- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-02
- Bylos Nr.
- eA-2121-556/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01045-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Rytis Krasauskas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- M. V.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 8.6.4Draudimas atvykti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. V. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje pagal pareiškėjo M. V. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas M. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 24S298563 (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) 133 straipsnio 1 dalimi, priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėjui uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2027 m. gruodžio 17 d. Kartu buvo nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybių narių bei Europos Sąjungos nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis, teritorijoje iki 2027 m. gruodžio 17 d. Atsakovas nepateikė teisinių argumentų, kodėl nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą ir įtraukti perspėjimą į SIS.
2.2. Pareiškėjas gavo leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu. Vėliau pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas, kadangi pareiškėjas neišlaikė egzaminų ir studijos buvo nutrauktos.
2.3. Atsakovas šiuo metu visiems asmenims, kuriems buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, taiko tokio pobūdžio priemones, nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi.
2.4. Atkreiptinas dėmesys, kad leidimas gyventi gali būti panaikintas įvairiais pagrindais, Įstatymo 133 straipsnyje įtvirtinta atsakovo teisė, bet ne pareiga, uždrausti atvykti asmeniui tuo atveju, kai yra panaikinamas leidimas laikinai gyventi. Akivaizdu, kad pritaikytos poveikio priemonės yra neteisingos ir neproporcingos, nes nenustatyti pareiškėjo neteisėti veiksmai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad darbo sutarties nesudarymas ir leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimas savaime nesudaro pagrindo taikyti ribojimus užsieniečiams (žr. 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2378-575/2024). Šia jurisprudencija teismas turi vadovautis ir pareiškėjo atveju.
2.5. Atsakovo Sprendimas neatitinka jokių teisės principų, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtinto gero administravimo imperatyvo. Departamentas nenustatė pareiškėjo grėsmės Lietuvai ar kitų svarbių priežasčių, dėl kurių Sprendimas galėtų likti galioti. Atsakovas suabsoliutino savo teisę priimti sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą ir kitas Europos Sąjungos šalis. Pareiškėjas nesiekė apeiti sistemą, nesilaikyti teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, pateikė tuo metu aktualią informaciją, pareiškėjas studijavo Lietuvoje. Todėl akivaizdu, kad Sprendimas neproporcingas, o Departamentas peržengė diskrecijos ribas.
2.6. Atkreiptinas dėmesys į 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS reglamentas) 21 ir 24 straipsniuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, Lietuvos administracinio teismo jurisprudenciją, pagal kurią įvedant perspėjimą į SIS taikomas proporcingumo reikalavimas, išnagrinėjant, ar konkretus atvejis yra pakankamai adekvatus ir svarbus.
2.7. Šiuo atveju atsakovas neturėjo teisės priimti sprendimo dėl perspėjimo įtraukimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkto ir 2 dalies c punkto nuostatas, kadangi nenustatyta grėsmė, kurią galėtų kelti pareiškėjas, dėl pareiškėjo nėra priimtas joks administracinis aktas dėl keliamos grėsmės, kurio pagrindu galėtų būti nustatytas ribojimas judėti ES teritorijoje.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas savo atsiliepimą grindė šiais argumentais:
4.1. Įvertinęs su pareiškėju susijusias individualias aplinkybes, Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), nes asmens leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas. Pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 18 d. per Migracijos departamento pasirinktą išorės paslaugų tiekėją (duomenys neskelbtini) atsiėmęs leidimą laikinai gyventi, atvyko į Lietuvos Respubliką, nurodęs atvykimo tikslu studijas Lietuvoje, tačiau atvykęs (atvykimo data 2023 m. rugsėjo 13 d.) iš karto užsiregistravo kaip vykdantis individualią veiklą Lietuvoje (2023 m. rugsėjo 19 d.), nevykdė studijų programoje nurodytų reikalavimų ir 2024 m. vasario 13 d. buvo išbrauktas iš Kauno kolegijos studentų sąrašų asmeniškai prašant dėl susidariusių skolų, o nutraukęs studijas iš Lietuvos neišvyko. Šias aplinkybes atsakovas vertino kaip tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimą, nurodant tikslą studijuoti, kai iš tiesų pareiškėjo tikslas buvo atvykti į Šengeno erdvę ir čia gyvenant vykdyti individualią veiklą. Taigi, pareiškėjo tikrieji tikslai sudarė pagrindą vertinti pareiškėjo veiksmus kaip nacionalinės teisės nuostatų apėjimą ir migracijos procedūrų pažeidimus, dėl kurių buvo priimtas ginčijamas sprendimas.
4.2. Atsakovas taip pat vertino, kad pareiškėjas gali nesąžiningu būdu ateityje siekti gauti leidimą laikinai gyventi, atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, todėl nuspręsta pareiškėjo duomenis dėl uždraudimo atvykti ir apsigyventi įtraukti į SIS. Pagrindas taikyti užsieniečiui galimą judėjimo ribojimą yra ne vien faktas, kad pareiškėjas neatitiko reikalavimo, kurio pagrindu buvo išduotas leidimas gyventi Lietuvoje (nutraukė studijas), o ir aplinkybė, kad pareiškėjas studijuoti ir neketino, nes studijos nutrauktos pareiškėjo pareiškimu dėl susidariusių akademinių skolų. Taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas išvyko iš Šengeno erdvės ir nesinaudojo išduotu leidimu laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje kaip priemone, suteikiančia galimybę judėti Šengeno erdvėje. Taigi pareiškėjas pažeidė migracijos procedūras ir dėl galimos nelegalios migracijos grėsmės pareiškėjui buvo uždrausta atvykti, įtraukiant perspėjimą į SIS.
4.3. Tai, jog pareiškėjas buvo priimtas į studijas Kauno kolegijoje, neįrodo fakto, kad jis studijavo – atvirkščiai, vykdydamas individualią veiklą jis nevykdė tiesioginės savo pareigos – studijuoti ir nutraukė studijas dėl akademinių skolų. Grėsmės nustatymui nebūtina konstatuoti nusikalstamą veiką – šiuo atveju yra vertinama pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė. Tiek sprendimas uždrausti atvykti pareiškėjui į Lietuvą, tiek sprendimas įtraukti pranešimą į SIS buvo priimti įvertinus, kad pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Šis vertinimas buvo atliktas priimant sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi, kurio pareiškėjas neskundė.
4.4. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką institutas yra specifinis, kuriam taikomos specialios teisės normos. Sprendimo dėl draudimo atvykti priėmimas nereiškia, kad draudimo atvykti terminas nebus peržiūrimas esant pagrindams, todėl nėra pagrindo vertinti, kad pareiškėjui siekiant teisėtai gauti leidimą gyventi kitoje Šengeno valstybėje pareiškėjas negalės kreiptis dėl draudimo atvykti termino peržiūrėjimo. Atsakovas nepažeidė pareiškėjo teisių, o pareiškėjas, pažeisdamas migracijos procedūras, negalėjo turėti teisėtų lūkesčių dirbti Lietuvoje ar kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje.
II.
5. Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 21 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.
6. Vertindamas Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teismas vadovavosi Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, analizavo Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) nuostatas.
7. Teismas remdamasis bylos duomenimis nustatė, kad 2023 m. liepos 18 d. pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025 m. liepos 18 d.; Migracijos departamente 2024 m. vasario 27 d. gautas Kauno kolegijos pranešimas, kad užsieniečio studijos nutrauktos, pareiškėjui asmeniškai prašant dėl akademinių skolų. Pareiškėjas į Lietuvą atvyko 2023 m. rugsėjo 13 d., o nuo 2023 m. rugsėjo 19 d. iki 2024 m. rugsėjo 11 d. vykdė individualią veiklą. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas 2024 m. spalio 15 d. sprendime Nr. 24S230751 (toliau – ir 2024 m. spalio 15 d. Sprendimas) kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi, konstatavo, kad atvykęs į Lietuvos Respubliką pareiškėjas nevykdė studijų programoje nustatytų reikalavimų, dėl ko buvo išbrauktas iš Kauno kolegijos studentų sąrašų, o nutraukus studijas iš Lietuvos Respublikos neišvyko, todėl nusprendė, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo asmuo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės; duomenų apie tai, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nenustatyta. Pareiškėjas 2024 m. spalio 15 d. Sprendimo neskundė.
8. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas sprendė, kad atsakovas skundžiamame Sprendime išanalizavo ir įvertino surinktus duomenis, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuriuo nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo Sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).
9. Pasisakydamas dėl Sprendimo dalies, kuria įvestas perspėjimas į SIS, teismas analizavo SIS reglamento 24 straipsnyje įvirtintą teisinį reguliavimą, nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 15 punktą duomenys iš sąrašo teikiami C.SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nurodytus pagrindus.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas, nustatė, jog pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad atvyko į Lietuvos Respubliką studijų pagrindu, tačiau iš karto užsiregistravo kaip individualios veiklos vykdytojas, o studijos buvo nutrauktos jam pačiam prašant dėl akademinių skolų. Bylos duomenimis, nutraukus studijas pareiškėjas neišvyko iš Lietuvos Respublikos ir toliau vykdė individualią veiklą iki 2024 m. rugsėjo 11 d. Teismo įsitikinimu, atsakovas pagrįstai sprendė, jog ateityje pareiškėjas gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse ar piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje.
11. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie paneigtų Migracijos departamento padarytą išvadą. Buvo atmesti pareiškėjo teiginiai, kad jis nesiekė piktnaudžiauti sistema, kadangi byloje surinkti duomenys įrodė, jog pareiškėjas atvykęs į Lietuvos Respubliką studijų tikslais vykdė individualią veiklą, ne studijavo, o studijos Kauno kolegijoje nutrauktos dėl pareiškėjo akademinių skolų.
12. Teismas apibendrino, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nenustatė pagrindo ir pareiškėjo skundą atmetė.
III.
13. Pareiškėjas M. V. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
14. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
14.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, nepasisakė dėl teisės normų, kurios reglamentuoja perspėjimo įtraukimą į SIS.
14.2. Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovas priėmė Sprendimą remiantis vieninteliu pagrindu, t. y. todėl, kad buvo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi. Vien leidimo laikinai gyventi panaikinimas negali lemti sprendimo priėmimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi Lietuvoje ir perspėjimo įtraukimo į SIS.
Žemesnės instancijos teismas
14.3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi atsakovo sprendimu, kuriuo jis panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi dėl to, kad pareiškėjas jo neskundė. Pareiškėjas minėto sprendimo neskundė, kadangi nesupranta lietuvių kalbos, nesuprato jo turinio, taip pat nemanė, kad tai gali lemti Sprendimo dėl draudimo atvykti į Lietuvą ir Europos Sąjungos šalis priėmimą.
14.4. Pažymėtina, kad teismas visiškai nevertino 2024 m. spalio 15 d. Sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo turinio ir teisėtumo ir iš esmės juo rėmėsi priimdamas savo sprendimą. Institucijų priimti sprendimai neturi tokios teisinės galios kaip teismo sprendimai, todėl juose nurodomi argumentai teismo gali būti vertinami bylą nagrinėjant teisme. Teismas buvo pasyvus, neatliko jokių veiksmų, padarė išvadas dėl bylos aplinkybių remdamasis prielaidomis, pvz., kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi, tačiau kokie duomenys neatitinka tikrovės ir kuo remiantis yra daromos tokios išvados, nėra nurodoma. Atsakovas, priimdamas Sprendimą nurodė, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, tačiau tokie argumentai prieštarauja logikai, kadangi pildant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo buvo nurodyta tuo metu aktuali informacija.
