- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-27
- Bylos Nr.
- e2A-752-730/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01176-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Erinija Kazlauskienė, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- Kretingos rajono savivaldybės viešajai įstaigai Kretingos
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, Almanto Padvelskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės Kretingos rajono savivaldybės viešosios įstaigos Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovui Kretingos rajono savivaldybės viešajai įstaigai Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centrui dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo iš atsakovės priteisti 10 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad Kretingos PSPC gydytojas N. T. 2020 m. birželio 6 d. išrašė Medicininį mirties liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtino teisiškai reikšmingą faktą, kad A. J., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) yra miręs. Medicininis mirties liudijimas buvo perduotas Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriui, po ko šiame skyriuje 2020 m. rugpjūčio 7 d. išduotas Mirties įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), o mirties faktas įregistruotas Gyventojų registre. Ieškovas sužinojęs, kad jo atžvilgiu surašyti dokumentai, liudijantys, kad nuo (duomenys neskelbtini) jis yra miręs, kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyrių bei į Kretingos PSPC, kad būtų panaikinti neteisėti teisiškai reikšmingi dokumentai apie jo mirties faktą ir atkurtos teisės. Nurodė, kad su atsakovu bandė susitarti geruoju, tačiau nepavyko. Kreipėsi ir į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, kuri 2020 m. spalio 29 d. rašte Nr. PŽK-2-1251 nurodė, kad ji tokio pobūdžio skundų nenagrinėja. Pažymi, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo laikomas mirusiu, dėl ko patyrė 10 000 EUR neturtinę žalą. Nurodo, kad patyrė daug nepatogumų: Valstybinėje mokesčių inspekcijoje negalėjo tvarkyti mokestinių reikalų, negalėjo užsiregistruoti konsultacijoms pas gydytojus, policija pareikalavo grąžinti teisėtai laikomus ginklus, negalėjo gauti išmokų bei įsigyti kuro žemės ūkio reikalams lengvatinėmis sąlygomis.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su juo nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad 2020 m. rugsėjo 3 d. įstaigoje buvo atliktas vidaus medicinos auditas, kurio metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. J., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini). Pagal išrašus medicininių mirties liudijimų, sudarytų ESPBI IS išdavimo žurnale kvietimo korteles duomenis ir Biologinės mirties konstatavimo aktą (duomenys neskelbtini) medicininis mirties liudijimas išduotas A. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini) vardu. Atiduodant mirties liudijimą, mirusiojo šeimos narys pastebėjo klaidą, jog dokumentas išrašytas ne tam asmeniui. Tą pačią dieną ieškovo duomenimis išrašytas mirties liudijimas buvo anuliuotas. O mirusiojo artimajam išduotas teisingas mirties liudijimas. Nurodo, kad dėl techninės klaidos elektroninėje erdvėje Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriui buvo perduoti abu medicininiai mirties liudijimai. Audito metu nustatyta, kad dokumento panaikinimo faktas galimai nebuvo užfiksuotas dėl naudojamos informacines sistemos ESPBI sutrikimų. Klaida nedelsiant buvo ištaisyta ir tą pačią dieną klaidingais duomenimis išduotas medicininis mirties liudijimas Nr. 20-21948836 buvo atšauktas. Nurodo, kad nėra aišku, kokia žala ir kokiu būdu ieškovui yra padaryta.
Šalies argumentai
3. Ieškovas pateikė dubliką, kuriame nurodo jog atsakovas iš dalies nurodo neteisingas aplinkybes, tai yra (duomenys neskelbtini) išrašytas mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) elektroniniu parašu buvo pasirašytas gydytojo N. T. (duomenys neskelbtini) val., kas rodo, kad mirties liudijimo išrašymo momentu ((duomenys neskelbtini)) gydytojas šio liudijimo dar nebuvo patvirtinęs. (duomenys neskelbtini), po to, kai ieškovas asmeniškai kreipėsi į gydymo įstaigą dėl mirties liudijimo panaikinimo, mirties liudijimas buvo panaikintas. Nurodo, kad lieka neaišku, kodėl gydytojas N. T. (duomenys neskelbtini) pastebėjęs klaidą, jog dokumentas išrašytas ne tam asmeniui elektroninėmis ryšio priemonėmis ieškovo mirtį patvirtinantį mirties liudijimą perdavė Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriui, po ko šis skyrius (duomenys neskelbtini) išdavė ieškovo mirties faktą patvirtinantį mirties įrašą. Taip pat pažymėjo, kad lieka neaišku, kodėl gydytojas dėl neatidumo yra įspėtas, jeigu anot gydymo įstaigos, šiuo atveju yra kalta informacinė sistema ESPBI, kuri veikė su sutrikimais. Papildomai nurodo, kad dėl neteisėtų gydytojų veiksmų, jų neatidumo, sukelti neigiami padariniai sveikatai, nepatogumai gyvenime, dėl ko ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, bemieges naktis, nepatogumus susijusius su dokumentų atkūrimu. Teko kreiptis į daugelį institucijų, advokatus dėl pagalbos.
4. Triplike atsakovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovo anketiniais duomenimis išrašytas mirties liudijimas (popierinis variantas) buvo anuliuotas, o mirusiojo artimajam išduotas teisingas mirties liudijimas. Dėl galimos techninės klaidos elektroninėje erdvėje 2020 m. birželio 9 d. Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriui buvo perduoti du medicininiai mirties liudijimai, t. y. dėl A. J., gimusio (duomenys neskelbtini) ir A. J. (duomenys neskelbtini) mirties. Audito metu nustatyta, kad mirties liudijimo (duomenys neskelbtini) panaikinimo faktas galimai nebuvo užfiksuotas dėl naudojamos informacinės sistemos ESPBI sutrikimų. Dėl gydytojo N. T. neatidumo ir ESPBI sistemos sutrikimų padaryta techninė klaida, tačiau tai nebuvo tyčiniai veiksmai. Šios techninės klaidos pasekoje (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyrius ieškovo vardu padarė mirties įrašą. Apie padarytą klaidą buvo sužinota tik 2020 m. rugpjūčio 20 d., kai ieškovas kreipėsi į Kretingos PSPC. Klaida buvo nedelsiant ištaisyta ir tą pačią dieną klaidingais duomenimis išduotas medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atšauktas. Pažymėjo, kad nėra aišku kokius nepatogumus patyrė ieškovas, į kokias įstaigas kreipėsi ir kokių konkrečių klausimų jis negalėjo išspręsti, nenurodė dėl kokių priežasčių ir kada kreipėsi į medikus ir kodėl nebuvo registruotas. Byloje nesant žalos dydžiui nustatyti reikšmingus kriterijus patvirtinančių duomenų, mano, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Plungės apylinkės teismas 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovės 2500 EUR neturtinės žalos atlyginimo ir priteisė atsakovei iš ieškovo 405 EUR bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai sprendimo argumentai:
5.1. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad Kretingos PSPC gydytojas N. T. (duomenys neskelbtini) išrašė Medicininį mirties liudijimą, pagal kurio turinį ieškovas (duomenys neskelbtini) mirė.. Išrašas išduotas (duomenys neskelbtini) Nacionalinės mokėjimų agentūros raštas patvirtina faktą, kad ieškovui priklausančios išmokos nebuvo išmokėtos laiku dėl asmens kodo neatitikimo.
5.2. Dėl neturtinės žalos teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė duomenų apie sveikatą, vartotus vaistus, lankymąsi pas gydytojus, tačiau sutiko, jog jis patyrė išgyvenimus dėl įregistruoto mirties fakto, nepatogumus, kadangi buvo išregistruotos jo transporto priemonės, ieškovas dalyvavo eisme be įregistruotų transporto priemonių, tai sukėlė nepatogumų, kurie nebūtų atsiradę, jeigu nebūtų buvęs išduotas mirties liudijimas. Teismas atsižvelgęs į šias aplinkybes nusprendė priteisti 2500 EUR neturtinės žalos atlyginimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Apeliaciniu skundu apeliantė (atsakovė) prašo Plungės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą pakeisti - priteisti ieškovui iš atsakovės 300 EUR neturtinės žalos atlyginimą ir priteisti atsakovei iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
6.1. Apeliantė dėl įrodymų vertinimo nurodo, kad ieškovo paaiškinimai pirmosios instancijos teisme buvo prieštaringi, nėra aišku kada ieškovui tapo žinoma apie jo vardu išduotą mirties liudijimą, kiek laiko praėjo iki klaidingo mirties liudijimo panaikinimo, kokią įtaką tai turėjo ieškovo sveikatos būsenai. Teigia, kad ieškovas apie mirties liudijimo išdavimo faktą sužinojo 2020 m. rugpjūčio 19 d. ir jis buvo panaikintas 2020 m. rugpjūčio 20 d.
6.2. Apeliantė dėl neturtinės žalos dydžio nurodo, kad ieškovas teisme konkrečiai nepasakė kokius nepatogumus patyrė. Pažymi, kad transporto priemonės buvo išregistruotos iki patenkant klaidingiems duomenims jog ieškovas yra miręs, o ir be to, išmokos ieškovui buvo neišmokėtos dėl asmens kodo klaidos, o ne dėl mirties fakto konstatavimo. Teigia, kad vienintelis ieškovui sukeltas nepatogumas buvo tas, kad ieškovas turėjo kreiptis dėl mirties liudijimo panaikinimo, todėl sutinka atlyginti 300 EUR neturtinę žalą.
Atsiliepimas
7. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti, Plungės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovui iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
7.1. Ieškovas dėl įrodymų vertinimo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, jog ieškovo transporto priemonės buvo išregistruotos. Teigia, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia apeliacinio skundo argumentus.
7.2. Ieškovas dėl neturtinės žalos dydžio nurodo, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo laikomas mirusiu, apie savo mirties faktą sužinojo iš giminaičių, patyrė ir iki šiol patiria nepatogumus, vartojo kraujospūdžiui skirtus vaistus, žala yra tęstinio pobūdžio.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl apeliacinio skundo argumentų.
10. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas aplinkybes dėl neturtinės žalos dydžio tinkamai neįvertino byloje esančių rašytinių įrodymų, neatsižvelgė į nenuoseklią ieškovo poziciją dėl atsiradusios žalos ir galimų išgyvenimų, be to, neįvertino, jog ieškovas apie mirties liudijimo išdavimo faktą sužinojo 2020 m. rugpjūčio 19 d. ir jis buvo panaikintas 2020 m. rugpjūčio 20 d., tai yra sekančią dieną. Ieškovas su apeliante nesutinka, teigia, kad teismas įrodymus įvertino tinkamai, pažymi, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. rugpjūčio 21 d. buvo laikomas mirusiu, mirties faktą sužinojo iš giminaičių ir iki šiol patiria nepatogumus. Nurodo, kad vartojo vaistus, o padaryta žala yra tęstinio pobūdžio.
11. Atsižvelgiant į šalių nurodomus argumentus (nutarties 10 punktas) daroma išvada, kad apeliaciniu skundu keliamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos dydžio.
12. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, sukrėtimą, emocinę depresiją, kitus neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. CK nuostatose neįtvirtintas nei tiksliai apibrėžtas, nei minimalus ar maksimalus atlygintinos neturtinės žalos dydis, tačiau žalos atlyginimo dydžiui įvertinti nustatytas nebaigtinis kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašas. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015).
13. Kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, tai yra kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014; 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019).
14. Pirmiausia, pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl neturtinės žalos fakto, ši aplinkybė apeliaciniu skundu neginčijama, tačiau apeliantė apeliaciniu skundu nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu, pirmosios instancijos teismui galimai netinkamai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, padarytos neturtinės žalos mąstą.
15. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatytos šios faktinės aplinkybės - Kretingos rajono savivaldybės viešosios įstaigos Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centre (duomenys neskelbtini) išrašytas mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad ieškovas A. J., gim. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Mirties liudijimą išrašė gydytojas N. T. (liudijimo 14.7 punktas) ir jį pasirašė (duomenys neskelbtini) elektroniniu parašu. Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyrius (duomenys neskelbtini) padarė mirties įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo užfiksuota ieškovo A. J. mirties data (duomenys neskelbtini). Atsakovės 2020 m. rugsėjo 9 d. raštas Nr. V5-311 patvirtina, kad mirties liudijimas buvo anuliuotas tą pačią dieną, gavus informaciją dėl klaidingų duomenų įregistravimo. Ieškovas pateikė Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. kovo 12 d. raštą (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad ieškovui nebuvo išmokėtos išmokos (parama) už žemės ūkio naudmenas dėl neatitikimo, atliekant ieškovo asmens kodo nustatymą. Neatitikimas panaikintas ir ieškovui iki 2021 m. kovo 1 d. bus pervesta 2427,10 EUR suma. Ieškovas pateikė viešosios įstaigos Registrų centras raštas, kuriame nurodyta, kad ieškovo vairuotojo pažymėjimas buvo pripažintas negaliojančiu 2020 m. birželio 6 d. gavus informaciją iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro. Vairuotojo pažymėjimas paskelbtas negaliojančiu vadovaujantis Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328, 51.4 papunkčiu.
16. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus iš dalies sutinkama su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog piniginės lėšos, kurios priklausė ieškovui pagal 2020 m. gegužės 25 d. paraišką buvo neišmokėtos, ne dėl mirties fakto konstatavimo, o dėl asmens kodo neatitikimo, kaip nurodyta Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. kovo 12 d. rašte BR6-1526, be to, ieškovas nepateikė duomenų apie transporto priemonių išregistravimą, tačiau nesutinkama su apeliante, kad ieškovas nėra patyręs nepatogumų dėl jo teisės suvaržymo - galėjimo valdyti transporto priemones. Kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų (nutarties 15 punktas) ieškovo vairuotojo pažymėjimo galiojimas buvo panaikintas vadovaujantis Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328, 51.4 papunkčiu. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. 1V-328 51.4 papunktis numato, kad vairuotojo pažymėjimas skelbiamas negaliojančiu asmeniui, kuriam išduotas vairuotojo pažymėjimas, mirus. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad ieškovas nuo paskelbimo jį mirusiu momento transporto priemones valdė esant negaliojančiam vairuotojo pažymėjimui, kas gali būti traktuojama kaip teisės - Kelių eismo taisyklių, pažeidimas, o vairuotojo pažymėjimas šiuo atveju buvo pripažintas negaliojančiu dėl apeliantės kaltės - ieškovo mirties fakto konstatavimo. Dėl šios faktinės aplinkybės nėra jokios abejonės, kadangi viešosios įstaigos Registrų centras raštas įrodo, kad vairuotojo pažymėjimas pripažintas negaliojančiu, dėl ieškovo mirties.
17. Antra, apeliantė teigia, kad šiuo atveju ieškovas neapteikė jokių konkrečių duomenų apie sveikatos būklę, o jo pozicija byloje dėl patirtų išgyvenimų nebuvo nuosekli, tačiau teisėjų kolegija nesutikdama su šiais argumentais, atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, jog neturtinės žalos įrodinėjimas, atsižvelgiant į neturtinės žalos sampratą, atskleistą CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, pasižymi tam tikra specifika. Neturtinė žala padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Ji pasireiškia žmogaus psichinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais, yra susijusi su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais, kaip tai galėtų būti padaryta, pavyzdžiui, dėl daikto sugadinimo, yra sudėtinga. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju ieškovas dėl mirties fakto konstatavimo patyrė emocinius nepatogumus, išgyvenimus, dėl ko pritariama pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas, kaip ir bet kuris gyvas žmogus, sužinojęs faktą apie tai, kad yra užregistruotas juridinis faktas apie jo mirtį, patyrė dvasinius ir kitokius išgyvenimus.
18. Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad ieškovas detaliai neišdėstė ir neapibūdino patirtų dvasinių išgyvenimų, kitų nepatogumų, įvertinus byloje esančią faktinę situaciją, savaime nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai ar šališkai vertino byloje esančius įrodymus. Kita vertus, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio iš dalies sutiktina su apeliante, jog ieškovas nėra pateikęs jokių duomenų pagrindžiančių jo tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodomus argumentus, jog jis patyrė, išlaidas vartodamas vaistus, kaip ir nepateikė jokių duomenų apie ketinimą lankytis pas gydytojus ar gydymąsi laikotarpiu nuo to momento, kada tapo žinoma apie klaidingo mirties liudijimo išdavimo faktą. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies pritardamas apeliantės argumentams, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pakankamai trumpą laiko tarpą, kuriuo buvo padarytas ieškovo neturtinių interesų pažeidimas, tai yra apie 2 mėnesių laikotarpį (nutarties 15 punktas), į tai, kad padaryta žala nėra ilgalaikė, į tai, kad ieškovas šių aplinkybių jokiais rašytiniais įrodymais neįrodinėjo (registravimasis pas gydytojus, vartoti vaistai, receptai ir pan.), atsižvelgdama ir į pažeidimo pobūdį (CK 6.250 straipsnio 2 punktas) nutaria apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, sumažinant priteistą neturtinės žalos dydį iki 1000 EUR sumos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
19. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, apeliacinės instancijos teismui pakeitus sprendimą atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
20. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus jog patyrė šias bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme - 225 EUR žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidų, taip 750 EUR advokato pagalbos išlaidų už teisinę pagalbą. Iš viso 975 EUR bylinėjimosi išlaidų. Šiuo atveju ieškinys yra patenkintas iš dalies, todėl šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovo naudai iš atsakovo turėtų būti priteista 97,50 EUR patirtų bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovo atsakovės naudai turėtų būti priteista 675 EUR jos patirtų bylinėjimosi išlaidų suma. Atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 577,50 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Dėl procesinės bylos baigties
21. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
22. Esant šioms aplinkybėms (nutarties 10-18 punktai), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino faktines aplinkybes, taikė materialinės teisės normas spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, sumažinant 2500 EUR priteistą ieškovui neturtinę žalą iš atsakovės iki 1000 EUR sumos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
24. Apeliantė pateikė įrodymus, jog patyrė 500 EUR advokato pagalbos išlaidų ir ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė 500 EUR advokato pagalbos išlaidų. Nagrinėjamu atveju patenkinus 40 procentų apeliacinio skundo reikalavimų, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, apeliantei iš ieškovo priteisiama 200 EUR bylinėjimosi išlaidų ir ieškovei iš apeliantės priteisiama 300 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Kadangi bylinėjimosi išlaidos priteistinos tiek ieškovui iš apeliantės, tiek apeliantei iš ieškovo, atliktinas šioms šalims vienai iš kitos priteistinų sumų tarpusavio įskaitymas, po kurio iš apeliantės ieškovo naudai priteistina 100 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:
„ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Kretingos rajono savivaldybės viešosios įstaigos Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro 1000 EUR (vienas tūkstantis eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti atsakovei Kretingos rajono savivaldybės viešajai įstaigai Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centrui, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo A. J. 577,50 EUR (penki šimtai septyniasdešimt septyni eurai 50 ct) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovui A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš atsakovės Kretingos rajono savivaldybės viešosios įstaigos Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centras, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).