Tauragės apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorui Mariui Mauriui,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, neįgijęs specialybės, nedirbantis, 2017-08-23 nustatytas darbingumo lygis 35 procentai, nevedęs, neteistas, šiuo metu gydomas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kaltinamas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje (2 epizodai),

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. B. kaltinamas tuo, kad nesunkiai sužalojo žmogų, tai yra 2019-01-28, apie 7.15 val., (duomenys neskelbtini) virtuvėje, po įvykusio žodinio konflikto su nukentėjusiuoju A. S., tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip du kartus į veidą, dėl ko A. S. pargriuvo ant grindų ir patyrė dešinio žando sumušimą su minkštųjų audinių patinimu, dešinės plaštakos V piršto vidurinio pirštakaulio lūžimą, kas A. S. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

2. Be to, A. B. kaltinamas tuo, kad nesunkiai sužalojo žmogų, tai yra 2019-03-19, apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų ketvirtame korpuse, tyčia du kartus spyrė tų pačių namų gyventojui P. P. į krūtinę, taip pastarajam padarydamas krūtinės ląstos kairės pusės sumušimą su VII šonkaulio lūžimu, trauminiu kairės pusės hemotoraksu, kas nukentėjusiajam P. P. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

3. Asmuo, kaltinamas baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymu A. B. teisiamajame posėdyje nedalyvavo ir apklaustas nebuvo atsižvelgiant į teismo psichologijos ir teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą, kad dėl A. B. nustatyto lėtinio psichikos sutrikimo – lengvo protinio atsilikimo su reikšmingais elgesio sutrikimais, pastarasis nesugebės duoti parodymų apie įvykio aplinkybes ir jo parodymais negalima remtis ikiteisminiame tyrime ir teisme.

4. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta V. Š. parodė, kad dirba socialine darbuotoja (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis gyvendamas (duomenys neskelbtini)globos namuose, gyveno jos prižiūrimame aukšte. Nukentėjusiojo P. P. į ligoninę nelydėjo. Kaltinamąjį A. B. lydėjo į Rokiškio psichiatrijos ligoninę. Tuomet jis bijojo ir nenorėjo ten grįžti, nes jis jau yra buvęs Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. Vienu metu, tik nepamena kokiais žodžiais, jis važiuodamas prisipažino, kad P. P. sudaužė. Jis motyvų neturėdavo, visada elgdavosi ciniškai, nachališkai ir meluodavo. Kaltinamasis yra konfliktiškas jis darbuotojus liesdavo fiziškai, įžeidinėdavo. Jo protinis atsilikimas vidutinis, bet viską daro specialiai, meluodavo, negalėdavo juo pasitikėti. P. P. ramus gyventojas, nekonfliktiškas, pats negalėjo užkliūti. A. B. iš pradžių neigė sudavęs P. P., o vežamas į ligoninę jis prisipažino, kad jį sudaužė. Po išvežimo į Rokiškio psichiatrinę ligoninę jis kelis kartus dar skambino telefonu, pasakojo kaip jam sekasi, klausė kaip jiems sekasi.

5. Nukentėjusysis A. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019-01-28, apie 7.15 val., jam būnant (duomenys neskelbtini), kurioje jis gydosi, virtuvėje tarp jo ir A. B. įvyko konfliktas. Konflikto metu A. B. kumščiu sudavė jam ne mažiau kaip du kartus į veidą. Nuo suduotų smūgių jis pargriuvo ant grindų ir susilaužė dešinės rankos mažąjį pirštą. Taip pat pajuto, kad yra nutrupėjęs dantis ir atitrūkęs dantų tiltas, tačiau dėl šio sužalojimo tąkart į medikus nesikreipė. Vėliau dėl dantų sutvarkymo Telšių m. kreipėsi į privačią kliniką. Byloje reiškia 3 000 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 1, 2, 62-63).

6. Nukentėjusysis P. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), ketvirtame korpuse, pirmame aukšte. 2019-03-19 jam būnant savo gyvenamajame korpuse A. B., taip pat gyvenantis šiuose globos namuose, be jokios priežasties jam du kartus spyrė į krūtinės sritį. Viskas įvyko kambaryje, o tuo metu buvo ir kitas globos namų gyventojas G. P.. Ligoninėje jam buvo nustatytas septinto šonkaulio lūžimas (t. 1, b. l. 126-127).

7. Liudytojas G. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2019-03-19, galimai apie 10.00 val., jis buvo savo kambaryje, ketvirtame korpuse. Kambario durys buvo atidarytos. Kartu su juo gyvenantis P. P. stovėjo koridoriuje ir jam buvo gerai matomas. Tuo metu prie P. P. priėjo A. B. ir be jokios priežasties pradėjo mušti jį rankomis ir kojomis. Kiek smūgių buvo suduota P. P. nežino, tačiau pastarasis buvo mušamas labai stipriai. Po to A. B. pabėgo (t. 1, b. l. 160-161).

8. Liudytoja D. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), socialine darbuotoja. Jai priklauso prižiūrėti ketvirtame korpuse gyvenančius asmenis. Iš socialinio darbuotojo padėjėjos B. L. ji sužinojo, kad 2019-03-19 P. P. sužalojo galimai A. B.. P. P. skundėsi, kad jam skauda šoną. Šilutės ligoninėje jam buvo nustatytas šonkaulio lūžis (t. 1, b. l. 163-164).

9. Liudytoja B. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), socialinio darbuotojo padėjėja. 2019 m. kovo mėnesį, tikslesnės datos neprisimena, pradėjusi dirbti nuo 8.30 val. pastebėjo, kad globos namų gyventojas P. P. nenuėjo pusryčiauti, o visą laiką gulėjo lovoje. Jai pasirodė keista, kad P. P. nėjo valgyti ir pietų. Ėmus klausinėti kas nutiko, P. P. pasakė, kad jį sumušė A. B. ir dėl to jam skauda šoną. Ant P. P. kūno jokių paraudimų ar mėlynių nesimatė. P. P. yra veiksnus, tačiau nesugeba išsamiai papasakoti įvykio aplinkybių. Apie tai ji pranešė socialinei darbuotojai D. M.. Vėliau P. P. buvo nuvežtas į ligoninę apžiūrai (t. 1, b. l. 167-169).

10. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (t. 1, b. l. 1-4) užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Protokolo priede - fotolentelėje Nr. 1 užfiksuota (fotonuotrauka Nr. 8) dešinė ranka su sutvarstyta plaštaka (t. 1, b. l. 16).

11. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus pateiktoje specialisto išvadoje Nr. G 516/2019 (03) nurodyta, kad 2019-01-28 A. S. patyrė dešinio žando sumušimą su minkštųjų audinių patinimu, dešinės plaštakos V piršto vidurinio pirštakaulio lūžimą. Šiuos sužalojimus A. S. galėjo patirti bukos traumos pasekoje - sumušus dešinį žandą kietu buku daiktu, pirštakaulį galėjo sulaužyti virsdamas ir kontaktuodamas dešiniąja plaštaka su kietu buku paviršiumi. A. S. kūne išskiriamos dvi trauminio poveikio vietos (dešinysis žandas, dešinė plaštaka). Dėl pirštakaulio lūžimo sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, šis A. S. sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Atskirai dešinio žando sužalojimas nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 1, b. l. 81-82).

12. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kambaryje Nr. 123 (t. 1, b. l. 49-50, 51-55).

13. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus pateiktoje specialisto išvadoje Nr. G 568/2019 (03) nurodyta, kad 2019-03-19, iki 16.10 val., P. P. patyrė krūtinės ląstos kairės pusės sumušimą su VII šonkaulio lūžimu, trauminiu kairės pusės hemotoraksu. Sužalojimas padarytas paveikus krūtinės ląstą kietu buku daiktu - sumušant ar atsitrenkiant. P. P. kūne išskiriama viena trauminio poveikio vieta. Dėl krūtinės ląstos sumušimo su šonkaulio lūžimu sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, šis P. P. sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 1, b. l. 137-138).

14. Aptartų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. B. 2019-01-28, apie 7.15 val., (duomenys neskelbtini) virtuvėje, po įvykusio žodinio konflikto su nukentėjusiuoju A. S., tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip du kartus į veidą, dėl ko A. S. pargriuvo ant grindų ir patyrė dešinio žando sumušimą su minkštųjų audinių patinimu, dešinės plaštakos V piršto vidurinio pirštakaulio lūžimą, taip sukeldamas A. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taip pat kad 2019-03-19, apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini), tyčia du kartus spyrė tų pačių namų gyventojui P. P. į krūtinę, taip pastarajam padarydamas krūtinės ląstos kairės pusės sumušimą su VII šonkaulio lūžimu, trauminiu kairės pusės hemotoraksu, taip sukeldamas P. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą. A. B. padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį abiem atvejais kvalifikuotos teisingai.

15. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 88TPK-52/2019 konstatuota, kad A. B. nusikaltimo padarymo metu nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas – lengvas protinis atsilikimas su reikšmingais elgesio sutrikimais, reikalaujančiais dėmesio ir gydymo. Dėl to jis negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. A. B. šiuo metu serga nurodytu psichikos sutrikimu, dėl ko jam rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos pobūdžio priemones priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis, VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (t. 2, b. l. 30-32).

16. Ekspertizės išvados leidžia daryti išvadą, kad A. B. baudžiamojo įstatymo uždraustas dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamumo būklėje ir jų padarymo metu dėl psichikos sutrikimo negalėjo suprasti savo veiksmų esmės (suvokti veikos pavojingumo) ir jų valdyti (BK 17 straipsnis). Taigi, nusikalstamas veikas jis padarė būdamas nepakaltinamas.

17. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte rekomenduojama jam skirti priverstinį gydymą – bendro stebėjimo sąlygomis, VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Teismas, nenustatė jokių aplinkybių leidžiančių spręsti, kad šiuo konkrečiu atveju A. B. atžvilgiu galėtų būti taikoma ne teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 88TPK-52/2019 rekomenduojama priverčiamoji medicinos priemonė (t. y. priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis, VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje).

Motyvuojamoji dalis

18. Atsižvelgiant į tai, kad A. B. šiuo metu yra perkeltas į specialiąją įstaigą –VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę – gydymui, tikslinga teismo priimamą nutartį dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pateikti vykdyti šiai gydymo įstaigai nuo nutarties priėmimo dienos.

19. Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 1 dalis).

Dėl civilinių ieškinių

20. Šioje byloje nukentėjusysis A. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 000 Eur žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 72) ir 2019-04-23 nutarimu buvo pripažintas civiliniu ieškovu (t. 1, b. l. 73). Taip pat Klaipėdos teritorinė liginių kasa pateikė civilinius ieškinius dėl 45,78 Eur ir 1 252,86 Eur gydymo išlaidų atlyginimo (t. 1, b. l. 105-109), 2019-05-20 ir 2019-09-17 nutarimais pripažinta civiline ieškove (t. 1, b. l. 110, 148).

21. BPK 403 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, teismas priima sprendimą dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.268 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veiksnus fizinis asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą neatsako. Pagal CK 6.268 straipsnio 4 dalį, jeigu žalos padarė asmuo, kuris savo veiksmų reikšmės suprasti ar jų valdyti negalėjo dėl psichikos ligos ar kitokio sveikatos sutrikimo, tai teismas gali įpareigoti atlyginti žalą kartu su šiuo asmeniu gyvenantį sutuoktinį, tėvus ar pilnamečius jo vaikus, kurie žinojo apie tokią žalą padariusio psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu.

22. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad šioj byloje asmenys, kurie CK 6.268 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais galėtų atsakyti už nepakaltinamo asmens padarytą žalą, nebuvo įtraukti į tokių asmenų sąrašą. Esant šioms aplinkybėms A. S. ir Klaipėdos teritorinei liginių kasai paliekama teisė pareikšti ieškinius civilinio proceso tvarka, šioje baudžiamojoje byloje paliekant jų civilinius ieškinius nenagrinėtais. Tokia pozicija atitinka ir teisminę praktiką (žr. pvz., Panevėžio apygardos teismo 2019-08-05 nutarties baudžiamojoje byloje Nr. M1-82-768/2019 10-10.1. punktą).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalies 2 punktu,

nutaria:

A. B. pripažinti nepakaltinamumo būsenoje padarius baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje (du epizodai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 2 dalies 2 punktu, A. B. paskirti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje).

Nutartį dalyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo vykdyti nuo jos priėmimo dienos. Nutarties kopiją pateikti VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninei.

Civilinio ieškovų A. S. ir Klaipėdos teritorinės liginių kasos civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais.

Nutartį per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali apskųsti asmuo, kurio byla nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ir artimi giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.