Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199² straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas:

pagal BK 199² straipsnio 1 dalį – 600 MGL dydžio bauda; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 400 MGL (15 064 Eur);

pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 9 mėnesiams; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki laisvės atėmimo 6 mėnesiams;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 mėnesiams ir 350 MGL (13 181 Eur) dydžio bauda;

vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant G. K. tęsti darbą, nebendrauti su V. G. ir be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų.

G. K. įpareigotas baudą sumokėti per trejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, per kiekvienus metus sumokant ne mažiau kaip 33 procentus baudos sumos.

Tuo pačiu nuosprendžiu V. G. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, 202 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su V. G., pažeisdami nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ (nuo 2011 m. balandžio 29 d. galiojanti redakcija) 3 punkto reikalavimus, kad ,,fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius <...>, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką <...> tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija <...> 10 pakelių cigarečių <...>, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares“, nuo 2013 metų nenustatytos dienos iki 2014 m. sausio 9 d. iš nenustatytų asmenų įgijo ir laikė V. G. nuomojamame garaže Nr. 100, esančiame (duomenys neskelbtini), 55-joje garažų bendrijoje, automobilyje ,,(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) G. K. nuomojamame garaže Nr. 30, esančiame (duomenys neskelbtini) ,,E“ korpuse, ir bute (duomenys neskelbtini), akcizais apmokestinamas prekes – 5 916 pakelių cigarečių: 481 pakelį cigarečių „MINSK“, 410 pakelių cigarečių „5 MINSK Super Slims“, 2 370 pakelių cigarečių „MINSK CAPITAL“, 244 pakelius cigarečių „NZ GOLD Super Slims“, 1 pakelį cigarečių „FEST 7“, 2 204 pakelius cigarečių „FEST“ ir 206 pakelius cigarečių „WINSTON BLUE“, kurie nebuvo paženklinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų ,,Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiaisiais ženklais – banderolėmis taisyklių“ nustatyta tvarka ir kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudarė 45 636,32 Lt (13 217,19 Eur), o tai viršija 250 MGL dydžio sumą.

Be to, G. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, nuo nenustatytos dienos iki 2014 m. sausio 9 d. nuomojamame garaže Nr. 30, esančiame (duomenys neskelbtini), ,,E“ korpuse, laikė šaunamąjį ginklą su elektroniniu-kalimatoriniu taikikliu, t. y. pramoninės TSRS gamybos 16 kalibro lygiavamzdį dvivamzdį medžioklinį šautuvą ,,Model B“ Nr. 171155-55, skirtą šaudyti 16 kalibro medžiokliniais šoviniais, bei 51 vnt. šaudmenų, t. y. vienos grupės 16 kalibro medžioklinių šovinių, skirtų įvairiems lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams.

Nors teismas bendrininkavimo nepripažino kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tačiau vien tokių teiginių parašymas nuosprendyje sukuria prielaidą padarytą nusikalstamą veiką vertinti žymiai griežčiau, nei to reikia baudžiamojo įstatymo keliamiems tikslams pasiekti. Dėl šios priežasties iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina išvada, kad byloje esančių įrodymų visetu neginčijamai nustatyta, jog abu kaltinamieji bendrais veiksmais atliko BK 199² straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus – bendrai įgijo ir laikė akcizais apmokestinamas prekes, todėl aplinkybė, kad cigaretėmis prekiavo kiekvienas atskirai ir gautu pelnu nesidalino, neturi reikšmės veikai kvalifikuoti.

Teismas neindividualizavo bausmės skyrimo, o tai turėjo įtakos, paskiriant per daug griežtą bausmę. Šios kategorijos bylose teisingam bausmės parinkimui labai svarbu nustatyti tikslą, dėl ko nusikalto asmuo. Vienaip bausmės skyrimo klausimas turėtų spręstis, kai asmuo nusikalto, padarydamas BK 199² straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką dėl to, kad jam reikalingi pinigai narkotikų ar kitokių kvaišalų įsigijimui, ir visiškai kitaip, kai žmogus siekia bent minimaliai susitvarkyti savo buitį. Šiuo atveju teismas turėtų būti gailestingesnis.

Teismo paskirtą baudą privalo sumokėti per trejus metus. Jokių santaupų neturi. Tai reiškia, kad kiekvieną mėnesį privalės sumokėti ne mažiau kaip 366 eurus, t. y. daugiau kaip vieną minimalų mėnesinį atlyginimą, kuris šiuo metu yra tik 300 eurų. Paskirta bausmė pasieks tikslą tik tada, kai nusikaltęs asmuo ją realiai galės įvykdyti. Apeliantas tokių galimybių neturi.

Dėl nubaudimo už neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu. Iki šios dienos jis nežino, kam ginklą įsigijo, buvo gražus daiktas, ir tiek. Tokio savo poelgio kitaip, kaip vaikiškumu, neįvardija.

Nuteistasis G. K. apeliaciniame skunde prašė nuosprendžio dalį dėl paskirtos bausmės pakeisti ir sumažinti priteistos baudos dydį.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Nuteistasis ginčija ne visą nuosprendį, todėl, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų byloje nenustatyta.

Apeliantas skunde teigė, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui ir neatitinka bausmės paskirties, nes paskirta per griežta bausmė, neindividualizavus jos skyrimo.

Toks apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas.

Bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Pagal baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekstą tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).

Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos, tačiau teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas kaip teisingos bausmės paskyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-22/2008, 2K-280/2009 ir kt.). Teisinga bausmė reiškia, kad ji turi būti ne tik ne per griežta, bet ir ne per švelni.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistajam, tinkamai vadovavosi bausmių individualizavimo principu, atsižvelgė į visus BK 54 straipsnyje nurodytus bausmių skyrimo pagrindus, todėl už kiekvieną veiką paskyrė teisingas, aiškiai ne per griežtas bausmes.

Nuteistasis apeliaciniame skunde ypač sureikšmino teismo nustatytą aplinkybę, kad nusikalto veikdamas bendrininkų grupe. Jo nuomone, būtent ši aplinkybė turėjo įtakos paskirtos bausmės griežtumui.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, skirdamas nuteistajam bausmes, pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nelaikė esmine, o atsižvelgė į bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų visumą, numatytą BK 54 straipsnyje.

Paties apelianto parodymais nustatyta, kad jie abu su V. G. cigaretes laikė tame pačiame garaže, tarpusavyje jas dalinosi už savikainą, tarėsi dėl cigarečių kainos, ar apsimoka už siūlomą kainą pirkti, ar ne. Taigi jie abu tiesiogiai dalyvavo, vykdydami bendros nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 1 dalyje, objektyviąją sudėties pusę, t. y. laikė akcizais apmokestinamas prekes. Ši nustatyta faktinė aplinkybė teismui leido padaryti pagrįstą išvadą, jog nuteistieji V. G. ir G. K. buvo bendravykdytojai.

Beje, bendrininkų grupės, kaip nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, teismas nepripažino, o pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą teismas galėjo taip nuspręsti.

Tiesa, skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad G. K. akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes įgijo iš nenustatytų asmenų, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kada, kur, iš ko ir kokiais veiksmais nuteistasis įgijo cigaretes. Įgijimo faktą teismas tiesiog preziumavo, remdamasis cigarečių laikymo faktu. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių nuosprendžio aprašomojoje dalyje aprašytą akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių įgijimo faktą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kaltinimas, jog G. K. įgijo akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, nepagrįstas neginčijamais baudžiamojo proceso įstatymo nustatytais būdais gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, kaltinimas dėl akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių įgijimo nekonkretus ir pagrįstas prielaidomis. Dėl to šioje dalyje nuosprendis keičiamas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad analogiška situacija nustatyta, ir kvalifikuojant nuteistojo V. G. nusikalstamą veiką, todėl tais pačiais pagrindais nuosprendis keistinas ir V. G. (BPK 320 straipsnio 5 dalis).

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad, apelianto manymu, asmens nuoširdus prisipažinimas ir gailėjimasis, netrukdymas, neklaidinimas bei padėjimas iš esmės ikiteisminiam tyrimui nustatyti visas reikšmingas teisingam bylos išsprendimui aplinkybes yra pagrindas, leidžiantis svarstyti, ar nėra galimybės taikyti BK 62 straipsnį ir skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

Pagal BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu egzistuoja šių sąlygų visuma: 1) asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamą veiką; 2) prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą.

Apeliantas neatitinka šių sąlygų.

Pirmosios instancijos teismas nustatė G. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Ši aplinkybė yra viena iš sąlygų taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas, tačiau BK 62 straipsnio 1 dalis iš asmens reikalauja ne tik prisipažinti padarius nusikalstamą veiką, bet ir savo noru atvykti arba pranešti apie ją.

Asmens atvykimas ir pranešimas apie nusikalstamą veiką reiškia, jog asmuo turi savanoriškai atvykti į valstybės instituciją ir pranešti apie savo nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė.

Nesant šios sąlygos, nėra įstatyminio pagrindo nuteistajam G. K. taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Šiame kontekste pažymėtina, kad, net ir nustačius BK 62 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sąlygas, teismui nekyla pareiga visais atvejais skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

Kita vertus, bausmės švelninimo būdas, numatytas BK 62 straipsnyje, taikomas tada, kai teismas nustato, jog ir švelniausia Baudžiamojo kodekso straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis kaltininkui yra per griežta bausmė.

Pirmosios instancijos teismas nuteistajam G. K. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį paskyrė daug mažesnę nei sankcijos vidurkis bausmę – laisvės atėmimą 9 mėnesiams.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija už neteisėtą šaunamojo ginklo laikymą paskirtos bausmės dydžio, tačiau nesutinka su paskirtos bausmės dydžiu už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis.

BK 199² straipsnio 1 dalies sankcija numato dvi bausmės rūšis – baudą arba laisvės atėmimą iki septynerių metų. Nuteistajam G. K. paskirta sankcijoje numatyta viena iš bausmės rūšių – bauda, jos dydis nustatytas mažesnis, nei įstatyme numatytos baudos vidurkis.

Šiuo nuosprendžiu sumažinus nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 1 dalyje, apimtį, t. y. panaikinus dalį nuosprendžio dėl akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių įgijimo iš nenustatytų asmenų, G. K. paliekama pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį paskirta bausmė. Už šią nusikalstamą veiką jam paskirta mažesnė negu vidurkis bauda, todėl, net ir susiaurinus inkriminuotos nusikalstamos veikos apimtį, paskirta bausmė atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam G. K. už kiekvieną veiką paskirta ir subendrinta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės dydžio apskaičiavimo metodą, kai yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 61 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), jos nėra per griežtos ir yra teisingos.

Nuteistasis kaip bausmę švelninančią aplinkybę apeliaciniame skunde nurodė tai, kad jis nusikalto, norėdamas bent minimaliai susitvarkyti buitį.

Kiekvienas sąmoningas valinis žmogaus veiksmas atspindi jo vidinį pasaulį, dorovės, etikos nuostatas. Todėl, pavyzdžiui, tyčinių nusikaltimų padarymas bei aktyvi kaltininko elgsena nusikalstamo veiksmo metu dažniausiai rodo, jog kaltininkas sąmoningai siekia pažeisti teisės normas, ignoruoja moralės nuostatas, negerbia visuomenės. Logiška to išvada, kad tokia asmenybė linkusi nusikalsti ir yra pavojingesnė visuomenei. Dažniausiai nusikalstama veika asmuo realizuoja save, todėl iš padarytos nusikalstamos veikos vienaip ar kitaip matyti kaltininko asmenybė. Pavyzdžiui, iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio (šiuo atveju padaryta turtinė nusikalstama veika) spręstina apie kaltininko vertybinę orientaciją, polinkius, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-536/2014).

Aplinkybė, kad apeliantas nusikalto, turėdamas tikslą pagerinti buitį, nepateisina jo poelgio. Tai, jog apelianto atlyginimas nėra didelis ir jis negali susitaupyti pinigų, nepateisina jo pasirinkto praturtėjimo būdo. Apeliantas turėjo galimybę pasirūpinti savo materialine gerove, pasirinkdamas legalų būdą, pavyzdžiui, susirasti papildomą arba geriau apmokamą darbą. Savo elgesio modelį jis pasirinko laisva valia, iš anksto numatęs tik nusikalstamą, t. y. gerinti savo materialinę padėtį, parduodamas neteisėtai laikomas cigaretes.

Tačiau, įvertinusi bylos duomenis apie apelianto gaunamas pajamas ir mokėtinos baudos dydį, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad per teismo nustatytą laikotarpį jam finansiškai būtų sunku sumokėti paskirtą baudą, todėl nustato ilgesnį baudos sumokėjimo terminą.

Kita nuosprendžio dalis nekeičiama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 20 d. nuosprendį pakeisti:

iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti kaltinimo dalį, kad G. K. ir V. G., veikdami bendrininkų grupe, nuo 2013 m. nenustatytos dienos iki 2014 m. sausio 9 d. akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes įgijo iš nenustatytų asmenų;

įpareigoti G. K. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą baudą sumokėti per ketverius metus nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, per kiekvienus metus sumokant ne mažiau kaip 25 procentus baudos.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.