- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-07
- Bylos Nr.
- 2A-433-273/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00444-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė, Arūnas Rudzinskas, Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- R. L. M.
- Trečiasis asmuo
- Prienų rajono 2-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arūno Rudzinsko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4130-1060/2018 pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei R. L. M. dėl termino palikimui pagal testamentą priimti atnaujinimo ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo Prienų rajono 2-ojo notarų biuro notarė R. V..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. P. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui pagal testamentą priimti, atsiradusiam po B. P. mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, pripažinti negaliojančiu 2015 m. liepos 16 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą notarinio registro Nr. 4028, išduotą atsakovei R. L. M. į palikimą, atsiradusį po B. P. mirties – ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo turtas), bei priteisti iš atsakovės valstybės naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimui.
2. Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirusi B. P. yra ieškovo motina, kuri 1994 m. birželio 30 d. sudarytu testamentu visą savo turtą, įskaitant ir ginčo turtą, paliko ieškovui. Ieškovas per nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė dėl svarbių priežasčių, kadangi nuo 2004 m. spalio 5 d. iki 2014 m. spalio 5 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Meksikos kalėjime ir tik 2013 m. sausio 29 d. buvo perkeltas į Lietuvos įkalinimo įstaigą. Be to, ieškovui buvo žinoma, kad jo motina yra sudariusi testamentą, kuriuo visą savo turtą palieka jam, todėl buvo įsitikinęs, kad niekam daugiau paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas. Apie tai, kad atsakovei yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į motinos B. P. palikimą, ieškovui tapo žinoma 2015 m. vasaros metu. Ieškovas tikėjosi, kad atsakovė gražiuoju perleis jam jos neteisėtai paveldėtą motinos palikimo dalį.
Atsiliepimas
3. Atsakovė R. L. M. atsiliepime į ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovo 132,55 Eur išlaidoms advokato teisinei pagalbai apmokėti.
5. Teismas nustatė, kad B. P. 1994 m. birželio 30 d. testamentu visą savo turtą paliko ieškovui. B. P. mirė (duomenys neskelbtini). Jos mirties dieną, t. y. nuo 2004 m. iki 2012 m. ieškovas atliko laisvės atėmimo bausmę Meksikos kalėjime, o nuo 2012 m. iki 2013 m. atliko bausmę Lietuvoje. Bausmės atlikimo metu ieškovui buvo žinoma apie motinos mirtį. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai į B. P. palikimą išduoti jos vaikams atsakovei, ieškovui ir A. P., kuris savo palikimo dalį dovanojimo sutarties pagrindu perleido ieškovui. Šiuo metu paveldėtą turtą lygiomis dalimis po ½ nuosavybės teise valdo ieškovas ir atsakovė. 1994 m. birželio 30 d. Veiverių apylinkės viršaičio pavaduotojos M. K. patvirtinu testamentu, registracijos Nr. 105, B. P. visą savo turtą, kuris mirties dieną jai priklausys, paliko savo sūnui ieškovui.
6. Teismas vadovaudamasis įrodymų pakankamumo taisykle, sprendė, kad byloje pakanka duomenų nustatyti labiau tikėtinas faktines aplinkybes, kad nagrinėjamu atveju ieškovas 2006 – 2018 m. laikotarpiu turėjo galimybes išreikšti savo valią dėl palikimo priėmimo, tačiau praleido terminą priimti palikimą pagal testamentą ne dėl svarbių priežasčių.
7. Teismas nurodė, kad kaip matyti bylos duomenimis ieškovas buvo įkalintas realia laisvės atėmimo bausme užsienio valstybėje, deportuotas į Lietuvą ir 2013 metų pradžioje lygtinai paleistas į laisvę. 2006 – 2014 m. laikotarpiu notarei buvo žinoma apie įpėdinį ieškovą, tarp įpėdinių buvo labai glaudus ryšys, artimieji giminaičiai įpėdiniai įkalinimo metu rėmė ir padėjo ieškovui, be to, laukė, kol ieškovas išeis iš įkalinimo įstaigos ir tik tuomet tęsė paveldėjimo veiksmus. Ieškovas turėjo realias galimybes pasinaudodamas diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis, priimti palikimą per atstovą, kreiptis į notarinę įstaigą dėl reikalingų dokumentų pateikimo, atsiųsti pareiškimą dėl palikimo priėmimo registruotu paštu ir pan. Nors ieškovas nurodė, kad konsulinė įstaiga Meksikoje atsirado tik po 5 metų nuo jo bausmės atlikimo pradžios (2004 m.), tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas norėjo, tačiau dėl tam tikrų nuo jo nepriklausančių priežasčių, negalėjo šios teisės įgyvendinti aukščiau nurodytais būdais.
8. Teismo vertinimu, jeigu ieškovas būtų kreipęsis į teismą po to, kai notarė jam išaiškino teises kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, t. y. 2015 m., aplinkybės, susijusios su ieškovo įkalinimu, būtų reikšmingos priimant išvadą, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Nuo ieškovo paleidimo į laisvę dienos iki kreipimosi į teismą dienos praėjo daugiau nei penkeri metai. Per šį laikotarpį ieškovas, turėdamas realią galimybę kreiptis dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, jokių aktyvių veiksmų neatliko, nepateikė įrodymų, jog egzistavo objektyvios priežastys, trukdžiusios kreiptis dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo.
9. Teismas nurodė, kad nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, jog ieškovas testamentinis įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro ir valios priimti palikimą pagal testamentą 2013 m. – 2018 m. laikotarpiu, todėl ieškovo reikalavimas dėl termino atnaujinimo palikimui pagal testamentą priimti atmetamas nenustačius termino praleidimo svarbių priežasčių.
10. Dėl ieškovo reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2015 m. liepos 16 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą notarinio registro Nr. 4028, išduotą atsakovei į palikimą, atsiradusį po B. P. mirtie, teismas nurodė, kad ieškovas apie galimai pažeistą savo teisę, t. y. kad 2015 m. liepos 16 d. atsakovei yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, vėliausiai sužinojo 2015 m. lapkričio 13 d. jam išduodant paveldėjimo teisės liudijimą pagal paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį. Ieškovas kreipėsi į teismą praėjus dvejiems metams ir dešimčiai mėnesių nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Teismas sprendė, jog ieškovas yra praleidęs CK 5.8 straipsnyje nustatytą vienerių metų terminą savo pažeistą teisę ginti teisme. Kadangi ieškovas nenurodė svarbių priežasčių, kurių pagrindu laikotarpiu 2015 – 2018 m., neturėjo objektyvios galimybės kreiptis į teismą, teismas padarė išvadą, kad ieškovas ieškinio senaties terminą praleido ne dėl svarbių priežasčių, dėl to nėra pagrindo atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino (CK 1.131 str. 2 d.). Ieškinio senaties termino praleidimas yra pagrindas ieškinio dalį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.).
11. Teismas nustatė, kad šalims buvo teikiama valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, ją ieškovui apmokant 100 procentų, o atsakovei ją apmokant 50 procentų. Ieškinį atmetus, atsakovės patirtos 50 proc. išlaidos sudaro 132,55 Eur (265,11 x 50 proc. / 100 proc.), kurios turi būti priteisiamos iš ieškovo.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai
12. Apeliaciniame skunde ieškovas prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti visiškai, atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui pagal testamentą priimti, atsiradusiam po B. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties; pripažinti negaliojančiu 2015-07-16 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą notarinio registro Nr. 4028, išduotą R. L. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), į palikimą, atsiradusį, po B. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties – ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis daržinės ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis tvarto ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ dalis kiemo statinių ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės valstybės naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimui apeliantui V. P.. Ieškovas prašė prijungti rašytinius įrodymus V. P., J. V. P., A. R. P. raštiškus paaiškinimus, kadangi pirmosios instancijos teismas šiuos dokumentus atsisakė priimti bei prijungti prie bylos. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias praleisto termino palikimui priimti atnaujinimą, neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką, formuojamą šiuo klausimu;
1.2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad terminas palikimui priimti nebuvo praleistas dėl svarbių priežasčių;
1.3. Teismas nevertino aplinkybės, kad B. P. 1994 m. birželio 30 d. testamentu visą savo turtą palikimo ieškovui. Testamentas nenuginčytas ir galiojantis, todėl ieškovas buvo įsitikinęs, kad jo motinos valia išreikšta testamente bus įvykdyta ir tam nėra termino. Prašydamas pratęsti įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti, ieškovas siekė įgyvendinti savo teisę į palikimą tokiu būdu, kad nebūtų paneigta jo motinos valia.
1.4. Teismo išvada, kad ieškovas turėjo realias galimybes, nors ir apsunkintas, pasinaudodamas diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis, priimti palikimą per atstovą, kreiptis į notarinę įstaigą dėl reikalingų dokumentų pateikimo, atsiųsti pareiškimą dėl palikimo priėmimo registruotu laišku ir pan., yra nepagrįstos, kadangi tuo metu diplomatinės ir konsulinės tarnybos buvo tik JAV, o ieškovas tuo metu buvo vienintelis lietuvis kalintis Meksikos Oriente kalėjime, todėl keletą metų niekas iš konsulinių tarnybų ieškovo aplankę nebuvo. Ieškovas nemokėjo kalbos ir negalėjo susikalbėti. Teismas ieškovo ilgalaikį įkalinimą Meksikos kalėjime vertino formaliai, nesigilindamas į pačią situaciją, kuri buvo labai sudėtinga ir nesudarė jam jokių realių galimybių laiku kreiptis į notarą dėl motinos palikimo priėmimo;
1.5. Terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių: ieškovas atlikinėjo ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę Meksikos kalėjime, vėliau Lietuvos įkalinimo įstaigoje, atlikęs bausmę neturėdamas jokių lėšų pragyvenimui išvyko dirbti į Vokietiją, neturėjo teisinių žinių bei patirties paveldėjimo klausimais, buvo suklaidintas atsakovės įtikinėjimų, kad gražiuoju bus išspręstas motinos palikimo priėmimo klausimas nesikreipiant į teismą, taip pat ieškovas buvo klaidingai įsitikinęs, kad testamentas jam garantuoja palikimo priėmimą, nesvarbu kada bus kreiptasi į notarą. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą pripažinti, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių.
1.6. Ieškovui apie atsakovei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą į motinos palikimą tapo žinoma 2015 m. vasaros metu, tačiau atsakovė buvo žadėjusi, todėl ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad ji gražiuoju perleis jos neteisėtai paveldėtą motinos palikimo dalį.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą bei priteisti iš ieškovo valstybei turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
2.1. Apeliantas nei karto neužsiminė apie motinos paliktą testamentą ir išreikštą valią. 2013 m. sausio 29 d. ieškovas buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos, tačiau aktyvių veiksmų dėl palikimo priėmimo ir testamento pateikimo notarui nesiėmė, jokių veiksmų neatliko, kad ginti savo neva pažeistas teises. Apeliantas iki 2018 m. balandžio 11 d. kreipimosi į teismą su ieškiniu iš viso nesiėmė kitų veiksmų dėl palikimo priėmimo pagal testamentą, priešingai 2015 m. lapkričio 13 d. palikimą priėmė pagal įstatymą. Apeliantas nepateikė nei vieno argumento ar rašytinio įrodymo, patvirtinančių dėl kokių priežasčių nesikreipė dėl savo teisių gynimo;
2.2. Apelianto pateikti nauji rašytiniai įrodymai neturėtų būti prijungti. J. V. P. ir A. R. P. buvo apklausti teismo posėdyje. Negalima indentifikuoti ar tikrai šie asmenys rašė ir pasirašė paaiškinimus. Ranka rašyti paaiškinimai yra labai panašios rašysenos, todėl galima daryti prielaidą, kad tai vieno ir to pačio asmens surašyti paaiškinimai. Paaiškinimai nesusiję su bylos esme. Apeliantas pateikė rašytinį įrodymą apie savo sveikatą, tačiau kaip ir kokias aplinkybes tai patvirtina ir pagrindžia pateiktas rašytinis įrodymas nėra aišku ir suprantama.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
15. Apeliantas V. P. su 2019 m. sausio 21 d. prašymu pateikė naujus įrodymus: 1991 m. liepos 21 d. mokėjimo pavedimo Nr. 152 kopiją, Lietuvos taupomojo banko Utenos skyriaus 1991 m. liepos 3 d. kvito Nr. 421082 kopiją, nukentėjusio asmens (politinio kalinio) pažymėjimo Nr. 005798 kopiją, V. P. 2018-09-26 paaiškinimą teismui, J. V. P. 2018-09-27 paaiškinimą ir A. R. P. 2018-09-26 paaiškinimą, V. P. 2108 m. medicininių dokumentų išrašus.
16. Kadangi V. P. paaiškinimas pirmosios instancijos teisme 2018 m. spalio 1 d. teisėjos rezoliucija priimtas į bylą, o J. V. P. ir A. R. P. paaiškinimus 2018 m. spalio 15 d. teismo posėdyje atsisakyta priimti, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuos dokumentus, kaip pateiktus pakartotinai atsisako priimti. Kadangi apeliantas nepagrindė kitų teikiamų įrodymų reikalingumo byloje, todėl vadovaujantis CPK 314 straipsniu, teisėjų kolegija atsisako priimti 2019 m. sausio 21 d. pateiktus dokumentus.
Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo
17. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo reikalavimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pripažinimo negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias praleisto termino palikimui priimti atnaujinimą, neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką formuojamą šiuo klausimu, todėl teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
19. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).
21. Byloje nustatyta, kad B. P. 1994 m. birželio 30 d. testamentu visą savo turtą paliko savo sūnui ieškovui V. P.. B. P. mirė (duomenys neskelbtini). Prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti ieškovas V. P. grindė aplinkybėmis, kad jis neturėjo galimybės per įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notaro kontorą dėl palikimo priėmimo, kadangi atliko laisvės atėmimo bausmę, o grįžęs iš įkalinimo įstaigos apie įstatymą, numatantį tokią teisę, nieko nežinojo.
22. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. P. buvo įkalintas Meksikoje realia laisvės atėmimo bausme nuo 2004 metų. V. P. deportavus į Lietuvą, 2012-03-13 Vilniaus apylinkės teismo nutartimi Meksikos 4-ojo Federalinio apygardos baudžiamojo teismo 2009-04-30 nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su LR BK 199 str. 2d. – galutinė bausmė paskirta 10 metų laisvės atėmimo. Kauno apygardos teismo 2013-01-28 nutarties pagrindu ieškovas lygtinai paleistas į laisvę.
23. V. P. nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog jis turėjo galimybes, nors ir apsunkintas, pasinaudodamas diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis, priimti palikimą per atstovą, kreiptis į notarinę įstaigą dėl reikalingų dokumentų pateikimo, atsiųsti pareiškimą dėl palikimo priėmimo registruotu laišku ir pan., yra nepagrįstos, nes tuo metu diplomatinės ir konsulinės tarnybos buvo tik JAV. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta, nes pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas norėjo, tačiau dėl tam tikrų nuo jo nepriklausančių priežasčių, negalėjo šios teisės įgyvendinti aukščiau nurodytais būdais. Pažymėtina ir tai, kad teismas nustatė, jog tarp įpėdinių 2006 – 2014 metais buvo glaudys ryšys, artimieji ieškovo įkalinimo metu jį rėmė, rašė laiškus, be to, laukė, kol ieškovas išeis iš įkalinimo įstaigos ir tik tuomet tęsė paveldėjimo veiksmus.
24. Pirmosios instancijos teisme Prienų 2-ojo biuro notarė R. V. 2018 m. spalio 15 d. teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovas į notarų biurą buvo atvykęs prieš 2015 metus, jis turėjo motinos testamentą. Notarė paaiškino, kad jis terminą palikimui priimti praleidęs ir išaiškino jo teises ir galimybes. Paklausus, kodėl jis neina į teismą, ieškovas atsakęs, kad gerai sutaria su įpėdiniais ir teismas nereikalingas.
25. Ieškovas į teismą su ieškinio pareiškimu kreipėsi tik 2018 m. gegužės 8 d. nors nuo ieškovo paleidimo į laisvę dienos (2013 m.) iki kreipimosi į teismą praėjo daugiau kaip penkeri metai ir per šį laikotarpį ieškovas jokių aktyvių veiksmų kreiptis dėl termino palikimui priimti atnaujinti neatliko ir nepateikė objektyvių įrodymų, jog egzistavo objektyvios priežastys, trukdžiusios kreiptis dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo, dėl to teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu – ieškovo reikalavimą dėl termino atnaujinimo palikimui pagal testamentą priimti, atmesti.
Dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pripažinimo negaliojančiu
26. Nagrinėjamojoje byloje ieškovas buvo pareiškęs ir kitą reikalavimą - pripažinti negaliojančiu 2015 m. liepos 16 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą notarinio registro Nr. 4028, išduotą atsakovei R. L. M. į palikimą, atsiradusį po B. P. mirties – dėl ½ dalies paveldimo turto. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas jo reikalavimas dėl minėto paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu.
27. CK 5.8 straipsnio prasme asmuo, pretenduojantis į palikimą, yra tik tas, kuris vienu iš įstatyme nustatytų būdų priėmė palikimą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys). Palikimo priėmimas įvyksta ir tada, kai teismas pratęsia terminą palikimui priimti. Teismui nepratęsus termino palikimui priimti, ieškovo negalima laikyti asmeniu, pretenduojančiu į palikimą, t. y. jis neatitinka CK 5.8 straipsnyje apibrėžtų subjektiškumo požymių. Nesant teisinių prielaidų palikimo priėmimo teisei įgyvendinti, toks asmuo neturi teisės ginčyti kitam įpėdiniui išduoto paveldėjimo teisės liudijimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu.
Dėl procesinės bylos baigties
32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino paveldėjimo teisės normas, priėmė teisėtą ir pagristą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei yra atleistas, su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.