Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1634-777/2017

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-11-02
Bylos Nr.: e2A-1634-777/2017
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Giedrė Seselskytė
Atsakovas: A. S.
Ieškovas: AB „Swedbank“
Trečiasis asmuo: E. S., R. S.

Civilinė byla Nr. e2A-1634-777/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-11161-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.2.2; 3.1.1.2.15; 3.1.7.1.5; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės ir Giedrės Seselskytės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-05 sprendimo pagal ieškovės AB „Swedbank“ ieškinį atsakovui A. S., trečiajam asmeniui E. S., R. S. dėl skolos priteisimo, atsakovo A. S. priešieškinį dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, R. S. ieškinį dėl sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė 2014-09-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį, juo prašė priteisti iš atsakovo 28 712,74 Eur skolos dalį, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme ir visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad AB bankas „Hansabankas“ (dabar AB „Swedbank“) (toliau – bankas) ir E. S. (toliau – trečiasis asmuo) 2007-04-02 pasirašė kredito sutartį Nr. 07-031334-FA (toliau – kredito sutartis), pagal kurią bankas suteikė kreditą nekilnojamajam turtui įsigyti. Kredito sutartis kelis kartus buvo keista – paskutinis susitarimas Nr. 07-031334-FA/09-029528-FA/09-08953-FA/09-089546-FA-6 buvo pasirašytas 2010-07-05. Ieškovė nurodė, kad 2007-07-19 laidavimo sutartimi Nr. 07-031334-LA1 (toliau – laidavimo sutartis) atsakovas įsipareigojo atsakyti už kredito gavėją visu savo turimu turtu ir banko reikalavimą patenkinti pirmumo tvarka, jeigu kredito gavėjas tinkamai nevykdys bankui visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį. Nurodė, kad skolininkas nevykdė savo įsipareigojimų, apie pažeidimus buvo informuotas skolininkas bei laiduotojas. Skolininkai į pretenzijas neatsakinėjo, nevykdė nurodytų reikalavimų, todėl bankas nutraukė kredito sutartį ir pareikalavo grąžinti visą kreditą, apskaičiuotas palūkanas ir delspinigius. Ieškovė nurodė, kad iš trečiojo asmens skola priteista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-03-01 sprendimu ir banko reikalavimai pagrindiniam skolininkui – trečiajam asmeniui – yra patvirtinti bankroto byloje, todėl reikalavimus reiškia tik laiduotojui – atsakovui.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovo 28 712,74 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2014-09-30 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 646,14 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priešieškinį atmetė. Trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, ieškinį atmetė. Priteisė valstybei iš atsakovo 23,63 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2007-04-02 bankas ir trečiasis asmuo pasirašė kredito sutartį, pagal kurią bankas suteikė 420 000 Lt (121 640 Eur) kreditą nekilnojamajam turtui įsigyti. 2007-07-19 buvo pasirašyta laidavimo sutartis pagal kredito sutartį, kurioje nurodyta, kad atsakovas patvirtina, jog laidavimo sutartis sudaryta jo sutuoktinei sutinkant ir šios sutarties sudarymas neprieštarauja šeimos interesams, laiduotojas atsako visu savo turtu ir įsipareigoja banko reikalavimą patenkinti pirmumo tvarka, jeigu kredito gavėjas tinkamai neįvykdys bankui visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį. 2010-07-15 buvo pasirašytas susitarimas, kuriuo šalys susitarė, kad kredito gavėjams iki 2010-10-15 atidedamas mokėjimas. 2011-02-02 atsakovui buvo išsiųsta pretenzija dėl įsiskolinimo, kurioje nurodyta, kad iki 2011-02-11 atsakovas turi sumokėti 3 093,35 Eur įsiskolinimą pagal kredito sutartį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-13 nutartimi trečiajam asmeniui buvo iškelta bankroto byla, kurioje bankas pareiškė 83 664 Eur (288 875,51 Lt) finansinį reikalavimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-04-04 nutartimi bankroto byla baigta ir nurašyti kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp jų ir banko – 79 764,54 Eur sumos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog banko ieškinys teismui dėl 28 712,74 Eur skolos priteisimo iš solidariojo skolininko – atsakovo – buvo pateiktas iki bankroto bylos iškėlimo pagrindiniam skolininkui, todėl iš atsakovo priteistina banko reikalaujama skola, nes ieškovas turi teisę reikalauti, jog prievolę grąžinti skolą įvykdytų kitas solidarusis skolininkas pagal šalutinę prievolę, kylančią iš laidavimo sutarties (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas atsakovo argumentus, jog jis nepasirašė laidavimo sutarčių, kuriomis buvo pakeistos pagrindinės sutartys, atmetė kaip nepagrįstus, konstatavęs, jog rašysenos ekspertizės aktu įrodyta, jog rankraštinius įrašus pasirašė būtent atsakovas.Pirmosios instancijos teismas atsakovo argumentus, jog skola buvo mažesnė nei parduoto turto vertė, atmetė kaip nepagrįstus konstatuodamas, jog kredito suma buvo 121 823,92 Eur, atsakovas pasirašė laidavimą būtent dėl šios sumos, o ieškovė turi teisę reikšti laiduotojui ir mažesnį reikalavimą, nei yra likusi pagrindinio skolininko skola, didinti ar mažinti ieškinio reikalavimus, todėl ieškinio reikalavimas dėl dalies 28 712,74 Eur skolos priteisimo iš atsakovo yra pagrįstas ir teisėtas. Pirmosios instancijos teismas atsakovo argumentus, jog laidavimo sutartys su pakeitimais turi būti pripažintos negaliojančiomis, nes jo sutuoktinė nieko nežinojo apie laidavimą, atmetė kaip nepagrįstus, konstatuodamas, jog atsakovas laidavimo sutartyje savo parašu patvirtino, kad laidavimo sutartis sudaryta jo sutuoktinei sutinkant ir šios sutarties sudarymas neprieštarauja šeimos interesams. Tais pačiais pagrindais pirmosios instancijos teismas atmetė ir trečiojo asmens R. S., pareiškusios savarankiškus reikalavimus, ieškinį dėl laidavimo sutarčių ir jų pakeitimų pripažinimo negaliojančiais. Pirmosios instancijos teismas nurodė ir tai, kad laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininką yra asmeninio pobūdžio ir į kito sutuoktinio, kuris nėra laiduotojas ir nėra davęs įgaliojimo sudaryti laidavimo sutartį, turtą ar dalį bendrojoje nuosavybėje negali būti nukreipiamas išieškojimas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas (toliau – apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, juo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė nepagrįstais faktiniais duomenimis, nes nebuvo pateikti duomenys, patvirtinantys, kad atsakovas laidavimo sutartį sudarė bei pasirašė 2007-07-19, nes apeliantas tuo metu dirbo UAB „Pajūrio mediena“ ir nuvykęs į Vilnių nebuvo, taip pat minėti dokumentai nebuvo persiųsti į banką Klaipėdoje, kur jis juos galėjo pasirašyti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė realaus laidavimo sutarties pasirašymo momento bei laidavimo sutarties įsigaliojimo laiko. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti duomenys, kad laidavimo sutartis buvo sudaryta bei pasirašyta su ieškovo įgaliotu asmeniu.Apeliantas nurodė, kad nepateikti duomenys, jog trečiasis asmuo ieškovui pateikė prašymą pakeisti sąlygas – leisti atsisakyti bendraskolės, įtraukti laiduotoju apeliantą ir atsižvelgiant į apelianto amžių sutrumpinti paskolos laikotarpį iki 20 metų. Nurodė, kad nepateikta duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė bendraskolei R. Š. atsisakė solidarumo, todėl teismas neįvertinęs šių aplinkybių netinkamai