Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Spruogio ir Nijolės Sušinskienės, dalyvaujant pareiškėjai V. B., jos atstovui advokatui P. B., atsakovo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo atstovui Almantui Masioniui, trečiojo suinteresuoto asmens Trakų rajono vartotojų kooperatyvo atstovei V. Z., trečiajam suinteresuotam asmeniui G. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. B. skundą atsakovui VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centrui, Trakų rajono vartotojų kooperatyvui, S. K., V. S., G. N. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja V. B. 2012-07-26 teismui padavė skundą, prašydama: 1) panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Trakų ir Elektrėnų skyriaus 2012-05-22 sprendimą Nr. RS-1242, kuriuo atsisakyta įregistruoti nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre į ¼ dalį pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo eksplikacijoje pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2012-07-02 sprendimą Nr. 174, kuriuo paliktas galioti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Trakų ir Elektrėnų skyriaus 2012-05-22 sprendimas Nr. RS-1242; 3) įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą pareiškėjos vardu įregistruoti nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre į ¼ dalį pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo eksplikacijoje pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 1-3).

Pareiškėja nesutinka su ginčijamu sprendimu atsisakyti įregistruoti nuosavybės teises į pastatą – sandėlį, kuris yra pareiškėjai priklausančio buto priklausinys. Paaiškino, kad ji yra pagrindinio daikto – gyvenamojo namo dalies savininkė, todėl daikto priklausinys taip pat turėjo pereiti pareiškėjai nuosavybės teise. Nuosavybės teisės į sandėlį buvo įregistruotos S. K., V. S. ir G. N. vardais, likusi neįregistruota ¼ dalis priklausė M. B., buvo įgyta pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu.

Per teismo posėdį pareiškėja prašė skundą tenkinti.

Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 34-36).

Per teismo posėdį atsakovo atstovas prašė skundą atmesti.

Tretieji suinteresuoti asmenys VĮ Registrų centras, Trakų rajono vartotojų kooperatyvas, G. N., V. S. ir S. K. atsiliepimų nepateikė.

Per teismo posėdį Trakų rajono vartotojų kooperatyvo atstovė ir G. N. skundą palaikė. V. S. ir S. K. teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

2012-05-08 pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, prašydama jos vardu įregistruoti nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre į ¼ dalį pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo eksplikacijoje pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 53).

2012-05-22 VĮ Registrų centro Vilniaus filialas sprendimu Nr. RS-1242 pareiškėjos prašymo netenkino, nes Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nepateikė dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisių atsiradimą į minėtą nekilnojamąjį turtą (b. l. 54).

2012-06-04 pareiškėja padavė skundą VĮ Registrų centro Centriniam registratoriui dėl 2012-05-22 VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimo Nr. RS-1242 (b. l. 10).

2012-07-02 VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, priėmė sprendimą Nr. 174, kuriuo paliko galioti 2012-05-22 VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimą Nr. RS-1242 (b. l. 55-56).

Bylos duomenys tvirtina, kad Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjungos Trakų rajono Vartotojų kooperatyvų sąjungos Rajkoopsąjungos valdybos (toliau – Valdyba) 1994-02-23 nutarimu Nr. 15, Trakų rajono vartotojų kooperatyvui priklausęs prekybos pastatas (duomenys neskelbtini) buvo įformintas kaip gyvenamasis namas (b. l. 18). Valdyba 1994-08-01 nutarimu Nr. 7 nutarė parduoti gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), esančius 7 butus (b. l. 19). Notarinės sutarties, (duomenys neskelbtini) sudarytos tarp Trakų rajkoopsąjungos ir S. K., pagrindu, S. K. buvo parduotas (duomenys neskelbtini) esantis butas (duomenys neskelbtini) ir ¼ dalis ūkinio pastato, kurio indeksas (duomenys neskelbtini) (b. l. 17). Notarinės sutarties, (duomenys neskelbtini) sudarytos tarp Trakų rajkoopsąjungos ir V. S., pagrindu, V. S. buvo parduotas (duomenys neskelbtini) esantis butas Nr. (duomenys neskelbtini) ir ¼ dalis ūkinio pastato, kurio indeksas (duomenys neskelbtini) (b. l. 18). Notarinės sutarties, (duomenys neskelbtini) sudarytos tarp Trakų rajkoopsąjungos ir G. N., pagrindu, G. N. buvo parduotas (duomenys neskelbtini) esantis butas Nr. (duomenys neskelbtini) ir ¼ dalis ūkinio pastato, kurio indeksas (duomenys neskelbtini) (b. l. 19). Šių sutarčių pagrindu buvo padaryti atitinkami įrašai nekilnojamojo turto registre ir pirkėjams įregistruotos daiktinės teisės į butą bei po ¼ dalį priklausinio – sandėlio (b. l. 37-43, 46-47).

Notarinės sutarties, (duomenys neskelbtini) sudarytos tarp Trakų rajkoopsąjungos ir Vidimantos Zadlauskienės, pagrindu, V. Z. buvo parduotas (duomenys neskelbtini) esantis butas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 62). Notarinės sutarties, (duomenys neskelbtini) sudarytos tarp Trakų rajkoopsąjungos ir R. V., pagrindu, R. V. buvo parduotas (duomenys neskelbtini) esantis butas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 64). Notarinės sutarties, (duomenys neskelbtini) sudarytos tarp Trakų rajkoopsąjungos ir M. B., pagrindu, M. B. buvo parduotas (duomenys neskelbtini) esantis butas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 57). Notarinės sutarties, (duomenys neskelbtini) sudarytos tarp Trakų rajono vartotojų kooperatyvo ir R. V., pagrindu, R. V. buvo parduotas (duomenys neskelbtini) esantis butas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 65-66). Notarinės sutarties, (duomenys neskelbtini) sudarytos tarp M. B. ir V. B., pagrindu, V. B. buvo parduotas (duomenys neskelbtini) esantis butas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Nei vienoje iš šių pirkimo-pardavimo sutarčių nėra nurodyta, kad yra parduodama ¼ dalis pastato-sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl to, ar yra teisinis pagrindas pareiškėjai nekilnojamojo turto registre įregistruoti daiktines teises į ¼ dalį pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo eksplikacijoje pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

1996 m. rugsėjo 24 d. Nekilnojamo turto registro įstatymo Nr. I-1539 (toliau – Įstatymas) 3 str. nustatyta, kad nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai laikomi įregistruotais, kai atitinkami duomenys įrašomi į nekilnojamojo turto registrą. Pagal Įstatymo 9 str. 1 d., nekilnojamojo turto registre registruojami šie nekilnojamieji daiktai, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris: žemės sklypai (1 p.); statiniai (2 p.); butai daugiabučiuose namuose (3 p.); patalpos (4 p.). Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas (Įstatymo 13 str. 1 d.). Daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą nekilnojamojo turto registre registruojamos nekilnojamojo daikto registro įrašu, kuriame nurodomi duomenys apie daiktinės teisės turėtoją bei dokumentas, kurio pagrindu atsirado registruojama teisė (Įstatymo 14 str.).

Pagal Įstatymo 23 str. 1 d., prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Pagal to paties straipsnio 2 d., kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą. Dokumentai turi būti pateikti dviem egzemplioriais; vienas iš jų turi būti dokumento originalas arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo nuorašas.

Remiantis nurodytomis nuostatomis, darytina išvada, kad nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus registruojamos, esant tokioms sąlygoms: 1) nekilnojamieji daiktai Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris; 2) prašymą įregistruoti daiktinę teisę pateikęs asmuo nekilnojamojo turto registratoriui pateikia dokumentus, patvirtinančius daiktinių teisių atsiradimą.

Bylos medžiaga patvirtina ir nėra ginčo, kad pastatas-sandėlis, dėl kurio ¼ dalies įregistravimo vyksta ginčas, nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausinys ir jam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Centrinio duomenų banko išrašas taip pat patvirtina, kad ¼ dalis pastato-sandėlio priklauso butui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis pastato-sandėlio priklauso butui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ¼ dalis pastato-sandėlio priklauso butui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Taigi viena iš anksčiau nurodytų sąlygų yra patenkinta – sandėliui suteiktas unikalus numeris, tačiau, siekiant įregistruoti daiktines teises į dalį šio sandėlio, būtina taip pat pateikti šių teisių atsiradimą patvirtinančius dokumentus.

Pagal Įstatymo 22 str., daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės registruojami nekilnojamojo turto registre, yra: valstybės institucijos sprendimas (1 p.); teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis (2 p.); įstatymų nustatytų institucijų ar pareigūnų sprendimas areštuoti turtą, o įsigaliojus Turto arešto aktų registro įstatymui – turto arešto aktų registro dokumentai (3 p.); nekilnojamojo daikto savininko santuokos, ištuokos, vardo, pavardės pakeitimo, mirties liudijimas (4 p.); paveldėjimo teisės liudijimas (5 p.); teismo pranešimas apie civilinės bylos dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą (6 p.); rašytiniai sandoriai (7 p.); nekilnojamojo daikto pardavimo varžytynėse, aukcione sutartis (aktas) (8 p.); kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai (9 p.); kiti įstatymų nustatyti dokumentai (10 p.).

Vadovaujantis 1964 m. Civilinio kodekso, galiojusio sudarant butų pirkimo-pardavimo sutartis 1994 m., 153 str., priklausinį, tai yra daiktą, skirtą tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijusį su juo bendra ūkine paskirtimi, ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymas arba sutartis nenustato ko kita. Iš esmės tapatus teisinis reglamentavimas įtvirtintas nuo 2000 m. įsigaliojusiame Civiliniame kodekse, kurio 4.14, 4.19 str. nustatyta, kad pagal įstatymą priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu; priklausinį, kaip antraeilį daiktą, ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip, kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas, jeigu neįrodyta, kad turi būti pasielgta priešingai.

Aiškindamas CK 4.14 str. normą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas ir tais atvejais, kai tai nenurodoma turto perleidimo sutartyje (jeigu sutartyje nėra priešingos išlygos), neįregistruota nekilnojamojo turto registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1051/2003; 2005-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2005; 2009-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2009).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tik trijose iš pirkimo-pardavimo sutarčių, t. y. sutartyse, sudarytose su V. S., G. N. ir S. K., buvo nurodyta, kad yra parduodamos ¾ dalys pastato-sandėlio. Kitose keturiose pirkimo-pardavimo sutartyse tokių nuorodų nėra, taip pat nėra išlygų, nurodančių, kad daiktinės teisės į ¼ pagrindinio daikto priklausinį nėra perleidžiamos. Remiantis įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-10-23 sprendimu adm. byloje Nr. I-3197-764/2012, kurioje buvo nagrinėjamas Trakų rajono vartotojo kooperatyvo skundas dėl atsisakymo įregistruoti daiktines teises į ¼ dalį pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Trakų r. vartotojų kooperatyvas, „parduodamas butus, esančius Karaimų (duomenys neskelbtini), ir sutartyse nenustatydamas, kad nėra perduodamos daiktinės teisės į priklausinius, perleido savo daiktines teises į likusią ¼ dalį pastato-sandėlio. Antraeilį daiktą ištiko pagrindinio daikto likimas“. Teismas minėtoje byloje Trakų rajono vartotojų kooperatyvo skundą atmetė tuo pagrindu, kad jam nuosavybės teise nepriklausė nei viena pagrindinio daikto – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 14 str., įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 str. 2 d. nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Nagrinėjamoje byloje ginčas sprendžiamas dėl daiktinių teisių įregistravimo į to paties pastato-sandėlio, unikalus Nr. 7994-0007-4026, ¼ dalį. Faktas, kad daiktinės teisės į antraeilį daiktą – sandėlį – buvo perleistos pardavus pagrindinį daiktą – butus gyvenamajame name, – nustatytas 2012-10-23 sprendimu adm. byloje Nr. I-3197-764/2012. Kaip minėta, pareiškėjai nuosavybės teise 1998 m. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu priklauso viena pagrindinio daikto, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, t. y. butas Nr. (duomenys neskelbtini), kurį Trakų rajono vartotojų kooperatyvas (buv. Trakų rajkoopsąjunga) 1994 m. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu perleido M. B.. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, vadovaujantis CK 4.14 str. nuostatomis, teismas sprendžia, kad V. B. turi teisę į antraeilį daiktą – gyvenamojo namo priklausinį.

Dėl nurodytų motyvų, darytina išvada, kad yra pagrindas nekilnojamojo turto registre įregistruoti pareiškėjos daiktines teises į ¼ dalį pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo eksplikacijoje pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Dėl to VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Trakų ir Elektrėnų skyriaus 2012-05-22 sprendimas Nr. RS-1242 ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2012-07-02 sprendimas Nr. 174 naikinami, atsakovas įpareigojamas atlikti daiktinių teisių registravimą (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p., 90 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjos V. B. skundą tenkinti.

Panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Trakų ir Elektrėnų skyriaus 2012-05-22 sprendimą Nr. RS-1242 ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2012-07-02 sprendimą Nr. 174.

Įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti V. B. daiktines teises į ¼ dalį pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo eksplikacijoje pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.