14.5. Pareiškėjas atvyko studijuoti į Lietuvą, studijavo, tačiau nutraukė studijas dėl savo akademinio nepažangumo. Aptartos aplinkybės nereiškia, kad jo tikslas buvo neteisėtai atvykti į Lietuvą ir joje neteisėtai gyventi. Jeigu tikslas būtų toks, kaip teigia atsakovas, pareiškėjas būtų likęs Lietuvoje. Priešingai – pareiškėjas elgėsi sąžiningai pradėjo studijuoti, nutraukus studijas ir panaikinus jo leidimą laikinai gyventi, jis neskundė atsakovo 2024 m. spalio 15 d. Sprendimo, kadangi studijos buvo nutrauktos. Pažymėtina, kad panaikinus leidimą laikinai gyventi, asmens leidimas laikinai gyventi tampa negaliojantis, todėl asmuo negali laisvai judėti ES. Taip pat atsakovo argumentai, kad pareiškėjas neišvyko iš Lietuvos po to, kai jam buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, yra deklaratyvūs ir neįrodyti. Nors atsakovas susiejo pareiškėjo siekį studijuoti Lietuvoje su jo pradėta individualia veikla Lietuvoje, tačiau tai, jog pareiškėjas buvo pradėjęs dirbti individualios veiklos pagrindu, nereiškia, kad jo siekis buvo tik patekti į ES, o ne studijuoti. Pažymėtina, kad asmenims, turintiems leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu, nėra draudžiama dirbti ir dauguma iš jų dirba bei studijuoja.
14.6. Atsakovas jokių įrodymų apie tai, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančių duomenų, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi, nepateikė. Pareiškėjui nesuprantama, kodėl teismas padarė išvadą, kad yra teisėtas pagrindas nustatyti jam ribojimą atvykti ir apsigyventi Lietuvoje ir Europos Sąjungos valstybėse.
14.7. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiškose bylose neatvykimas dirbti ir ateityje būsimo atlyginimo nurodymas nereiškia, kas asmuo pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi. Todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, nebuvo aktyvus, neištyrė visų reikšmingų įrodymų.
14.8. Atsakovas turi priimti motyvuotus sprendimus, paremtus byloje esančiais įrodymais, būti nešališkas, kad taikomos poveikio priemonės būtų proporcingos. Nagrinėjamu atveju atsakovas priėmė Sprendimą remdamasis tik formaliais pagrindais.
Žemesnės instancijos teismas
14.9. Atkreiptinas dėmesys, kad leidimas laikinai gyventi gali būti panaikintas įvairiais pagrindais, t. y. padarius nusikalstamą veiką, pateikiant suklastotus oficialius dokumentus arba tiesiog nutraukus darbo sutartį ir pan. Todėl Įstatymo 133 straipsnis numato tik atsakovo teisę, o ne pareigą visais atvejais, kai panaikinamas leidimas laikinai gyventi, nustatyti minėtą ribojimą. Akivaizdu, kad pritaikytos poveikio priemonės yra ne tik neteisingos ir nelogiškos, bet ir neproporcingos. T. y. šiuo atveju nenustatyti jokie pareiškėjo neteisėti veiksmai, kurie sudarytų pagrindą palikti galioti Atsakovo Skundžiamą sprendimą.
14.10. Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra priėmęs daug sprendimų analogiškose arba panašiose bylose, kuriuose nurodė, kad vien leidimo laikinai gyventi panaikinimas (neatvykus dirbti, nesudarius darbo sutarties ir pan.) negali būti pagrindas asmeniui nustatyti minėtus ribojimus, kurie buvo nustatyti pareiškėjui Sprendimu. Pareiškėjas prašo atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2378-575/2024 pateiktus išaiškinimus.
14.11. Pažymėtina, kad Migracijos departamentas nenustatė pareiškėjo grėsmės Lietuvai ar kitų svarbių priežasčių, pareiškėjas nesiekė apeiti teisės aktų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
14.12. Pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai taikė SIS reglamentą (24 str. 1 d. a) p. ir 2 d.), neatsižvelgė į tai, kad atsakovo įtrauktas perspėjimas pažeidžia teisės normas. Įvedant perspėjimą į SIS, taikomas proporcingumo reikalavimas, išnagrinėjant, ar konkretus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS. Remiantis SIS reglamento 21 ir 24 straipsniais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, galima teigti, kad atsakovas net neturėjo teisės priimti sprendimą dėl perspėjimo įtraukimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi Šengeno erdvėje, kadangi nebuvo nustatyta jokia grėsmė, kurią galėtų sukelti pareiškėjas, kuri būtų proporcinga nustatytam ribojimui.
14.13. Šiuo atveju nebuvo priimtas joks administracinis aktas dėl jo (pareiškėjo) grėsmės. Asmeniui neturėtų būti ribojama teisė pasirinkti mokymosi įstaigą, nutraukti studijas arba tęsti, todėl vien studijų nutraukimas negali sukelti asmeniui tokių padarinių, dėl kurių būtų ribojamas jo judėjimas visoje Europos Sąjungoje.
Atsiliepimas
15. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
16. Migracijos departamento atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
16.1. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad Sprendimas priimtas vien dėl to, kad panaikintas leidimas laikinai gyventi. Ir ginčijamame Sprendime, ir teismo sprendime nurodomos aplinkybės, dėl kurių buvo priimtas Sprendimas: įvertinus, jog pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog atvyko į Lietuvos Respubliką studijų pagrindu, tačiau iš karto užsiregistravo kaip individualios veiklos vykdytojas, o studijos buvo nutrauktos jam pačiam prašant dėl akademinių skolų. Nutraukus studijas pareiškėjas neišvyko iš Lietuvos Respublikos ir toliau vykdė individualią veiklą iki 2024 m. rugsėjo 11 d. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovas pagrįstai sprendė, jog ateityje jis gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse ar piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje.
16.2. Aplinkybė, kad pareiškėjas neskundė 2024 m. spalio 15 d. Sprendimo dėl leidimo panaikinimo ar kad nemoka lietuvių kalbos, negalėjo įvertinti kilusių pasekmių pobūdžio, nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą Sprendimą neteisėtu. 2024 m. spalio 15 d. Sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl dabar pareiškėjas bando kvestionuoti Migracijos departamento įsiteisėjusiu sprendimu konstatuotas faktines aplinkybes, kurios, be kita ko, nebuvo paneigtos bylos nagrinėjimo metu. Ginčijamo Sprendimo priėmimo momentu priimtas Migracijos departamento sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi galiojo, o tai atitiko Įstatymo 133 straipsnio 1 dalies sąlygą, taigi, Migracijos departamentas turėjo teisę spręsti klausimą dėl draudimo atvykti pareiškėjui į Lietuvos Respubliką.
16.3. Pareiškėjas neginčija, kad nutraukė studijas dėl savo nepažangumo, tačiau teigia, kad elgėsi sąžiningai – pradėjo studijuoti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Migracijos departamentas pagrįstai sprendė, jog ateityje pareiškėjas gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse ar piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Pareiškėjas turėjo galimybę kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi kitu (ne studijų) pagrindu, tačiau pasirinko būti Lietuvoje – vienoje iš Europos Sąjungos valstybių – pažeisdamas teisės aktų reikalavimus. Todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas nesiekė apeiti teisės aktų reikalavimus, kadangi pareiškėjo veiksmai tvirtina visiškai priešingus faktus.
16.4. Pareiškėjas nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi jo nurodoma byla skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Teismas konstatavo pareiškėjo padarytus pažeidimus (ne studijavo, o vykdė individualią veiklą, panaikinus leidimą laikinai gyventi neišvyko). Būtent šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėjas neteisėtai buvo Šengeno erdvėje ir piktnaudžiavo migracijos procedūromis, o taip pat neteisėtai naudojosi galimybe gyventi Šengeno erdvėje. Nelegalios migracijos grėsmė Europos Sąjungoje pripažįstama visuotinai, todėl jai taikytinas visuotinai žinomos aplinkybės kriterijus ir ji neturi būti įrodinėjama.
16.5. Pagrindas taikyti užsieniečiui judėjimo ribojimą yra ne vien faktas, kad pareiškėjas neatitiko reikalavimo, kurio pagrindu buvo išduotas leidimas gyventi Lietuvoje (nutraukė studijas), o ir aplinkybės, kad pareiškėjas studijuoti neketino, kadangi studijos nutrauktos pareiškėjo pareiškimu dėl susidariusių akademinių skolų. Taip pat nėra duomenų (pareiškėjas jų neteikė nei atsakovui, nei pirmosios instancijos teismui), patvirtinančių, kad pareiškėjas išvyko iš Šengeno erdvės ir nesinaudojo išduotu leidimu laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje kaip priemone, suteikiančia galimybių judėjimui Šengeno erdvėje. Taigi, pareiškėjas pažeidė migracijos procedūras ir dėl galimos nelegalios migracijos grėsmės pareiškėjui buvo uždrausta atvykti, įtraukiant perspėjimą į SIS. Be to, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingos pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad Migracijos departamentas nenustatė pareiškėjo keliamos grėsmės.
16.6. Atsakovas turėjo pagrindą įvesti perspėjimą į SIS, kadangi buvo tenkinama SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkto nuostata (priimtas 2024 m. spalio 15 d. Sprendimas, kuriuo konstatuota, jog pareiškėjas, prašydamas leidimo laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitiko tikrovės (atvykęs studijuoti, vykdė individualią veiklą) bei nutraukė studijas dėl akademinio nepažangumo, ir ginčijamas Sprendimas). Pareiškėjui pasekmes sukelia ne studijų nutraukimas, o tai, kad pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Akivaizdu, kad pareiškėjas savo elgesiu pažeidė reikalavimą visą leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį atitikti sąlygas, kurių pagrindu išduotas leidimas laikinai gyventi, o ir šį leidimą panaikinus iš Šengeno erdvės neišvyko. Taigi, pareiškėjas neteisėtai naudojosi galimybe gyventi Šengeno zonoje, todėl jo vertinimas, kad jis nėra pažeidęs teisės aktų reikalavimų, nepagrįstas.
16.7. Migracijos departamentas pagrįstai uždraudė pareiškėjui atvykti ir įtraukė perspėjimą į SIS, siekdamas įgyvendinti draudimo atvykti instituto vieną iš tikslų – užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę. Atsižvelgiant į tai, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, Sprendimu nustatyti draudimai yra proporcingi.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
17. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Migracijos departamento 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. 24S298563, kuriuo pareiškėjui buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius ir nuspręsta įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi ((uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams.
18. Prieš pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentas priėmė sprendimą panaikinti užsieniečiui 2023 m. liepos 18 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760267462, vadovaujantis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kadangi asmuo, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, ir UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kuriame nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiamas mokymasis, studijos, stažuotė, kvalifikacijos tobulinimas arba jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, studijų sutartis nutraukta, dėl akademinių skolų.
19. Sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo nebuvo apskųstas ir yra galiojantis, o tai reiškia, jog galioja ir konstatavimas aplinkybės dėl tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimo atsakovui, siekiant laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
20. UTPĮ 133 straipsnio 1 dalyje pasisakyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a – e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
21. Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punktas nustato, kad, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į: pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos: jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko (Kriterijų 11.1 – 11.3 p.). Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktą užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 arba 8 punktą), 3 punkte arba 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.
22. Departamentui yra suteikta diskrecija spręsti dėl ginčo sprendimo priėmimo, tačiau šios institucijos diskrecija spręsti dėl sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą priėmimo bei nustatyti užsieniečiui draudimo atvykti į Lietuvą trukmę yra apribota įpareigojimu kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgti į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, kurios yra detalizuotos Kriterijų vertinimo tvarkoje. Departamentas, atlikdamas šį vertinimą, vadovaudamasis konstitucinio atsakingo valdymo bei viešojo administravimo principais, turi atsižvelgti į UTPĮ tikslus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1909-662/2024, 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2194-575/2024, 2024 m. spalio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2335-789/2024, 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2378-575/2024; kt.).