taikė materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias bendraskolių solidariąją atsakomybę.Apeliantas nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-04-04 civilinėje byloje priėmė nutartį, kuria baigė trečiojo asmens bankroto bylą ir nurašė reikalavimus pareiškusių kreditorių finansinius reikalavimus, tarp jų ir banko 79 764,54 Eur sumos reikalavimą. Todėl pasibaigus pagrindinei prievolei arba ją pripažinus negaliojančia, pasibaigė ir laidavimas, taigi pagrindinė prievolė pasibaigė iki ginčijamo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-05 sprendimo priėmimo.Apeliantas nurodė, kad sutartys tarp ieškovės ir trečiojo asmens buvo keičiamos ne kartą, pakeičiant ir papildant sutarties sąlygas, todėl atliktais pakeitimais buvo pakeisti kredito sutarties įsipareigojimų dydžiai, modifikuoti prievolės elementai. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo aplinkybių, ar dėl sutarties modifikavimo laiduotojui kilo nepalankių padarinių, nenustačius šių aplinkybių nebuvo galima nustatyti, ar apeliantas tokiomis sąlygomis būtų laidavęs. Nurodė, kad nustačius tokias aplinkybes, dėl kurių laiduotojui kyla nepalankių padarinių ir laiduotojas tokiomis sąlygomis nelaidavo ir nebūtų laidavęs, prievolė pripažįstama pasibaigusia, nes neatitinka jo išreikštos valios sudaryti laidavimo sutartį.Apeliantas nurodė, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 16 straipsnio 2 dalies nuostatas, keičiantis teisėjų sudėčiai ir atnaujinęs bylos nagrinėjimą teisėjas nesiaiškino dėl šalių pageidavimo bylą nagrinėti nuo pradžių ar tęsti nuo paskutinio procesinio veiksmo, dėl to buvo pažeistas bylos nagrinėjimo nepertraukiamumo ir teisėjų sudėties nekintamumo principas (CPK 16 straipsnis).Apelianto paaiškinime į ieškovės atsiliepimą į apeliacinį skundą nurodyti argumentai iš esmės yra tapatūs apeliacinio skundo argumentams, todėl jie nekartojami. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.Ieškovė nurodė, kad apelianto reikalavimas pripažinti laidavimo sutartį pasibaigusia tuo pagrindu, kad pasibaigė pagrindinio skolininko bankroto byla, yra nepagrįstas ir atmestinas, nes bankas ieškinį atsakovui pareiškė 2014-09-30, o nutartį dėl pagrindinio skolininko – trečiojo asmens – bankroto bylos pabaigos Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė 2017-04-04. Nurodė, kad ieškinio apeliantui pareiškimo metu pagrindinio skolininko bankroto byla dar nebuvo pasibaigusi ir jo skolos nebuvo nurašytos, kitaip tariant, trečiojo asmens prievolė bankui dar nebuvo pasibaigusi, o tai reiškia, kad bankas, pareikšdamas ieškinį apeliantui, pareikalavo, jog nepasibaigusią pagrindinės skolininkės prievolę įvykdytų laiduotojas, t. y. solidarusis skolininkas (CK 6.81 str.).Ieškovė nurodė, kad apeliantas neteisingai interpretuoja tiek kredito, tiek laidavimo sutartis, nes pakeitus kredito sutartį iš esmės prievolė nepasikeitė. Nurodė, kad tam tikri kredito sutarties pakeitimai iš esmės prievolės sąlygų nepakeitė ir skolininko, už kurį buvo laiduota, padėtis iš esmės nepasikeitė, t. y. grąžintino kredito skola iš esmės nepadidėjo, metinių palūkanų norma sumažėjo, t. y. naujų aplinkybių, kurios būtų iš esmės pasunkinusios prievolės vykdymo sąlygas, neatsirado. Nurodė, kad aplinkybė, jog keičiant kredito sutartį kredito suma buvo išdėstyta į atskiras dalis ir toms dalims buvo priskirti atskiri numeriai, iš esmės jokios teisinės reikšmės ir įtakos sutarties vykdymui neturi, o toks kredito sumų išdėstymas taikomas daugiau kredito sutarties administravimui palengvinti ir yra techninio pobūdžio ir kredito sutarties nekeičia.Ieškovė pažymėjo, kad laidavimo sutarties 7.2 punkte, kurią pasirašė apeliantas, numatyta, jog laiduotojas sutinka, kad visos kredito sutarties sąlygos būtų keičiamos be atskiro laiduotojo sutikimo ir toks kredito sutarties sąlygų pakeitimas neturės jokios įtakos laiduotojo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymui. Ieškovė nurodė, kad apeliantas tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek teikdamas apeliacinį skundą, nenurodė ir neįrodinėjo aplinkybių, kad susitarimais pakeitus kredito sutartį atsirado naujos aplinkybės, kurios iš esmės pakeitė ir padidino laidavimu prisiimtus įsipareigojimus. Priešingai, pagrindinė atsakovo pozicija ir gynybinė strategija buvo bandymas diskredituoti laidavimo sutartį tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis dėl jos nepasirašymo.Ieškovė nurodė, kad nepagrįsti tiek apelianto, tiek trečiojo asmens argumentai, jog dokumentai nebuvo pasirašyti banko padalinyje, nes nei apeliantas, nei trečiasis asmuo negalėjo konkrečiai nurodyti, kur vyko dokumentų pasirašymas, nurodydami, jog to neprisimena.Ieškovė nurodė, kad nepagrįstas apelianto argumentas dėl CPK 16 straipsnio 2 dalies pažeidimo, nes teismo sudėtis pasikeitė 2015-07-02, o apeliantas dėl galimo pažeidimo galėjo kreiptis anksčiau, tačiau sutiko su bylos nagrinėjimu ir jo eiga.Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą tenkinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino laidavimo sutarties sudarymo aplinkybes, nenustatė realaus laidavimo sutarties pasirašymo momento bei sutarties įsigaliojimo laiko, teismui nebuvo pateikti duomenys, kad laidavimo sutartis buvo sudaryta ir pasirašyta su ieškovės asmens įgaliotu asmeniu. Nurodė, kad nesant įrodymų, jog trečiajam asmeniui E. S. buvo suteiktas įgaliojimas pasirašyti laidavimo sutartį ieškovės vardu, buvo pagrindas tenkinti atsakovo priešieškinį ir pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, nurodė, kad nenustačius teismui laidavimo sutarties sudarymo aplinkybių, nesant įrodymų, kad trečiasis asmuo E. S. turėjo įgaliojimą ieškovės vardu sudaryti laidavimo sutartį, yra pagrindas ieškinį atmesti.Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas jos reikalavimą, netinkamai įvertino laidavimo sutarties keliamas teisines pasekmes jai, nes ji nebuvo suteikusi apeliantui įgaliojimo pasirašyti laidavimo sutartį, nebuvo davusi ne tik rašytinio, bet ir žodinio sutikimo, o apeliantas teismo posėdžio metu patvirtino, jog toks sutikimas nebuvo gautas ir jos valia dėl laidavimo nebuvo išreikšta.Paaiškinime į ieškovės atsiliepimą į apeliacinį skundą trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, papildomai nurodė, kad ieškovė nepagrindė, kuo remdamasi prašė priteisti 28 712,74 Eur skolą, kai trečiasis asmuo buvo skolingas didesnę sumą, t. y. ieškovė nepateikė skaičiavimo dėl reikalaujamos sumos.Trečiasis asmuo E. S., CPK 309 straipsnio pagrindu pateikęs pareiškimą, nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog ieškinys teismui dėl 28 712,74 Eur skolos priteisimo iš solidariojo skolininko – laiduotojo buvo pateiktas iki bankroto bylos iškėlimo pagrindiniam skolininkui dienos. Pagal faktinius bylos duomenis, ieškinys teismui dėl skolos iš laiduotojo priteisimo buvo pateiktas 2014-09-30, o 2014-02-13 teismo nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2014-02-21. Todėl, nesilaikant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011-12-29 nutarimo civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011 nuostatų ir aiškinant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suklysta, nes užbaigus bankroto bylą pagrindinio skolininko (fizinio, o ne juridinio asmens, kuris likviduojamas ir išregistruojamas) prievolė yra laikoma pasibaigusia (CK 6.128 straipsnis 2 dalis) ir tuo pačiu metu baigiasi laidavimas (CK 6.76 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

CPK 321 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Teismų praktikoje pažymima, jog įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka grindžia siekiu išsiaiškinti bylos esmę, kadangi pirmosios instancijos teismas byloje surinktų įrodymų neištyrė ir jų nevertino.Ieškovė nurodė, kad bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme užsitęsė beveik trejus metus. Mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas suteiks apeliantui papildomą galimybę vilkinti bylos nagrinėjimą.Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad šalys dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Todėl trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, prašymas dėl bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje žodinio proceso tvarka atmestinas.

Dėl bendraskolių solidariosios atsakomybės

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apelianto argumentus, jog nepateikta duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė bendraskolei R. Š. atsisakė solidarumo, dėl ko pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs šių aplinkybių, netinkamai taikė materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias bendraskolių solidariąją atsakomybę. Iš rašytinių bylos duomenų nustatyta, kad 2007-04-02 tarp banko ir kredito gavėjų – E. S. ir R. Š. buvo pasirašyta kredito sutartis, pagal kurią bankas įsipareigojo suteikti 420 000 Lt (121 640,40 Eur) kreditą nekilnojamajam turtui įsigyti. 2007-07-19 bankas ir trečiasis asmuo pasirašė susitarimą Nr. 07-031334-FA-1 dėl kredito sutarties Nr. 07-031334-FA sąlygų pakeitimo. 2007-07-19 pasirašyta laidavimo sutartis pagal kredito sutartį Nr. 07-031334-FA dėl 420 000 Lt (121 640,40 Eur) kredito sumos, kurioje nurodyta, kad laiduotojas – atsakovas – laiduoja už kredito gavėją ir įsipareigoja atsakyti bankui visu savo turtu, jei kredito gavėjas ar bet kuris jų tinkamai neįvykdys bankui visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį (laidavimo sutarties 2 punktas). Kaip jau minėta anksčiau, 2007-07-19 bankas ir trečiasis asmuo pasirašė susitarimą Nr. 07-031334-FA-1 (toliau – susitarimas) dėl kredito sutarties Nr. 07-031334-FA sąlygų pakeitimo. Susitarimo 2 punkte nurodyta, kad šalys susitaria, kad iš prievolės kaip bendraskolė pasitraukia R. Š., o vykdyti bankui prievolę pagal kredito sutartį įsipareigoja kredito gavėjas – trečiasis asmuo. Šio susitarimo punkte nurodyta, jog šalys susitaria pakeisti kredito sutarties specialiojoje dalyje nurodytų kredito sutarties šalių punktą „Kredito gavėjai“, nurodant, kad kredito gavėjas yra trečiasis asmuo. Bankas šia sutartimi pakeitė kredito sutarties sąlygas, nurodydamas kredito gavėju tik trečiąjį asmenį (3 punktas), ir kredito sutarties specialiąją dalį, nurodydamas kredito gavėjo prievolių pagal kredito sutartį įvykdymo užtikrinimą, laiduotoją – atsakovą (8 punktas). Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms R. Š. nagrinėjamu atveju negalėjo būti bendraskole pagal kredito sutartį, nes nuo šios pareigos R. Š. buvo atleista trečiajam asmeniui pasirašant susitarimą Nr. 07-031334-FA-1 (toliau – susitarimas) dėl kredito sutarties Nr. 07-031334-FA sąlygų pakeitimo ir prievolę užtikrinant laidavimu. Tai, kad R. Š. buvo atleista nuo kredito sutarties prievolės, neneigė ir trečiasis asmuo, kuris teismo posėdžio metu nurodė, kad jam susipykus su sugyventine R. Š. ir bankui atsisakius suteikti kreditą (nes pagal jo vieno pajamas bankas negalėjo suteikti paskolos) bankas pasiūlė prievolės įvykdymui užtikrinti pateikti laiduotoją. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog trečiojo asmens valia, kuri patvirtinta trečiojo asmens parašu, buvo pakeistos kredito sutarties sąlygos 2007-07-19 susitarimu. Apelianto argumentai, kad nepateikti duomenys, jog trečiasis asmuo bankui teikė prašymą pakeisti kredito sutarties sąlygas, atmestini kaip nepagrįsti. Šiuo atveju neturi reikšmės, žodžiu ar raštu buvo pateiktas trečiojo asmens prašymas dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo, reikšminga yra tai, kad trečiasis asmuo sutiko su 2007-07-19 kredito sutarties sąlygų pakeitimu, tai patvirtino parašu, ir kredito sutarties pakeistų sąlygų neginčijo.

Dėl laidavimo sutarties pasikeitimo bankrutavus pagrindiniam skolininkui

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apelianto argumentus, jog pagrindinė prievolė pasibaigė iki ginčijamo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-05 sprendimo priėmimo, nes Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-04-04 priėmė nutartį civilinėje byloje, kuria baigė trečiojo asmens bankroto bylą ir nurašė finansinius reikalavimus, tarp jų ir 79 764,54 Eur sumos banko reikalavimą. Kasacinis teismas nuosekliai išplėtotoje praktikoje yra ne kartą išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai, bankrutuojant skolininkui, reikalavimas laiduotojui pareiškiamas atskiroje byloje iki pagrindinio skolininko likvidavimo, nors tokios bylos nagrinėjimo metu vėliau skolininkas ir likviduojamas, laidavimas nepasibaigia, nes kreditorius kreipėsi į teismą, siekdamas savo teisių ir teisėtų interesų gynybos, kai pagrindinio skolininko prievolė dar nebuvo pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-15 nutartis civilinėje byloje. Nr. 3K-3- 33/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Taigi, kasacinis teismas, vadovaudamasis CK 6.128 straipsnio 3 dalies ir CK 6.87 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nurodė bendrą principą, pagal kurį, užbaigus bankroto bylą, kurioje skolininkas likviduojamas, pagrindinio skolininko (bankrutavusio asmens) prievolė yra laikoma pasibaigusia ir tuo pačiu metu paprastai baigiasi laidavimas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas ieškinį atsakovui (laiduotojui) pareiškė 2014-09-30, o teismo sprendimą dėl trečiojo asmens bankroto pabaigos Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė 2017-04-04. Taigi, ieškinio atsakovui pareiškimo metu pagrindinio skolininko bankroto byla dar nebuvo pasibaigusi ir jo skolos nebuvo nurašytos, kitaip tariant, trečiojo asmens prievolė bankui dar nebuvo pasibaigusi, todėl bankas ieškinį atsakovui pareiškė pagrįstai pareikalaudamas, jog nepasibaigusią pagrindinės skolininkės prievolę įvykdytų laiduotojas, t. y. solidarusis skolininkas (CK 6.81 straipsnis). Nepagrįsti apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo rėmėsi teismų praktika, nes nagrinėjamos civilinės bylos ratio decidenti skiriasi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi apelianto nurodytomis kasacinio teismo nutartimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-08 nutartimi Nr. 3K-3-285/2012, 2013-02-15 nutartimi Nr. 3K-3-33/2013), nes jose išaiškinta, kad ieškinys atsakovui (-ams) (laiduotojui (-ams) buvo pareikštas iki teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos, o tai reiškia, kad ieškinio laiduotojui pareiškimo metu pagrindinis skolininkas nebuvo likviduotas, t. y. jo prievolė ieškovui nebuvo pasibaigusi (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija mano, kad apeliantas neteisingai supranta kasacinių teismų praktikos dalį dėl fizinio asmens pabaigos, fizinio asmens pabaigą siedamas su sprendimu iškelti fizinio asmens bankroto bylą, o ne su fizinio asmens bankroto pabaiga.

Dėl sutarties sąlygų pakeitimo

Apelianto argumentai, jog keičiant kredito sutarties sąlygas pasikeitė ir laiduotojo atsakomybė ir dėl to iš esmės padidėjo ir laiduotojo atsakomybė ir jam atsirado nepalankių padarinių, už kuriuos jis nelaidavo, nepagrįsti.Laidavimo sutartyje nurodyta: laiduotojas bankui laiduoja už kredito sutartį su jos priedais bei visais jos pakeitimais ir papildymais (1.5 punktas); jei kredito gavėjas neįvykdo visos ar dalies prievolės pagal kredito sutartį, laiduotojas ir kredito gavėjas atsako bankui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (3.1 punktas); laiduotojas atsako bankui ta pačia apimtimi, kaip ir kredito gavėjas – už kredito, palūkanų, netesybų, nuostolių bei kitų kredito sutartyje numatytų mokėjimų sumokėjimą bankui (3.2 punktas); laiduotojas sutinka, kad visos kredito sutarties sąlygos būtų keičiamos be atskiro laiduotojo sutikimo ir toks kredito sutarties sąlygų pakeitimas neturės jokios įtakos laiduotojo šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymui (7.2 punktas).Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad laidavimo sutarties pasirašymo dieną viena iš pagrindinių kredito sąlygų buvo, jog kreditoriui suteikiamas 420 000 Lt (121 640,40 Eur) kreditas. Vėliau kredito sutartis buvo pakeista ir papildyta susitarimu – 2008-01-21 bankas ir kredito gavėjas pasirašė susitarimą Nr. 07-031334-FA-3, juo buvo pakeista suteikto kredito valiuta iš litų į eurus, nurodant, kad paimto ir negrąžinto kredito suma yra 120 544,41 Eur, kartu su laiduotoju 2008-01-21 pasirašant susitarimą Nr. 07-031334-LA1-1. Šiuo susitarimu laiduotojas patvirtino, kad nuo susitarimo pasirašymo momento laiduotojas laidavimo sutartyje numatytomis sąlygomis bankui užtikrina tinkamą kredito gavėjo prievolių, atsirandančių pagal kredito sutartį bei jos vėlesnius pakeitimus (3.1 punktas), įvykdymą. Taigi, nors ir buvo pasirašytas papildomas susitarimas, tačiau šis susitarimas iš esmės nepakeitė prievolės, nes kredito suma nepadidėjo, t. y. nepadidėjo ir atsakovo (laiduotojo) atsakomybė. Vėlesnis trečiojo asmens 201-07-15 sudarytas susitarimas Nr. 07-031334-FA/09-029528-FA/09-089530-FA/09-089549-FA-6 buvo pagrindinės prievolės nevykdymo pasekmė – nesumokėtas kreditas, palūkanos, delspinigiai.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog prievolės, už kurią buvo laiduota, pasikeitimas pasireiškė prievolės sąlygų pasikeitimu dėl trečiojo asmens tinkamo kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo. Tačiau CK 6.87 straipsnio 4 dalies nuostatų kontekste aktualus ne bet koks prievolės pasikeitimas, o tik toks, kuris gali būti pripažįstamas esminiu. Kaip minėta anksčiau, susitarimu buvo pakeistos kredito sutarties sąlygos, kilusios dėl tinkamai nemokamo kredito, dėl to ir padidėjo bendra grąžintina kredito suma, tačiau pagrindinė kredito sutarties sąlyga – suteikti kreditoriui 420 000 Lt (121 640,40 Eur) – pakeista nebuvo. Laidavimo sutartimi atsakovas įsipareigojo sumokėti ne tik kreditą, bet ir palūkanas, netesybas ir nuostolius (3.2 punktas), todėl anksčiau nurodytų aplinkybių pagrindu nepagrįsta būtų konstatuoti, jog sudarius susitarimus prievolės sąlygos pakito iš esmės. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad esminės prievolės sąlygos nepakito ir skolininko, už kurį buvo laiduota, padėtis nepasunkėjo, – grąžintina skola iš esmės nepadidėjo, taip pat neatsirado aplinkybių, kurios būtų pasunkinusios prievolės vykdymo sąlygas ir padidinusios prievolės neįvykdymo tikimybę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2010-07-15 susitarimas Nr. 07-031334-FA/09-029528-FA/09-089530-FA/09-089549-FA-6 tarp banko ir trečiojo asmens buvo sudarytas siekiant skolininkui tinkamai įvykdyti prievolę, todėl nėra pagrindo teigti, kad įvyko esminis prievolės pasikeitimas, dėl kurio padidėjo atsakovo (laiduotojo) atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-578-378/2015).

Dėl laidavimo sutarties pasirašymo aplinkybių

Nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė laidavimo sutarties pasirašymo momento ir kad laidavimo sutartis buvo sudaryta ir pasirašyta su ieškovo įgaliotu asmeniu. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, jog apeliantas bylos nagrinėjamu metu neigė, jog pasirašė laidavimo sutartyje, ir tik atlikus rašysenos ekspertizę ir patvirtinus, jog laidavimo sutartyje pasirašė apeliantas, nurodė kitą aplinkybę, jog dokumentus į namus pasirašyti atvežė trečiasis asmuo, kuris neturėjo tam banko įgaliojimo. Apelianto pozicijos nenuoseklumas leidžia konstatuoti, kad apelianto nurodytos aplinkybės yra siekis išvengti atsakomybės pagal pasirašytą laidavimo sutartį.Pirmosios instancijos teismas teismo posėdžio metu apklausė kaip liudytoją J. K., kuri paaiškino, kad dirbo AB „Swedbank“ Vilniuje su paskolomis, sutartys turėdavo būti pasirašomos banke, tačiau išskirtiniais atvejais sutartys galėjo būti pasirašomos ir kitur, galėjo būti siunčiamos vadybininkams į kitus miestus. Tiek trečiasis asmuo, tiek apeliantas negalėjo konkrečiai nurodyti, kokius dokumentus trečiasis asmuo vežė apeliantui pasirašyti. Taigi, tiek trečiasis asmuo, tiek apeliantas nepateikė pagrįstų duomenų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes, jog laidavimo sutartis buvo pasirašyta banko patalpose kitame mieste ir dalyvaujant banko įgaliotam atstovui (CPK 178, 185 str.).

Dėl procesinių pažeidimų

Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad bylą pradėjo nagrinėti teisėjas V. Paulikas, kuris 2015-02-20 nutartimi paskyrė rašysenos ekspertizę ir sustabdė bylos nagrinėjimą. Teisėja R. Augustė 2015-08-06 nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą ir bylą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje 2015-09-28 9.30 val. Šis teismo posėdis buvo atidėtas, kitas teismo posėdis paskirtas 2015-11-12 9.30 val. Šis teismo posėdis atidėtas dėl teisėjai pareikšto nušalinimo, kitas posėdis paskirtas 2015-12-16 13.30 val. 2015-12-23 nutartimi bylos nagrinėjimas sustabdytas, iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-16449-323/2015. 2017-01-24 nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas ir byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje 207-02-23 9.30 val. Šis teismo posėdis atidėtas, kitas teismo posėdis paskirtas 2017-04-05 9.30 val. Šis teismo posėdis atidėtas, kitas teismo posėdis paskirtas 2017-05-15 10.00 val., kuriame byla išnagrinėta iš esmės. Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 16 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes nei 2015-08-06 nutartimi, nei 2015-09-28 teismo posėdyje byla nebuvo išnagrinėta iš esmės.

Dėl trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų

Apeliacijos objektas nėra trečiojo asmuo, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino laidavimo sutarties keliamas teisines pasekmes jai, nes ji nebuvo suteikusi apeliantui įgaliojimo pasirašyti laidavimo sutartį. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti ir analizuoti šios argumentus (CPK 306 str. 1 d. 3 p., 318 str. 1 d.).Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų teisėjų kolegija atskirai nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teistumui ir pagrįstumui.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė šalių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo ir jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantas už apeliacinį skundą sumokėjo 664 Eur, nors turėjo sumokėti 646 Eur (546 + 100). Esant nurodytoms aplinkybėms apeliantui grąžintinas permokėtas 20 Eur žyminis mokestis (CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Apeliacinį skundą atmetus, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.).Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, R. S. apeliacinėje instancijoje buvo teikiama valstybės garantuojama ir 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba apeliacinės instancijos teisme patyrė 120,06 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinį skundą, kurį palaikė trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atmetus, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.).Apeliacinį skundą atmetus, apelianto ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Duomenų apie ieškovės, trečiojo asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-05 sprendimą palikti nepakeistą.

Grąžinti A. S. 20 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2017-07-07 AB Šiaulių banke, mokėjimo identifikavimo numeris 191705.

Teisėjos Jolanta GailevičienėErinija KazlauskienėGiedrė Seselskytė