Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas 7 kartus, paskutinius tris kartus:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį – 30 parų arešto bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 10 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, D. B. pagal BK 242 straipsnį paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos 4 mėnesių terminuotos laisvės atėmimo bausmės pridėta 2021 m. gruodžio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis – 5 mėnesius ir 10 dienų laisvės atėmimo, taikant visišką bausmių sudėjimą ir jam skirta galutinė subendrinta bausmė – 9 mėnesius ir 10 dienų terminuoto laisvės atėmimo. 2023-09-18 paleistas iš Lietuvos Kalėjimų Tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Bendrame aplinkybių kontekste pažymėtina, kad šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje, pagal kurį, nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra, be kita ko, nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis. Byloje nustatyta, kad bylai reikšmingu laiku D. B. ir K. B. buvo sutuoktiniai, todėl pripažintina, kad kaltinamasis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, todėl jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Byloje nekilo ginčo, kad kaltinamasis D. B. padarė kaltinime inkriminuojamus veiksmus ir sukėlė nukentėjusiajai K. B. fizinį skausmą. To neneigė ir pats kaltinamasis D. B., kuris apklausiamas teisiamojo posėdžio metu pripažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir teigė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje, įvykus žodiniam konfliktui tarp jo ir nukentėjusiosios K. B., jis būdamas neblaivus su ranka kelis kartus sudavė sutuoktinei į dešinės ir kairės pusės petį. Sudavė ne mažiau kaip tris kartus. Tokie smūgiai galėjo sukelti skausmą. Šias kaltinamojo nurodytas aplinkybes įrodo byloje esantys įrodymai, t. y. nukentėjusios K. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių K. B. būtų suinteresuota duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį, jos parodymus netiesiogiai patvirtina policijos pareigūnų V. G. ir E. T. tarnybiniai pranešimai, kad atvykus į įvykio vietą pareigūnus pasitiko neblaivi K. B., kurį pranešą apie patirtą smurtą iš savo sutuoktinio D. B., kuris jai sudavė kelis kartus į petį. Be to, kaltinamojo neteisėtus veiksmus patvirtina nukentėjusiosios 2023 m. spalio 11 d. K. B. protokole–pareiškime bei policijos įvykių registro išraše užfiksuotos aplinkybės ir kiti bylos rašytiniai duomenis.

Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad D. B. savo veiksmais sukėlė nukentėjusiai K. B. fizinį skausmą. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, lokalizacija, nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdis neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti sukeltas fizinis skausmas, ir to norėjo. Taigi D. B. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad D. B. bylai reikšmingu laiku ir vietoje žodinio konflikto metu su kumščiu tyčia sudavė du kartus savo sutuoktinei K. B. į dešinės rankos petį, tęsdamas savo nusikalstamą veiką su kumščiu sudavė dar du kartus į kairės rankos petį, taip sukėlė K. B. fizinį skausmą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad D. B. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas D. B. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. B. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teismas taip pat įvertina kaltinamojo nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. konflikto metu nukentėjusiajai K. B. sudavė du kartus į dešinės rankos petį, tęsdamas savo nusikalstamą veiką su kumščiu sudavė dar du kartus į kairės rankos petį.

D. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino kaltę ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad D. B. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas (b. l. 88-100), už panašaus pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą – nesunkų sveikatos sutrikdymą, jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, per paskutinius trejus metus trauktas administracinėn atsakomybėn, baudos nesumokėtos (b. l. 83-87). Kaltinamasis šiuo metu vykdo (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 102). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. B. paskyrus už BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje nustatytą arešto bausmę, kurios dydis nustatytinas didesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis, t. y. 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, D. B. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas nemano, kad nagrinėjamu atveju D. B. yra teisinis pagrindas atidėti bausmės vykdymą. Kaltinamasis šioje byloje padarė vieną nesunkų baigtą nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad jis padarė nusikalstamas veikas neatsitiktinai. D. B., darydamas nusikalstamą veiką, turėjo neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, anksčiau daug kartų teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn). Jis, be kita ko, daug kartų baustas administracine tvarka. Jokių teigiamai apibūdinančių kaltinamojo asmenybę aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgdamas į D. B. asmenybę ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamasis yra gana pavojingas visuomenei, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

V. Kiti klausimai

D. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 70-71), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, byloje prie bylos viršelio pridėtas voke esantis DV-D diskas su BODY kamerų įrašais (4 įrašai), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

VI. Dėl valstybės garantuojamos teisinės išlaidų išieškojimo

Tarnyba 2023 m. spalio 23 d. teismui pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad kaltinamojo D. B. gynėjai advokatei Annai Grinevič buvo sumokėta 60,00 Eur suma.

Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 str. 2 d. nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. nurodytus atvejus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, priteisimo, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam (nuteistajam) teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015 ir kt.).

Atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad baudžiamojoje byloje jam gynėjas buvo paskirtas esant BPK numatytam pagrindui, kai gynėjo dalyvavimas teisminiame bylos nagrinėjime yra privalomas, ir teismo iniciatyva, todėl Tarnybos patirtos išlaidos, susijusios su gynėjo dalyvavimu, nepriteistinos.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais, 432 straipsniu,

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. B. paskirti 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.

D. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atmesti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, byloje prie bylos viršelio pridėtas voke esantis DV-D diskas su BODY kamerų įrašais (4 įrašai), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio D. B. atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmei atlikti, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

1) Nuteistieji areštu ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio, baudžiamojo įsakymo ar nutarties įsiteisėjimo dienos į paskirtą bausmės atlikimo vietą atvyksta patys (nepilnamečiai ir pilnamečiai vyrai – į Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, 51334 Kaunas, tel. 866360132, el. p.: ina.dikciene@kaunoti.lt); nepilnametės ir pilnametės moterys – į Panevėžio kalėjimą (P. P. g. 1, 35169, Panevėžys, tel. 8 455 84970)).

2) Nuteistieji privalo su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, taip pat siūloma su savimi turėti įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl paskirtos arešto bausmės. Asmenys, atvykę akivaizdžiai apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, stipriai veikiančių medikamentų į bausmės atlikimo vietą gali būti nepriimami.

3) Jeigu nuteistasis areštu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, jis privalo per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti bausmės atlikimo vietos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai, pateikti neatvykimo priežastis pateisinančius dokumentus ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmę datą. Laiku neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus apie neatvykimo priežastis, bausmės atlikimo vietos administracija kreipiasi į teritorinį policijos padalinį dėl nuteistojo paieškos paskelbimo. Tokiais atvejais nuteistasis areštu sulaikomas ir pristatomas į artimiausią arešto bausmę vykdantį kalėjimą (atsižvelgus į laisvų vietų skaičių).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.