.

13. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2023 m. vasario 11 d., 23 val. įvyko įvykis, kurio metu buvo užlietas D. V. butas, esantis (duomenys neskelbtini). Užliejimo šaltinis – atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas, (duomenys neskelbtini), kuriame trūko radiatorius. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad byloje pateikti duomenys sudaro pagrindą išvadai, jog D. V. buto apliejimas įvyko iš atsakovei A. A. priklausančių patalpų. Teismas vertino, kad virš D. V. priklausančio buto esančių patalpų savininkas, t. y. atsakovė A. A., nesugebėjo naudotis savo turtu taip, kad nebūtų padaryta žala žemiau esančiam D. V. butui ir nustatė neteisėtus atsakovės veiksmus, kaip būtiną civilinės atsakomybės taikymo sąlygą. Spręsdamas, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra jokių faktinių duomenų, kurie liudytų, kad vanduo į ieškovui priklausantį butą pateko iš bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų ar dėl kitų asmenų veiksmų, teismas konstatavo, kad yra nustatytas ir priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir D. V. turtui padarytos žalos, kurią atlygino ieškovė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.247 straipsnis).

14. Aptariamu atveju byloje ginčo dėl to, kad buvo aplietas D. V. nuosavybės teise priklausantis butas, kaip ir dėl to, kad, vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, įgijo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, nėra. Apeliantė A. A. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo ji pripažinta atsakinga už įvykio metu kilusią žemiau jos esančiam butui padarytą žalą. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neišsamiai vertino įrodymus ir deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, todėl nepagrįstai konstatavo, kad ji yra atsakinga už kilusią žalą, nes trūkes radiatorius, iš kurio išsiliejo vanduo, priklauso bendro naudojimo tinklams. Apeliantės teigimu, pirmosios instacijos teismas, spręsdamas, kad trūkusi vieta yra buto, priklausančio atsakovei atsakomybės ribose, rėmėsi tik prielaidomis paremta pozicija, neatsižvelgė į tai, kad šiuo atveju ji nesielgė aplaidžiai ar netinkamai, ji nenumatė ir negalėjo numatyti apie galimą šildymo sistemos defektą, nes jokių objektyvių požymių tam nebuvo.

15. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 ir 7 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Šie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys objektai išsamiau reglamentuoti Bendrijų įstatyme, kurio 2 straipsnio 15 dalies 2 punkte nustatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra ir bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Taigi, remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, daugiabučio gyvenamojo namo karšto vandens sistemos vamzdynai ir radiatoriai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio namo butų savininkams.

16. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių.

17. Bendrojo naudojimo objektų administratoriai administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus (CK 4.84 straipsnio 8 dalis). Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603, (toliau – Nuostatos) 3 punkte įtvirtinta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius atlieka minėtų nuostatų 4 punkte nurodytas funkcijas, be kita ko, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (nuostatų 4.3 papunktis); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (nuostatų 4.4 papunktis); rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas (nuostatų 4.5 papunktis).

18. Kasacinio teismo praktikoje dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės išaiškinta, kad vien faktas, jog pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

19. Kasacinis teismas, aiškindamas administratoriaus pareigas nustatančias teisės aktų nuostatas, yra nurodęs, kad administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017 32 punktą). Sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3-612/2013).

20. Nagrinėjamoje byloje pirmosios teismas nustatė, kad D. V. priklausantis butas buvo užlietas dėl atsakovės bute trūkusio radiatoriaus. Atsakovė neįrodinėjo, kad apie jos bute esančio radiatoriaus avarinę būklę iki įvykio buvo pranešta namo administratoriui, tačiau šis laiku nesiėmė priemonių šiai namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai suremontuoti. Taip pat neįrodinėjo, kad administratorius neatliko ir (ar) netinkamai atliko kitas jam teisės aktuose nustatytas pareigas ir būtent tai galėjo lemti avariją, dėl kurios padaryta žala ieškovo turtui.

21. Pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297, (toliau – Taisyklės), vartotojai privalo, be kita ko, tinkamai prižiūrėti savo pastato ar buto ar kitų patalpų šilumos įrenginius bei išorės atitvarų (langų, durų, sienų, stogo ir pan.) būklę ir jų eksploatavimo saugumą, eksploatuoti savo šilumos įrenginius taip, kad jie neblogintų šilumnešio bei cirkuliacijos kokybės (Taisyklių 133.1 papunktis); informuoti apie pastebėtus buto ar kitų patalpų šilumos įrenginiuose šilumnešio nuotėkius valdytoją ar prižiūrėtoją, ar šilumos tiekėją ir imtis galimų veiksmų juos skubiai stabdyti (Taisyklių 133.1 papunktis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad dėl bute esančių centrinio šildymo vamzdžių, taip pat radiatorių tvarkingumo yra atsakingi tik to buto savininkai, kurie, sutrūkus vamzdžiams, patys turi prisiimti kylančias pasekmes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑206‑781/2023).

22. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą padarė pagrįstą išvadą, kad nors radiatoriai pagal teisinį reglamentavimą ir yra priskiriami bendrojo naudojimo inžinerinei sistemai, tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovės nuo pareigos juos tinkamai prižiūrėti ir laiku informuoti namo administratorių apie kilusias eksploatacines problemas, o už šio įrenginio būklės nepriežiūrą atsakomybė tenka atsakovei, kaip buto savininkei. Ši išvada padaryta tinkamai įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, tinkamai taikius ir aiškinus procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procesą, tai pat materialinės teisės normas, reguliuojančiais deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo ir taikymo sąlygas. Skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybes byloje, apeliantė A. A. nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų apeliantės civilinės atsakomybės taikymo klausimu, todėl jos apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantės A. A. apeliacinio skundo netenkinus, jai jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Ieškovė ADB „Gjensidige“ pateikė prašymą iš apeliantės priteisti 387,20 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų ir pateikė jas pagrindžiančius įrodymus (reg. Nr. DOK-31791).

24. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos), sprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių ir yra pagrįstos, todėl yra priteisiamos iš apeliantės A. A..

25. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 8 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 387,20 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.