Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-44-390/2016

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-05-03
Bylos Nr.: 2A-44-390/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-01132-2014-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimondas Buzelis (pirm.), Algimantas Kukalis (pran.), Virginija Gudynienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Vanesos turtas“
Ieškovas: J. B.

Kategorijos

2.5.1.3.6Piniginės prievolės

Civilinė byla Nr. 2A-44-390/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01132-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.1.3.6.; 2.5.1.5.; 2.1.2.4.2.6. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 3d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (pirmininkaujantis), Virginijos Gudynienės ir Algimanto Kukalio (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vanesos turtas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1704-192/2015 pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vanesos turtas“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Vanesos turtas“ 17 377,20 Eur, 4 039,61 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pripažinti negaliojančia 2013-12-05 Sutartį. Ieškovas J. B. ieškinyje nurodė, kad 2008-05-21 su UAB „Vanesa“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo parduoti, jam nuosavybės teise priklausančią 5,0 ha dalį iš 18,83 ha žemės sklypo, esančio Kauno r. sav. (duomenys neskelbtini), o UAB „Vanesa“, šią turto dalį nupirkti už 652 859 Lt, iš kurių 592 859 Lt prieš pasirašydami minėtą sutartį už savo turto dalį sumokėjo ieškovui, o likusius 60 000 Lt UAB „Vanesa“ liko skolinga ir įsipareigojo juos sumokėti ieškovui iki 2009-06-01. 2010-10-06 Kauno m. 21-ojo notaro biure ieškovas J. B. parašė pareiškimą, kuriuo sutiko, kad UAB „Vanesa“ 2010-10-06 sutartimi perleistų nuosavybės teise priklausantį turtą pilnai neatsiskaičius su ieškovu, išliekant įsiskolinimui, ir, kad naujas nuosavybės teisių perėmėjas UAB „Vanesos turtas“ perimtų visus įsipareigojimus pagal 2008-05-21 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. VL-2086. 2010-10-06 pirkimo–pardavimo sutartimi UAB „Vanesos turtas“ ieškovui J. B. įsipareigojo sumokėti UAB „Vanesa“ įsiskolinimą – 60 000 Lt iki 2009-06-01, tačiau pinigų nesumokėjo, todėl UAB „Vanesos turtas“ 2010-10-06 sutartimi perėmus visus UAB „Vanesa“ įsipareigojimus ieškovui, kartu perėmė pareigą sumokėti įsiskolinimą bei mokėti palūkanas. Atsiskaitymo už žemės sklypą terminas suėjo 2009-06-01, todėl iki bylos pateikimo teismui (2014-01-23) palūkanos sudaro 13 947,95 Lt (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsakovė, nesutikdama su ieškovo pareikštu ieškiniu, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį grindė 2013-12-05 sutartimi, kurioje ieškovas J. B. nurodė neturįs jokių pretenzijų atsakovei dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. VL-2086.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 2 d. sprendimu ieškovo J. B. ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovės UAB „Vanesos turtas“ ieškovui J. B. 17 377,20 Eur skolos, 4 039,61 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-01-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 005,59 Eur bylinėjimosi išlaidų; pripažino negaliojančia 2013-12-05 sutartį, kurioje J. B. nurodė, jog neturi jokių pretenzijų įmonei UAB „Vanesos turtas“ dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. VL-2086; priteisė iš atsakovės UAB „Vanesos turtas“ valstybei 531,79 Eur žyminio mokesčio.

Teismas nustatė, kad 2008-05-21 ieškovas J. B. su UAB „Vanesa“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo parduoti jam nuosavybės teise priklausančią 5,0 ha dalį iš 18,83 ha žemės sklypo, esančio Kauno r. sav. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o UAB „Vanesa“ ieškovo turto dalį nupirkti už 652 859 Lt, iš kurių 592 859 Lt prieš pasirašydami minėtą sutartį už savo turto dalį sumokėjo ieškovui, o likusius 60 000 Lt UAB „Vanesa“ liko skolinga ir įsipareigojo juos sumokėti ieškovui iki 2009-06-01. Iš sutarties turinio teismas nustatė, kad pardavėjas įsipareigojo gavęs visus pinigus už parduotą turtą per 5 (penkias) darbo dienas parašyti pareiškimą, paliudytą notaro, kad yra gavęs pinigus (t. 1, b. l. 8, antra pusė). 2010-10-06 sutartimi UAB „Vanesa“ pardavė jai nuosavybės teise priklausančią 32356/188300 dalį iš 18,8300 ha žemės sklypo, esančio Kauno r. sav. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovė UAB „Vanesos turtas“ minėtą turtą nupirko. Sutartis buvo patvirtinta Kauno miesto 21-ojo notaro biuro notaro V. L., reg. Nr. VL-3464. Sutarties dalyje „žymos“ numatyta, jog kreditorius J. B. sutinka, kad UAB „Vanesa“ perleistų turtą pilnai su juo neatsiskaičius, išliekant įsiskolinimui ir sutinka, kad naujasis savininkas UAB „Vanesos turtas“ perimtų visus įsipareigojimus pagal 2008-05-21 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VL-2086 (t. 1, b. l. 12, antra pusė). 2010-10-06 Kauno m. 21-ojo notaro V. L. patvirtintas pareiškimas reg. Nr. VL-3453 patvirtina, kad J. B. sutiko, kad UAB „Vanesa“ parduotų jai nuosavybės teise priklausančias 32356/188300 dalis iš 18,8300 ha žemės sklypo, esančio Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), nors pagal 2008-08-27 patvirtintą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VL-2086 už minėtą turtą J. B. yra likęs įsiskolinimas, taip pat sutiko, kad naujasis savininkas UAB „Vanesos turtas“ perimtų visus įsipareigojimus pagal 2008-05-21 patvirtintą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VL-2086 (t. 1, b. l. 125). Teismas sprendė, kad, nors 2010-10-06 pirkimo–pardavimo sutarties ieškovas nepasirašė, tačiau aiškiai išreiškė valią dėl įsipareigojimų pagal šią sutartį perleidimo–perėmimo. UAB „Vanesos turtas“, patvirtindama 2010-10-06 pirkimo–pardavimo sutartį, sutiko perimti visus įsipareigojimus, kilusius iš pirkimo–pardavimo sutarties Nr. VL-2086, t. y. ir perimti 60 000 Lt skolą. Tai, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai skoliniai santykiai, patvirtina ir UAB „Vanesos turtas“ atstovų nurodyti argumentai, kad ieškovas ir atsakovė jau yra išsprendę skolos grąžinimo klausimą 2013-12-05 susitarimu, kuriame J. B. nurodo neturįs jokių pretenzijų atsakovei dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. VL-2086. Be to, ieškovas, kaip kreditorius, nebūdamas įsitikinęs, kad UAB „Vanesos turtas“ perims iš UAB „Vanesa“ įsipareigojimą sumokėti likusią skolos dalį 60 000 Lt, su UAB „Vanesa“ ir UAB „Vanesos turtas“ sudaromu sandoriu nebūtų sutikęs, todėl atsakovės argumentus, kad UAB „Vanesos turtas“ 2010-10-06 pirkimo–pardavimo sutartimi įsipareigojimų pagal 2008-05-21 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VL-2086 neperėmė, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Teismas, susipažinęs su 2013-12-05 tarp ieškovo ir atsakovės sudarytų 2 sutarčių tekstais (t. 2, b. l. 4–5), išklausęs šalių paaiškinimus, sprendė, kad byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, jog J. B. ginčo dokumentą (t. 2, b. l. 5), kuriuo nurodo neturįs pretenzijų atsakovei pagal žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VL-2086, pasirašė suklysdamas, t. y. manydamas, kad pasirašo kitos 2013-12-05 sutarties (t. 2, b. l. 5) (dėl geodezinių matavimų ir topografinės nuotraukos atlikimo) antrąjį egzempliorių. Papildomas įrašas ant ginčijamo dokumento padarytas atsakovės atstovo G. S. ranka (tą patvirtino ir atsakovės atstovas bylą nagrinėjant iš esmės), ginčo dokumente ieškovo parašas yra tik po šiuo papildomu prierašu (apie kadastrinius matavimus), po spausdintu tekstu (nurodančiu, kad ieškovas pretenzijų neturi) parašo nėra (t. 2, b. l. 5), tuo tarpu kitoje tą pačią dieną sudarytoje sutartyje (dėl geodezinių matavimų ir topografinės nuotraukos atlikimo) įrašas padarytas ieškovo ranka, o parašai padėti tiek po spausdintu, tiek po ranka parašytu tekstu (t. 2, b. l. 4). Tai patvirtino ieškovo teiginius, kad ginčijamą sutartį papildomu prierašu pildė atsakovės atstovas, o jam sutartis buvo tik pateikta pasirašyti, kad galėjo suklaidinti ieškovą, manant, kad jis pasirašo antrąjį sutarties egzempliorių. Teismas laikė reikšminga aplinkybę, kad šalys nebuvo notariškai patvirtinę įsiskolinimo už įgytą daiktą išnykimo, kaip to reikalauja 2008-05-21 sklypo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. VL-2086 (t. 1, b. l. 8, 130). Atsakovė ieškovui buvo skolinga ženklią pinigų sumą, t. y. 60 000 Lt, tuo tarpu šios sumos atsisakymas už žemės sklypo, kurio dalis priklauso tiek ieškovui, tiek atsakovei (t. 1, b. l. 127), kadastrinių matavimų bei topografinės nuotraukos atlikimą, kelia pagrįstų abejonių. Ieškovas pats 2012-06-18 kreipėsi į IĮ Geodeziniai matavimai ir projektavimas dėl kadastrinių matavimų žemės sklypui atlikimo (t. 1, b. l. 132). Liudytojas M. G. nurodė, kad 2014 metais IĮ Geodeziniai matavimai ir projektavimas pertvarkyta į UAB Požeminių tinklų statyba ir pakeitė veiklą, todėl matavimus atliko įmonė UAB Žemės matavimai. Žemės sklypo matavimai atlikti, tačiau byloje trūksta visų bendrasavininkų parašų. Liudytojas patvirtino, kad darbus užsakė J. B., už atliktą darbą įsipareigojo sumokėti taip pat J. B., tačiau atsiskaityta nebuvo nes 2013-12-30 sutartis buvo pratęsta (t. 2, b. l. 132). Atsakovė į UAB Žemės matavimai dėl atsiskaitymo kreipėsi tik bylą nagrinėjant teisme, t. y. 2015-02-16 (t. 1, b. l. 131). Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas tenkino ieškovo reikalavimą ir 2013-12-05 sutartį, kuria J. B. nurodė, kad neturi jokių pretenzijų įmonei UAB „Vanesos turtas“ dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. VL-2086, pripažino negaliojančia, kaip sudarytą dėl suklydimo. Teismui nustačius, kad UAB „Vanesos turtas“ perėmė UAB „Vanesa“ įsipareigojimus pagal 2008-05-21 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VL-2086, ir neturint duomenų, kad 60 000 Lt įsiskolinimas sumokėtas, iš UAB „Vanesos turtas“ ieškovo naudai priteisė 60 000 Lt (17 377,20 Eur) skolą. UAB „Vanesos turtas“ perėmus UAB „Vanesa“ įsipareigojimą pagal 2008-05-21 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VL-2086 dėl 60 000 Lt skolos iki 2009-06-01 sumokėjimo, t. y. perėmus skolinį įsipareigojimą, kurio mokėjimo terminas jau buvo suėjęs, UAB „Vanesos turtas“ perėmė ir pareigą mokėti kompensacines palūkanas už termino piniginei prievolei įvykdyti praleidimą, skaičiuojamą nuo 2009-06-01 iki kreipimosi į teismą dienos 2014-01-23, t. y. 13 947,95 Lt (4 039,61 Eur), todėl šią sumą teismas taip pat priteisė iš atsakovės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Vanesos turtas“ prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį ir patikslintus ieškinius atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi neatskleista bylos esmė (t. 2, b. l. 37–42).

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl sekančių argumentų:

Teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog perėmus skolinį įsipareigojimą, kurio mokėjimo terminas jau buvo suėjęs, UAB „Vanesos turtas“ perėmė ir pareigą mokėti kompensacines palūkanas už termino piniginei prievolei įvykdyti praleidimą, skaičiuojamas nuo 2009-06-01 iki kreipimosi į teismą dienos 2014-01-23, t. y. 13 947,95 Lt (4 039,61 Eur.). Sutartyje nebuvo nurodyta kokius konkrečiai įsipareigojimus pagal 2008-05-21 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VL-2086 atsakovė UAB „Vanesos turtas“ prisiima. Žymoje nurodyta, kad turtas perleidžiamas išliekant įsiskolinimui. Todėl atsakovei prievolė sumokėti įsiskolinimą galioja tik į ateitį, o ne į praeitį. Šias aplinkybes patvirtino ir pats ieškovas, nurodydamas, jog atsakovė UAB „Vanesos turtas“ liko skolinga pagal 2010-10-06 pirkimo–pardavimo sutartį. Teismo išvada neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų bei prieštarauja paprastai logikai, kadangi atsakovė jokiu būdu negalėjo perimti įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminas suėjo dar iki atsakovei įgyjant žemės sklypo dalį, nes žemės sklypas buvo įgytas daugiau nei po metų, kai suėjo ieškovo nurodomas terminas skolai sumokėti. Atsakovė jokiais būdais neturėjo galimybės sumokėti skolą ieškovui iki 2009-06-01, nes apie ją nieko nežinojo. Teismo išvada, kad atsakovei perėmus įsipareigojimą grąžinti skolą atsakovė perėmė ir pareigą mokėti kompensacines palūkanas už termino piniginei prievolei įvykdyti praleidimą yra nepagrįsta ir dėl to, kad 2008-05-21 sutartyje nebuvo numatytos sankcijos už praleidimą įvykdyti prievolę. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis iki 2010-10-06 sutarties sudarymo būtų reikalavęs UAB „Vanesos turtas“ sumokėti kompensacines palūkanas.

Teismas netinkamai aiškino ginčo sutartį, kurią pripažino negaliojančia dėl suklydimo. Ieškovas ir atsakovė abipuse šalių suderinta valia 2013-12-05 sudarė dvi sutartis, t. y. išsprendė klausimą dėl skolos grąžinimo, t. y. tai, kad atsakovė atliks ieškovui jo žemės sklype geodezinius matavimus bei topografinę žemės sklypo nuotrauką, o ieškovas dėl to atsisako visų pretenzijų dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. VL-2086. Ieškovas pats, savanoriškai yra pasirašęs po abiem sutartimis ir tai matyti iš pateiktų sutarčių, todėl ieškovas nepagrįstai teigia, kad jis niekada nėra pasirašęs (neketino pasirašyti) tokio turinio rašto/sutarties, kadangi 2013-12-05 sutartys patvirtina priešingas aplinkybes, o ir pats ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis yra pasirašęs po abiem sutartimis bei patvirtino, jog toks susitarimas tarp ieškovo ir atsakovės buvo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančia vieną 2013-12-05 sutartį, pagal kurią ieškovas pareiškė, kad neturi pretenzijų atsakovei, ir ieškovui neginčijant kitos tos pačios dienos sutarties, pagal kurią atsakovė įsipareigojo ieškovui atlikti nemokamai žemės matavimo darbus, nors abi sutartys turi būti aiškinamos neatskiriamai, nes tai iš esmės buvo vienas susitarimas. Abi 2013-12-05 sutartys yra sudarytos tą pačią dieną, jos yra dėl to pačio dalyko ir jos viena kitą papildo, todėl jos turi būti aiškinamos kartu ir nenuginčijus abiejų sutarčių, viena iš jų negali būti panaikinta, o kita palikta galioti, kadangi ji taps ydinga ir praras sutartyse išreikštą šalių valią. Ieškovo parodymai bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuoseklūs ir prieštarauja jo atstovo argumentams. Ieškiniuose bei ikiteisminio tyrimo institucijai ieškovas aiškiai nurodo, kad sutartys neatitinka jo valios, jis jų nepasirašė, nors tuo tarpu pats ieškovas teismo posėdžių metu patvirtino, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo tokie susitarimai ir tegul atsakovė eina ir tariasi su M. G. dėl žemės matavimo darbų apmokėjimo. Todėl akivaizdu, kad pats ieškovas patvirtino, kad 2013-12-05 sutartys sudarytos laisva valia ir jis tiesiog turi pretenzijų dėl to, kad nėra atlikti žemės matavimų darbai. Ieškovas, turėdamas pretenzijų dėl sutarčių vykdymo atsakovei, turėjo kreiptis dėl įpareigojimo atlikti žemės matavimų darbus, o ne dėl skolos priteisimo ir sutarties nuginčijimo. Ieškovui ir atsakovei geranoriškai išsprendus klausimus dėl pirkimo–pardavimo sutarties Nr. VL-2086 įsipareigojimų, atsakovei vykdant savo įsipareigojimus, teismas nepagrįstai priteisė skolą, kurios klausimas yra išspręstas tarpusavio susitarimu. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad ieškovas iki ieškinio pateikimo dienos nereiškė jokių pretenzijų dėl skolos apmokėjimo. Teismui patenkinus ieškinį, yra sukurta ydinga situacija, nes ieškovas ir priteisė skolą, nors jis laisva valia yra patvirtinęs, kad jokių pretenzijų atsakovei neturi, ir dar atsakovė privalo atlikti nemokamai žemės matavimo darbus. Tokia situacija, kai sutarties šalys ginčija tik dalį susitarimo, neatitinka sutarčių aiškinimo taisyklių bei protingumo ir teisingumo kriterijų bei prieštarauja kasacinio teismo praktikai.

Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės palūkanas nuo 2008-05-21 iki ieškinio pateikimo dienos bei 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-01-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovei pareiga sumokėti skolą kyla tik nuo 2010-10-06, t. y. nuo to momento, kai atsakovė įgijo nuosavybės teises į žemės sklypą. Atsakovei UAB „Vanesos turtas“ yra iškelta restruktūrizavimo byla. Vadovaujantis Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktu nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos sustabdomas netesybų ir palūkanų už visų įmonės prievolių, susidariusių iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, skaičiavimas, todėl pirmosios instancijos teismas pažeidė imperatyvias Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatas. Teismas pažeidė CPK 83 straipsnio 1 dalies nuostatas nepagrįstai priteisdamas iš atsakovės – restruktūrizuojamos įmonės, kuri atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, 531,79 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas J. B. prašo atsakovės UAB „Vanesos turtas“ apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti 400 Eur už atsiliepimą į apeliacinį skundą surašymą. Nurodo, kad ieškovo iniciatyva niekada tarp šalių nebuvo sudarytos jokios sutartys. Sutartis dėl žemės matavimų atlikimo buvo sudaryta atsakovės iniciatyva, o apie sutartį, kuria neva ieškovas atsisako pretenzijų atsakovės atžvilgiu neturi, ieškovas sužinojo tik inicijavus teisminį ginčą. Tai, kad atsakovas buvo sutarties iniciatorius patvirtina tiek ieškovo, tiek atsakovės paaiškinimai teisminio proceso metu. Būtent atsakovė ieškovui vežė pasirašyti sutartį dėl žemės matavimų atlikimo, kurią surašė ir atspausdino atsakovės direktorius, atsakovės direktoriaus ranka padarytas įrašas po ginčo sutartimi, dėl ko atsakovei tvirtinant, kad tai yra antrasis sutarties egzempliorius ir raginant kuo greičiau pasirašyti, ieškovui buvo atimtos galimybės susipažinti su kompiuteriu rinktu ir atspausdintu tekstu. Ieškovas pirmosios instancijos teisme nuosekliai teigė, kad ginčo sutartis jam buvo „pakišta“ pasirašyti kaip antrasis sutarties egzempliorius dėl žemės matavimų atlikimo. Nors ieškovas ir patvirtino, kad po ginčo sutartyje padarytu prierašu ranka yra jo parašas, tačiau po kompiuteriu rinktu ir atspausdintu tekstu J. B. parašo prie jo pavardės nėra. Po kompiuteriu surinktu ir atspausdintu tekstu yra tik atsakovės atstovo parašas, bet ne ieškovo. Tai tik patvirtina, kad ieškovas niekada neketino atsisakyti pretenzijų UAB „Vanesos turtas“ dėl perimto UAB „Vanesa“ skolinio įsipareigojimo. Be to, J. B. pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos iš atsakovo priteisimo kreipėsi 2014 m. sausio mėnesį, t. y. praėjus trumpam laikui po ginčo sutarties sudarymo, o tai patvirtina, kad J. B. nežinojo ir nesuprato, kad pasirašė po atsakovės atstovo iš anksto paruošta sutartimi, kuria neva atsisakoma visų pretenzijų. Pagal atskirą sutartį, sudarytą UAB „Vanesa“ ir ieškovo, UAB „Vanesa“ buvo įpareigojusi atlikti žemės matavimų darbus, tačiau darbai nebuvo atlikti, o UAB „Vanesa“ bankrutavo. Be to, UAB „Vanesa“ ir UAB „Vanesos turtas“ buvo susijusios įmonės, bendrovių vadovais ir steigėjais buvo sutuoktiniai O. N. ir G. N., dabartiniam atsakovės vadovui G. N. buvo suteikusi įgaliojimą ją atstovauti. Atsakovė manydama, kad ieškovui ginčijant sutartį, kuria neva J. B. neturi pretenzijų, atsakovė galėjo teikti priešieškinį ir pati ginčyti sutartį, tačiau to nedarė. Be to, atsakovė žemės matavimo darbus įsipareigojo atlikti neatlygintinai (be finansinio atlygio), todėl atsakovės argumentas dėl nepagrįsto praturtėjimo yra visiškai nepagrįstas. Jeigu abi sutartys turėtų būti aiškinamos kaip viena (sudarytų vieną sutartį), tai jose nebūtų prieštaringų sąlygų, sutarčių tekstai būtų sujungti į vieną sutartį ir šalys būtų pasirašę vieną, o ne dvi atskiras sutartis. 2013-12-05 sutartys nėra glaudžiai susiję, yra prieštaringos, o tai tik patvirtina, kad ieškovas buvo atsakovės apgautas, ieškovui ginčo sutartis buvo pateikta kaip antrasis sutarties egzempliorius dėl žemės matavimo darbų atlikimo. Šalys nebuvo išsprendę skolos apmokėjimo klausimo, ieškovas niekada neatsisakė ir nesiekė atsisakyti turtinio reikalavimo atsakovės atžvilgiu. Pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo į teismą ieškovas kreipėsi 2014 m. sausio mėnesį, tai yra kitą mėnesį po ginčo sutarties sudarymo. Teisminės gynybos ieškovas kreipėsi dėl to, kad raginama žodžiu grąžinti įsiskolinimą atsakovė nereagavo ir neatsiskaitė. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas visada siekė skolos, palūkanų atgavimo iš atsakovės, niekada nesiekė atsisakyti reikalavimų/pretenzijų atsakovės atžvilgiu. Nemokamai ieškovui atlikti žemės matavimo darbus įsipareigojo atsakovė, sutarčių tekstus ruošė taip pat atsakovės atstovas. Priešingai nei teigiama atsakovės apeliaciniame skunde, teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, atsižvelgdamas į visų įrodymų, įskaitant ir ieškovo paaiškinimus, visetą, įvykių seką. Atsakovės nurodyti argumentai, kad Registrų centre esanti žyma turėtų būti panaikinta, tik atsakovei apmokėjus už darbus yra visiškai nepagrįsta. Pretenzijų neturėjimas nebuvo siejamas su apmokėjimu už darbus ar nukreiptas į ateitį („neturiu jokių pretenzijų“). Dėl to, ginčo sutartis pripažintina negaliojanti ir dėl privalomos notarinės formos nesilaikymo. Pagal 2010-10-06 sutartį atsakovė perėmė visus įsipareigojimus, kylančius iš 2008-05-21 sutarties Nr. 2086, tai yra perėmė ne tik pareigą sumokėti skolą, bet ir sumokėti įstatyme numatyto dydžio palūkanas. 2008-05-21 sutarties Nr. 2086 6.10 p. šalys susitarė, kad už šios sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą, šalys atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka. CK 6.210 straipsnyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsakovė, pasirašydama 2010-10-26 sutartį Nr. VL-3464, perėmė visus įsipareigojimus pagal 2008-05-21 sutartį Nr. 2086, įskaitant sumokėti skolą, susidariusias palūkanas ir nepadengus skolos mokėti palūkanas ateityje. Apeliaciniame skunde, neteisingai nurodoma, kad palūkanas pirmosios instancijos teismas priteisė nuo 2008-05-21. Teismas palūkanas priteisė nuo 2009-06-01 iki bylos iškėlime teisme dienos bei procesines palūkanas. Nutartis iškelti UAB „Vanesos turtas“ restruktūrizavimo bylą įsiteisėjo tik 2014-08-09. Pagal įstatymą palūkanų skaičiavimas yra tiesiog sustabdomas, o ne draudžiama jas priteisti. Bylos iškėlime teisme dieną atsakovė nebuvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės priteisė valstybės naudai žyminį mokestį, nuo kurio buvo atleistas ieškovas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Apeliantė apeliaciniu skundu prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi neatskleista bylos esmė. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pagal bendrąją CPK 322 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tokio nemotyvuoto pareikšto apeliantės prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkina, kadangi apeliantė nenurodo argumentų, kad žodinis bylos nagrinėjimas nagrinėjant skundą yra būtinas. Nagrinėjamu atveju, faktinės bylos aplinkybės iš esmės yra aiškios ir atskleistos, šalių pozicijos išdėstytos procesiniuose dokumentuose, be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šalys davė paaiškinimus žodžiu ir nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, pagal esamą bylos medžiagą negalėtų dėl šalių ginčo priimti teisingo sprendimo.

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog perėmus skolinį įsipareigojimą, kurio mokėjimo terminas jau buvo suėjęs, UAB „Vanesos turtas“ perėmė ir pareigą mokėti kompensacines palūkanas už termino piniginei prievolei įvykdyti praleidimą, skaičiuojamas nuo 2009-06-01 iki kreipimosi į teismą dienos 2014-01-23, t. y. 13 947,95 Lt (4 039,61 Eur.). Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais ir juos atmeta.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2008-05-21 ieškovas J. B. su UAB „Vanesa“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo parduoti jam nuosavybės teise priklausančią 5,0 ha dalį iš 18,83 ha žemės sklypo, esančio Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o UAB „Vanesa“ ieškovo turto dalį nupirkti už 652 859 Lt, iš kurių 592 859 Lt prieš pasirašydami minėtą sutartį už savo turto dalį sumokėjo ieškovui, o likusius 60 000 Lt UAB „Vanesa“ liko skolinga ir įsipareigojo juos sumokėti ieškovui iki 2009-06-01. Iš sutarties turinio nustatyta, kad pardavėjas įsipareigojo gavęs visus pinigus už parduotą turtą per 5 (penkias) darbo dienas parašyti pareiškimą, paliudytą notaro, kad yra gavęs pinigus (t. 1, b. l. 8, antra pusė). 2010-10-06 sutartimi UAB „Vanesa“ pardavė jai nuosavybės teise priklausančią 32356/188300 dalį iš 18,8300 ha žemės sklypo, esančio Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovė UAB „Vanesos turtas“ minėtą turtą nupirko. Sutartis buvo patvirtinta Kauno miesto 21-ojo notaro biuro notaro V. L., reg. Nr. VL-3464. Sutarties dalyje „žymos“ numatyta, jog kreditorius J. B. sutinka, kad UAB „Vanesa“ perleistų turtą pilnai su juo neatsiskaičius, išliekant įsiskolinimui ir sutinka, kad naujasis savininkas UAB „Vanesos turtas“ perimtų visus įsipareigojimus pagal 2008-05-21 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VL-2086 (t. 1, b. l. 12, antra pusė). 2010-10-06 Kauno m. 21-ojo notaro V. L. patvirtintas pareiškimas reg. Nr. VL-3453 patvirtina, kad J. B. sutiko, kad UAB „Vanesa“ parduotų jai nuosavybės teise priklausančias 32356/188300 dalis iš 18,8300 ha žemės sklypo, esančio Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), nors pagal 2008-08-27 patvirtintą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VL-2086 už minėtą turtą J. B. yra likęs įsiskolinimas, taip pat sutiko, kad naujasis savininkas UAB „Vanesos turtas“ perimtų visus įsipareigojimus pagal 2008-05-21 patvirtintą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VL-2086 (t. 1, b. l. 125). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, nors 2010-10-06 pirkimo–pardavimo sutarties ieškovas nepasirašė, tačiau aiškiai išreiškė valią dėl įsipareigojimų pagal šią sutartį perleidimo–perėmimo. UAB „Vanesos turtas“, patvirtindama 2010-10-06 pirkimo–pardavimo sutartį, sutiko perimti visus įsipareigojimus, kilusius iš pirkimo–pardavimo sutarties Nr. VL-2086. 2008-05-21 sutarties Nr. 2086 6.10 p. šalys susitarė, kad už šios sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą, šalys atsako CK nustatyta tvarka. Pagal 2010-10-06 sutartį atsakovė perėmė visus įsipareigojimus, kylančius iš 2008-05-21 sutarties Nr. 2086, tai yra perėmė ne tik pareigą sumokėti skolą, bet ir sumokėti įstatyme numatyto dydžio palūkanas. CK 6.210 straipsnyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Apeliantė visiškai nepagrįstai nurodo, kad ji jokiais būdais neturėjo galimybės sumokėti skolą ieškovui iki 2009-06-01, nes apie ją nieko nežinojo. Nustatyta, kad UAB „Vanesa“ ir UAB „Vanesos turtas“ buvo susijusios įmonės, bendrovių vadovais ir steigėjais buvo sutuoktiniai O. N. ir G. N.. Šiuos faktus patvirtina UAB „Vanesos turtas“ įstatai (t. 1, b. l. 108–114). 2010-10-06 pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė UAB „Vanesa“ direktorius O. N. ir UAB „Vanesos turtas“ direktorė G. N., todėl apie perimtus įsipareigojimus, įsipareigojimų įvykdymo terminus ieškovei buvo žinoma.

Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. B2-941-436/2015 UAB „Vanesos turtas“ Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi UAB „Vanesos turtas“ restruktūrizavimo bylą nutraukė, nutartis įsiteisėjo 2016 m. sausio 28 d. Lietuvos apeliaciniam teismui nutartimi palikus nepakeistą Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartį, kuria nutraukta restruktūrizavimo byla. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 28 straipsnio 4 dalį nuo teismo nutarties nutraukti įmonės restruktūrizavimo bylą šio straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos visi susitarimai dėl kreditorių bendros reikalavimų sumos (jos dalies) atsisakymo, piniginės prievolės pakeitimo kita prievole ir dėl prievolių vykdymo terminų atidėjimo netenka galios, jeigu įmonė ir kreditoriai nesusitarė kitaip. Privalomosios įmokos, palūkanų ir netesybų skaičiavimas bei išieškojimai, išskyrus jau įvykdytus įsipareigojimus, atnaujinami nuo jų skaičiavimo sustabdymo pradžios ir skaičiuojami už restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir už nagrinėjimo teisme laikotarpį, taip pat panaikinami kreditorių reikalavimų atsisakymai. Esant nustatytoms aplinkybėms, jog atsakovei restruktūrizavimo byla nutraukta ir nutartis įsiteisėjo 2016 m. sausio 28 d., bei į tai, jog vadovaujantis Į R Į palūkanų skaičiavimas atnaujinamas nuo jų skaičiavimo sustabdymo pradžios ir palūkanos skaičiuojamos už restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir už nagrinėjimo teisme laikotarpį, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-01-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo paliktina nepakeista.

Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas netinkamai aiškino 2013-12-05 ginčo sutartį, kurią pripažino negaliojančia dėl suklydimo. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-566/2012). Nagrinėjamuoju atveju pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su 2013-12-05 tarp ieškovo ir atsakovės sudarytų 2 sutarčių tekstais (t. 2, b. l. 4–5), išklausęs šalių paaiškinimus, sprendė, kad byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, jog J. B. ginčo dokumentą (t. 2, b. l. 5), kuriuo nurodo neturįs pretenzijų atsakovei pagal žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VL-2086, pasirašė suklysdamas, t. y. manydamas, kad pasirašo kitos 2013-12-05 sutarties (t. 2, b. l. 5) (dėl geodezinių matavimų ir topografinės nuotraukos atlikimo) antrąjį egzempliorių. Šias išvadas pirmosios instancijos teismas padarė nustatęs, jog papildomą įrašą ant ginčo sutarties padarė atsakovės atstovas G. S. ranka; ginčo dokumente ieškovo parašas yra tik po papildomu prierašu apie kadastrinius matavimus, po spausdintu tekstu, nurodančiu, kad ieškovas pretenzijų neturi, parašo nėra; kitoje tą pačią dieną sudarytoje sutartyje dėl geodezinių matavimų ir topografinės nuotraukos atlikimo įrašas padarytas ieškovo ranka, o parašai padėti tiek po spausdintu, tiek po ranka parašytu tekstu; sutartis dėl žemės matavimų atlikimo buvo sudaryta atsakovės iniciatyva; šalys nebuvo notariškai patvirtinę įsiskolinimo už įgytą daiktą išnykimo, kaip buvo numatyta 2008-05-21 sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. VL-2086.

Neįrodytu laikytinas ir atsakovės argumentas, kad sutartys viena kitą papildo, sudarytos tą pačią dieną dėl to paties dalyko, todėl turi būti aiškinamos kartu bei nuginčytos kartu.

Pažymėtina, kad ieškovas nuosekliai laikėsi pozicijos ir įrodinėjo, kad su atsakove tarėsi dėl kadastrinių matavimų bei topografinės nuotraukos atlikimo, dėl pretenzijų atsisakymo UAB „Vanesos turtas“ dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. VL-2086 ieškovas nesitarė. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis). Kasacinio teismo praktikoje aiškinant CK 1.90 straipsnio taikymą nurodyta, kad dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio jis nebūtų sudaręs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011). Šiuo atveju akivaizdu, kad sutarčių dalykai yra visiškai skirtingi, ieškovas išreiškė valią tik dėl kadastrinių matavimų bei topografinės nuotraukos atlikimo, todėl, pasirašydamas ginčo sutartį dėl pretenzijų atsisakymo UAB „Vanesos turtas“ dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. VL-2086, ieškovas buvo akivaizdžiai suklaidintas, manydamas, kad pasirašo antrąjį sutarties egzempliorių dėl kadastrinių matavimų bei topografinės nuotraukos atlikimo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias kilusio ginčo išsprendimui, tinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus (CPK 185 straipsnis) bei tinkamai pritaikė nagrinėjamą teisinį santykį reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei išspręsdamas materialinius teisinius reikalavimus priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ( CPK 263 straipsnis).

Tačiau teismas priimdamas sprendimą ir spręsdamas bylinėjimosi išlaidų klausimą nepagrįstai priteisė iš atsakovės valstybei 531,79 Eur nesumokėto žyminio mokesčio. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kad atsakovė UAB „Vanesos turtas“ teismo sprendimo priėmimo metu buvo restruktūrizuojama įmonė. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, įmonė, kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Taigi, pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė procesines teisės normas spręsdamas žyminio mokesčio priteisimo valstybei iš atsakovės klausimą. Dėl nurodyto teismo sprendimo dalis šioje aptartoje dalyje naikintina, o teismo sprendimas pakeistinas ( CPK 329 straipsnio 1 dalis). Kitos teismo sprendimo dalys paliktinos nepakeistos.

Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kolegija,

nutaria:

Apeliacinį skundą iš dalies tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. sprendimą pakeisti.

Teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovės UAB „Vanesos turtas“ priteista 531,79 Eur žyminis mokestis valstybei, panaikinti.

Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš atsakovės UAB „Vanesos turtas“, juridinio asmens kodas 300074740, ieškovui J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Kolegijos teisėjai Raimondas BuzelisVirginija GudynienėAlgimantas Kukalis