23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad tuo atveju, kai institucijoms yra suteikta gana plati veikimo laisvė (diskrecija), įgyvendinant tam tikras teisės normas arba vykdant politiką tam tikroje srityje, teismai nagrinėja tik, ar viešojo administravimo subjektas, įgyvendindamas savo diskreciją, nepadarė aiškios (aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo) klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais (valdžia), akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, ar laikėsi procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2286/2012, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2952/2012, 2014 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-435/2014, 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2378-575/2024; kt.).
24. Tiriamu atveju, vienas iš pagrindų dėl ko užsieniečiui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje – tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas atsakovui, leidžia sutikti su išvada, kad užsienietis elgėsi nesąžiningai ir turėjo kitokius ketinimus. Remiantis administracinėje byloje surinktais faktiniais duomenimis spręstina, jog buvo siekta ekonominės gerovės (iš karto, tik atvykus po kelių dienų į Lietuvos Respubliką pradėta vykdyti individuali veikla), o ne įgyti išsilavinimą vienoje iš Europos Sąjungos valstybių (nepateikta jokių duomenų apie tai, kad gauti teigiami įvertinimai už atitinkamas disciplinas mokymo įstaigoje ir tik gavus neigiamus įvertinimus buvo nutrauktos studijos). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes, buvo pakankamas pagrindas išvadai, kad piktnaudžiauta migracijos procedūromis, kas pagrįstai ir suponavo sprendimą dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką apibrėžtu laikotarpiu. Konstatuotos faktinės aplinkybės atitinka Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punkto taikymo sąlygas, kuomet asmeniui taikomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.
25. Sprendimas dėl perspėjimo įvedimo į SIS buvo priimtas vadovaujantis SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktu ir 2 dalies c punktu bei Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 „Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir NAS taisyklės) 15 punktu.
26. Pagal NAS taisyklių 15 punktą duomenys iš sąrašo teikiami SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.
27. SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte yra nustatyta, kad valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktą, situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. SIS II reglamento 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.
28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad vien SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta sąlyga savaime nėra pagrindas įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes prieš tai valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar individualus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, vadovaujantis SIS reglamento 21 straipsnio 2 dalyje (proporcingumo) ir 24 straipsnio 2 dalyje (išskirtų atvejų) nustatytais kriterijais, taip pat nustatyti, ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo, ir motyvuoti tokį administracinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023).
29. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju atsakovas yra priėmęs administracinį sprendimą, kad pareiškėjas apėjo Europos Sąjungos ir nacionalinę teisę dėl atvykimo į Lietuvos teritoriją ir buvimo joje, siekiant visai kitokių tikslų, nei nurodyta oficialiai. Departamento sprendimas individualizuotas, taip pat pagrįsta, kodėl pareiškėjo atvejis yra adekvatus ir svarbus dėl perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įvedimo į SIS. Teisėjų kolegijos nuomone, Sprendime pakanka motyvų dėl į SIS įvesto perspėjimo proporcingumo, pagrįsto individualiu vertinimu, kuris apima trečiosios šalies piliečio (pareiškėjo) asmeninių aplinkybių bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinių vertinimą – asmuo ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti gauti leidimą laikinai gyventi, atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje.
30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patvirtina, kad Migracijos departamentas tinkamai įvykdė savo pareigą ištirti faktines aplinkybes ir jas argumentuoti, atsižvelgė į visus svarbius veiksnius, kurie turėjo reikšmės, priimant Sprendimą, bei tinkamai išdėstė faktines aplinkybes ir Sprendimo motyvus, taip pat faktines aplinkybes susiejo su teisės normomis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pagrįstai paliko galioti Sprendimą. Dėl išdėstytų priežasčių apeliacinis skundas yra atmestinas.
31. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. V. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.