Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G. gimęs (duomenys neskelbtini)d., Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

R. G. 2018 m. lapkričio 2 d., 15.55 val. Chemijos gatve, Kaune, iki Kovo 11-osios g. 46, Kaune, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Hyundai i40“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 1,99 promilių etilo alkoholio kraujyje).

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis R. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. lapkričio 2 d. susitiko su draugais kirpykloje ir vartojo alkoholį. Po to apie 16 val. važiavo prie Kovo 11-osios g. 56 namo, kur vėl vartojo alkoholinius gėrimus. Prisiminė, kad jis mamai nupirko maisto produktus, o mama gyvena už 150 metrų, Kovo 11-osios g. 36 name. Jis sėdo į jam priklausantį automobilį „Hyundai i40“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), ir jam vos tik pajudėjus buvo sustabdytas iš priekio atvažiavusių policijos pareigūnų. Policijos pareigūnai patikrino jį alkotesteriu ir nustatė 1,9 promilių girtumą. Tada jis buvo nuvežtas į Klinikas kraujo paėmimui. Negali paaiškinti, kodėl vairavo būdamas neblaivus. Jis nuo 2007 metų dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlininku - vairuotoju, įmonėje nėra žmonių, kurie dirbtų panašų darbą į jo. Jis gauna apie 600 eurų atlyginimą. Įmonė turi vieną krovininį automobilį. Jis anksčiau yra baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, viršijo leistiną greitį. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo žmoną. Prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones, nes jam netekus pažymėjimo įmonėje neatsiras kas galėtų jį pakeisti dirbti vairuotoju. Alkoholiu jis nepiktnaudžiauja, išgeria tik per šventes.

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

IV. Dėl

prašymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Sprendžiant kaltinamojo R. G. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje teisiamojo posėdžio pareikštas kaltinamojo žmonos Violetos A. G. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą. Violeta A. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su kaltinamuoju jie yra vedę nuo 1988 metų, turi 29 metų sūnų. Vyras dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlininku-vairuotoju, ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ padalinio vadove. Apie tai, kad vyras važiavo neblaivus, sužinojo tik po įvykio. Anksčiau tokių atvejų nėra buvę. Vyro poelgį vertina blogai. Prašo vyrą R. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, paskiriant ją laiduotoja, reikalui esant galėtų sumokėti užstatą, kad tik vyrui būtų taikytas laidavimas. Ji neteista, nebausta administracine tvarka, darbovietėje charakterizuojama teigiamai.

Sprendžiant klausimą dėl R. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-323/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2010).

Kaltinamasis R. G. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis) padarė būdamas neteistas (b. l. 52), baustas administracine tvarka (b. l. 53–56), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog kaltinamasis R. G. dirba, charakterizuojamas teigiamai (b. l. 74, 75), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 57), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 58).

Bylos duomenys patvirtina, jog Violeta A. G., kaltinamojo žmona, yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta (b. l. 79, 80), dirba, darbovietėje charakterizuojama teigiamai (b. l. 78). Su kaltinamuoju jie kartu gyvena, turi pilnametį sūnų. Jie sutaria gerai, gali daryti vyrui teigiamą įtaką. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad Violeta A. G. yra tikrai verta teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo vyrui R. G. ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jos, kaip laiduotojos, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, esant Violetos A. G. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį R. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą su užstatu vieneriems metams 6 mėnesiams žmonos Violetos A. G. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis anksčiau baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų, vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, laidavimas skirtinas su užstatu.

V. Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (toliau – KET), BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015).

Šiuo atveju matyti, kad R. G. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad R. G. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų kaltinamojo veiksmų padariniai nebuvo esminiai. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, praeityje neteistas, tačiau baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, dirba.

Įvertinus R. G. padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę, darytina išvada, kad jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis) – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, tai atitiktų padarytos veikos ir jam taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo principo reikalavimus.

Kaltinamasis prašė neatimti jam teisės vairuoti, nes ši teisė jam būtina darbe. Jis atsakingas už krovinių surinkimą ir pristatymą iš tiekėjų, krovinių gabenimą pirkėjams bei pervežimą tarp įmonės sandėlių ir padalinių. Praradęs teisę vairuoti jis nebegalės atlikti savo pareigų UAB „(duomenys neskelbtini)“, praras darbą, o įmonė turės sunkumų ir nuostolių dėl sutrikusio prekių judėjimo, naujo darbuotojo paieškos ir apmokymo. Neturėdamas teisės vairuoti ne tik jis, bet ir šeima nukentės finansiškai. R. G. nurodytos aplinkybės negali būti laikomos pakankamu pagrindu netaikyti specialiosios teisės atėmimo. Pažymėtina, kad bet kuria valstybės prievartos priemone siekiama paveikti asmenį, kad jis nedarytų naujų teisės pažeidimų. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės R. G. taps sunkiau ir nepatogiau vykdyti prisiimtus įsipareigojimus savo šeimai bei atlikti darbo funkcijas, bet tikrai netaps neįmanoma. Pažymėtina, kad R. G. nėra vienintelis asmuo šeimoje, kuris gali pasirūpinti šeimos poreikiais. Be to, visos šios darbinės ir šeimyninės aplinkybės kaltinamajam buvo žinomos ir prieš neblaiviam sėdant už automobilio vairo. Kaltinamasis R. G. turėjo suprasti, jog yra neblaivus ir negali vairuoti automobilio, tačiau elgėsi lengvabūdiškai – sėdo prie automobilio vairo nesant tam jokios objektyvios bei pateisinamos priežasties, kas rodo, jog jo veika nebuvo atsitiktinė bei tokiais savo veiksmais jis prisiėmė savo elgesio riziką. Taigi, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad paskyrus specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą baudžiamojo poveikio priemonė nebus akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga ar prieštaraujanti teisingumo principui.

Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje švelniausia bausmės rūšis yra bauda, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju R. G. taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Nors BK 72 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Byloje nustatyta, kad R. G. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. VĮ ,,Regitra“ duomenimis, minėtas automobilis priklauso R. G. (b. l. 33). VšĮ „Emprekis“ duomenimis, tokio automobilio vertė rinkoje – 6331 eurų be PVM (b. l. 32).

Įvertinus tai, kad kaltinamasis dėl pavojingos nusikalstamos veikos nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas, o tai reiškia, kad jokia bausmė jam neskirtina, automobilio konfiskavimas, atsižvelgiant į jo vertę, kaltinamojo asmenybę, kitų šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, neatitinkanti pusiausvyros tarp atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens interesų ir teisės pažeidimų prevencijos. Atsižvelgiant į tai, kad visuomenės interesui užtikrinti turi būti siekiama realaus poveikio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad jis patirtų savo neteisėto elgesio neigiamas pasekmes, kurios atgrasytų nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir tarnautų kaip prevencinė priemonė, todėl konfiskuotina arti ½ automobilio vertės dalies atitinkanti suma.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu, įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau, negu yra būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 15 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai).

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

Pažymėtina ir tai, kad nuteisto asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinis statusas skiriasi. Pagal BK VI skyriuje nustatytą teisinį reguliavimą, nors teismo sprendimas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės turi būti pagrįstas įsitikinimu dėl tokio asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką, apkaltinamasis nuosprendis tokiam asmeniui nepriimamas, jo byla nutraukiama (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalis). Taigi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo už nusikalstamą veiką nėra nuteisiamas. Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas taip pat skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas , nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas (tiek, kiek tai neprieštarauja proporcingumo principui). Tačiau, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-35-719/2018).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl R. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, atsižvelgė į tai, kad jis dirba, anksčiau nėra teistas, padarytas nesunkus, nesmurtinio pobūdžio nusikaltimas, dėl kurio jis visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Įsitikinęs, kad laiduotoja verta pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, teismas padarė išvadą, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Sprendimas konfiskuoti visą pakankamai didelę automobilio vertę šiuo atveju būtų suvaržantis atleidžiamo nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teises daugiau, negu yra būtina. Todėl teismas daro išvadą, kad R. G. skirtinas dalies turto vertės konfiskavimas, kurio pakaks šios baudžiamojo poveikio priemonės prevenciniams tikslams įgyvendinti, todėl išieškotina suma mažintina iki 3500 Eur.

Kaltinamajam R. G. paskirta kardomoji priemonė– rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintina.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Mockienės 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo R. G. automobiliui Hyundai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pratęstinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

Byloje voke esantis R. G. vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“, kartu šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės vairuoti transporto priemones R. G. atėmimą 1 metams 6 mėnesiams.

Voke esantis automobilio registracijos liudijimas nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas R. G..

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. G., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

R. G. perduoti laiduotojos Violetos A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą su 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) užstatu, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą.

Įpareigoti laiduotoją Violetą A. G. per 10 (dešimt) darbo dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmų depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank, kodas 73000, įmokėti 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) užstatą, mokėjimo paskirtyje nurodant byloje dalyvaujančius asmenis ir bylos numerį.

Užstatą grąžinti pasibaigus laidavimo terminui, jeigu R. G., už kurį laiduota, per laidavimo terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, 72 straipsniu skirti R. G. tris baudžiamojo poveikio priemones:

- draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. lapkričio 2 d.

- skirti 10 MGL, tai yra 500 Eur (penkių šimtų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią ji privalo sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (Įmoka turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą į Teisingumo ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini) (Luminor bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą);

- išieškoti iš R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalį jam priklausančio automobilio Hyundai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės atitinkančią pinigų sumą – 3500 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus eurų), nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

„Lėšos, atitinkančios konfiskuoto automobilio vertę, turi būti pervedamos į bet kurią žemiau nurodytą jo pasirinktą biudžeto surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 6610, t. y.:

Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000;

Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius) banko kodas 21400;

Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000;

Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800;

Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke, banko kodas 72300;

Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Luminor Bank (buvęs AB DNB bankas) banko kodas 40100;

Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, banko kodas 70440;

Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900“.

Kardomąją priemonę – dokumento paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas KMHLB81AADU044980, saugomą UAB „Augenas“ aikštelėje, esančioje Technikos g. 18A, Kaunas, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti R. G..

Byloje esantį R. G. vairuotojo pažymėjimą nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“, kartu šią įstaigą informuojant apie R. G. specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams

Voke esantį automobilio registracijos liudijimą nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti R. G..

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Mockienės 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą kaltinamojo R. G. automobiliui Hyundai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti R. G., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai Violetai A. G., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.