- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-11
- Bylos Nr.
- e2A-839-460/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- N. I.
- Ieškovas
- Z. B.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Žerlausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. I. (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. B. ieškinį atsakovei N. I. dėl avanso grąžinimo ir baudos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė iš atsakovės priteisti 1000 Eur avansą bei 1000 Eur baudą, 5 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog šalys 2017 m. kovo 27 d. sudarė preliminariąją turto pirkimo–pardavimo sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo. Pagal preliminariosios sutarties sąlygas ieškovė atsakovei sumokėjo 1000 Eur avansą. Šalys susitarė, jog pagrindinė sutartis bus sudaryta iki 2017 m. gegužės 31 d. Nurodė, jog preliminariosios sutarties 9.1 punktu šalys susitarė, jog jeigu pardavėjas vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka arba paaiškėja aplinkybės, dėl kurių pagrindinės sutarties pasirašymas gali neįvykdyti, tokiu atveju esant raštiškam pirkėjo reikalavimui pardavėjas moka 1000 Eur baudą bei grąžina pirkėjui visas pardavėjo sumokėtas sumas. Ieškovė taip pat nurodė, jog pagrindinė sutartis iki nustatyto termino nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės bei paaiškėjusių aplinkybių, dėl kurių pagrindinė sutartis negalėjo būti sudaryta, todėl ieškovė reiškia reikalavimą grąžinti sumokėtą avansą ir nustatyto dydžio baudą. Paaiškino, jog preliminariosios sutarties sudarymo metu jai buvo žinoma, kad atsakovė su nepilnamete dukra butą paveldėjo, todėl reikės gauti teismo leidimą, dėl šių reikalų sutvarkymo preliminariojoje sutartyje nustatytas terminas pagrindinę sutartį sudaryti iki 2017 m. gegužės 31 d. Tačiau po preliminariosios sutarties sudarymo paaiškėjo, jog 3/8 dalys buto priklauso kitam asmeniui (palikėjo dukrai iš pirmosios santuokos) ir kad butui yra taikomas areštas – apribota disponavimo teisė. Išnykus galimybei iš atsakovės įsigyti butą, ieškovė 2017 m. liepos 24 d. Vilniuje įsigijo kitą butą. Nurodė, jog 2017 m. rugpjūčio 11 d. gavo atsakovės kvietimą sudaryti buto pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovei buvo išsiųstas pranešimas, kuriame nurodomi preliminariosios sutarties pažeidimai ir reikalaujama grąžinti sumokėtą avansą ir sumokėti baudą. Tačiau atsakovė šį reikalavimą įvykdyti atsisakė, nurodė, jog atsakovė pažeidė prievolę, todėl turi grąžinti pagal preliminariąją sutartį sumokėtą avansą ir sumokėti baudą.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, jog iš esmės sutinka su ieškinyje išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis ir tuo, kad teisinis ginčas yra kilęs iš šalių sudarytos preliminariosios sutarties bei jos nuostatų aiškinimo, tačiau ypatingai pabrėžė, kad ieškovė visiškai neteisingai pateikė faktinių aplinkybių atsiradimo ar pasibaigimo momentą. Pripažino, jog nekilnojamajam turtui buvo pritaikytas turto areštas, o atsakovei reikėjo gauti teismo leidimą parduoti nepilnametei dukrai priklausančią turto dalį. Pažymėjo, jog 2017 m. gegužės 30 d. antstolė I. K. priėmė patvarkymą, kuriuo leido atsakovei ir jos dukrai parduoti joms nuosavybės teise priklausantį butą, todėl bet kokie ieškovės teiginiai dėl turto areštų yra niekiniai ir nereikšmingi bylai. Nurodė, jog vienintelė svarbi šiai bylai reikšminga aplinkybė yra ta, kad parduodamas butas nuosavybės teise priklausė ne tik atsakovei, bet ir jos dukrai, todėl prieš sandorio sudarymą buvo reikalingas formalus teismo leidimas, toks leidimas gautas tik 2017 m. rugpjūčio 2 d. ir šios faktinės aplinkybės atsiradimas niekaip nebuvo susijęs su atsakove, todėl yra nepriklausantis nuo atsakovės valios (įvertinus, kad teismai vasaros metu dažnai atostogauja, todėl procesinių sprendimų priėmimas užtrunka). 2017 m,. rugpjūčio 11 d. atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl buto pardavimo, nepriklausomai nuo to, kad ieškovė po sutartyje nustatyto termino į atsakovę nesikreipė su paklausimais dėl buto pirkimo. Tačiau pirkėja šį pranešimą ignoravo. Nurodė, jog ieškovei dar preliminariosios sutarties sudarymo dieną buvo atskleistos visos svarbios aplinkybės. Ieškovė turėjo visus svertus, kad galėtų įvertinti, ar atsakovė suspės atlikti paskutinį veiksmą – gauti teismo leidimą, kad galima būtų parduoti nepilnametei dukrai priklausančią turto dalį, ar ne. Ir tolesni ieškovės veiksmai parodė, kad ji yra pasirengusi sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį bet kada, net pasibaigus preliminariojoje sutartyje numatytam terminui. Taigi šios sutarties šalys tarsi konkliudentiniais veiksmais perkvalifikavo sutartį tokiu būdu, kad jos įvykdymas buvo susietas ne su konkrečiu terminu, o su konkrečiu veiksmu –teismo leidimo gavimu. Daro neabejotiną išvadą, jog ieškovė visiškai neteisingai aiškina preliminariosios sutarties sąlygas. Nurodė, jog būtent pirkėja viso pasirengimo metu elgėsi nesąžiningai ir galbūt sąmoningai siekė pasipelnyti iš neteisingo preliminariosios sutarties interpretavimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinys tenkintas. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovės N. I. 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) skolą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. spalio 4 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo, 645 Eur (šešių šimtų keturiasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei Z. B..
4. Teismas nustatė, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, dėl to taikė sutartyje įtvirtintas jos neįvykdymo pasekmes.
5. Teismas konstatavo, kad šalių sudaryta 2017 m. kovo 27 d. preliminarioji sutartis nebuvo įvykdyta dėl pardavėjos, t. y. atsakovės, kaltės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Apeliantė teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 31 d. sprendimą ir priimti kitą sprendimą – ieškinį atmesti.
7. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad be jokio teisinio pagrindo nevertino liudytojos J. Š. pateiktų parodymų, kurie šioje byloje turi įrodomąją vertę, nes ji nėra suinteresuota bylos baigtimi.
8. Teismas neatsižvelgė, kad buto pirkimo–pardavimo proceso metu šalys laisve valia sulygo, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis bus sudaryta, kai bus gauti reikalingi dokumentai ir leidimai, t. y. pirkėja lauks tiek, kiek reikės.
9. Teismas neįvertino, kad prievolę mokėti avansą nustato vienoks teisinis režimas, o prievolę mokėti baudą – visai kitoks, todėl jų priteisimo pagrindas turi būti nustatomas atskirais teisiniais aspektais. Tą patvirtina ir tai, kad teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje neatskyrė abiejų priteistinų sumų, bet nurodė kaip vieną bendrą priteistiną 2 000 Eur sumą.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu ieškovė su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
12. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, byloje esančius rašytinius įrodymus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės Z. B. (pirkėja) ir atsakovės N. I. (pardavėja) 2017 m. kovo 27 d. buvo sudaryta preliminarioji turto pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – Sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo sudaryti pagrindinę sutartį ir parduoti ieškovei butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas) (Sutarties 2 punktas). Ieškovė atsakovei pagal Sutarties 3.2.1 punktą sumokėjo 1000 Eur avansą (b. l. 19, 24). Sutarties 4.1 punktas numato, jog pagrindinė sutartis turi būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2017 m. gegužės 31 d., tačiau pagrindinė Turto pirkimo–pardavimo sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo. 2017 m. rugpjūčio 11 d. pranešimu atsakovė informavo ieškovę, jog 2017 m. rugpjūčio 2 d. gavo teismo leidimą, leidžiantį parduoti atsakovei ir atsakovės nepilnametei dukrai priklausančią Turto dalį, siūlė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį (b. l. 4). 2017 m. rugpjūčio 14 d. pranešimu ieškovė, atsakydama į 2017 m. rugpjūčio 11 d. pranešimą, nurodė, jog buvo pažeisti preliminariosios sutarties 4.1 punktas, 6.1.2. punktas, 7.2.1. punktas, 7.2.1. punktas, pareikalavo iš atsakovės grąžinti pagal Sutartį sumokėtą avansą bei sumokėti Sutartyje nurodyto dydžio baudą (b. l. 6). Atsakovė grąžinti avansą bei sumokėti baudą atsisakė (b. l. 13–14). Iš byloje pateikto 2017 m. kovo 9 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo turinio matyti, jog Turtas nuosavybės teise buvo įregistruotas N. I. (1/4 dalis), J. C. (3/8 dalys) ir K. C. (3/8 dalys). Turtui antstolių R. K., B. P., I. K. pritaikyti turto areštai ir Vilniaus miesto apylinkės teismo taikytas turto areštas, taip pat registruota žyma apie kitas prievoles pagal 2014 m. vasario 28 d. paveldėjimo teisės liudijimą (b. l. 21–22). Atsakovė pateikė teismui antstolės I. K. 2017 m. spalio 27 d. pranešimą dėl informacijos pateikimo, kuriuo antstolė nurodė, jog 2017 m. gegužės 30 d. priėmė patvarkymą dėl leidimo atsakovei ir jos nepilnametei dukrai parduoti Turtą su sąlyga, kad įvykus sandoriui skola ir vykdymo išlaidos bus pervestos į antstolės depozitinę sąskaitą (b. l. 32). 2017 m. gegužės 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi tenkintas N. I. ir K. C. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės pakeistos leidžiant sudaryti Turto pardavimo sandorį su sąlyga, kad už parduotą Turtą gautos kainos dalis bus pervesta K. C. (b. l. 33–34). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (2017 m. birželio 14 d. duomenimis) (b. l. 8–10) turinio matyti, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės teise priklausė J. C. (9/16 dalys) ir N. I. (7/16 dalys), įregistruotas antstolio R. K. turto areštas 7/16 dalims buto, tačiau leista parduoti turtą su sąlyga, jog pardavus turtą tam tikro dydžio piniginių lėšų suma bus pervesta į antstolio depozitinę sąskaitą; antstolės B. P. pritaikytas turto areštas 7/16 dalims buto, tačiau leista parduoti turto dalį su sąlyga, jog tam tikra piniginių lėšų dalis bus pervesta į antstolės depozitinę sutartį skolai dengti; Vilniaus miesto apylinkės teismo taikytas turto areštas, tačiau leista sudaryti turto pardavimo sandorį su sąlyga, kad dalis kainos bus pervesta ieškovei K. C.; antstolės I. K. pritaikytas turto areštas butui, tačiau leista sudaryti perleidimo sandorį su sąlyga, kad už parduotą turto gautos kainos dalis bus pervesta į antstolės depozitinę sąskaitą. Nekilnojamajam turtui taip pat įregistruota žyma – kitos prievolės pagal 2014 m. vasario 28 d. paveldėjimo pagal testamentą liudijimą. Ieškovė byloje pateikė įrodymus, jog 2017 m. liepos 17 d. VĮ Registrų centras sprendimu atsisakė išregistruoti žymą Nekilnojamojo turto registre, buvo atsisakyta išregistruoti žymą apie testamentinę išskirtinę (kitos prievolės), kadangi nepateikti įrodymai, patvirtinantys išskirtinės pasibaigimą / įvykdymą (b. l. 54). Turtui taikyti apribojimai bei žyma apie kitas prievoles išregistruoti laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2017 m. spalio mėn. (b. l. 55–59).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
14. Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį.
15. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis iki preliminariojoje sutartyje sutartos pagrindinės sutarties sudarymo dienos, t. y. 2017-05-31, sudaryta nebuvo. Atsakovė nepašalino visų aplinkybių, trukdžiusių sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovė iki 2017-05-31 nebuvo gavusi teismo leidimo parduoti nepilnamečiam vaikui nuosavybės teise priklausančią buto dalį. Šiuo aspektu svarbu tai, jog pagal CK 6.165 straipsnio 5 dalį, jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Pagal kasacinio teismo praktiką, tuo atveju, kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti jam perduotais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2011; teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016). Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reguliavimą, į kasacinio teismo praktiką, į tai, kad ieškovė su atsakove nesudarė pagrindinės Turto sutarties, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė turi grąžinti iš ieškovės gautą 1 000 Eur avansą. Spręstina, kad pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime atskirai pasisakė dėl 1000 Eur avanso grąžinimo ir pagrįstai nurodė, kad šalims per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis).
16. Spręsdama klausimą dėl šalių atsakomybės už pagrindinės Turto pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymą, kolegija pabrėžia, kad, pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Taigi, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (elgiasi nesąžiningai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006).
17. Nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėjo atsakovės nepasiruošimą / vengimą sudaryti pagrindinę Turto pirkimo–pardavimo sutartį, prašydama atsakovei skirti Sutartyje numatytą 1 000 Eur baudą, o atsakovė įrodinėjo tai, kad ieškovė konkliudentiniais veiksmais nekilnojamojo turto agentei pasiūlius sutiko, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis būtų sudaryta, kai bus gauti reikalingi dokumentai ir leidimai, t. y. pirkėja (ieškovė) lauks tiek, kiek reikės.
18. Kolegija primena, kad preliminarioji sutartis imperatyviai turi būti rašytinė (CK 6.165 straipsnio 2 dalis). Ginčo šalių sudarytos preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties 10.1 p. aiškiai buvo sutarta sąlyga, numatanti, kad pasirašoma sutartis įsigalioja nuo Sutarties pasirašymo momento ir galioja iki visiško šalių įsipareigojimų pagal šią Sutartį įvykdymo, jeigu šalys raštu nesusitars kitaip. Taigi, kaip teisingai nurodo ieškovė, pagal šią Sutarties nuostatą šalys susitarė, kad ateityje visi susitarimai, kylantys iš preliminariosios sutarties, bus įtvirtinti raštu. Tiek atsakovei, tiek ieškovei ši sutarties nuostata buvo aiški, tad, jeigu šalys būtų tikrai susitarusios dėl pagrindinės sutarties sudarymo termino nustatymo ne pagal konkrečią datą, o pagal konkretų veiksmą – kai tik bus gautas reikalingas teismo leidimas, jos šį susitarimą būtų įtvirtinusios raštu. Tačiau šiuo atveju joks rašytinis susitarimas nebuvo įtvirtintas ir pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2017-05-31. Dėl nurodytų priežasčių nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė sutiko, kad yra pasirengusi laukti tiek, kiek reikės ir perkvalifikavo preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį.
19. Teisėjų kolegija, remdamasi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, mano, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis iki preliminariojoje sutartyje sutartos pagrindinės sutarties sudarymo dienos, t. y. 2017-05-31, sudaryta nebuvo dėl atsakovės kaltės. Atsakovė nepašalino visų aplinkybių, trukdžiusių sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovė iki 2017-05-31 nebuvo gavusi iš teismo leidimo parduoti nepilnamečiam vaikui nuosavybės teise priklausančio buto dalį. Nors atsakovė ieškovei 2017-08-11 atsiųstame pranešime dėl pagrindinės buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo nurodė, kad teismo leidimas gautas, tačiau šis teismo leidimas nebuvo pateiktas, jis pateiktas nebuvo net bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu. Kaip teisingai nurodo ieškovė, net šios nutarties priėmimo metu nėra aišku, ar atsakovė tikrai buvo pašalinusi kliūtis, kurioms esant nebuvo galima sudaryti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties. Tačiau nors jeigu kliūtys ir buvo pašalintos, jos pašalintos praėjus net keliems mėnesiais po preliminariojoje sutartyje nustatyto pagrindinės sutarties sudarymo termino.
20. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo leidimo gavimas iš teismo nepriklausė nuo atsakovės veiksmų, ji negalėjo teisėtai ir objektyviai paveikti teismo, kad jis nutartį priimtų anksčiau laiko atžvilgiu. Analizuojant Sutarties sąlygas matyti, kad preliminariojoje sutartyje buvo numatytas daugiau nei 2 mėnesių terminas pašalinti kliūtis, kurioms esant nebuvo galima sudaryti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties. Manytina, kad atsakovė turėjo tikrai daug laiko šioms kliūtims pašalinti, tačiau dėl savo veiksmų ar neveikimo to per sutartą laiką nepadarė. Šios aplinkybės, teismo leidimo negavimas, tikrai priklausė būtent nuo atsakovės veiksmų. Pastebėtina, jog vadovaujantis CPK 582 straipsnio 2 dalimi, prašymai dėl teismo leidimo išdavimo turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jų priėmimo dienos. Iš šios teisės normos įtvirtinimo matyti, kad atsakovė turėjo pakankamai laiko teismo leidimui gauti. Atsakovės nurodytos aplinkybės, jog dėl teismo leidimo kreipėsi septynis kartus, nėra pagrįstos leistinais įrodymais, atsakovė nepaaiškino, dėl kokių priežasčių turėjo septynis kartus kreiptis dėl teismo leidimo.
21. Kolegijos vertinimu, bylos duomenimis nustačius, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės veiksmų (neveikimo), kurie remiantis šalių sudarytos sutarties nuostatomis pripažinti vengimu sudaryti pagrindinę sutartį, teismas vadovaudamasis CK 6.256 str. 1 d. ir 2 d. pagrįstai iš atsakovės ieškovei priteisė 1000 Eur baudą, kuri buvo numatyta sudarytos preliminariosios sutarties 9.1 p.
22. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškovei iš atsakovės avansą ir baudą priteisė kaip bendrą 2000 Eur sumą, nesudaro pagrindo konstatuoti pažeidimą, nes 1 000 Eur avanso priteisimas (grąžinimas) ir 1 000 Eur baudos priteisimas buvo teisiškai atriboti.
23. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių ieškovės nesąžiningumą ikisutartinių santykių su atsakove metu (CPK 12, 178, 18 straipsniai).
24. Kolegijos nuomone, šioje byloje apie pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus pasisakyta, kiti apeliantės nurodomi teiginiai neturi teisinės reikšmės bylos išsprendimui.
Dėl bylos procesinės baigties
25. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Netenkinus apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą surašiusiai šaliai. Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad ieškovės sumokėti 400 Eur už atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, rekomenduojamo priteisti užmokesčio, išlaidos pripažintinos būtinomis. Atsižvelgiant į tai, netenkinus apeliacinio skundo, ieškovei iš atsakovės priteistina 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ieškovei Z. B. priteisti iš atsakovės N. I. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.