- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-05
- Bylos Nr.
- M1-82-768/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03084-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Donatas Jatužis, Daina Vaidachavičienė, Sigitas Bagdonavičius
- Advokatai
- Valentinas Giriūnas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužis (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigito Bagdonavičiaus ir Dainos Vaidachavičienės,
uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 11 klasių išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, iš dalies darbingas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, Utenos apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartimi taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 2 d., padarymo,
teismui perduotas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 129 str. 2 d. 3 p.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. V. Š. negalėdamas suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti dėl paranoidinės šizofrenijos, 2019 m. sausio 22 d. apie 00 – 01 val. (duomenys neskelbtini), sudavė į galvos sritį metaliniu laužtuvu lovoje gulinčiam savo broliui G. Š., padarydamas jam muštinę žaizdą dešinės ausies kaušelyje, dešinio smilkinio įspaustinį lūžį, kaukolės pamato dešinės vidurinės daubos lūžį, dešinės veido pusės daugybinius kaulų lūžius, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, abipusiu plaučių uždegimu, sepsiu, ūminių kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, dėl ko, 2019 m. sausio 22 d. 9. 00 val. ligoninėje G. Š. mirė. Tokiu būdu V. Š. nužudė šeimos narį - savo brolį G. Š., padarydamas baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 129 str. 2 d. 3 p.
2. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistų išvadų (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. Š. mirė nuo galvos sumušimo dešinės ausies kaušelyje, dešinio smilkinio įspaustinio lūžio, kaukolės pamato dešinės vidurinės daubos lūžio, dešinės veido pusės daugybinių kaulų lūžių, kraujosruvų virš galvos smegenų kietojo dangalo dešinėje smilkininėje – kaktinėje srityje, kraujosruvos smegenų dešinėje smilkininėje srityje, pakraujavimų po minkštaisiais smegenų dangalais, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, abipusiu plaučių uždegimu, sepsiu, ūminių kvėpavimo funkcijos nepakankamumu. Šie sužalojimai padaryti kietu buku, galimai pailgos formos daiktu, vienu smūgiu į dešinės ausies ir smilkinio sritį, galimai suduodant smūgį metaliniu laužtuvu iki pristatymo į (duomenys neskelbtini) ligoninę 2019 m. sausio 22 d. 4. 15 val. Remiantis nustatytų sužalojimų pobūdžiu ir klinikiniais duomenimis, negalima atmesti galimybės, kad G. Š. po galvos sumušimo galėjo būti sąmoningas ir atlikti savarankiškus veiksmus (t. 1, b.l. 70 – 74).
3. Vyresniojo tyrėjo A. Č. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad aiškinantis G. Š. sužalojimo aplinkybes kalbėjosi su V. Š., kuris pradžioje teigė, kad brolis į namus sugrįžo jau būdamas sužalotas. A. Š. nurodžius, kad G. Š. namuose buvo sveikas, V. Š. vėliau prisipažino, kad susipykus su broliu, pastarasis trenkė jam į veidą. Tada supykęs atsinešė laužtuvą ir juo trenkė G. Š. į galvą, vėliau laužtuvą padėjo ūkiniame pastate (t. 1, b.l. 16 – 17).
3.1 Įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu buvo rastas ir paimtas metalinis laužtuvas su ant jo esančiomis dėmėmis, panašiomis į kraują (t. 1, b.l. 19 – 49)
4. Iš nukentėjusios A. Š. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo pagarsinti kitiems įrodymams patikrinti, matyti, kad ji matė, kaip broliai V. ir G. pykosi, todėl prašė jų nesibarti. Vėliau, prabudusi nakties metu pamatė, kad G. veidas sužalotas, todėl nuėjusi pas kaimynus paprašė, kad būtų iškviesta greitoji pagalba (t. 1, b.l. 107 -109).
5. Liudytoja A. B. parodė, kad ji dirbo kartu su G. Paskutinį kartą G. matė prieš įvykį, kuomet pastarasis vakare apie 20. 00 val. baigęs darbą išėjo namo. G. buvo blaivas ir nebuvo sužalotas.
6. Liudytojas V. K. parodė, kad 2019 m. sausio 22 d. apie 2. 30 val. buvo pažadintas kaimynės Š., kuri prašė iškviesti greitąją pagalbą. Nuėjęs į Š. namus matė, kad G. veidas smarkiai sužalotas. Atvykus greitajai pagalbai padėjo greitosios darbuotojams nukentėjusįjį įkelti į automobilį. Apie tai kas nutiko G. su V. nesikalbėjo.
7. Iš įtariamojo V. Š. apklausos protokolo matyti, kad jis prisipažino sudavęs metaliniu laužtuvu broliui G. Š. į galvą. Sudavė laužtuvu už tai, kad brolis grįžęs iš darbo jį sumušė. Laužtuvą, kuriuo nužudė brolį, padėjo atgal į sandėliuką, vėliau parodė policijos pareigūnams (t. 1, b.l. 172 – 173).
