Administracinė byla Nr. eA-344-602/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01640-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 12.13.1.2; 12.15.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 30 d.Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. (R.) P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. (R.) P. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas R. (R.) P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija, MGK) 2022 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. S-48 (7-18/2022) (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) 2022 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. (21.222 Mr)-FR0682-6 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. VMI, atlikusi pareiškėjo mokestinį patikrinimą, 2021 m. liepos 30 d. patikrinimo akte Nr. (21.222 Mr)-FR0680-269 (toliau – ir Patikrinimo aktas) apskaičiavo pareiškėjo gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) bazę 512 000 Eur pajamų, gautų iš 5 nekilnojamojo turto (toliau – ir NT) sandorių, nuo kurių VMI papildomai apskaičiavo 88 859 Eur mokėtiną pardavimo pridėtinės vertės mokestį (toliau – ir PVM). Tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 2 straipsnio 14 dalimi mokėtinas PVM negali būti traukiamas į apmokestinamųjų pajamų bazę, o VMĮ šią taisyklę pažeidė – mokėtiną PVM įtraukė į GPM bazę ir nepagrįstai nuo pareiškėjui papildomai apskaičiuoto PVM apskaičiavo GPM. Taigi, Inspekcija netinkamai atliko pareiškėjo mokestinį patikrinimą ir neteisingai nustatė pareiškėjo GPM bazę.
2.2. VMI padarytos klaidos turi įtakos ne tik GPM dydžiui, bet ir visos pareiškėjo ekonominės veiklos vertinimui – PVM sumos apskaičiavimas nuo dalies pareiškėjo sudarytų sandorių sukuria akivaizdžiai logikai prieštaraujantį rezultatą, kai vien dėl PVM įtakos tam tikri sandoriai (pvz., sandoriai su tėvo pareiškėjui dovanoto 0,0812 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – ir Žemės sklypas), dalių perleidimo broliui ir A. P. (toliau – A. P.)) tampa nuostolingi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar šie sandoriai priskirtini pareiškėjo ekonominei veiklai ir gali būti vertinami kaip sudaryti siekiant ekonominės naudos, o ne dėl kitų priežasčių, nesusijusių su ekonominės veiklos vykdymu. Tinkamas klaidos ištaisymas įmanomas tik mokesčių administravimo procedūrų, o ne mokestinio ginčo metu. Nors Komisija pastebėjusi klaidą ją ištaisė, tačiau, pažeisdama Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) MAĮ 155 straipsnyje nustatytą kompetenciją, savarankiškai perskaičiavo mokėtiną GPM, nors Komisija neturi teisės atlikti mokesčių administravimo veiksmų bei perskaičiuoti mokėtinus mokesčius, kurie teisingai ir išsamiai (pvz., įvertinant tikslias delspinigių sumas; kt.) gali būti apskaičiuojami tik mokestinio patikrinimo metu.