Alytaus apylinkės teismo sprendimas, 2-4131-1060/2018

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-11-05
Bylos Nr.: 2-4131-1060/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-34-3-00444-2018-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Agnė Vyliaudaitė
Ieškovas: V. P.
Atsakovas: Rūtai L, R. L. M.
Advokatai: Rasa Malinauskienė

Kategorijos

2.5.5Palikimo priėmimas

Civilinė byla Nr. 2-4130-1060/2018Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00444-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 2.5.7.; 2.5.9.; 2.10.12.; 3.1.7.8; 3.1.7.12; 3.2.6.1.; 3.2.6.5; 3.2.6.13 (S)

AlytausapyLINKĖS teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 5 d.Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė,sekretoriaujant Laimai Adomaitienei,dalyvaujant ieškovui V. P., jo atstovei advokatei Rasai Malinauskienei,atsakovei Rūtai L. M., jos atstovei advokato padėjėjai V. K.,

trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Prienų rajono 2-ojo notarų biuro notarei R. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei R. L. M. dėl termino palikimui pagal testamentą priimti atnaujinimo ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pripažinimo negaluojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Prienų rajono 2-ojo notarų biuro notarė R. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo reikalavimai, jo ir ieškovo pusėje dalyvaujančių trečiųjų asmenų argumentai

1. Ieškovas V. P. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui pagal testamentą priimti, atsiradusiam po B. P. mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. L. M. į palikimą, atsiradusį po B. P. mirties – ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bei priteisti iš atsakovės valstybės naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimui (b. l. 1 – 4).

1.1 (duomenys neskelbtini)mirė jo motina B. P.. Po jos mirties liko registruotas nekilnojamasis turtas: gyvenamais namas, malkinė, daržinė, tvartas ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Prieš mirdama motina B. P. paliko (duomenys neskelbtini) sudarytų testamentą, kuriuo visą savo turtą, kuris mirties dieną jai priklausys, paliko savo sūnui – ieškovui V. P.

1.2 Ieškovas per nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė dėl svarbių priežasčių, kadangi nuo 2004 m. spalio 5 d. iki 2014 m. spalio 5 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Meksikos kalėjime ir tik 2013 m. sausio 29 d. buvo perkeltas į Lietuvos įkalinimo įstaigą. Dėl šių aplinkybių įgyvendinti savo teisių į palikimą neturėjo galimybės. Kadangi mamos mirties dieną atliko bausmę ne Lietuvoje, neturėjo galimybės laiku kreiptis į notarą bei pateikti mamos sudarytą testamentą. Be to, ieškovui buvo žinoma, kad motina B. P. yra sudariusi testamentą, kuriuo visą savo turtą palieka jam, todėl buvo įsitikinęs, kad niekam daugiau paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas. Nurodė, kad ieškovo nurodytos priežastys yra svarbios, o terminas nėra nepagrįstai ilgas, todėl mano, jog yra pagrindas pratęsti terminą palikimui priimti.

1.3 Teismui atnaujinus praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui pagal testamentą priimti prašo panaikinti paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išduotą ieškovo seseriai – atsakovei R. L. M.. Apie tai, kad atsakovei yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į motinos B. P. palikimą, ieškovui tapo žinoma 2015 m. vasaros metu. Ieškovas tikėjosi, kad atsakovė gražiuoju perleis jam jos neteisėtai paveldėtą motinos palikimo dalį. Dėl to, kad ieškovas yra palikėjos B. P. testamentinis įpėdinis, palikimo atsiradimo momentu buvo įkalinimo įstaigoje ne Lietuvoje, todėl įgyvendinti savo teisių į palikimą negalėjo, dėl ko mano, jog atsakovei nepagrįstai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į ½ dalį motinai priklausiusio nekilnojamojo turto.

Atsiliepimas

2. Ieškovas V. P. per teismo nustatytą terminą pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad su atsakovės R. L. M. atsiliepimu į ieškinį nesutinka (b. l. 62-63). Paaiškino, kad terminą palikimui pagal testamentą priimti praleido dėl to, kad atliko ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, todėl motinos mirties dieną būdamas Meksikos kalėjime neturėjo jokios realios galimybės susižinoti, kokius veiksmus turi atlikti dėl palikimo priėmimo, pas kokį konkrečiai notarą ir pan. Be to, motinos testamento su savimi įkalinimo įstaigose neturėjo, jis buvo paliktas Lietuvoje, tėvų namuose. Jam niekas neišaiškino galimybės kreiptis į teismą dėl termino palikimui atnaujinimo. Pažymėjo, kad jokių apgaulės veiksmų atsakovės Rūtos L. M. atžvilgiu neatliko, jos parašo neteisėtai išgauti nesiekė, nes tam nebuvo būtinumo.

Šalies argumentai

3. Ieškovas V. P. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti, atnaujinti praleistą senaties terminą dėl svarbių priežasčių, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

IV. Atsakovo ir atsakovo pusėje dalyvaujančių trečiųjų asmenų, institucijos, duodančios išvadą byloje, argumentai

5. Atsakovė R. L. M. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir taikyti ieškinio senatį, priteisti iš atsakovo valstybės naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu (b. l. 30 – 33).

4.1 Po motinos mirties nepraleisdama nustatyto termino 2006 m. spalio 24 d. kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Į notarą kreipėsi ir kiti mirusiosios įpėdiniai – J. V. P., R. P. ir A. R. P. Ieškovas po motinos B. P. mirties į notarą nesikreipė, nes buvo įkalinimo įstaigoje Meksikoje. Apie motinos mirtį ieškovą informavo laišku, tačiau šis apie motinos surašytą testamentą nieko nesakė, neprašė, kad testamentas būtų pateiktas paveldėjimo bylą vedančiam notarui. Notarą informavo apie ieškovo situaciją, prašė įtraukti į motinos paveldėtojus, laukė, kad brolis grįžtų ir tikėjosi nekilnojamąjį turtą pasidalinti lygiomis dalimis.

4.2 Ieškovas turėjo galimybę pats asmeniškai informuoti notarą tiek dėl testamento, tiek dėl pretendavimo į palikimo dalį, kadangi Meksikoje turėjo advokatą, su kuriuo galėjo aptarti visą situaciją, taip pat bendravo su konsulu ir jo darbuotojais iš Lietuvos ambasados. Pargabentas į Lietuvos įkalinimo įstaigą tvarkėsi savo reikalus dėl pensijos, darėsi pasą, tačiau neatliko jokių veiksmų dėl paveldėjimo procedūrų. Įkalinimo įstaigoje buvo ne iki 2014 m. spalio 5 d., o iki 2013 m. sausio 29 d.

4.3 Atsakovė su kitais paveldėtojais vėl kreipėsi į notarą, kad būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Prieš tai R. P. savo turėtas turtines teises perleido atsakovei, o J. V. P. – ieškovui, todėl notaras (duomenys neskelbtini)paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į ½ dalį viso nekilnojamojo turto išdavė atsakovei, atitinkamai išdavė ir ieškovui.

4.4 Ieškovas prie ieškinio nepateikia jokių įrodymų, kad apie savo pažeistas teises sužinojo galimai 2015 metais. Šiuo atveju yra suėjęs ir ieškinio senaties terminas, kadangi nuo minėto laiko yra praėję treji metai.

6. Atsakovė per teismo nustatytą terminą pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad ieškovas, grįžęs iš įkalinimo įstaigos trejus metus neinformavo, kad yra parašytas motinos testamentas. Dar 2015 m. liepos mėnesį ieškovas, atsakovė ir A. P. nuvyko į Prienų 2-ąjį notarų biurą, kur notarė R. V. išaiškino ieškovui galimybes kreiptis į teismą dėl termino palikimui atnaujinimo, tačiau šis nesikreipė. Be to, atsakovė aktyviais veiksmais priėmė palikimą, tvarkė žemės dokumentus, mokėjo mokesčius (b. l. 68-71).

7. Atsakovė R. L. M. teismo posėdžio metu atsiliepimą į ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais, prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu atsiliepimą į ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais, prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Prienų rajono 2-ojo notarų biuro notarė R. V. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie tokią pareigą informuota tinkamai (b. l. 18).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmetamas.

V. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

10. B. P. (duomenys neskelbtini) testamentu visą savo turtą paliko ieškovui sūnui V. P.. B. P. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7, 8). B. P. mirties dieną, t. y. nuo 2004 m. iki 2012 m. ieškovas V. P. atliko laisvės atėmimo bausmę Meksikos kalėjime, o nuo 2012 m. iki 2013 m. atliko bausmę Lietuvoje (b. l. 12, 48, 49). Bausmės atlikimo metu ieškovui buvo žinoma apie mamos mirtį, jis betarpiškai bendravo su savo šeimos nariais ir artimaisiais giminaičiais, kurie jį rėmė tiek morališkai, tiek finansiškai (b. l. 37 – 42, 47). Po motinos B. P. mirties paveldėjimo byla buvo užvesta Prienų rajono 2-ojo notaro biure. Apie įstatyminį įpėdinį V. P. notarei buvo žinoma. Visi įstatyminiai įpėdiniai nesiėmė veiksmų baigti paveldėjimo bylą ir laukė kols iš kalėjimo grįš brolis V. P. Ieškovo seserei R. L. M. (duomenys neskelbtini) Prienų rajono 2-ojo notaro biuro notarė išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). V. P. ir A. P. (duomenys neskelbtini) Prienų rajono 2-ojo biuro notarė išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu brolis A. P. perleido ieškovui V. P. dalį paveldėto turto. Šiuo metu paveldėtą turtą lygiomis dalimis po ½ nuosavybės teise valdo ieškovas V. P. ir atsakovė R. L. M. (b. l. 9 – 11, 20 – 24).

11. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

12. Bylos duomenimis ieškovas 2018 m. gegužės 8 d. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui pagal testamentą priimti po savo motinos B. P. (duomenys neskelbtini) mirties. Reikalavimas iš esmės grindžiamas tuo, kad ieškovas V. P. neturėjo galimybės per įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notaro kontorą dėl palikimo priėmimo, kadangi atliko bausmę, o grįžęs iš įkalinimo įstaigos apie įstatymą, numatantį tokią teisę, nieko nežinojo.

13. Kasacinis teismas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo.

14. Teismo posėdžio metu ieškovas V. P. paaiškino (2018 m. rugsėjo 13 d. posėdžio garso įrašo intervalas 10 min. – 47 min.), kad įstatymo nustatyta tvarka negalėjo priimti palikimo, kadangi nuo 2004 m. Meksikos kalėjime atliko bausmę, o motina mirė 2006 m. Kad mirė motina sužinojo iš sesers laiško, tačiau dėl komunikacijos stokos negalėjo brolių ir seserų informuoti apie testamentą. Planavo grįžęs į Lietuvą tvarkytis paveldėjimo dokumentus savarankiškai. Sėdint kalėjime sąlygų komunikuoti nebuvo, laiškų rašyti sėdint kalėjime taip pat neleido. Meksikoj įsteigus konsulatą, po 5 metų bausmės atlikimo, konsulas jį lankydavo kalėjime, atnešdavo vaistų. Šiam pasakojo apie mirusią motiną, kad reikia tvarkyti paveldėjimo dokumentus, bet konsulas nieko jam nepaaiškino. Į Lietuvą deportavo likus 2 metams iki bausmės pabaigos, t. y. 2014 m. Lietuvoje turėjo galimybę į laisvę išeiti anksčiau laiko už gerą elgesį, t. y. 2013 m. Nuo to laiko iki ieškinio pateikimo nežinojo įstatymo, kuris leistų įteisinti testamentą, kadangi virš 3 metų dirbo tolimųjų reisų vairuotoju Vokietijoj ir niekas įstatymų jam neaiškino. Į Lietuvą grįžo, kai pradėjo tvarkytis dokumentus. Galvojo, kad parašytas testamentas yra galiojantis. Testamentą sudarė kartu su motina seniūnijoj 1994 m., kurį patvirtino viršaitis. Testamentą buvo paslėpęs namuose. Iš įkalinimo įstaigos grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Būdamas Vokietijoje sužinojo, jog jo namuose adresu, (duomenys neskelbtini), atjungė elektrą. Paprašius įjungti elektrą jam buvo atsakyta, nes jis ne savininkas. Notarė pasiūlė tapti dalininku, o šie žadėjo viską sutvarkyti, bet apgavo, elektros neįvedė. Du broliai atsisakė savo dalies paveldimo turto ir perleido jam. Atsakovei perleido savo dalį kita sesuo. Notarė pasakė, kad jis paskubėjo tapti dalininku. Notarė paaiškino, kad galima kreiptis dėl nemokamo advokato, tada kreiptis į teismą dėl testamento pripažinimo. Po motinos mirties pirmą kartą susidūrė su paveldėjimo teisiniais santykiais. Po tėvo mirties dokumentų tvarkyme nedalyvavo, nes viską paveldėjo ir tvarkėsi motina, jam nei karto nereikėjo važiuoti pas notarą. Į teismą kreipėsi tik dabar, nes nori pats vienas įsivesti elektrą, tą jam prieš metus paaiškino elektros tiekimo įmonės darbuotojai. Nuo vasario mėnesio nuolatos gyvena Lietuvoje.

15. Teismo posėdžio metu atsakovė L. M. paaiškino (2018 m. rugsėjo 13 d. posėdžio garso įrašo intervalas 49 min. – 1 val. 15 min.), kad su ieškiniu nesutinka. Papildomai paaiškino, kad po motinos mirties su kitais paveldėtojais per nustatytą terminą kreipėsi į notaro biurą dėl palikimo priėmimo. Informavo notarą, kad yra dar vienas brolis, paveldėtojas, kuris yra Meksikoje, todėl prašė ir jį įtraukti į paveldėtojų sąrašą. Pati parašė ieškovui laišką į Meksiką ir informavo apie motinos mirtį. Šis dažnai jai rašydavo, vidutiniškai kas mėnesį. Broliui rašė, kad tvarkosi dokumentus pas notarą dėl paveldėjimo. Apie motinos parašytą testamentą nieko nežinojo. Apie jį sužinojo prieš ieškovui grįžtant iš įkalinimo įstaigos, nes kitas brolis testamentą rado ir apie tai pasakė atsakovei, tačiau galvojo, kad tai apkalbos. Paveldėjimo liudijimai išduoti tik dabar, tarpusavyje pasidalino savo dalis ir tapo du paveldimo turto bendrasavininkai, kadangi broliai atsisakė palikimo ieškovo naudai, kita sesuo palikimo atsisakė jos naudai. Pas notarą sužinojo apie testamentą, bet turtą jau buvo pasidaliję, sutarę, kad bus bendrasavininkai. Laiko kada ieškovas kvietė ją pas notarę dėl elektros – neatsimena. Už investicinius čekius išsipirko po namais esančią nacionalizuotą žemę, tvarkė su matininku dokumentus. Ieškovas buvo parašęs įgaliojimą sesers dukrai tvarkyti žemės dokumentus. Kai brolis J. P. negalėjo prižiūrėti namo, nuo tada atsakovė prižiūri ginčo turtą, kadangi ieškovas viską užrakino ir gyvena Prienuose.

16. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Prienų rajono 2-ojo notarų biuro notarė R. V. paaiškino (2018 m. spalio 15 d. posėdžio garso įrašo intervalas 10 min. – 27 min.), kad (duomenys neskelbtini) mirus B. P. (duomenys neskelbtini) Prienų rajono 2-ajam notarų biure buvo pradėta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškimus notarų biurui pateikė A. R. P., R. L. M., R. P. ir J. V. P. Norint kreiptis dėl palikimo priėmimo būtų užtekę parašyti laišką. Įpėdinių sąrašas gaunamas iš Gyventojų registro tarnybos, notaras neturi pareigos ieškoti įpėdinių, todėl paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas pareiškimą padavusiam asmeniui, o ne paveldėtojų sąraše esančiam asmeniui. Užvedus paveldėjimo bylą daugiau niekas nebuvo daroma iki tol kol į notaro biurą neatvyko ieškovas ir informavo, kad buvo įkalinimo įstaigoje Meksikoje dėl ko negalėjo atvykti pas notarą pateikti prašymo apie palikimo priėmimą. Ieškovas turėjo motinos patvirtintą testamentą. Jam buvo paaiškinta, kad terminas palikimui priimti yra 3 mėnesiai, terminą jis praleido, tačiau, kadangi paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas, jam buvo išaiškintos teisės, pareigos bei galimybės. Paaiškinta, kad galima taikiai su padavusiais prašymus broliais ir seserimis susitarti, kad jie parašytų pareiškimus, jog jie sutinka, kad terminą praleidęs asmuo gautų palikimo dalį, tai jis bus įtrauktas į įpėdinių tarpą ir tada būtų klausimas sprendžiamas iš esmės. Paaiškinta ir tai, kad testamentas turi būti su žyma, jog jis nėra pakeistas ar panaikintas, tada turėtų kreiptis dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir gautų pagal testamentą jam priklausančią palikimo dalį. Vėliau dar kartą pasikalbėti buvo atėjęs ieškovas. Tada jis nusprendė su broliais ir seserimis viską išspręsti taikiai, manė, jog įpėdiniai atsižvelgs į motinos valią. Paklausus, kodėl jis neina į teismą, informavo, jog gerai sutaria ir teismas nereikalingas. Be to, paaiškino, kad grįžo iš įkalinimo įstaigos ir neturi pinigų teisminiam procesui pradėti. Tada ieškovo iniciatyva buvo paskirtas laikas pas notarą taikiam sprendimui priimti, bet atėjus vizito laikui paveldėtojai nesusitarė ir notarinis veiksmas, kad įpėdiniai sutinka, jog terminą praleidęs paveldėtojas gautų jam priklausančią palikimo dalį, nebuvo patvirtintas. Tada paveldėjimo byla buvo tęsiama 2015 m. kovo mėnesį, viena sesuo perleido savo dalį kitai, broliai – kitam broliui, 2015 m. liepos mėnesį išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą. Pirmą kartą ieškovas į notaro biurą buvo atvykęs gerokai prieš 2015 metus.

17. Teismas, įvertindamas šalių ir trečiojo asmens paaiškinimus (CPK 186 straipsnio 4 dalis), rašytiniais bylos duomenimis nustatė, kad (duomenys neskelbtini) Veiverių apylinkės Viršaičio pavaduotojos M. K. patvirtinu testamentu, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), B. P. visą savo turtą, kuris mirties dieną jai priklausys, paliko savo sūnui V. P., gimusiam (duomenys neskelbtini) d. (b. l. 8). B. P. mirė (duomenys neskelbtini)(b. l. 7).

18. Internetinio portalo DELFI 2004 m. spalio 8 d. ištraukoje nurodoma, kad V. P. sulaikytas spalio 5 d. Meksikos oro uoste savo lagamine bandęs pervežti šiek tiek daugiau nei 10 kilogramų kokaino (b. l. 48, 49). Pagal (duomenys neskelbtini) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pažymėjimą apie paleidimą Nr. (duomenys neskelbtini) V. P. nuteistas (duomenys neskelbtini) Meksikos 4-ojo Federalinio apygardos baudžiamojo teismo 10 metų laisvės atėmimo bausme. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo nutartimi bausmė subendrinta ir paskirta galutinė 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės vykdymo pradžia 2004 m. spalio 5 d., pabaiga 2014 m. spalio 5 d. Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi patvirtintas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas ir V. P. nuo likusios 1 metų 8 mėnesių 7 dienų laisvės atėmimo bausmės dalies lygtinai paleistas (b. l. 12).

19. Iš Meksikos 2006 m. spalio 23 d. rašydamas laišką R. M. ieškovas V. P. nurodė, kad jam žinoma apie mamos mirtį (b. l. 47). Banko „Swedbank, AB, 2012 m. sausio 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. 63 mokėtojas G. G. pervedė 100,00 Lt į Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime esančią sąskaitą nurodant mokėjimo paskirtį – V. P. (b. l. 37). Banko „Swedbank, AB, 2012 m. kovo 17 d. mokėjimo nurodymu Nr. 65 mokėtojas G. G. pervedė 160,00 Lt į Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime esančią sąskaitą nurodant mokėjimo paskirtį – V. P. (b. l. 38). Banko „Swedbank, AB, 2012 m. birželio 26 d. mokėjimo nurodymu Nr. 71 mokėtojas G. G. pervedė 50,00 Lt į Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime esančią sąskaitą nurodant mokėjimo paskirtį – V. P. (b. l. 39). Banko „Swedbank, AB, 2012 m. liepos 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. 72 mokėtojas G. G. pervedė 50,00 Lt į Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime esančią sąskaitą nurodant mokėjimo paskirtį – V. P. (b. l. 40). Banko „Swedbank, AB, 2012 m. liepos 31 d. mokėjimo nurodymu Nr. 74 mokėtojas G. G. pervedė 30,00 Lt į Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime esančią sąskaitą nurodant mokėjimo paskirtį – V. P. (b. l. 41). Banko „Swedbank, AB, 2012 m. rugpjūčio 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 76 mokėtojas G. G. pervedė 50,00 Lt į Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime esančią sąskaitą nurodant mokėjimo paskirtį – V. P. (b. l. 42).

20. Iš (duomenys neskelbtini) Prienų rajono 2-ojo notaro biuro išduoto liudijimo nustatyta, kad notaro biure užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) į mirusios B. P. palikimą. Laikotarpiu nuo 2006 m. spalio 24 d. iki 2006 m. spalio 25 d. pareiškimus apie palikimo priėmimą padavė J. V. P., R. P., R. L. M. bei A. R. P. (duomenys neskelbtini) R. P. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), padovanojo R. L. M. paveldėjimo teises. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), J. V. P. padovanojo V. P. paveldėjimo teises. R. L. M. (duomenys neskelbtini) Prienų rajono 2-ojo notaro biuro notarė išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). V. P. ir A. P. (duomenys neskelbtini) Prienų rajono 2-ojo biuro notarė išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Veiverių apylinkės viršaičio pavaduotojos patvirtintas testamentas, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) į paveldėjimo bylą per įstatymo nustatytą trijų mėnesių palikimui priimti terminą pateiktas nebuvo. Duomenų apie šio testamento galiojimą, pakeitimą ir/ar panaikinimą nėra (b. l. 9). Paveldėjimo bylos duomenimis V. P. įtrauktas į įpėdinių sąrašą (b. l. 20).

21. V. P. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų statinių, Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-11). Įrašas apie dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravimą galioja nuo 2016 m. lapkričio 10 d., o apie paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravimą galioja nuo 2015 m. lapkričio 16 d. Nekilnojamojo turto registre (b. l. 21-24). Tuo tarpu R. L. M. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų statinių, Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-11).

22. AB „Lietuvos Geležinkeliai“ (duomenys neskelbtini) raštu, Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) įspėjo A. Č., R. L. M. dėl elektros energijos persiuntimo nutraukimo (b. l. 45, 46). 2016 m. kovo 1 d. V. P. įgaliojimu įgaliojo G. G. atstovauti jo interesus (b. l. 54 – 56). (duomenys neskelbtini) Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyrius raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo G. G., V. P. ir R. L. M. apie pretendentų, kuriems parduodami, nuomojami, perduodami neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingi žemės sklypai, susirinkimą (b. l. 43 – 44).

23. Liudytojas J. V. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad neatsimena, kur buvo brolis V. P. tuo metu, kai mirė motina B. P.. Paaiškino, kad broliui V. P. į Meksiką rašė kelis laiškus, rašydavo retai, gal kartą per mėnesį. Po motinos mirties pradėjo slaugyti motinos seserį, kuri gyveno šalimais, prižiūrėjo likusius mamos namus. Su gyva motina kalbėjo, ši sakė, jog namus reikia užrašyti V. P., nes kiti vaikai turi kur gyventi. Mama sakė, kad parašys V. P. testamentą. Po motinos mirties teko matyti testamentą, nes jį rado tvarkant mamos namus. Tuo metu V. P. buvo Meksikoje. Kitiems broliams, seserims apie rastą testamentą nieko nesakė, su jais nebendravo. Neatsimena, ar radęs testamentą jį rodė atsakovei Išduodant paveldėjimo teisės liudijimą notarei apie mamos paliktą testamentą nesakė. Grįžus broliui V. P. jam perleido savo dalį, nes žinojo apie paliktą testamentą. Broliui atlikus įkalinimo bausmę, šis dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, važinėjo į Vokietiją. Kada V. P. nuolatinai apsigyveno Lietuvoje, neatsimena (2018 m. rugsėjo 13 d. posėdžio garso įrašo 1 val. 17 min. – 1 val. 34 min.).

24. Liudytojas A. R. P. teismo posėdyje parodė, kad mirus motinai brolis V. P. buvo įkalinimo įstaigoje užsienyje. Su broliu nebendravo, ryšio nepalaikė, nežinojo kur jis yra. Dalintis motinos namo nenorėjo. Savo dalies atsisakė, perleido ją ieškovui, kadangi pats turėjo namą, o ieškovas neturėjo kur gyventi. Apie testamentą tapo žinoma vėliau, jau grįžus ieškovui, tiksliai kada neatsimena. Pas notarę važiavo dėl elektros, brolis važiuodamas nieko daugiau neaiškino (2018 m. rugsėjo 13 d. posėdžio garso įrašo 1 val. 36 min. – 1 val. 46 min.).

25. Liudytoja R. P. teismo posėdyje nurodė, kad neprisimena, ar po motinos mirties palaikė ryšius su broliu V. P.. Tuo metu brolis buvo kalėjime, konkrečiai kokiame kalėjime ji nežinojo, laiškais su juo nesusirašinėjo. Dėl palikimo priėmimo po motinos mirties kreipėsi nustatytu terminu, apie testamento egzistavimą nežinojo, apie jį sužinojo tada, kada rado brolis J. P.. Pati testamento nėra mačiusi. Savo palikimo dalį perleido seseriai R. L. M., nenorėjo dalintis turto, todėl perleido seseriai, su kuria gerai sutaria. Jos važiuoti pas notarą nekvietė, girdėjo kad važiavo pas notarą, tuo metu ji jau buvo perleidusi savo dalį (2018 m. rugsėjo 13 d. posėdžio garso įrašo 1 val. 47 min. – 1 val. 54min.).

26. Liudytoja G. G. teismo posėdyje paaiškino, kad yra atsakovės dukra. Mirus močiutei ieškovas buvo įkalinimo įstaigoje Meksikoje. Ji ir mama asmeniškai bendravo su ieškovu, mama į Meksiką rašė laiškus. Ieškovui grįžus į Lietuvą su juo bendravo. Ieškovui buvo žinoma apie jo motinos mirtį, apie tai jam parašė, nusiuntė šviestą nuotrauką, jis atrašė, kad jam skaudu. Negalėjo pasakyti, ar buvo ieškovui pranešta apie tai, kad kreiptasi pas notarą, bet mano, kad buvo žinoma. Iš sutuoktinio sąskaitos ieškovui jo prašymu pervesdavo pinigų. Mirus močiutei apie paliktą testamentą nežinojo. Buvo užvesta paveldėjimo byla, bet įpėdiniai palikimo nepriėmė, laukė, kol sugrįš ieškovas. Ragino ieškovą tvarkytis dokumentus. Apie testamentą jai pasakė dėdė J. P., kuris testamentą ir rado. Tai buvo apie 2010-2011 m. Ieškovas tuo metu buvo kalėjime. Testamentą pamatė, kai grįžo V. P.. Notarui testamentas buvo parodytas. Pati vežė pas notarą, buvo pasakyta kad pas notarą reikia vykti dėl elektros pasidalinimo. Pas notarą sužinojo, kad atvyko dėl termino testamentui atnaujinimo. R. L. M. ir A. P. nesutiko, o J. P. savo dalį perrašė ieškovui, notarė ieškovui pasakė, kad arba jis sutinka su viena dalimi, arba turi kreiptis į teismą. Tai buvo apie 2015 m. liepos 7 d. Mamai paveldėjimo liudijimas išduotas. Nesutiko ieškovui perleisti viso turto, manė, kad jis neturės už ką mokėti, būtų viską pardavęs ir neturėtų kur gyventi. Tada mama galvojo, kad rūpinasi ieškovu. 2016 m. kovo 1 d. jai parašytas įgaliojimas tikslu tvarkyti žemes dokumentus, nes ieškovas dažnai būdavo išvykęs, o žemės dokumentų seneliai nebuvo susitvarkę. Mano, kad ieškovas turėjo galimybę kreiptis į advokatus, konsulatus dėl palikimo priėmimo. Skola buvo susidarius nesumokėjus už elektros energiją, kada name apsigyveno ieškovas nuo 2013 m. kovo 1 d. Anksčiau į bendro pašto dėžutę ateidavo laiškai, kad ieškovas skolingas už internetą, pasiėmęs paskolą. 2015 m. mamai priimant palikimą, tokių skolų nebuvo. I. V. buvo du kartus po tris mėnesius (2018 m. rugsėjo 13 d. posėdžio garso įrašo 1 val. 55 min. – 2 val. 24 min.).

27. Civiliniame procese galioja įrodymų pakankamumo taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011) reiškianti, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų ryšį su įrodinėjama (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009).

28. Teismas vadovaudamasis įrodymų pakankamumo taisykle, sprendžia, kad byloje pakanka duomenų nustatyti labiau tikėtinas faktines aplinkybes, kad nagrinėjamu atveju ieškovas V. P. 2006 – 2018 m. laikotarpiu turėjo galimybes išreikšti savo valią dėl palikimo priėmimo, tačiau praleido terminą priimti palikimą pagal testamentą ne dėl svarbių priežasčių.

29. Kaip matyti bylos duomenimis ieškovas V. P. buvo įkalintas realia laisvės atėmimo bausme užsienio valstybėje, deportuotas į Lietuvą ir 2013 metų pradžioje lygtinai paleistas į laisvę. Bylos duomenys patvirtina, kad 2006 – 2014 m. laikotarpiu notarei buvo žinoma apie įpėdinį V. P., tarp įpėdinių buvo labai glaudus ryšys, artimieji giminaičiai įpėdiniai įkalinimo metu rėmė ir padėjo ieškovui, be to, laukė, kol ieškovas išeis iš įkalinimo įstaigos ir tik tuomet tęsė paveldėjimo veiksmus. Taigi, ieškovas turėjo realias galimybes, nors ir apsunkintas, pasinaudodamas diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis, priimti palikimą per atstovą, kreiptis į notarinę įstaigą dėl reikalingų dokumentų pateikimo, atsiųsti pareiškimą dėl palikimo priėmimo registruotu paštu ir pan. Įstatyme nenustatyta, kad palikimą įpėdinis gali priimti tik asmeniškai atvykdamas parašyti pareiškimą į palikimo vietos atsiradimo notarų biurą. Nors ieškovas nurodė, kad konsulinė įstaiga Meksikoje atsirado tik po 5 metų nuo jo bausmės atlikimo pradžios (2004 m.), tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas norėjo, tačiau dėl tam tikrų nuo jo nepriklausančių priežasčių, negalėjo šios teisės įgyvendinti aukščiau nurodytais būdais.

30. Teismo vertinimu, jeigu ieškovas būtų kreipęsis į teismą po to, kai notarė jam išaiškino teises kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, t. y. 2015 m., aplinkybės, susijusios su ieškovo įkalinimu, būtų reikšmingos priimant išvadą, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Tačiau pagal visapusišką, išsamų ir objektyvų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimą nurodomos aplinkybės negali būti vertinamos vienareikšmiškai ieškovo naudai. Nuo ieškovo paleidimo į laisvę dienos iki kreipimosi į teismą dienos praėjo daugiau nei penkeri metai. Per šį laikotarpį ieškovas, turėdamas realią galimybę kreiptis dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, jokių aktyvių veiksmų neatliko, juo labiau teismui nepateikė įrodymų, jog egzistavo objektyvios priežastys, trukdžiusios kreiptis dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo.

31. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad būdamas Vokietijoje sužinojo, jog jo namuose adresu, (duomenys neskelbtini), atjungė elektrą. Paprašius įjungti elektrą jam buvo atsakyta, nes jis ne savininkas. Notarė pasiūlė tapti dalininku. Ieškovas nurodė, kad grįžęs iš įkalinimo įstaigos trejus metus dirbo Vokietijoje, dėl to negalėjo kreiptis dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja G. G. nurodė, kad ieškovas Vokietijoje buvo du kartus po tris mėnesius. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti, kad darbas Vokietijoje kliudė atlikti palikimo priėmimo veiksmus. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad dėl darbo Vokietijoje objektyviai buvo užkirstas kelias kreiptis į teismą. Teismas pažymi, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų per visą laikotarpį nuo teisės į palikimą atsiradimą dienos iki kreipimosi į teismą. Bylos duomenys patvirtina, kad pas ieškovą susiformavo valia ne priimti palikimą, o valdyti nuosavybę, kai buvo atjungta elektra namuose, kuriuose jis gyveno grįžus iš kalėjimo 2014 m.

32. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad testamentinis įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro ir valios priimti palikimą pagal testamentą 2013 m. – 2018 m. laikotarpiu, todėl ieškovo reikalavimas dėl termino atnaujinimo palikimui pagal testamentą priimti atmetamas nenustačius termino praleidimo svarbių priežasčių.

33. Ieškovas taip pat reiškia reikalavimą pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. L. M. į palikimą, atsiradusį po B. P. mirties. Kaip matyti iš bylos medžiagos atsakovė prašė ieškovo reikalavimui taikyti CK 5.8 straipsnyje nurodytą vienerių metų ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti dėl praleisto ieškinio senaties termino.

34. Asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. CK 5.8 straipsnis nustato specialų subjektą – asmenį, pretenduojantį į palikimą, kuriam suteikiama teisė ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškiant ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui. CK 5.8 straipsnio prasme asmuo, pretenduojantis į palikimą, yra tik tas, kuris vienu iš įstatyme nustatytų būdų turi teisę priimti palikimą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys).

35. Bylos duomenimis, kaip jau minėta, nustatyta, jog V. P. įtrauktas į įpėdinių sąrašą, R. L. M. (duomenys neskelbtini) Prienų rajono 2-ojo biuro notarė išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas paveldėjimo teises gavo ne tiesiogiai pretenduodamas į palikimą, o paveldėjimo teises įgydamas iš paveldėtojo J. V. P. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi, patvirtinta Prienų rajono 2-ojo notaro biuro notarės R. D., registro Nr. (duomenys neskelbtini).

36. Tokiu atveju teismas daro išvadą, kad ieškovas V. P. apie galimai pažeistą savo teisę, t. y. kad (duomenys neskelbtini) atsakovei yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, vėliausiai sužinojo (duomenys neskelbtini) jam išduodant paveldėjimo teisės liudijimą pagal paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį. Vertinant tai, kad ieškovas kreipėsi į teismą praėjus dvejiems metams ir dešimčiai mėnesių nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, teismas sprendžia, jog ieškovas yra praleidęs CK 5.8 straipsnyje nustatytą vienerių metų terminą savo pažeistą teisę ginti teisme.

37. Bylos duomenimis nustatyta, kad grįžęs iš kalėjimo ieškovas betarpiškai dalyvavo vedant paveldėjimo bylą, prieš 2015 m. notarė ieškovui išaiškino galimybes kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimo, ir turėti nemokamą advokatą, apie atsakovei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ieškovas žinojo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nenurodė svarbių priežasčių, kurių pagrindu laikotarpiu 2015 – 2018 m., neturėjo objektyvios galimybės kreiptis į teismą, darytina išvada, kad ieškovas V. P. ieškinio senaties terminą praleido ne dėl svarbių priežasčių, dėl to nėra pagrindo atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino (CK 1.131 straipsnio 2 dalis) ir šią ieškinio dalį tenkinti ieškinyje nurodytais argumentais. Ieškinio senaties termino praleidimas yra pagrindas ieškinio dalį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

38. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovui teikiama valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, ją apmokant 100 procentų, o atsakovei byloje yra teikiama valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, ją apmokant 50 procentų (b. l. 5, 6, 34-35). Iš teismui pateiktų pažymų dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos ieškovui V. P. šioje byloje sudaro 299,00 Eur (b. l. 91), o atsakovei R. L. M. – 265,11 Eur (b. l. 111). Ieškinį atmetus, atsakovės R. L. M. patirtos 50 proc., t. y. 132,55 Eur (265,11 x 50 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinė pagalbos įstatymo 19 straipsnį priteisiamos iš ieškovo V. P. (CPK 98 straipsnis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atleistas, su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei R. L. M., gim. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 132,55 Eur (vieną šimtą trisdešimt du eurus ir penkiasdešimt penkis centus) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė