- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-05
- Bylos Nr.
- eAN2-72-557/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00768-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Pažeidėjas
- A. T.
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. sausio 8 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. spalio 2 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-12083-2025 (toliau – Nutarimas) A. T. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 3 dalį ir 424 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2025 m. rugpjūčio 15 d. 11.33 val. Klaipėdos rajono sav., magistraliniame kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda (d. pusė), 272,000 km, vairuodamas automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) leistiną važiavimo greitį viršijo 27 km/h (įvertinus paklaidą +- 3 %). Leistinas važiavimo greitis 130 km/h, važiavo 162 km/h greičiu. Transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės jos vairuoti, turėdamas nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus vairuodamas transporto priemonę. Tokiais veiksmais A. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 ir 127 punktų reikalavimus. Nustačius atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, taip pat nenustačius atsakomybę sunkinančių aplinkybių, A. T. už padarytą nusižengimą paskirta galutinė 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėn.
2. Šį nutarimą A. T. apskundė apylinkės teismui, prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą, paskirtas nuobaudas, arba pakeisti nutarimą ir teisių atėmimo terminą sutrumpinti iki vieno mėnesio arba teismo nuožiūra kuo trumpesniam terminui.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. sausio 8 d. nutartimi A. T. skundas netenkintas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nusižengimo padarymo dieną A. T. negalėjo ir neturėjo jokio pagrindo manyti, kad jam baigiasi / baigėsi draudimo vairuoti transporto priemones terminas, nes pastarasis turėjo baigtis tik 2025 m. rugsėjo 15 d. Tai, kad A. T. prisipažino ir gailisi, pripažinta lengvinančia aplinkybe, skirta minimali nuobauda ir poveikio priemonė. Spręsdamas dėl A. T. prašymo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, teismas pažymėjo, jog A. T. yra linkęs daryti KET pažeidimus, nesilaikyti įstatymų, o daromų teisės pažeidimų sistemingumas leidžia daryti išvadą, jog skirtos nuobaudos savo tikslo nepasiekia ir neatgraso jo nuo naujų nusižengimų darymo. Pažymėjo ir tai, jog asmeniniai pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose. Vertindamas A. T. nurodytą transporto priemonės vairavimo tikslą – pasibandyti automobilio vairavimą prieš praktinį egzaminą – nurodė, jog tai prieštarauja nurodytam tikslui, atsižvelgiant į vietą bei greitį, bei paties A. T. paaiškinimą, kad tą dieną su šeima vyko į pajūrį, t. y. tai buvo tikslinga šeimos išvyka (kelionė). Pasisakydamas dėl A. T. nurodytų aplinkybių, jog teisės jam reikalingos darbui, nurodė, jog darbo santykiai pagal prie skundo pridėtą darbo sutartį prasidėjo 2025 m. rugsėjo 1 d., kai A. T. dar neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Teismas sprendė, jog teisė vairuoti transporto priemones nebuvo ta aplinkybė, kuri lėmė jo priėmimą į darbą, o ir jo pareigos yra vadybininko, kurioms atlikti teisė vairuoti transporto priemones yra palengvinimas, bet nėra neįvykdomos ir be jos. Atkreipė dėmesį, kad administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimo procesas yra individualus procesas, kuriam negali turėti įtakos kitose bylose kitiems asmenims paskirtos administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės).
II. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliaciniu skundu A. T. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. sausio 8 d. nutartį, Institucijos 2025 m. spalio 2 d. nutarimą ir jam paskirtas administracines nuobaudas; netenkinus prašymo – taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti paskirtą specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 1 mėnesio arba iki kito teismo nuožiūra kuo trumpesnio, teisingu ir proporcingu laikytino termino. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Administracinis nusižengimas buvo padarytas ne sąmoningai ignoruojant teisės aktų reikalavimus, o dėl klaidingo teisinės situacijos supratimo. Klaidingai manė, jog anksčiau taikytas teisės vairuoti atėmimo terminas jau yra pasibaigęs, nes buvo neteisingai įsitikinęs, kad anksčiau atliktos arešto bausmės laikotarpis buvo įskaitytas į teisės vairuoti atėmimo terminą. Dėl šios priežasties subjektyviai suvokė, kad tuo metu jau turi teisę vairuoti transporto priemonę. Ši klaida nebuvo nulemta piktybiško elgesio ar tyčinio teisės normų ignoravimo, bet kilo iš neteisingo teisinių pasekmių ir terminų skaičiavimo supratimo. Supranta, kad asmuo privalo žinoti galiojančius teisės aktus, tačiau mano, kad ši aplinkybė yra reikšminga vertinant kaltės laipsnį ir individualizuojant skirtą sankciją.
4.2. Skiriant administracinę nuobaudą nebuvo tinkamai atsižvelgta į visas reikšmingas bylos aplinkybes, asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei paskirtos sankcijos neproporcingai sunkias pasekmes darbui ir šeimos gyvenimui. Darbo pobūdis reikalauja galimybės savarankiškai ir operatyviai judėti, todėl galiojantis vairuotojo pažymėjimas yra būtina sąlyga tinkamam darbo pareigų vykdymui. Paskirtas teisės vairuoti atėmimas sukelia itin reikšmingas neigiamas pasekmes profesinei veiklai, nes netekęs galimybės vairuoti, negalės tinkamai atlikti esminių darbo funkcijų. Tai kelia realią grėsmę darbo santykių tęstinumui, pajamų praradimui ir finansiniam stabilumui, o tai tiesiogiai veikia galimybes užtikrinti būsto išlaikymą, kasdienes pragyvenimo išlaidas ir kitus būtinus finansinius įsipareigojimus. Teisė vairuoti yra būtina ir dėl šeiminių aplinkybių. Po mamos mirties liko vienas rūpintis savo močiute, kuri dėl sveikatos būklės sunkiai vaikšto ir negali savarankiškai pasirūpinti kasdieniais poreikiais. Vairuotojo pažymėjimas yra būtinas tam, kad galėtų ją nuvežti pas gydytojus, į vaistinę bei padėti apsirūpinti būtinomis prekėmis. Gyvena kartu su savo drauge, kuri augina dvi nepilnametes dukras. Dėl jos darbo grafiko tenka kasdien vežti vaikus į ugdymo įstaigą, todėl galimybė vairuoti yra būtina siekiant užtikrinti vaikų saugumą ir kasdienės rutinos stabilumą.
4.3. Prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Nurodo, jog ši norma įtvirtina ne išimtinį, o diskrecinį teismo įgaliojimą, kuris turi būti taikomas kiekvienu atveju, kai sankcija, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, neatitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų. Pažymi, jog administracinė sankcija negali būti vertinama vien kaip formalus bausmės pritaikymas – ji turi būti vertinama per jos realų poveikį asmeniui ir per tai, ar ji yra būtina ir adekvati siekiamiems tikslams pasiekti. Šiuo atveju paskirtas 18 mėnesių teisės vairuoti atėmimas akivaizdžiai viršija tai, kas būtina administracinės atsakomybės tikslams pasiekti. Egzistuoja visuma reikšmingų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kurios nebuvo tinkamai įvertintos: pripažino padaręs administracinį nusižengimą, neneigė faktinių aplinkybių, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Reikšminga aplinkybė yra ir klaidingas teisinės situacijos supratimas, kuris lėmė pažeidimo padarymą. Pažeidimas buvo padarytas ne sąmoningai ignoruojant draudimą vairuoti ar demonstratyviai nepaisant teisės normų, o dėl neteisingo teisinių pasekmių ir terminų skaičiavimo supratimo. Nors tokia klaida neatleidžia nuo atsakomybės, ji yra svarbi vertinant kaltės laipsnį ir sprendžiant dėl sankcijos griežtumo. Sankcija paskirta formaliai taikant įstatymo specialiosios dalies nuostatas, neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Apeliantas skunde apygardos teismui neginčija padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 3 dalyje. Apeliantas nesutinka su tuo, jog padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje ir prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir nutarimą. Taip pat reiškia alternatyvų prašymą – netenkinus skundo ir nepanaikinus skundžiamos nutarties ir nutarimo – taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.
6. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus bei apeliacinio skundo argumentus sprendžia, kad apylinkės teismo nutartis, kuria paliktas galioti Institucijos nutarimas, yra itin išsamiai argumentuota, teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar keisti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
7. Apeliantas pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį nubaustas už tai, jog 2025 m. rugpjūčio 15 d. 11.33 val. transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės jos vairuoti, turėdamas neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus vairuodamas transporto priemonę. Apeliantas nurodo, jog administracinis nusižengimas, numatytas ANK 424 straipsnio 5 dalyje, buvo padarytas ne sąmoningai ignoruojant teisės aktų reikalavimus, o dėl klaidingo teisinės situacijos supratimo, manė, jog teisės vairuoti atėmimo terminas jau yra pasibaigęs. Apygardos teismas tokius argumentus atmeta.
Žemesnės instancijos teismas
8. ANK 424 straipsnio 5 dalis numato atsakomybę asmenims už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodytus veiksmus, padarytus pakartotinai arba asmens, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą arba kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda kaip neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones asmeniui už šio kodekso 416 straipsnio 6 dalyje, 420 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 423 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1, 2, 5 dalyse, 427 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę. Šio straipsnio sankcijoje numatyta bauda asmenims nuo 800 iki 1 000 eurų. ANK 424 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų 6 mėnesių iki 2 metų. Taip pat ANK 424 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.
9. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, jog Kauno apylinkės teismas Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 5 d. priimtu teismo baudžiamuoju įsakymu A. T. buvo nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jam paskiriant 30 parų arešto bausmę ir papildomai taikant baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvejų metų laikotarpiui. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų (baudžiamoji byla Nr. e1-2916-725/2023) nustatyta, kad teisės vairuoti atėmimo terminas pradėtas skaičiuoti nuo 2023 m. rugpjūčio 16 d. ir galiojo visą paskirtos arešto bausmės atlikimo laikotarpį, kas aiškiai įtvirtinta teismo baudžiamojo įsakymo rezoliucinėje dalyje ir atitinka Baudžiamojo kodekso 68¹ str. 5 d. nuostatas (ankstesnės redakcijos BK 68 str. 4 d. nuostatas). Šis procesinis dokumentas A. T. buvo įteiktas asmeniškai, todėl jis turėjo objektyvią galimybę susipažinti su paskirtų apribojimų apimtimi ir jų galiojimo trukme. Atsižvelgiant į tai, draudimo vairuoti pabaiga turėjo sueiti tik 2025 m. rugsėjo 15 d., todėl 2025 m. rugpjūčio 15 d., kai A. T. vairavo transporto priemonę, jam galiojo teismo nustatytas draudimas naudotis šia specialiąja teise. Esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, kad A. T. veikė nepaisydamas galiojančio ir jam žinomo teisinio apribojimo, nes objektyviai negalėjo pagrįstai manyti, jog draudimo terminas jau yra pasibaigęs. Tokie veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, sudėtį, kadangi transporto priemonė buvo vairuojama galiojant teisės vairuoti atėmimui. Todėl konstatuotina, jog A. T. padarė minėtoje teisės normoje įtvirtintą administracinį nusižengimą.
10. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apelianto argumentus dėl tariamai klaidingo teisinės situacijos suvokimo ir nesąmoningo pažeidimo pažymi, jog asmens pareiga laikytis teisės normų suponuoja ir pareigą aktyviai domėtis savo teisiniu statusu bei galiojančiais apribojimais. Nagrinėjamu atveju apeliantui buvo pritaikyta teisinė sankcija – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas tam tikram laikotarpiui. Tokia sankcija savo pobūdžiu buvo aiškiai apibrėžta laike, jos galiojimo pradžios ir pabaigos momentai nustatyti priimtu baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. e1-2916-725/2023. Būtent asmeniui, kuriam taikoma sankcija, tenka pareiga tinkamai išsiaiškinti šio termino skaičiavimo taisykles. Ši pareiga kyla iš bendrojo rūpestingumo (bonus pater familias) standarto, taikomo kiekvienam teisės subjektui. Subjektyvus apelianto įsitikinimas, kad teisės vairuoti atėmimo terminas jau yra pasibaigęs, savaime nesukuria teisinio fakto ir negali pakeisti objektyvios teisinės situacijos. Teisės normų taikymas grindžiamas objektyviais kriterijais, o ne asmens vidiniu įsitikinimu. Priešingu atveju būtų paneigtas teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principas, nes teisinės pasekmės taptų priklausomos nuo individualių interpretacijų. Svarbu pažymėti ir tai, kad apeliantas turėjo realią, efektyvią bei pakankamą galimybę kreiptis į kompetentingas institucijas dėl termino pradžios ir pabaigos išaiškinimo. Vis dėlto apeliantas šia galimybe nepasinaudojo, todėl jo neveikimas vertintinas kaip nepakankamas rūpestingumas. Apeliantas, netinkamai interpretavęs teisės vairuoti atėmimo termino pabaigą ir nesiėmęs veiksmų pasitikslinti teisinės situacijos, prisiima tokio savo elgesio riziką. Apelianto argumentai dėl tariamai nesąmoningo pažeidimo ar klaidingo teisės normų supratimo negali būti laikomi pagrindu panaikinti ar pakeisti ginčijamą nutarimą. Priešingas aiškinimas sudarytų prielaidas piktnaudžiauti teisės normų neva neteisingo suvokimo argumentu, kas nesuderinama su teisinės valstybės, teisinio tikrumo bei atsakomybės neišvengiamumo principais. Tuo būdu daryti kitokias išvadas apelianto kaltės klausimu dėl jo padarytų administracinių nusižengimų, ir tuo pagrindu naikinti Institucijos nutarimą bei apylinkės teismo nutartį nėra jokio teisinio pagrindo.
11. Apeliantas taip pat prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 1 mėnesio arba iki kito teismo nuožiūra kuo trumpesnio termino.
12. ANK 27 straipsnyje yra nustatyta, kad administracinio poveikio priemonių paskirtis yra padėti įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslus. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo.
13. ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Be kita ko, tiek baudos dydis, tiek specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatomi atitinkamai pagal straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį ir administracinio poveikio priemonės minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2, 3, 4 dalys).
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, motyvuotu sprendimu gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (ANK 34 straipsnio 6 dalis). Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Be to, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).
16. Prie išskirtinių aplinkybių, suteikiančių teisę teismui pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, galėtų būti priskiriamas nedidelis veikos pavojingumas. Nagrinėjamu atveju A. T. padarytas nusižengimas – transporto priemonės vairavimas, kai teisė vairuoti transporto priemones atimta, ir dar ženkliai viršijant leistiną važiavimo greitį, rodo itin didelį šios veikos pavojingumą, todėl apelianto įvykdytas administracinis nusižengimas, įtvirtintas ANK 424 straipsnio 5 dalyje negali būti priskiriamas prie mažai pavojingų ir tai nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
17. Šiuo atveju vertintinas ne tik veikos pavojingumas, bet ir paties asmens. Nors buvo nustatyta viena administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl administracinių nusižengimų, nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau vien šios aplinkybės savaime negali nulemti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo galimumo. Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad A. T. nėra nepriekaištingai KET besilaikantis asmuo. Remiantis Administracinių nusižengimų registro duomenimis, nuo 2021 metų iki 2025 m. rugpjūčio 15 d. A. T. administracine atsakomybe baustas 9 kartus, iš kurių net 8 kartus už KET nesilaikymą. Minėtu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 5 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-2916-725/2023 A. T. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Visi šie duomenys rodo, jog apeliantas yra linkęs nepaisyti įstatymų nuostatų, todėl negali būti laikomas charakterizuojamu išskirtinai teigiamai.
18. Apeliantas, nesutikdamas su Institucijos nutarimu ir apylinkės teismo priimtu procesiniu sprendimu nurodo, kad neatsižvelgta į visas reikšmingas bylos aplinkybes, asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei paskirtos sankcijos neproporcingai sunkias pasekmes darbui ir šeimos gyvenimui, mano, jog administracinio poveikio priemonė nepakankamai individualizuota. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skiriant administracinio poveikio priemonę, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės ir taikyta administracinio poveikio priemonė atitinka įstatyme nustatytus kriterijus bei proporcingumo principą, todėl teiginiai apie nepakankamą individualizavimą yra nepagrįsti.
19. Vertinant apelianto argumentus, jog teisė vairuoti būtina jo darbe, pažymėtina, jog teisė vairuoti transporto priemones šiuo atveju negali būti laikoma esmine ar lemiama aplinkybe, nulėmusia apelianto priėmimą į darbą. Byloje nėra duomenų, jog teisė vairuoti buvo nustatyta kaip būtinas kvalifikacinis ar specialusis reikalavimas pareigybei užimti, buvo aiškiai įtvirtinta darbo skelbime, pareigybės aprašyme, kituose atrankos dokumentuose. Kaip teisingai pažymėta pirmosios instancijos teismo, į darbą apeliantas priimtas neturėdamas teisės vairuoti, kadangi ji jam buvo atimta. Be to, byloje nėra duomenų, jog faktinės apelianto darbo funkcijos savo turiniu reikalauja nuolatinio ar privalomo transporto priemonės naudojimo, todėl vairavimo teisės turėjimas ar neturėjimas neturi tiesioginės įtakos apelianto gebėjimui tinkamai vykdyti darbo funkcijas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teisės vairuoti turėjimas neturėjo lemiamos reikšmės sprendžiant dėl apelianto priėmimo į darbą. Pažymėtina, jog vairuotojo pažymėjimo reikalingumas darbui ar kasdieniams poreikiams laikytinas įprasta aplinkybe daugeliui asmenų, todėl negali būti vertinamas kaip išskirtinė lengvinanti aplinkybė, paneigianti sankcijos tikslus – drausminti pažeidėją ir užtikrinti viešąjį saugumą.
20. Apygardos teismo įsitikinimu, A. T., iš patirties žinodamas gręsiančią atsakomybę už KET pažeidimus, suvokdamas, kad tiek paskirta bauda, tiek administracinio poveikio priemonės paskyrimas neabejotinai neigiamai įtakos jo ir jo šeimos interesus, privalėjo būti ypatingai atidus ir suinteresuotas nebedaryti daugiau administracinių nusižengimų, ypač vertinant tai, kad jis jau buvo praradęs teisę vairuoti. Kaip nurodyta ir pirmosios instancijos teismo nutartyje, skiriama nuobauda ar administracinio poveikio priemone siekiama nubausti teisės pažeidėją ir sukelti jam tam tikras neigiamas pasekmes, kad jis daugiau nenusižengtų, o tokio pobūdžio pasekmių atsiradimas savaime nėra laikomas išskirtine aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nes tai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra iš anksto informuojami tai įtvirtinant įstatymuose. Paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti atėmimas - laikytina teisėta, pagrįsta ir proporcinga padarytam pažeidimui bei jo pavojingumui, kurios nėra pagrindo netaikyti. Taip pat nėra pagrindo administracinio poveikio priemonės terminą trumpinti iki vieno mėnesio ar kito trumpesnio už minimalų paskirtą termino, kaip to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju apeliantui paskirtas minimalus administracinio poveikio priemonės terminas.
21. Apeliaciniame skunde pateikta gana gausi teismų praktika, kurioje taikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama teismų praktika, susijusi su administracinio poveikio priemonės taikymo terminais, tačiau pažymėtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Apygardos teismas pažymi, kad administracinės atsakomybės nustatymo klausimas yra individualus, o skunde nurodyti atskiri teismų procesiniai sprendimai (nepateikiant detalesnių nusižengimo aplinkybių ir kaltininkų asmenybės charakteristikos) nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir švelninti būtent A. T. administracinę atsakomybę.
22. Apygardos teismo vertinimu, A. T. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus. Naujų šio klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, apeliaciniame skunde nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodytos aplinkybės nėra tokios išskirtinės, dėl kurių reikėtų paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį.
23. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas netenkinamas, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. sausio 8 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. T. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.