7.1. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. Š. nustatyti odos nubrozdinimai kaktoje ir nosyje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, prieš 2 – 3 paras iki apžiūros 2019 m. sausio 24 d. (t. 1, b.l. 189).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
8. Šioje byloje nustatyta, kad 2019 m. sausio 22 d. apie 00.00 val., buvo nužudytas G. Š..
8.1. Nėra pagrindo abejoti tuo, kad G. Š. nužudė jo šeimos narys - brolis V. Š., kuris dėl kilusio konflikto sudavė metaliniu laužtuvu G. Š. į galvos sritį. Bylos duomenys patvirtina, kad G. Š. prieš įvykį buvo namuose sveikas ir nesužalotas, be jo, brolio V. Š. ir mamos daugiau nieko namuose nebuvo. Tai, kad tarp brolių įvyko konfliktas patvirtina V. Š. nustatyti sužalojimai, dėl kurių padarymo, kaip ikiteisminio tyrimo metu aiškino V. Š., metaliniu laužtuvu sudavė G. Š. į galvą. Metalinis laužtuvas įvykio vietoje taip pat buvo rastas, o specialistų išvados taip pat patvirtina, kad mirtinas sužalojimas galėjo būti padarytas būtent minėtu laužtuvu. Byloje apklausti liudytojai patvirtina ir kitą aplinkybę, kad prieš įvykį jie G. Š. matė sveiką, duomenų, kad jį būtų sužalojęs kitas asmuo, kitoje vietoje, byloje nėra. Taigi darytina išvada, kad teisme nustatytos faktinės aplinkybės atitinka bylos medžiagoje užfiksuotus duomenis ir baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 129 str. 2 d. 3 p, kurią padarė V. Š..
8.2. V. Š. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 129 str. 2 d. 3 p., todėl V. Š. padarytos uždraustos veikos aprašyme nurodyti teiginiai dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo šalinami kaip pertekliniai ir nesusiję su realiai kilusiais padariniais.
Dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo
9. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodyta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu V. Š. sirgo (iš šiuo metu serga) lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Jam rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis (t. 2, b.l. 49 – 53).
9.1. Teismo psichiatrė J. D. patvirtino, kad V. Š. veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, negalėjo suprasti veikos pavojingumo ir savo veiksmų. Dėl susiformavusio ryškaus emocijų ir asmenybės defekto, dėl pasikartojančios agresijos, V. Š. rekomenduojamas priverstinis gydymas psichiatrijos ligoninėje sustiprinto arba griežto stebėjimo sąlygomis.
Žemesnės instancijos teismas
9.2. Pagal BK 17 str. nuostatas, asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti BK 98 str. numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.
9.3. Įvertinus byloje esančius ir gautus duomenis dėl priverčiamos medicinos priemonės taikymo V. Š., teismas daro išvadą, kad įrodyta, jog V. Š. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas. Todėl jam taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas psichiatrijos ligoninėje sustiprinto stebėjimo sąlygomis.
Dėl civilinio ieškinio
10. (Duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa pareiškė 6839, 30 Eur civilinį ieškinį dėl G. Š. traumos gydymo ir prašo priteisti ją iš atsakingo už žalą asmens.
10.1. Lietuvos Respublikos BPK 403 str. 4 d. nustatyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, teismas priima sprendimą dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Civilinio kodekso 6.268 str. 1 d. nustatyta, kad veiksnus fizinis asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą neatsako. Pagal Civilinio kodekso 6.268 str. 4 d., jeigu žalos padarė asmuo, kuris savo veiksmų reikšmės suprasti ar jų valdyti negalėjo dėl psichikos ligos ar kitokio sveikatos sutrikimo, tai teismas gali įpareigoti atlyginti žalą kartu su šiuo asmeniu gyvenantį sutuoktinį, tėvus ar pilnamečius jo vaikus, kurie žinojo apie tokią žalą padariusio psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu.
10.1. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad V. Š. gyveno kartu su nužudytuoju ir mama A. Š., tačiau mama neįtraukta į asmenų, atsakingų už nepakaltinamo asmens padarytą žalą, sąrašą, todėl neatsako už V. Š. padarytą žalą. Esant šioms aplinkybėms (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai paliekama teisė pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka, šioje baudžiamojoje byloje paliekant jų civilinį ieškinį nenagrinėtą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte, teismas,
nutaria:
pripažinti, kad V. Š. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 129 str. 2 d. 3 p. būdamas nepakaltinamas ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje).
Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Sunaikinti nutarčiai įsiteisėjus pakuotes Nr. 1 – 20, G. Š. ir V. Š. rūbus, nagų ir DNR pavyzdžius, saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).
Teismo nutartį taikyti priverčiamąją medicinos priemonę turi teisę apskųsti nukentėjusioji, gynėjas, prokuroras, asmens, kurio byla buvo nagrinėja šeimos nariai ar artimieji giminaičiai per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, o V. Š. nuo nutarties gavimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.