Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Milda Remeikienė, sekretoriaujant Irmai Daukšaitei-Gavelienei, dalyvaujant ieškovui J. B., jo atstovui advokatui Mindaugui Vasiliauskui, atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovui direktoriui G. S., atstovei advokato padėjėjai R. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)" ieškovui 17377,20 Eur, 4039.61 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pripažinti negaliojančia 2013-12-05 Sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos medžiagoje esantis 2010-10-06 Kauno m. 21-ojo notaro V. L. patvirtintas pareiškimas reg. Nr. VL-3453, patvirtina, kad J. B. sutiko, kad UAB „(duomenys neskelbtini)", įm. kodas 133930072, parduotų jai nuosavybės teise priklausančias 32356/188300 dalis iš 18,8300 ha žemės sklypo esančio Kauno r. sav. (duomenys neskelbtini) k., unikalus numeris: 5217-0002-0017, kadastrinis adresas: 5217/0002:17 Domeikavos k.v., nors pagal 2008-08-27 patvirtintą pirkimo pardavimo sutartį VL-2086 už minėtą turtą J. B. yra likęs įsiskolinimas, taip pat sutinku, kad naujasis savininkas „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), perimtų visus įsipareigojimus pagal 2008-05-21 patvirtintą pirkimo pardavimo sutartį VL-2086. Pretenzijų neturi (I t., b.l. 125).

Teismui pateikta 2013-12-05 sutartis, kurioje nurodyta, kad J. B. neturi jokių pretenzijų įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)" į. k. (duomenys neskelbtini), dėl žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties Nr. VL-2086. Kauno m. 21 Notaro biuro V. L. ir visais kitais pasirašytais dokumentais, darbais sutartimis su UAB „ (duomenys neskelbtini) " įmonės teisiškai įsigyto žemės klypo ir kitų finansinių sandorių. Kauno r. Domeikavos apylinkės sen., (duomenys neskelbtini) k. Kadastrinis Nr. 5217/0002:17, unikalus Nr. 5217-0002-0017. Po šiuo sutarties tekstu pasirašęs UAB (duomenys neskelbtini) direktorius G. S., prie J. B. pavardės parašo nėra. Žemiau ranka padarytas prierašas: Aš sutariau su M. G. a. k. 300570042 UAB Žemės matavimai, kad mano sklypas unikalus 5217-0002-0017 bus atidalintas į 12,8993 ha atskirus turtinius vienetus 5 ha bus UAB“ (duomenys neskelbtini) įmonės“ į. k (duomenys neskelbtini). J. B. a./k(duomenys neskelbtini) J. B. parašas 2013 12 05 (I t., b.l. 62, II t., b.l. 5).

Taip pat teismui pateikta 2013-12-05 sutartis, kuria UAB ,,(duomenys neskelbtini)", į.k. (duomenys neskelbtini), sutinka nemokamai be finansinio atlygio atlikti geodezinius matavimus, topografinę žemės sklypo nuotrauką Kauno raj., Domeikavos k.v. (duomenys neskelbtini) k., žemės sklypo unikalus Nr. 5217-0002-0017, kadastrinis Nr. 5217/0002:17, nuosavybės teise priklausančio J. B., a.k. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas susideda iš 178993 m². J. B., a.k. (duomenys neskelbtini), sutinka ir neprieštarauja, kad UAB „(duomenys neskelbtini)", į.k. (duomenys neskelbtini), atliks savo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo Kauno r. Domeikavos sen., (duomenys neskelbtini) k., kad. Nr.5217/0002:17, detaliojo ir specialiojio plano darbus pagal nustatytą V. L. notarinę naudojimosi tvarką su visais žemės sklypo bendrasavininkais. Sutartis pasirašyta J. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. S.. Šioje sutartyje ranka padarytas prierašas „Aš sutariau su M. G. a. k. 300570042 UAB Žemės matavimai, kad mano sklypas u.n. 5217-0002-0017 bus atidalintas 12,8993 ha atskirus turtinius vienetus 5 ha bus UAB“ (duomenys neskelbtini) įmonės“ į. k (duomenys neskelbtini). J. B. (duomenys neskelbtini) parašas 2013 12 05 (II t., b.l. 4).

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 17377.20 Eur skolos, 4039.61 Eur palūkanų, bei 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalies nuostatą, sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties tekstu, kad svarbiausia yra tai, kokių tikslų ir teisinių padarinių siekė šalys; surašytų dokumentų prasmė turi būti nustatoma pagal tai, kokio turinio veiksmai buvo įforminti, ar jais siekta sukurti šalims tarpusavio teises ir pareigas ir kokias būtent (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2002; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2000; 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; kt.).

Kaip jau minėta, 2010-10-06 pirkimo-pardavimo sutarties dalyje „Žymos“ nurodyta, kad kreditorius J. B. sutinka, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleistų turtą pilnai su juo neatsiskaičius, išliekant įsiskolinimui ir sutinka, kad naujasis savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ perimtų visus įsipareigojimus pagal 2008 m. gegužės 21 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. VL-2086.

Teismas susipažinęs su rašytine bylos medžiaga ir išklausęs dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, sprendžia, kad, nors šios 2010-10-06 pirkimo-pardavimo sutarties ieškovas ir nėra pasirašęs, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartyje nurodydami, kad ieškovas sutinka, kad turtas butų perleistas UAB „(duomenys neskelbtini)“ visiškai neatsiskaičius pagal pradinę sutartį ir naujasis savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ perimtų visus įsipareigojimus pagal 2008 m. gegužės 21 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. VL-2086, aiškiai išreiškė valią dėl įsipareigojimų pagal šią sutartį perleidimo/perėmimo. Kitaip tariant, teismas sprendžia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, patvirtindamas 2010-10-06 pirkimo-pardavimo sutartį, sutiko perimti visus įsipareigojimus, kilusius iš pirkimo pardavimo sutarties Nr. VL-2086, taigi ir perimti 60000 Lt skolą. Tai, kad tarp šalių vis dėlto susiklostė prievoliniai skoliniai santykiai, patvirtina ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų nurodyti argumentai, kad ieškovas ir atsakovas jau yra išsprendę skolos grąžinimo klausimą 2013-12-05 susitarimu, kuriame J. B. nurodo neturįs jokių pretenzijų atsakovui dėl žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties Nr. VL-2086. Be to, teismo nuomone, akivaizdu, jog ieškovas, kaip kreditorius, nebūdamas įsitikinęs, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perims iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimą sumokėti likusią skolos dalį 60000 Lt, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaromu sandoriu nebūtų sutikęs, todėl atsakovo argumentai, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2010-10-06 pirkimo-pardavimo sutartimi įsipareigojimų pagal 2008 m. gegužės 21 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. VL-2086 neperėmė, atmestini kaip nepagrįsti.

Tokios pačios pozicijos laikėsi ir Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-67/2014, kurioje taip pat buvo sprendžiamas klausimas ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkdamas žemės sklypą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat perėmė ir įsipareigojimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti likusią skolos dalį pagal pirminę žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį.

Kaip jau minėta, atsakovas nesutikdamas su ieškinio reikalavimais, nurodo, kad ieškovas ir atsakovas tarpusavio susitarimu, laisva valia išsprendė skolos gražinimo klausimą, t.y. susitarė, kad ieškovas atliks atsakovui, jo žemės sklypo geodezinius matavimus bei topografinę žemės sklypo nuotrauką, o ieškovas dėl to atsisako visų pretenzijų dėl žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį Nr. VL-2086 (II t., b.l. 17). Savo atsikirtimus grindžia 2013-12-05 susitarimu, kuriuo ieškovas J. B. nurodo neturįs jokių pretenzijų atsakovui dėl žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties Nr. VL-2086.

Ieškovas teismo prašo šį susitarimą CK 1.90 straipsnio pagrindu pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą suklydimo įtakoje. Nurodo, kad tokio turinio dokumento nepasirašė ir neketino pasirašyti, manė, kad pasirašo susitarimo dėl kadastrinių matavimų atlikimo antrąjį egzempliorių.

Dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu reglamentuoja CK 1.90 straipsnis. Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų, ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas, sandorio nebūtų sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje E. M. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v. S. M., bylos Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje J. S. v. S. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-531/2009; kt.). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Protingumas reikalauja, jog asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą pasikonsultuotų su teisininku arba apskritai susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o veikdamas tokiu būdu jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar jos neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes.

Teismas, susipažinęs su 2013-12-05 tarp ieškovo ir atsakovo sudarytų 2 sutarčių tekstais, išklausęs šalių paaiškinimus, sprendžia, kad byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, jog J. B. ginčo dokumentą, kuriuo nurodo neturįs pretenzijų atsakovui pagal žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį Nr. VL-2086, pasirašė suklysdamas, t.y. manydamas, kad pasirašo kitos 2013-12-05 sutarties (dėl geodezinių matavimų ir topografinės nuotraukos atlikimo) antrąjį egzempliorių.

Teismas tokią išvadą daro atsižvelgdamas į byloje esančiu įrodymus. Atkreiptinas dėmesys, kad papildomas įrašas ant ginčijamo dokumento padarytas atsakovo atstovo G. S. ranka (tą patvirtino ir atsakovo atstovas bylą nagrinėjant iš esmės), ginčo dokumente ieškovo parašas yra tik po šiuo papildomu prierašu (apie kadastrinius matavimus), po spausdintu tekstu (nurodančiu, kad ieškovas pretenzijų neturi) parašo nėra (II t., b.l. 5), tuo tarpu kitoje tą pačią dieną sudarytoje sutartyje (dėl geodezinių matavimų ir topografinės nuotraukos atlikimo) įrašas padarytas ieškovo ranka, o parašai padėti tiek po spausdintu, tiek po ranka parašytu tekstu (II t., b.l. 4). Tai patvirtina ieškovo teiginius, kad ginčijamą sutartį papildomu prierašu pildė atsakovo atstovas, o jam sutartis buvo tik pateikta pasirašyti, kad galėjo suklaidinti ieškovą, manant, kad jis pasirašo antrąjį sutarties egzempliorių. Be to, šiuo atveju, reikšminga teismas laiko aplinkybę, kad šalys nebuvo notariškai patvirtinę įsiskolinimo už įgytą daiktą išnykimo, kaip to reikalauja 2008-05-21 sklypo pirkimo pardavimo sutartis Nr. VL-2086 (I t., b.l. 8, 130). Pažymėtina ir tai, kad atsakovas ieškovui buvo skolingas ženklią pinigų sumą, t.y. 60000 Lt, tuo tarpu šios sumos atsisakymas už žemės sklypo, kurio dalis priklauso tiek ieškovui tiek atsakovui (I t., b.l. 127), kadastrinių matavimų bei topografinės nuotraukos atlikimą, kelia pagrįstų abejonių. Paminėtina, kad ieškovas pats 2012-06-18 kreipėsi į IĮ Geodeziniai matavimai ir projektavimas dėl kadastrinių matavimų žemės sklypui atlikimo (II t., b.l. 132). Liudytojas M. G. nurodė, kad 2014 metais IĮ Geodeziniai matavimai ir projektavimas pertvarkyta į UAB Požeminių tinklų statyba ir pakeitė veiklą, todėl matavimus atliko įmonė UAB Žemės matavimai. Žemės sklypo matavimai atlikti, tačiau byloje trūksta visų bendrasavininkų parašų. Liudytojas patvirtino, kad darbus užsakė J. B., už atliktą darbą įsipareigojo sumokėti taip pat J. B., tačiau atsiskaityta nebuvo nes 2013-12-30 sutartis buvo pratęsta (II t., b.l. 132). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas į UAB Žemės matavimai dėl atsiskaitymo kreipėsi tik bylą nagrinėjant teisme, t.y. 2015-02-16 (II t., b.l. 131).

Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir 2013-12-05 sutartis, kuria J. B. a. k. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad neturi jokių pretenzijų įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)" į. k. (duomenys neskelbtini), dėl žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties Nr. VL-2086, pripažintina negaliojančia, kaip sudaryta suklydimo įtakoje (CK 1.90 str.).

Teismui nustačius, kad UAB (duomenys neskelbtini) perėmė UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojimus pagal 2008-05-21 pagal žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį Nr. VL-2086, ir neturint duomenų, kad 60000 Lt įsiskolinimas sumokėtas, iš UAB (duomenys neskelbtini) ieškovo naudai priteistina 60 000 Lt/ 17377,20 Eur skola.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.210 str. nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.37 str. 2 d. nustato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo, privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 % dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos procesinės palūkanos, kurių paskirtis yra skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Ši įstatymo formuluotė leidžia daryti išvadą, jog skolininko pareiga mokėti palūkanas yra privaloma ir, esant kreditoriaus reikalavimui, teismas negali jos panaikinti. Pagrindas priteisti kreditoriui palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Kadangi bylinėjimosi laikotarpiu skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos bei pažeidžia kreditoriaus interesus, todėl privalo mokėti įstatymo ar šalių sutartimi nustatytas palūkanas. Teismo procesui prasidėjus, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus skolą, greičiau ją grąžinti kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismonutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). CK 6.210 straipsnyje nustatytos palūkanos už termino piniginei prievolei įvykdyti praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę piniginės prievolės neįvykdžius laiku. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 str. 2 d., 6.261 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismonutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-888/2003; Nr. 3K-3-233/2006; Nr. 3K-3-553/2008; Nr. 3K-3-595/2008;Nr. 3K-3-283/2012). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 str.), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 str.). Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Priteisiant procesines palūkanas būtina nustatyti: kada iškelta civilinė byla, kokio dydžio procesinės palūkanos turi būti priteistos konkrečiu atveju (šalių sutartas ar įstatyme nustatytas dydžio tarifas) bei nuo kokios sumos jos turi būti priteisiamos (CPK 137 str. 1 d.,CK 6.210 str.). Civilinio kodekso 6.210 straipsnio nuostatose nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių. Skolininko vėlavimo įvykdyti prievolę atveju kreditorius visada turi teisę reikalauti palūkanų, taip kompensuojant įstatymų leidėjo pripažįstamus patirtinus ir neįrodinėtinus minimalius nuostolius.

Taigi UAB (duomenys neskelbtini) perėmus UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojimą pagal 2008-05-21 pagal žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį Nr. VL-2086 dėl 60 000 Lt skolos iki 2009-06-01 sumokėjimo, t.y. perėmus skolinį įsipareigojimą, kurio mokėjimo terminas jau buvo suėjęs, UAB (duomenys neskelbtini) perėmė ir pareigą mokėti kompensacines palūkanas už termino piniginei prievolei įvykdyti praleidimą, skaičiuojamas nuo 2009-06-01 iki kreipimosi į teismą dienos 2014-01-23, t.y. 13 947,95 Lt/4039,61 Eur. Todėl ši suma taip pat priteistina iš atsakovo.

CK 6.37 str. 2 d. nustato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo, privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 % dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo (2014-01-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.).

Ieškinį tenkinus, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 840,85 eurų atstovavimo išlaidų (I t., b.l. 18, 115) bei 164,74 Eur (555 Lt) žyminio mokesčio išlaidos (I t., b.l. 4, 23).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo mokėtina žyminio mokesčio dalis buvo atidėta iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, atidėta žyminio mokesčio dalis (523,92 Eur) priteistina iš atsakovo valstybei.

Valstybė šioje byloje patyrė 7,87 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šios išlaidos taip pat priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 88 str. 3 p., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260, 268, 269, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)", įm.k (duomenys neskelbtini), ieškovui J. B., a.k. (duomenys neskelbtini), 17377,20 Eur (septyniolika tūkstančių tris šimtus septyniasdešimt septynis eurus 20 ct) skolos, 4039,61 Eur (keturis tūkstančius trisdešimt devynis eurus 61 ct) palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-01-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1005,59 Eur (vieną tūkstantį penkis eurus 59 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Pripažinti negaliojančia 2013-12-05 sutartį, kurioje J. B., a. k. (duomenys neskelbtini), nurodė, jog neturi jokių pretenzijų įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)" į. k. (duomenys neskelbtini), dėl žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties Nr. VL-2086.

Priteisti iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)", įm.k (duomenys neskelbtini), valstybei 531,79 Eur (penkis šimtus trisdešimt vieną eurą 79 ct). Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Šalys turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.