- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-22
- Bylos Nr.
- e2S-810-280/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03611-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Kreditorius
- UAB „Juris LT“
- Kategorijos
- 3.2.6.10Teismo sprendimo atidėjimas ir išdėstymas, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (skolininkės) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gebuva“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-9404-956/2020, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas išdėstyti 2020 m. liepos 8 d. teismo įsakymo vykdymą civilinėje byloje Nr. eL2-6853-956/2020 pagal kreditorės UAB „Juris LT“ pareiškimą dėl piniginio reikalavimo atsiradusio iš sutarties skolininkei UAB „Gebuva,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja prašė išdėstyti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 8 d. teismo įsakymo vykdymą civilinėje byloje Nr. eL2-6853-956/2020 24 mėnesių laikotarpiui, nuo teismo įsakymo įsiteisėjimo dienos mokant lygiomis dalimis.
2. Nurodė, kad įmonės materialinė padėtis sunki, dėl šios priežasties susidarė skolos. Išdėsčius skolos mokėjimą dalimis, įmonė turės galimybę toliau vykdyti veiklą, o iš šios veiklos turės galimybę mokėti atlyginimus, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir nenutraukti veiklos. Pareiškėja pripažįsta skolą ir jos neginčija.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. spalio 19 d. nutartimi pareiškėjos prašymo netenkino.
4. Teismas vadovavosi Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalies nuostatomis, taip pat nustatė, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 8 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-6853-956/2020 iš skolininkės buvo priteista 1314,25 Eur skola, 46,05 Eur palūkanos, 40 Eur išieškojimo išlaidos, 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 8 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 8 Eur žyminis mokestis. Teismo įsakymas įsiteisėjo 2020 m. spalio 6 d.
5. Nors UAB „Gebuva“ dirba 22 darbuotojai, kuriems pareiškėja moka darbo užmokesčius bei mokesčius valstybei, t. y. įmokas nuo darbo užmokesčio ir gyventojų pajamų mokestį nuo darbo užmokesčio, teismas sprendė, kad pateikti duomenys nepagrindžia pareiškėjos nurodytų aplinkybių dėl įmonės sunkios finansinės padėties, byloje nėra duomenų apie skolininkės kreditorius, skolas, kokio dydžio sumas antstolis nuskaičiuoja nuo įmonės sąskaitų, kokias pajamas įmonė gauna, kokia dalis pajamų lieka darbuotojų darbo užmokesčiams, mokesčiams valstybei mokėti, duomenų apie realią pareiškėjos turimo turto vertę, įsipareigojimus. Pažymėjo, kad byloje nepateikti įrodymai, kad netenkinus pareiškėjos prašymo išdėstyti priteistų sumų mokėjimą, įmonė negalėtų savo darbuotojams mokėti darbo užmokesčių, įmonės veiklos vykdymas būtų apsunkintas. Sprendė, kad pateikti duomenys nepatvirtina, jog egzistuoja išimtinis atvejis, kuriam esant būtų pagrindas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, o išdėsčius teismo įsakymo vykdymą, socialinis teisingumas nebus užtikrintas, iš esmės bus pažeisti teisėti išieškotojo interesai, kadangi teismo įsakymas būtų įvykdytas tik per dvejus metus.
6. Teismas pažymėjo, kad kreditorė 2020 m. liepos 8 d. teismo įsakymą Nr. eL2-6853-956/2020 perdavė vykdyti antstoliui, yra prasidėjęs vykdymo procesas, skolininkas turi teisę susitarti su išieškotoju dėl skolos išdėstymo, sudarydami taikos sutartį vykdymo procese. Teismas neturi duomenų, kokia skolos dalis yra išieškota iš skolininkės, kokie vykdymo veiksmai atlikti ir pan. Skolininkei pasiūlyta pasinaudoti savo teisėmis ir pareigomis, numatytomis vykdymo procese (CPK 643, 644 straipsniuose).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Gebuva“ prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. spalio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos prašymą, išdėstyti teismo įsakymo vykdymą 12 mėnesių laikotarpiui.
8. Nurodo, kad prašymas teismui buvo pateiktas, nes kiti kreditoriai laiku neatsiskaitė su apeliante, ko pasekoje laiku nebuvo atsiskaityta su kreditoriais. Pareiškėjos padėtis sunki, teismui buvo pateiktas antstolio nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas, darbuotojų darbo užmokesčio priskaitymų žiniaraščiai ir suformuoti mokėjimai valstybei, tačiau teismas atmetė įmonės pateiktus įrodymus kaip nepakankamus. Nesumokėti mokesčiai valstybei, įmonėje dirba 20 darbuotojų, kuriems reikalinga mokėti atlyginimą. Įmonė veikianti, vykdo kitus įsipareigojimus, kuriems vykdyti taip pat reikalingos lėšos, pvz. darbo rūbai, įrankiai, medžiagos ir kt. Kitų pajamų, išskyrus tos, kurios yra areštuotos, įmonė greitu laiku negaus. Patenkinus prašymą įmonė galėtų toliau vykdyti veiklą, uždirbti lėšas, atsiskaityti su kreditoriais ir sumokėti skolinius įsipareigojimus. Dėl skolos neišdėstymo darbuotojai kreipsis į darbo ginčų komisiją dėl nesumokėtų atlyginimų, ko pasėkoje įmonei gresia bankrotas.
9. Teigia, kad byloje nėra duomenų, kad kreditoriui skubiai reikalingi pinigai, priešingai nei įmonei, kurios finansinė padėtis yra kritiška. Teismui buvo pateikti suformuoti įmonės žiniaraščiai, kad įmonės darbuotojams nesumokėti atlyginimai už darbą ir mokesčiai valstybei. Darbuotojai kol kas nėra kreipęsi į Darbo ginčo komisiją dėl nesumokėto atlyginimo už darbą, todėl negalima pateikti tokių dokumentų. Valstybė kol kas taip pat nesikreipė į teismą dėl nesumokėtų mokesčių. Įmonės darbuotojai dirba su nusidėvėjusiais darbo įrankiais ir rūbais, kurie nuolatos turi būti atnaujinami, nes įmonės lėšos yra areštuotos. Pažymi, kad darbuotojams atlygio už darbą mokėjimas ir mokesčiai valstybei yra prioritetas prieš kitus asmenis, tai viešasis interesas.
10. Teisme 2020-12-07 gautas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2020-11-19 sprendimas, kuriuo nuspręsta išieškoti iš atsakovės UAB „Gebuva“ ieškovo P.R. naudai 1293,42 Eur darbo užmokesčio ir 868,58 Eur kompensacijos už kilnojamojo pobūdžio darbą dydžio, 26,10 Eur delspinigių ir 700 Eur netesybų.
11. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsniai). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
13. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl teismo įsakymo vykdymo išdėstymo 24 mėnesių laikotarpiui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad atskiruoju skundu prašoma teismo įsakymo vykdymą išdėstyti trumpesniam - 12 mėnesių - laikotarpiui.
14. Teisme 2020-12-07 gautas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2020-11-19 sprendimas, kuriuo nuspręsta išieškoti iš atsakovės UAB „Gebuva“ ieškovo P. R. naudai 1293,42 Eur darbo užmokesčio ir 868,58 Eur kompensacijos už kilnojamojo pobūdžio darbą dydžio, 26,10 Eur delspinigių ir 700 Eur netesybų.
15. Įstatymas numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Minėtas sprendimas pirmosios instancijos teismui nebuvo pateiktas, kadangi jis priimtas tik 2020-11-19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vertina tik aplinkybes, egzistavusias ginčijamos nutarties priėmimo metu, be to, nėra duomenų, kad darbo ginčų komisijos sprendimas būtų įsiteisėjęs, ar dėl minėto sprendimo pagrįstumo apeliantė nesvarsto kreiptis į teismą. Dėl nurodyto, nėra pagrindo priimti naujų įrodymų (CPK 314 straipsnis).
16. Apeliantė nesutinka, kad jos pateikti pirmosios instancijos teismui įrodymai bei nurodytos aplinkybės nėra pakankamos pateikto prašymo tenkinimui.
17. Byloje nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 8 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-6853-956/2020 iš skolininkės buvo priteista 1314,25 Eur skola, 46,05 Eur palūkanos, 40 Eur išieškojimo išlaidos, 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 8 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 8 Eur žyminis mokestis. Teismo įsakymas įsiteisėjo 2020 m. spalio 6 d.
18. Pareiškėja (skolininkė) pateikė prašymą dėl teismo įsakymo vykdymo išdėstymo, kurį argumentavo sunkia įmonės finansine padėtimi. Tam pagrįsti pateikė antstolio A. B. 2020-09-18 nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, iš kurio matyti, kad iš pareiškėjos yra išieškoma: 882 Eur bylinėjimosi išlaidos, 130 Eur palūkanos (skola), 7186 Eur skola ir 134,51 Eur palūkanos. Antstolio nurodyta priverstinai nurašyti pinigines lėšas 7061,51 Eur sumai.
19. Teismui pateiktas darbuotojų darbo užmokesčio priskaitymų už 2020 m. rugpjūčio mėnesį žiniaraštis, kuriame nurodyta, jog įmonės 22 darbuotojams reikalinga mokėti atlyginimus, neatskaičius mokesčių valstybei, jie sudaro 8225,53 Eur. Taip pat pateikti duomenys, kad už 2020 m. rugpjūčio mėnesį turi būti mokami mokėjimai valstybei: Sodrai – 1903,73 Eur, VMI- 728,13 Eur. Atskirajame skunde teigiama, kad darbuotojai dėl vėluojančių atlyginimų kol kas nėra kreipęsi į Darbo ginčo komisiją, valstybė taip pat nesikreipė į teismą dėl nesumokėtų mokesčių, tačiau, kyla grėsmė dėl įmonės bankroto. Įmonės darbuotojai dirba su nusidėvėjusiais darbo įrankiais ir rūbais, kurie nuolatos turi būti atnaujinami, nes įmonės lėšos yra areštuotos.
20. CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
21. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Teismo sprendimo privalomumas, pasireiškiantis tuo, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis), lemia, jog sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais.
22. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai - teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-660-178/2017).
23. Taigi, šios nuostatos suponuoja, kad vien turtinė skolininko padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo privalomo išdėstymo ar atidėjimo. Sprendžiant šį klausimą, taip pat vertintina aplinkybė, ar, patenkinus prašymą nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti kreditoriaus teisėti lūkesčiai.
24. Taip pat pažymėtina, kad teismų praktikoje, be kita ko, laikomasi nuostatos, jog pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-186/2011; 2014 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-911/2014; 2015 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015).
25. Apeliantė, akcentuodama itin sunkią savo turtinę padėtį, ne tik kad jos nepagrindė pakankamais duomenimis, tačiau savo argumentų visiškai nesusiejo su skundžiamoje nutartyje pacituotais teismų praktikoje suformuotais išaiškinimais dėl ginčo šalių interesų derinimo taisyklės taikymo, įsiteisėjusio teismo įsakymo privalomumo, jo įvykdymo per įmanomai trumpesnį laiką principus, kitos šalies teisėtus interesus ir lūkesčius.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės pateikti duomenis apie mokėtinus atlyginimus darbuotojams bei valstybei, savaime niekaip nepatvirtina, kad įmonės finansinė padėtis sudėtinga, kadangi normalu, jog kiekvieno ūkio subjekto veikloje yra išlaidų. Pripažintina, kad ši aplinkybė nėra išimtinė ir nesudaro pagrindo atidėti ar išdėstyti sprendimo.
27. Teismui be A. B. 2020-09-18 nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nebuvo pateikti duomenys apie kitus pareiškėjos kreditorius, skolas, kokio dydžio sumas antstolis nuskaičiuoja nuo įmonės sąskaitų, kokias pajamas įmonė gauna, kokia dalis pajamų lieka darbuotojų darbo užmokesčiams, mokesčiams valstybei mokėti, duomenų apie realią pareiškėjos turimo turto vertę, įsipareigojimus. Teismui nebuvo pateikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai, duomenys apie piniginių lėšų likutį banko sąskaitose ir pan.
28. Abstraktūs pareiškėjos teiginiai, kad būtent dėl to, jog įvykdys teismo įsakymą, nebegalės įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų ir bus priversta bankrutuoti, negali būti pagrindu sprendimo nevykdyti. Jeigu įmonė nebeišgali sumokėti darbo užmokesčio savo darbuotojams, mokesčių, tai ji gali būti jau nemoki, jos vadovai turi pareigą inicijuoti nemokumo bylą, o ne atidėlioti įsipareigojimų vykdymą ir tokiu būdu didinti skolas, išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
29. Laikotarpis, per kurį prašoma išdėstyti teismo įsakymu priteistų sumų mokėjimą, taip pat nelaikytinas atitinkančiu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei kreditorės teisėtų lūkesčių vykdant teismo įsakymą.
30. Kita vertus, nei prašyme, nei atskirajame skunde atsakovė nenurodė, kokios aplinkybės užtikrintų jos galimybes per jos nurodytą visą laikotarpį įvykdyti teismo įsakymą. Nėra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininkės finansinė padėtis ateityje pagerės.
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išdėsčius teismo įsakymo vykdymą šiuo atveju būtų nukrypta nuo CK 1.2 straipsnyje įtvirtinto šalių lygiateisiškumo principo, sumenkintas pats teismo sprendimo vykdymo privalomumas (CPK 18 straipsnis).
32. Nagrinėjamos bylos atveju apeliantė nepagrindė tokių išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti sprendimo įvykdymą. Jeigu skolos neginčijo, tai turėjo galimybę tartis su kreditoriumi dar iki šio kreipimosi į teismą. Nustačius, kad sprendimo vykdymas net nepradėtas, laikytina, jog skolininkės prašymo patenkinimas pažeistų kreditorės, teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę. Pareiškėjos elgesyje galima įžvelgti vengimą atsiskaityti su kreditoriumi.
33. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo išdėstyti teismo įsakymo vykdymą, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo ją naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeista.