Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-01-23 · Civilinė byla Nr. e2S-100-803/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-23
Bylos Nr.
e2S-100-803/2018
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01879-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Petkuvienė
Ieškovas
N. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-100-803/2018Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01879-2017-7Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.14.3.; 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) N. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo (dabar Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai) 2017 m. liepos 20 d. nutarties, kuria nuspręsta ieškovės N. D. patikslintą ieškinį atsakovei sodų bendrijai ,,Žaluma“ dėl nuosavybės teisių pažeidimo bendro naudojimo sklype (duomenys neskelbtini), skirto rekreacijai, laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškinį padavusiam asmeniui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiami procesinių teisės normų, reglamentuojančių ieškinio trūkumų šalinimo institutą, taikymo klausimai.Ieškovė N. D. pateikė teismui 2017 m. kovo 26 d. ieškinį atsakovei sodų bendrijai (toliau – SB) ,,Žaluma“ (e.b. T.I. b.l. 1-3), kuriuo prašė: 1) panaikinti sklypo (duomenys neskelbtini), paskirstymo į atskiras dalis planą ir uždrausti atsakovei minėtą sklypą parduoti; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas; 3) išreikalauti iš atsakovės sprendimus, kurių pagrindu sklypas buvo padalintas į atskiras dalis; 4) jei atsakovė nepateiks procesinių dokumentų ir neatvyks į teismą be svarbių priežasčių, priimti sprendimą už akių. Kadangi teismui pateiktas ieškinys neatitiko Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) keliamų reikalavimų, pirmos instancijos teismas 2017 m. gegužės 8 d. nutartimi (e.b. T.I. b.l. 68-71) nustatė ieškovei terminą iki 2017 m. gegužės 29 d. ieškinio trūkumams pašalinti, t.y. patikslinti ieškinio dalyką (reikalavimą), atitinkantį faktinį pagrindą; pateikti teismui atnaujintus nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenų išrašus, planus; sumokėti žyminį mokestį ir pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.Ieškovė teismui pateikė 2017 m. gegužės 25 d. patikslintą ieškinį (e.b. T.I. b.l. 73-75). Pirmos instancijos teismas įvertinęs patikslintą ieškinį sprendė, jog ieškovė, šalindama 2017 m. gegužės 8 d. teismo nutartimi nurodytus ieškinio trūkumus, teismui pateikė iš esmės tokį patį ieškinį, taip ir nepatikslindama ieškinio reikalavimo, t.y. prašydama panaikinti sklypo planą, nenurodė ginčytino žemės sklypo duomenų (kadastro arba unikalaus numerio), kad būtų galima identifikuoti ginčo sklypą. Teismas nurodė, jog iš ieškovės papildomai pateikto 2017 m. gegužės 16 d. VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad SB „Žaluma“ esančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybė yra įregistruota R. U. ir R. U. vardu ir pasiūlė ieškovei įtraukti į bylą šiuos asmenis trečiaisiais asmenimis. Teismas nustatė, jog kartu su patikslintu ieškiniu ieškovė nepateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, taip pat neprašė atleisti, atidėti žyminio mokesčio mokėjimo. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, pirmos instancijos teismas 2017 m. birželio 9 d. nutartimi (e.b. T.I. b.l. 102-103) ieškovei nustatė papildomą terminą patikslinto ieškinio (ieškinio) trūkumams pašalinti.Šalindama minėtoje teismo nutartyje teismo nurodytus trūkumus ieškovė teismui pateikė 2017 m. liepos 12 d. patikslintą ieškinį (e.b. T.I. b.l. 105-107), kuriuo prašė: 1) panaikinti sklypo (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) paskirstymo į atskiras dalis planą ir uždrausti atsakovei minėtą sklypą parduoti; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas; 3) išreikalauti iš atsakovės sprendimus, kurių pagrindu sklypas buvo padalintas į atskiras dalis; 4) jei atsakovė nepateiks procesinių dokumentų ir neatvyks į teismą be svarbių priežasčių, priimti sprendimą už akių. Pirmos instancijos teismas nustatė, jog ieškovė tik iš dalies pašalino 2017 m. gegužės 8 d. ir 2017 m. birželio 9 d. teismo nutartimis nustatytus ieškinio trūkumus, t.y. pateikė duomenis apie ieškovės atleidimą nuo žyminio mokesčio, tačiau tiksliai nenurodė ieškinio dalyko ir pagrindo, neįtraukė į bylą trečiųjų asmenų, todėl teismas sprendė, jog yra pagrindas ieškovės ieškinį laikyti nepaduotu ieškinį grąžinant ieškovei (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pirmos instancijos teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartimi ieškovės N. D. patikslintas ieškinys atsakovei SB ,,Žaluma“ laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovei. Teismas nustatė, jog ieškovė ieškinyje (vėliau ir patikslintuose) pirmu punktu prašė panaikinti sklypo (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), paskirstymo į atskiras dalis planą ir uždrausti atsakovei minėtą sklypą parduoti. Iš ieškovės ieškinio turinio, pateiktų priedų nėra aišku, kuris sklypas yra (duomenys neskelbtini), turintis kadastrinį Nr. (duomenys neskelbtini), o taip pat nepateikti duomenys ir planas apie minėto sklypo suskirstymą į atskiras dalis. Ieškovė neginčija atsakovės daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus (sklypą ir jo dalis), tačiau ieškinio reikalavimu, taip kaip jis yra pateiktas, prašo suvaržyti atsakovės daiktines teises. Nurodyti trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai – ieškinį priimti, kadangi asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teis­minio nagrinėjimo objektą ir ribas (CPK 13 straipsnis). Teismas nustatė, kad ieškinyje nenurodytas faktinis ieškinio pagrindas, nes visiškai neaiškūs (neapibrėžti, neatskleisti) ieškovės teiginiai, jog pažeistos ar ginčijamos ieškovės materialinės subjektinės teisės, t. y. nenurodyti nei laikas, nei vieta, nei aplinkybės, kuriomis buvo at­likti neteisėti veiksmai ieškovės atžvilgiu, nei asmenys, kurie juos atliko, o faktinio ieškinio pagrindo nežinojimas iš esmės užkerta kelią teismui aiškintis reikšmingas bylai faktines aplinkybes. Teismas nurodė, jog ieškovė neįtraukė į bylą trečiųjų asmenų – nurodydama, jog šiuos asmenis būtų galima įtraukti vėliau, kai atsakovė pateiks ieškovės prašomus (nenurodytus) dokumentus. CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas imasi CPK nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau, o pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį - dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.Teismas nurodė, kad CPK nuostatos numato ieškinio trūkumų šalinimo institutą, tačiau nenumato galimybės kelis kartus iš eilės ieškovui nustatyti bei šalinti vis naujų ar tų pačių ieškinio trūkumų. Be to, teismo įpareigojimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytini visa apimtimi (CPK 18 straipsnis). Pirmos instancijos teismas ieškovei išaiškino, jog pašalinus aplinkybes, kliudžiusias priimti ieškinį, ieškovė turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu (CPK 137 straipsnio 4 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė N. D. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti 2017 m. liepos 20 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo (dabar Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai) nutartį ir įpareigoti pirmos instancijos teismą ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Nurodo, jog skundžiama pirmos instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Nurodė, jog ieškovė 2017 m. birželio 12 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame patikslino ginčo sklypą, nurodydama jo kadastrinį numerį, kuris nurodytas VĮ Registrų centro išraše. Pateikė duomenis, kad ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir nurodė, kad dėl trečiųjų asmenų įtraukimo ieškovei bus galima tiksliau apsispręsti pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje. Nurodo, jog pirmos instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje nustatęs, kad iš ieškovės ieškinio turinio ir pateiktų priedų nėra aišku, kuris sklypas yra (duomenys neskelbtini), turintis kadastrinį Nr. (duomenys neskelbtini), o taip pat, jog ieškovė nepateikė duomenų ir plano apie minėto sklypo suskirstymą į atskiras dalis, ieškinio priėmimo stadijoje pradėjo vertinti įrodymus. Nurodo, jog įrodymų vertinimas yra kita civilinio proceso stadija, nes įrodymai vertinami bylą nagrinėjant iš esmės bei priimant sprendimą. Nurodo, jog ieškovė patikslintu ieškiniu prašė teismo iš atsakovės išreikalauti dokumentus, susijusius su ginčo sklypu ir jo perleidimu tretiesiems asmenims, nes byloje buvo pateikti įrodymai, kad ieškovė iki teismo kreipėsi dėl dokumentų pateikimo, tačiau jų negavo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Civilinis procesas vyksta pagal įstatymu nustatytą tvarką, kurios turi laikytis tiek teismas, tiek proceso dalyviai. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą kreipimosi į teismą tvarką (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas (CPK 135 straipsnis).CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis). Ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes bei ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Kiekvienas kreipimasis su ieškiniu į teismą, kaip vienas iš teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo būdų, gali būti įgyvendinamas tik tada, kai pateiktas ieškinys atitinka įstatymo reikalavimus. Imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, priklausomai nuo procesinės situacijos, teismas turi nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas) arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-20-313/2016, 3K-3-43/2010 ir kt.).Teismas spręsdamas ieškovės ieškinio priėmimo klausimą 2017 m. liepos 20 d. nutartyje konstatavo, kad ieškovės N. D. ieškinys neatitinka CPK 111 straipsnio ir 135 straipsnių reikalavimų, o būtent: ieškovė netinkamai suformulavo ieškinio dalyką, nes iš ieškovės ieškinio turinio, pateiktų priedų nėra aišku, kuris sklypas yra (duomenys neskelbtini), turintis kadastrinį Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė nepateikė duomenų ir plano apie minėto sklypo suskirstymą į atskiras dalis. Teismas nustatė, kad ieškinyje nenurodytas faktinis ieškinio pagrindas, nes visiškai neaiškūs (neapibrėžti, neatskleisti) ieškovės teiginiai, jog pažeistos ar ginčijamos ieškovės materialinės subjektinės teisės, t. y. nenurodyti nei laikas, nei vieta, nei aplinkybės, kuriomis buvo at­likti neteisėti veiksmai ieškovės atžvilgiu, nei asmenys, kurie juos atliko, o faktinio ieškinio pagrindo nežinojimas iš esmės užkerta kelią teismui aiškintis reikšmingas bylai faktines aplinkybes. Teismas kaip ieškinio trūkumą nurodė ir aplinkybę, jog ieškovė neįtraukė į bylą trečiųjų asmenų – nurodydama, jog šiuos asmenis būtų galima įtraukti vėliau, kai atsakovė pateiks ieškovės prašomus (nenurodytus) dokumentus.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog 2017 m. liepos 20 d. nutartyje teismo ieškovei keliami reikalavimai užkerta kelią ieškovei kreiptis teisminės gynybos, kadangi teismo nurodyti trūkumai susiję su ieškovės teisės į ieškinio patenkinimą įgyvendinimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką taikant įstatymus (CPK 4 straipsnis), savo nutartyse yra ne kartą nurodęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis bei CPK 5 straipsnio 1 dalis įtvirtina kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisę kreiptis į teismą. Šiai civilinio proceso teisės normai būdinga tai, jog teismas negali atsisakyti priimti suinteresuoto asmens pareiškimo, remdamasis vien formaliais pagrindais. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinį pirmosios instancijos teismas ieškovei grąžino būtent vien tik formaliais pagrindais, kadangi teismo nurodyti trūkumai buvo konstatuoti nesant tam pakankamo pagrindo.Vienas iš pirmosios instancijos teismo nurodytų ieškinio trūkumų buvo tas, kad ieškovė tinkamai nesuformulavo savo reikalavimų, t.y. ieškinio dalyko. Tačiau ieškovė galutinai patikslindama savo ieškinio reikalavimus nurodė, jog prašo teismo panaikinti sklypo (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) paskirstymo į atskiras dalis planą ir uždrausti atsakovei minėtą sklypą parduoti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tokia ieškinio reikalavimų formuluotė iš esmės atitinka įstatymo keliamus reikalavimus, kadangi CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, jog ieškinyje tiesiog turi būti nurodytas pats ieškovo (ieškovų) reikalavimas (ieškinio dalykas). Teismas pažymi, kad ieškinyje nurodyti ieškovės reikalavimai yra suprantami, pakankamai apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas ir užtikrina atsakovei teisę tinkamai atsikirsti į ieškinį. Iš patikslinto ieškinio yra aišku, kad ieškovė siekia panaikinti žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) paskirstymą į atskiras dalis. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad ieškovė tiek pirminiame, tiek patikslintuose ieškiniuose savo reikalavimus suformulavo pakankamai aiškiai, o teismo nurodytų netikslumų pašalinti neturi realios galimybės be teismo pagalbos, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas be pakankamo pagrindo konstatavo, jog ieškovė netinkamai suformulavo ieškinio dalyką ir dėl to nepašalino ieškinio trūkumų pagal teismo nurodymus.Kitas pirmosios instancijos teismo nurodytas ieškovės nepašalintas ieškinio trūkumas yra tai, kad ieškovė nesuformulavo ieškinio pagrindo, t.y. nenurodė ir nepateikė ieškinio teiginius patvirtinančių įrodymų, be kita ko nepateikė teismui žemės sklypo padalinimo į dalis patvirtinančių dokumentų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovė, kartu su 2017 m. gegužės 25 d. ieškiniu teismui pateikė papildomus įrodymus, taip pat 2017 m. gegužės 16 d. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (e.b. T.I. b.l. 99-100) apie Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad SB „Žaluma“ esančio žemės sklypo nuosavybė yra įregistruota SB ,,Žaluma“ bei R. U. ir R. U. vardu. Taip pat ieškovė jau pirminiame ieškinyje suformulavo teismui prašymą išreikalauti iš atsakovės dokumentus, kurių pagrindu žemės sklypas buvo padalintas į dalis, nurodydama, kad šių dokumentų ieškovei gauti nepavyksta. Todėl aplinkybė, kad atsakovė atsisako pateikti bylai reikšmingus dokumentus yra pakankama išvadai, jog ieškovė neturi galimybes patikslinti savo reikalavimo taip, kaip ją įpareigojo pirmosios instancijos teismas. Dėl pirmos instancijos teismo nustatyto trūkumo trečiųjų asmenų neįtraukimo į bylą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog duomenų apie trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, nepateikimas ieškinyje jo trūkumu gali būti pripažintas tik išimtiniu atveju, kai iš ieškinio turinio aišku, kad byla yra susijusi su kitų asmenų teisėmis ir pareigomis, o šie asmenys ieškinyje neįvardyti kaip byloje dalyvaujantys asmenys. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, jų pačių iniciatyva, motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis) į procesą gali būti įtraukti ir iškėlus civilinę bylą. Be to, pasirengimo stadijoje teismas prireikus nusprendžia dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis (CPK 225 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip ieškinio trūkumą kvalifikavo trečiųjų asmenų, kurie, teismo nuomone, turėtų dalyvauti byloje, nenurodymą ieškinyje. Pažymėtina, kad toks ieškinio trūkumas gali būti taisomas teismo ir jis nelaikytinas trūkumu, dėl kurio ieškinys apskritai negali būti priimtas, nes nėra pagrindo manyti, kad tokio trūkumo nepašalinus, procesas negalėtų vykti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, jog teismas negali atsisakyti priimti suinteresuoto asmens pareiškimo, remdamasis vien tuo, kad šis asmuo neįrodė reiškiamo reikalavimo pagrįstumo, kadangi šį klausimą sprendžia teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio: sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-09-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1121/2002). Atsisakyti priimti ieškinį dėl netinkamo jo dalyko ar pagrindo formulavimo teismas gali tik tada, jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, dėl ko teismo procesas apskritai negali būti pradėtas, tačiau negalima atsisakyti priimti ieškinį dėl materialinio-teisinio pobūdžio priežasčių. Nors ieškiniui pagrįsti pateikti dokumentai galimai turi netikslumų, vien tai nesudaro pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio negalima priimti dėl esminių ieškinio trūkumų. Galimai netikslūs ir/ar prieštaringi su ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų duomenys, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, gali būti tikslinami pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje. Pabrėžtina, jog skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti klausimai bei netikslumai, susiję su konkretaus ginčo aplinkybėmis taip pat įrodytinumu, sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą neturėtų būti keliami. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas negali rinkti ar vertinti įrodymų bei spręsti, ar šie duomenys įrodo ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinyje ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką ir pagrindą, o ne jį įrodyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus konstatavo be pakankamo pagrindo, kadangi teismas, nustatydamas trūkumus dėl netinkamo ieškinio pagrindo suformulavimo, nepateikiant įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, jau ieškinio priėmimo stadijoje ėmėsi spręsti (pasisakyti) dėl nagrinėtino ieškinio esmės. Šios pirmos instancijos teismo nurodytos aplinkybės yra ne procesinio teisinio, o materialinio teisinio pobūdžio, susijusios ne su ieškovės teise kreiptis į teismą, bet su jos teise į reikalavimo patenkinimą. Taigi šios aplinkybės turi būti nagrinėjamos ne ieškinio priėmimo stadijoje, bet teisminio bylos nagrinėjimo metu. Remiantis išdėstytu, taip pat aplinkybe, kad trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui, tačiau šis institutas negali būti formalia kliūtimi, užkertančia kelią proceso dalyviams kreiptis į teismą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimą, kadangi nagrinėjamu atveju nurodyti trūkumai nėra esminiai ir gali būti pašalinti bylos nagrinėjimo eigoje, todėl jie netrukdo ieškinį priimti ir pradėti pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadiją (CPK 115 straipsnio 4 dalis).Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 straipsnio 1 dalis), tai skundžiama nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

nutaria:

N. D. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo (dabar Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai) 2017 m. liepos 20 d. nutartį panaikinti ir ieškovės N. D. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Petkuvienė