- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-05
- Bylos Nr.
- e2S-467-826/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Atsakovas
- V. G.
- Ieškovas
- D. G.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių skyrius
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. G. atstovo advokato R. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-190-838/2022 pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovui V. G. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovo V. G. atstovas advokatas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartimi jam skirtą 3 000,00 Eur baudą. Nurodė, kad teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartyje neteisingai nurodyta, jog buvo pareikštas ketvirtas pakartotinis nušalinimas bylą nagrinėjančiai teisėjai, kadangi 2022 m. vasario 1 d. pateiktas pareiškimas ne dėl teisėjo nušalinimo, o dėl teisėjo nušalinimo sprendimo perdavimo teismo pirmininkui ar jo pavaduotojui. 2022 m. sausio 21d. pareiškimas dėl nušalinimo taip pat nelaikytinas pakartotiniu pareiškimu – jame nurodyta, kad bylą nagrinėjanti teisėja neišsprendžia atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nepagrįstai ilgą laiką ir tai susiję su teisėjos galimu šališkumu. Nurodė, jog anksčiau pareikšti nušalinimai buvo grindžiami kitomis aplinkybėmis ir argumentais. Pareiškėjo manymu, jo veiksmai negali būti laikomi piktnaudžiavimu nušalinimo teise, negana to, vertinami tokiems atvejams aiškiai neproporcinga net 3 000,00 Eur bauda. Tokio dydžio bauda galėtų būti skiriama už ypač šiurkščius piktnaudžiavimo atvejus, o teismas 2022 m. vasario 3 d. nutartyje nepaaiškino, kodėl jo veiksmai vertinami kaip labai šiurkštus piktnaudžiavimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. kovo 14 d. nutartimi sumažino pareiškėjui paskirtą 3 000 Eur baudą iki 300,00 Eur.
Šalies argumentai
3. Teismas nustatė, kad pareiškėjas teikė prašymus dėl teisėjo nušalinimo 2021 m. birželio 16 d., 2021 m. lapkričio 5 d., 2022 m. sausio 24 d. 2022 m. vasario 1 d. pateiktas pareiškėjo prašymas dėl nušalinimo išsprendimo iš esmės yra prašymas dėl nušalinimo, kadangi 2022 m. sausio 28 d. nutartimi pareiškėjui buvo išaiškinta, jog pakartotinis pareiškimas, grindžiamas tais pačiais argumentais, t. y. teismo priimtais procesiniais sprendimais ir atliktais procesiniais veiksmais, sprendžiamas paties bylą nagrinėjančio teisėjo. Be to, teismo 2021 m. birželio 18 d., 2021 m. lapkričio 9 d. ir 2022 m. sausio 28 d. nutartimis pareiškėjui buvo išaiškinta, kad teismo priimti procesiniai sprendimai ir atlikti procesiniai veiksmai, su kuriais pareiškėjas nesutinka, nevertinami kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo nušalinimo pagrindas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas procesiniame dokumente, kuriuo prašo panaikinti jam skirtą baudą, pakartotinai abejoja ne tik teisėjos nešališkumu, jos kompetencija nagrinėti šią bylą, bet ir teismo vadovybės nešališkumu, ir iš esmės patvirtina, kad nušalinimo teise pasinaudojo dėl teisėjos priimto procesinio sprendimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Prašyme panaikinti baudą pareiškėjas nenurodo jokių esminių aplinkybių, leidžiančių teismui manyti, kad nušalinimo teise pakartotinai buvo naudotasi pagrįstai. Faktas, kad pareiškėjas savaip interpretuoja teismų priimtus sprendimus, pats savaime negali būti pagrindu, užkertančiu kelią skirti baudą asmeniui, piktnaudžiaujančiam procesinėmis teisėmis. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo naikinti pareiškėjui paskirtos baudos.
5. Vis dėlto teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju baudos tikslas gali būti pasiektas ir skyrus mažesnę baudą, ir sumažino paskirtą baudą iki 300,00 Eur.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atsakovo V. G. atstovas advokatas R. M. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo prašymą dėl baudos panaikinimo, taip pat nustačius teisėjų netinkamą pareigų atlikimą kreiptis į Lietuvos teisėjų tarybą. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
6.1. Pareiškėjui baudą skyrė Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko pareigas einantis teisėjas. Todėl ir baudos sumažinimo ar panaikinimo klausimą turėjo spręsti šis teisėjas, tačiau baudos panaikinimo klausimą sprendė teisėja, dėl kurios buvo reiškiamas nušalinimas.
6.2. Vien tai, kad nušalinimas buvo pareikštas tris kartus, neleidžia manyti, kad pareiškėjas piktnaudžiauja nušalinimo teise. Visais atvejais nušalinimas buvo grindžiamas kitomis faktinėmis aplinkybėmis.
6.3. Teismo pirmininko veiksmai, kai neatsižvelgiama į teisėjos vykdomą bylos vilkinimą, o pinigine bauda baudžiamas atstovas, rodo ir teismo vadovybės nusiteikimą V. G. atžvilgiu. Teismas niekaip nesureagavo į tai, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių numatytas išspręsti (ir išspręstas) per 23 dienas. Bylos vilkinimas (naudingas ieškovei ir nenaudingas atsakovui, kuriam neleidžiama bendrauti su vaikais) buvo nuolatinis ir vyko tiek iki 2022 m. sausio 21 d. nušalinimo pareiškimo, tiek ir tęsiasi šiuo metu. Ši byla pradėta 2021 m. kovo 16 d. ir per bylos laikotarpį tik vienas posėdis atidėtas dėl priežasčių, susijusių su atsakovu. Negana to, bylos nagrinėjimo eigoje nebuvo atlikti jokie daug laiko reikalaujantys veiksmai. Atsakovas prašė byloje skirti ekspertizę, reikšmingą byloje tiriamų aplinkybių išsiaiškinimui, tačiau prašymas atmestas. Vienintelis kiek daugiau laiko užėmęs veiksmas buvo 2021 m. liepos 2 d. vykdyta vaikų apklausa. Taigi byla neišnagrinėjama daugiau nei metus, darant didžiulius tarpus tarp posėdžių ir tuo pačiu metu neatliekant jokių reikšmingų veiksmų. Atitinkamai nušalinimas pareikštas dėl eilinio proceso vilkinimo (delsimo spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių) neturėjo būti pripažintas piktnaudžiavimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
9. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar skundžiama nutartimi teismas pagrįstai atsisakė panaikinti pareiškėjui paskirtą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
10. Pareiškėjo įsitikinimu, vien tai, kad nušalinimas teisėjui buvo pareikštas tris kartus, neleidžia manyti, kad pareiškėjas piktnaudžiauja procesine teise, nes visais atvejais nušalinimas buvo grindžiamas skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo jam paskirtos baudos panaikinimui.
11. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 1–2 dalys).
12. Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017). Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai, naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis taip pat apibūdinamas kaip objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais; piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia materialinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013). Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, 18 punktas).
13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjas 2021 m. birželio 16 d. pareiškė bylą nagrinėjančiai teisėjai nušalinimą, kurį grindė teisėjos galbūt padarytais procesiniais pažeidimais, rengiantis bylą nagrinėti parengiamajame posėdyje (nesprendžiant klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nesudarant galimybės atsakovui pateikti nuomonės dėl ieškovės pateikto dokumento, paskiriant teismo posėdį). Teismo pirmininko 2021 m. birželio 18 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylą nagrinėjančios teisėjos nušalinimo ir, be kita ko, išaiškino pareiškėjui, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III dalis), o ne inicijuoti teisėjo ar bylą nagrinėjančio teismo nušalinimą.
14. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 5 d. pareiškė pakartotinį nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai, nurodydamas, kad teisėja, pareiškėjo vertinimu, nepagrįstai atsisakė tenkinti jo prašymą dėl pakartotinės vaikų psichologinės ekspertizės skyrimo, o pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo apribota atsakovo bendravimo su vaikais teisė. Pareiškėjui dėl teisėjos nešališkumo kėlė abejonių ir tai, kad jos pozicija sutapo su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės, kuri socialiniame tinkle „Facebook“ yra „draugų“ statuse su bylą nagrinėjančia teisėja. Teismo pirmininko 2021 m. lapkričio 9 d. nutartimi netenkino pareiškėjo pakartotinio prašymo dėl bylą nagrinėjančios teisėjos nušalinimo. Teismas pakartotinai pareiškėjui išaiškino, kad atitinkamų teismo procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu, o ne inicijuoti teisėjo ar bylą nagrinėjančio teismo nušalinimą. Teismo pirmininkas nelaikė pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės ir teisėjos sąsajų socialiniame tinkle „Facebook“ pagrįstu teisėjos šališkumo įrodymu. Taip pat pažymėjo, jog nustačius, kad šalis piktnaudžiauja nušalinimo teise, spręstinas klausimas dėl baudos skyrimo. Teismas įpareigotas imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias proceso vilkinimui.
15. Pareiškėjas 2022 m. sausio 24 d. pareiškė trečią nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai, argumentuodamas, kad atsakovo pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo dar nėra išspręstas ir jo išsprendimas atidėtas, pareiškėjo vertinimu, nepagrįstai ilgam laikui. Teismas 2022 m. sausio 28 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylą nagrinėjančios teisėjos nušalinimo, pakartotinai pareiškėjui išaiškindamas, kad atitinkamų teismo procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo nušalinimo pagrindas, taip pat pakartotinai pažymėdamas, jog nustačius, kad šalis piktnaudžiauja nušalinimo teise, spręstinas klausimas dėl baudos skyrimo. Teismas įpareigotas imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias proceso vilkinimui.
16. Pareiškėjas 2022 m. vasario 1 d. pateikė prašymą perduoti pareikšto nušalinimo išsprendimą teismo pirmininkui. Pareiškėjo vertinimu, teismo 2022 m. sausio 28 d. nutartis yra neteisėta, nes klausimą dėl teisėjos nušalinimo turėjo spręsti teismo pirmininkas. Laikinai einantis teismo pirmininko pareigas 2022 m. vasario 3 d. nutartimi netenkino pareiškėjo pareikšto nušalinimo bylą nagrinėjančiai teisėjai ir paskyrė pareiškėjui 3 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise. Nutartyje pažymėjo, kad pareiškėjui jau ne kartą buvo išaiškinta, kad teismo priimti procesiniai sprendimai ir atlikti procesiniai veiksmai, su kuriais pareiškėjas nesutinka, nevertinami kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo nušalinimo pagrindas. Todėl pareiškėjo pakartotinius nušalinimo pareiškimus dėl teismo priimtų procesinių sprendimų ir atliekamų procesinių veiksmų nagrinėjant bylą, su kuriais pareiškėjas nesutinka ir vertina kaip palankumą kitai bylos šaliai, vertino kaip piktnaudžiavimą nušalinimo teise.
17. Skundžiama nutartimi spręsdamas pareiškėjo pateiktą prašymą dėl teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo, pirmosios instancijos teismas, nors ir sumažino pareiškėjui paskirtą baudą nuo 3 000 Eur iki 300 Eur, tačiau konstatavo, kad pareiškėjui bauda buvo paskirta pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam nustatytų aplinkybių vertinimui, lemiančiam pagrindą nagrinėjamoje byloje susiklosčiusioje situacijoje nurodytus veiksmus laikyti pareiškėjo piktnaudžiavimu procesu ir atitinkamai sutikti su pareiškėjui paskirtos baudos tikslingumu. Pareiškėjui ne kartą buvo išaiškinta, kad atitinkamų teismo procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo nušalinimo pagrindas. Tačiau pareiškėjui ir toliau reiškiant nušalinimus, grindžiamus teismo procesinių sprendimų priėmimu, toks pareiškėjo naudojimasis jam suteikta nušalinimo teise negali būti laikomas objektyviai atitinkančiu sąžiningo elgesio standartus. Atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo priešingoms išvadoms, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
18. Pareiškėjas atskiruoju skundu taip pat prašo nustačius teisėjų netinkamą pareigų atlikimą kreiptis į Lietuvos teisėjų tarybą. Pareiškėjas tokį savo prašymą argumentuoja bylą nagrinėjančios teisėjos, jo manymu, netinkamu pareigų atlikimu ir proceso vilkinimu. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ne apeliacinės instancijos teismo, nagrinėjančio klausimą dėl paskirtos baudos pagrįstumo, kompetencija vertinti teisėjo atliekamų pareigų tinkamumą. Pagal Teisėjų tarybos 2015 m. gruodžio 18 d. nutarimu patvirtintų Administravimo teismuose nuostatų 5 straipsnį bylą nagrinėjančios teisėjos organizacinę veiklą prižiūri to teismo pirmininkas. Dėl šių priežasčių pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl bylą nagrinėjančios teisėjos atliekamų pareigų tinkamumo perduotinos įvertinti Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Perduoti įvertinti pareiškėjo atskirajame skunde nurodytas aplinkybes dėl bylą nagrinėjančios teisėjos atliekamų pareigų tinkamumo Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkui.