Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-342-449/2020

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-12-03
Bylos Nr.: 1A-342-449/2020
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Albinas Bielskis, Alenas Piesliakas, Linas Šiukšta
Nuteistasis: A. B., E. S.

Kategorijos

1.1.4.4.3Organizatorius (BK 24 str. 4 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-342-449/2020Teisminio proceso Nr. 1-06-1-01005-2013-0Procesinio sprendimo kategorijos 1.1.4.4.3.; (S) 1.2.17.1.1.; 1.2.29.1.1.; 1.2.29.3.1.; 2.4.6.4.3.; 2.4.6.4.4.; 2.4.6.5.2.; 2.1.14.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Aleno Piesliako, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui,nuteistajam A. B.,gynėjoms Aušrai Saulėnienei, Reginai Šeperienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro ir nuteistojo E. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.) – 60 MGL dydžio bauda;

pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, taikant BK 54 straipsnį, – 250 MGL dydžio bauda;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 80 MGL dydžio bauda;

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 120 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį, subendrinus griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskirta subendrinta bausmė 250 MGL (9 415 Eur) dydžio bauda. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrinta griežtesne bausme apimant švelnesnes, su bausmėmis paskirtomis pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 250 MGL (9 415 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, iš A. B. nuspręsta išieškota 60 565,51 Eur.

A. B. pagal BK 24 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. B. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.

E. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.) 60 MGL dydžio bauda.

E. S. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Tuo pačiu nuosprendžiu R. D. nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.), dėl jo apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad per tarpininkus pagamino žinomai netikrus dokumentus bei juos panaudojo. Būtent, atlikdamas plastiko laužo, kurio TARIC kodas 3915908000, masė 3 017 kg, vertė 874,49 Eur (3 017,00 Lt) ir susmulkinto elektronikos laužo, savo sudėtyje turinčio tauriųjų metalų (aukso ir sidabro), kurio TARIC kodas 7112990000, masė 73 kg, vertė 292,21 Eur (994,32 Lt) (toliau – Prekės) gabenimo iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką parengimo veiksmus, tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis per tarpininkus pagamino netikrus muitinės procedūrų įforminimui Rusijos Federacijoje ir Lietuvos Respublikoje pateiktinus dokumentus – 2014 m. gruodžio 4 d. tiekimo sutartį Nr. 03/14 tarp UAB „xxx“ ir Rusijos Federacijos įmonės OOO „Neva“, OOO „Neva“ 2014 m. gruodžio 8 d. sąskaitą faktūrą Nr. 03 ir 2014 m. gruodžio 8 d. pakavimo lapą, šiuose dokumentuose nurodant tikrovės neatitinkančią informaciją apie gabenamas prekes ir jų vertę: vietoje faktiškai numatytų gabenti prekių – plastiko laužo, kurio TARIC kodas 3915908000, masė 3 017 kg, ir susmulkinto elektronikos laužo, savo sudėtyje turinčio tauriųjų metalų (aukso ir sidabro), kurio TARIC kodas 7112990000, masė 73 kg, nurodant, kad UAB „xxx“ įgijo ir gabena šamoto mišinį MŠ 28 krosnių apdirbimui, kurio bendras svoris 3 012 kg, TARIC kodas 3816000000, 2014 m. gruodžio 4 d. tiekimo sutartį Nr. 03/14, per tarpininkus pagamino netikrus muitinės procedūrų įforminimui Rusijos Federacijoje ir Lietuvos Respublikoje pateiktinus dokumentus – 2014 m. gruodžio 8 d. pažymą dėl transportavimo išlaidų, nurodydamas joje tikrovės neatitinkančią informaciją, kad dokumentas yra įformintas dėl tarptautiniame krovinio gabenimo važtaraštyje (CMR) Nr. 7001 nurodyto krovinio gabenimo, 2014 m. gruodžio 12 d. prekių deklaraciją, nurodydamas joje tikrovės neatitinkančią informaciją apie gabenamas prekes ir jų vertę: vietoje faktiškai numatytų gabenti Prekių nurodant, kad įmonė OOO „Neva“ eksportuoja prekes „1-SMULKUS STATYBINIS MIŠINYS: UGNIAI ATSPARUS ALIUMOSILIKATINIS ŠOMOTINIS MERTELIS MŠ-28 (GOST 6137-97) NUO 0,5 MM IKI 2,00 MM DYDŽIO ŽIRNIŲ PAVIDALU“, bei visus išvardintus dokumentus laikė su savimi, kol 2014 m. gruodžio 12 d. nurodytomis aplinkybėmis pateikė juos Rusijos Federacijos Sankt-Peterburgo muitinės įstaigai, po kurioje atlikto muitinio tikrinimo perdavė nežinančiam apie daromą nusikalstamą veiką Vežėjo vairuotojui A. M. (A. M.). Tokiais veiksmais E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

2. E. S. buvo kaltinamas ir tuo, kad kartu su organizatoriumi A. B., veikdamas kaip vykdytojas, padarė daiktų, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, kontrabandą. Būtent, buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas vykdytoju kartu su organizatoriumi veikusiu A. B., iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio postą, esantį (duomenys neskelbtini), 2014 m. gruodžio 14 d. apie 20.57 val., gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą – susmulkintą elektronikos laužą, savo sudėtyje turintį tauriųjų metalų (aukso ir sidabro), kurio TARIC kodas 7112990000, vertė 14 954,21 Eur (51 633,90 Lt), nepateikdamas jo muitinės kontrolei ir šios kontrolės išvengdamas. Tokiais veiksmais E. S. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje.

3. Taip pat E. S. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu iki 2014 m. gruodžio 8 d. iš A. B. Lietuvos Respublikoje tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis gavęs juridinio asmens – Rusijos Federacijos įmonės OOO „Neva“, kodas xxx (duomenys neskelbtini), antspaudą, 2014 m. gruodžio 8 d. vykdamas iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją, jį gabeno ir laikė su savimi neturėdamas teisėto pagrindo, o taip pat neturėdamas teisėto pagrindo šį antspaudą panaudojo, pagamindamas netikrus muitinės procedūrų įforminimui Rusijos Federacijoje ir Lietuvos Respublikoje pateiktinus dokumentus bei juos šiuo antspaudu patvirtindamas – 2014 m. gruodžio 8 d. pažymą dėl transportavimo išlaidų, 2014 m. gruodžio 12 d. prekių deklaraciją, bei toliau neturėdamas teisėto pagrindo gabeno ir laikė šį antspaudą su savimi automobilyje „Audi A4“, v/n (duomenys neskelbtini) iki 2014 m. gruodžio 15 d. apie 11.30 val., kol šis antspaudas buvo surastas ir paimtas kratos, atliktos šiame automobilyje, buvusiame adresu Sakų g. 3, Alytuje, metu. Tokiais veiksmais E. S. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

4. A. B. buvo kaltinamas tuo, kad, veikdamas kaip organizatorius, padarė daiktų, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, kontrabandą. Būtent, kaltinamas tuo, kad veikdamas organizatoriumi darant nusikalstamą veiką kartu su vykdytoju veikusiu E. S., iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio postą, esantį (duomenys neskelbtini), 2014 m. gruodžio 14 d. apie 20.57 val., gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą – susmulkintą elektronikos laužą, savo sudėtyje turintį tauriųjų metalų (aukso ir sidabro), kurio TARIC kodas 7112990000, vertė 14 954,21 Eur (51 633,90 Lt), nepateikdamas jo muitinės kontrolei ir šios kontrolės išvengdamas. Tai yra laikotarpiu iki 2014 m. gruodžio 8 d. su E. S. iš anksto susitarė, kad pasiskirsčius vaidmenimis – A. B. vadovaujant nusikalstamos veikos padarymui, teikiant nusikaltimo padarymui priemones, koordinuojant E. S. bei nežinančio apie daromą nusikalstamą veiką prekių gabenimo paslaugą teikiančio asmens (vežėjo OOO „Avtoalijans“ vairuotojui A. M. veiksmus, o E. S. pasirūpinant prekių užmaskavimu krovinyje bei pakrovimu, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją vietoje faktiškai numatytų gabenti prekių – šamoto mišinio MŠ 28 krosnių apdirbimui, kurio bendras svoris 3 012 kg, TARIC kodas 3816000000, vertė 9 900,05 Lt (2 867,25 Eur), nepateikiant muitinės kontrolei, atgabeno susmulkintą elektronikos laužą, savo sudėtyje turintį tauriųjų metalų (aukso ir sidabro), kurio TARIC kodas 7112990000, vertė 14 954,21 Eur (51 633,90 Lt). Tokiais veiksmais A. B. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 199 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

5. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. liepos 14 d. nuosprendžiu E. S. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį, o A. B. pagal BK 24 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį išteisino, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas nustatė, kad per Lietuvos Respublikos valstybės sieną faktiškai gabentų, privalomai pateikti muitinei daiktų – plastiko laužo ir susmulkinto elektronikos laužo, kurie nebuvo pateikti muitinės kontrolei ir tokiu būdu šios kontrolės buvo išvengta, vertė neviršija 250 MGL dydžio sumos, todėl konstatavo, kad A. B. veiksmuose nėra veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 1 dalyje, požymių, o E. S. veiksmuose nėra veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 1 dalyje, požymių. Taip pat teismas nurodė, jog byloje nenustatytos aplinkybės, kad E. S. juridinio asmens Rusijos Federacijos įmonės OOO „Neva“ antspaudą būtų pagrobęs ar kitaip įgijęs neteisėtai, todėl konstatavo, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 302 straipsnio 1 dalyje požymių.

Skundžiamu nuosprendžiu A. B. taip pat dar pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 223 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, dėl šios nuosprendžio dalies apeliaciniai skundai nepaduoti.

II. Apeliacinių skundų argumentai

6. Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde prašo:

1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 14 d. nuosprendžio dalį, kuria A. B. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, o E. S. išteisintas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje priimti naują, apkaltinamąjį nuosprendį: A. B. pripažinti kaltu pagal BK 24 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (redakcija galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.) ir paskirti 600 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, ir paskirti subendrintą bausmę – 650 MGL dydžio baudą. Šią bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnes su bausmėmis paskirtomis pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 650 MGL (24 479 Eur) dydžio baudą; E. S. pripažinti kaltu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (redakcija galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.) ir paskirti 400 MGL dydžio baudą bei pripažinti kaltu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (redakcija galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.) ir paskirti 200 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti subendrintą bausmę – 450 MGL (16 947 eur) dydžio baudą.

2) pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 14 d. nuosprendį: įrodytomis pripažintų A. B. ir E. S. veikų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį aprašymo skirtingai nuo kaltinime išdėstytų faktinių aplinkybių dalyje nurodyti faktines aplinkybes, kad A. B. ir E. S. žinomai netikrus dokumentus pagamino atlikdami susmulkinto elektronikos laužo, savo sudėtyje turinčio tauriųjų metalų (aukso ir sidabro), TARIC kodas yra 7112990000, o vertė – 14 954,21 Eur (51 633,90 Lt), gabenimo iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką parengimo veiksmus; priimti sprendimą teismo nutartimis paskirtą A. B. laikiną nuosavybės teisių apribojimą į jam priklausantį turtą pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – apribojimą disponavimu šiuo turtu taikyti nuosprendį perduodant vykdymui dėl 60 565,51 Eur konfiskavimo (išieškojimo).

Prokuroras nurodo, kad savo išvadų dėl prekių identifikavimo ir vertės pagrindimui teismas priešingai faktinėms bylos aplinkybėms konstatavo, kad specialisto išvadoje nurodoma, jog atlikus cheminį tyrimą mėginiuose pažymėtuose Nr. KB 0448911 (mėginio Nr. 15ML 000093-001), Nr. KB0448915 (mėginio Nr. 15 ML 000093-002), Nr. KB 0448914 (mėginio Nr. 15ML 000093-003), tai yra tuose pačiuose, kurie buvo paimti iš 3 didelių maišų, rasta nuo 10 iki 18 procentų vario, nuo 0,6 iki 2 procentų cinko, dviejuose iš mėginių tauriųjų metalų pėdsakų išvis nerasta, o viename rasta aukso pėdsakų, net neįvertinant jų kiekio procentine išraiška. Priešingai, negu specialistų išvadas traktavo teismas, Kauno teritorinės muitinės 2015 m. sausio 28 rašte Nr. (15.4/6) 1B-2023 ir pateiktuose 2014 m. gruodžio 22 d. prekės klasifikavimo aktuose bei 2014 m. gruodžio 22 d. tyrimo protokoluose konstatuota, kad visuose pateiktuose mėginiuose yra tauriųjų metalų: trijuose – sidabro, trijuose – sidabro ir aukso, keturiuose – aukso. Specialisto išvadoje Nr. 15MLC0030 konstatuota, kad pateiktuose elektronikos laužo mėginiuose yra tauriųjų metalų, taip pat spalvotųjų metalų (vario, cinko, nikelio, alavo) ir kitų elementų. Mėginiuose yra nedideli kiekiai aukso, sidabro (dangose) bei paladžio pėdsakai bei procentine išraiška išvardinti metalų kiekiai, kurie buvo galimi nustatyti procentine išraiška, o atlikus cheminį tyrimą mėginiuose, kuriuos teismas išskyrė kaip sudarančius baudžiamąją atsakomybę šalinančias aplinkybes, pažymėtuose Nr. KB 0448911, Nr. KB0448915 ir Nr. KB 0448914, tarp teismo aprašytų metalų, kurių yra nustatytas tikslesnis kiekis, visuose mėginiuose yra tauriųjų metalų. Šia specialisto išvada konstatuotas aplinkybes teismas traktavo selektyviai, kuomet faktiškai iš specialistų išvadų, teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų seka, jog atliekant muitinės kontrolės veiksmus, prekės klasifikavimui nėra reikalinga nustatyti tauriųjų metalų kiekį, o pagal muitinei procedūrai atlikti nustatytą prekių identifikavimo ir klasifikavimo reglamentavimą pakanka konstatuoti tauriųjų metalų buvimo elektronikos laužo sudėtyje faktą, iš kurio nuosekliai seka automatiškas tinkamumo tauriųjų metalų regeneravimui konstatavimas, kaip tai yra konstatuota muitinės pateiktuose 2014 m. gruodžio 22 d. prekės klasifikavimo aktuose, 2014 m. gruodžio 22 d. tyrimo protokoluose bei specialisto išvadoje Nr. 15MLC0030.

Prokuroras pažymi, kad specialisto išvada Nr. 15MLC0030 pateiktas tikslesnis gabentos prekės sudėties komponentų įmanomos nustatyti dalies aprašymas apie visuose mėginiuose esančius tauriųjų metalų tam tikrus kiekius leidžia vertinti, jog tauriųjų metalų buvimo prekės sudėtyje faktas nėra atsitiktinis, o papildomai nusakantis elektronikos laužo, kaip gabentos prekės, požymius tiek, kiek jie reikšmingi tyčios turiniui ir kryptingumui patvirtinti, kuomet iš šių aplinkybių pakanka spręsti, jog kaltininkai didesnę tauriųjų metalų koncentraciją turinčius daiktus, supakuotus į atskirą pakuotę, gabeno slėpdami ne šamoto mišinyje, kurį deklaravo, ar kokioje kitoje menkavertėje medžiagoje, o tiesiog tarp kitokius požymius turinčio elektronikos laužo, kaltinamųjų vizualaus vertinimo požiūriu, turinčio kitokį kiekį tauriųjų metalų nei atskirame pakete viduje, kurį specialiai smulkindami tikslingai didelėmis pastangomis ruošė gabenimui nuslepiant nuo muitinės kontrolės maišuose, kurie vizualiai atitinka deklaruotos prekės gabenimo būdą ir sąlygas, bei tokiu būdu aktyviais veiksmais siekė gabenti elektronikos laužą, neatsitiktinai savo sudėtyje turintį tauriųjų metalų. Taigi, kontrabandos dalyku kaltininkai pasirinko visą trijuose maišuose buvusį elektronikos plokščių laužą, o ne aptariamą smulkintą laužą, patirdami išskirtines sąnaudas, įdėdami dideles pastangas, rengė ir naudojo kaip priedangos krovinį teismo pripažintų vertingesnių daiktų paslėpimui. Pakanka įrodymų vertinimui, jog kaltinamieji suvokė, kad visą elektronikos laužą rengia gabenimui patys tiksliai nežinodami jo sudėties, tačiau ją suvokdami bendrais bruožais, tikėdamiesi šį laužą pateikti perdirbimui (UAB ,,Edina LT“ veiklos esmė) ir gauti pajamas už tai, kiek bus nustatyta tauriųjų ir kitų spalvotųjų metalų. Būtent tokia veiklos schema yra nustatyta iš sandorių su Italijos Respublikos įmone CHIMET S.p.A sudarymo ir vykdymo aplinkybių. Tokio kaltinamųjų suvokimo esmę pilnai atskleidžia pasirinktas visų prekių gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną būdas – ne deklaruojant plastiko laužą, kuris yra iš viso neapmokestinamas, o prekes nuo muitinės nuslepiant deklaruojant kaip šamoto mišinį – kaip didesnės vertės, nei plastiko laužas, prekę, kuris, priešingai nei plastiko laužas, yra apmokestintas muito mokesčiais. Toks elektronikos laužo gabenimo būdas visiškai atskleidžia kaltinamųjų požiūrį į pasirinkto gabenti elektronikos laužo vertę ir numatomą ženkliai didesnį muitinį apmokestinimą nei plastiko laužo, nors ir kartu su gabenamu nedidelio kiekio kitokius požymius turinčio elektronikos laužo dalimi, supakuota ir patalpinta krovinyje atskirame pakete. Taigi, kaltinamieji suvokė ir žinojo jų veiklos pagrindą sudarančių prekių gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną tvarką, identifikavimo bei vertinimo taisykles, neapibrėžtos tyčios darant nusikalstamą veiką sąlygomis suvokė labiausiai tikėtiną tauriųjų metalų buvimą prekių sudėtyje ir galimą tauriųjų metalų buvimo konstatavimą muitinio tikrinimo metu ir dėl to siekė išvengti muitinės kontrolės.

Nesant muitinės pareigos kontrolės metu specialiai nustatyti tikslius tauriųjų metalų kiekius elektronikos laužo sudėtyje, prokuroro nuomone, teismas nepagrįstai baudžiamąją atsakomybę šalinančia aplinkybe pripažino tai, kad nėra nustatytas procentinis ar kitaip išreikštas tauriųjų metalų kiekis mėginiuose. Tokias teismo išvadas, kuriomis traktuojamas būtinumas muitinio tikrinimo metu konstatuoti tam tikrą kiekio matavimo vienetais išreikštą reikšmę tam, kad teismas pagrįstu įvertintų gabento elektronikos laužo prekės klasifikavimą TARIC kodu 7112990000, nepagrįstomis daro aplinkybė, jog nustatyti tikslius gabentų tauriųjų metalų kiekius įmanoma tik viso elektronikos laužo regeneravimo keliu, kurio neįmanoma atlikti muitinio tikrinimo metu, kuomet prekių muitinės teisės aktais ir sistema nustatyta tiek muitinei, tiek prekes gabenančiam subjektui aiškūs kriterijai ir požymiai, pagal kuriuos elektronikos laužas identifikuojamas kaip turintis tauriųjų metalų ir tinkamas regeneravimui – tauriųjų metalų buvimą pilnai nusako aptikti jų pėdsakai (visuose mėginiuose) ir asmenų pastangų gabenti tokią prekę aplinkybės. Teismas nepagrįstai pats ėmėsi prekės muitinio klasifikavimo ir vertės nustatymo veiksmų bei nepagrįstai konstatavo, jog 3 017 kg prekės yra plastiko laužas, kurio TARIC kodas yra 3915908000, bei kurio vertė yra 3 017 Lt (874 Eur), tuo pačiu nepagrįstai pakeisdamas ir mokestinės prievolės administravimo pagrindą ir vykdymo sąlygas. Šias teismo konstatuotas aplinkybes atitinkančių sprendimų, priešingai nei teigia teismas, nėra. Kaip pagrindu pateiktam prekių klasifikavimui, teismas nepagrįstai rėmėsi 2014 m. gruodžio 16 d. prekių sulaikymo protokolu, kuriame pateikta sulaikytų prekių aprašas bei pasisakyta, kad tarp kitų prekių sulaikomas plastikų atliekos ir laužas, kodas 39159080, 3 017 kg, kuris nors buvo surašytas dalyvaujant muitinės specialistui, akivaizdu, jog prekių sulaikymo dieną prekių cheminis tyrimas nebuvo atliktas (atliktas tik 2014 m. gruodžio 22 d.), o prekės sulaikytos pagal vizualius jų požymius. Taip pat teismas neturėjo jokio pagrindo konstatuoti, kad prekių sulaikymo protokolu prekėms buvo suteiktas prekės kodas. Iš šio protokolo paskirties ir surašymo aplinkybių seka ne daugiau nei aplinkybė, jog prekės kodas jame yra nurodytas kaip atitinkantis vizualios apžiūros metu muitinės pareigūno atliktą prekės priskyrimą pasirinktai prekių grupei pagal vizualius požymius, o ne cheminio tyrimo rezultatus. Sulaikytų prekių perdavimo aktu konstatuota ne daugiau, nei tą patį prekių aprašymą atitinkančių daiktų perdavimas saugojimui, nepaisant to, jog yra įrašas grafoje apie privalomai nurodytiną vertę. Tiek prekių sulaikymo protokolas, tiek sulaikytų prekių perdavimo aktas yra muitinės sankcionuotų veiksmų proceso eigą ir rezultatus nusakantys dokumentai, o ne muitinės sprendimus dėl prekių identifikavimo, TARIC kodo priskyrimo ir vertės nustatymo atitinkantys dokumentai. Tiek, kiek juose preliminariai yra išreikštos juos surašiusių subjektų nuostatos dėl sulaikomos prekės, iš šių dokumentų objektyviai neįmanoma nustatyti faktinių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima paneigti cheminių tyrimų rezultatus, išdėstytus vieninteliuose muitinės sprendimus dėl prekių klasifikavimo sudarančiuose dokumentuose – 2014 m. gruodžio 22 d. prekės klasifikavimo aktuose ir tyrimo protokoluose, kurie yra nepanaikinti. Atitinkamai, iš faktinių aplinkybių seka, jog visą krovinį sudaro susmulkintas elektronikos laužas, savo sudėtyje turintis tauriųjų metalų (aukso ir sidabro), TARIC kodas yra 7112990000, o vertė – 14 954,21 Eur (51 633,90 Lt), kuri viršija 250 MGL dydžio sumą.

Dėl E. S. išteisinimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį teismas nurodė, kad nenustatyta, jog antspaudą E. S. būtų pagrobęs ar kitaip įgijęs neteisėtai, iš bylos nagrinėjimo teisme metu pateikto įgaliojimo matyti, kad 2014 m. rugpjūčio 11 d. OOO „Neva“ išdavė A. B. įgaliojimą atstovauti šią įmonę visose valstybinėse įstaigose ir organizacijose, suteikė teisę pasirašyti sutartis, naudotis įmonės dokumentais ir antspaudu. Prokuroro nuomone, teismo argumentai, kuriais A. B. išduoto įgaliojimo pagrindu teismas konstatuoja E. S. disponavimo antspaudu teisėtumą, nepagrįsti, kadangi aptariamas įgaliojimas suteikia teisę disponuoti aptariamu antspaudu A. B., tačiau nesuteikia teisės šios įmonės antspaudo laikyti su savimi, gabenti ir panaudoti E. S.. Todėl konstatuotina, kad E. S. laikotarpiu iki 2014 m. gruodžio 8 d. iš A. B. Lietuvos Respublikoje tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis gavęs OOO „Neva“ antspaudą, 2014 m. gruodžio 8 d. vykdamas iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją, jį gabeno ir laikė su savimi neturėdamas teisėto pagrindo, o taip pat neturėdamas teisėto pagrindo šį antspaudą panaudojo, pagamindamas netikrus muitinės procedūrų įforminimui Rusijos Federacijoje ir Lietuvos Respublikoje pateiktinus dokumentus bei juos šiuo antspaudu patvirtindamas – 2014 m. gruodžio 8 d. pažymą dėl transportavimo išlaidų, 2014 m. gruodžio 12 d. prekių deklaraciją, bei toliau neturėdamas teisėto pagrindo gabeno ir laikė šį antspaudą su savimi automobilyje iki 2014 m. gruodžio 15 d. apie 11.30 val., kol šis antspaudas buvo surastas ir paimtas kratos automobilyje metu, t. y. padarė veiką, atitinkančią nusikaltimo, numatyto BK 302 straipsnio 1 dalies, požymius.

Prokuroro nuomone, atsižvelgiant į įrodymų visumą, jų tarpusavio ryšį, seką, nuoseklumą, byloje pakanka įrodymų, kad A. B. pripažinti kaltu pagal BK 24 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, E. S. pripažinti kaltu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį, o įrodyta pripažintos veikos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį aprašymo skirtingai nuo kaltinime išdėstytų faktinių aplinkybių dalyje pripažinti, kad A. B. ir E. S. žinomai netikrus dokumentus pagamino atlikdami susmulkinto elektronikos laužo, savo sudėtyje turinčio tauriųjų metalų (aukso ir sidabro), TARIC kodas yra 7112990000, o vertė – 14 954,21 Eur (51 633,90 Lt) gabenimo iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką parengimo veiksmus.

Be to, prokuroras nurodo, jog teismas nepagrįstai išsprendė laikino nuosavybės teisės apribojimo klausimą, priimdamas sprendimą teismo nutartimis paskirtą A. B. laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, kuomet tokiu atveju gali būti eliminuotos sąlygos užtikrinti nuosprendžio vykdymą dalyje, kurioje priimtas sprendimas iš A. B. išieškoti 60 565,51 Eur. Šioje dalyje priimtinas sprendimas laikiną nuosavybės teisės apribojimą pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – perduoti išieškojimui vykdant nuosprendžio dalį dėl 60 565,51 Eur konfiskavimo (išieškojimo).

7. Nuteistasis E. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 14 d. nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį. Dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį jį išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Apeliantas nurodo, jog viso proceso metu nuosekliai teigė, kad niekada jokių dokumentų neklastojo ir jų nepanaudojo. Kaltinime nurodomų įmonių nežino, su jomis nedirbo. Kita vertus, teismas skundžiamame nuosprendyje nustatė, jog byloje nepakanka įrodymų padaryti išvadai, kad konkrečius kaltinime nurodomus dokumentus surašė kaltinamieji, kad panaudojo 000 „Neva“ antspaudą, tyčia klaidingai dokumentuose nurodė prekės siuntėją. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad apeliantas suprato, kad pagamino žinomai netikrus dokumentus ir juos panaudojo (taip kaip nurodyta kaltinime), ir norėjo taip veikti. Priešingai, jis neatliko jokių veiksmų dokumentams suklastoti, o visą laiką buvo tikras, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų parengti ir jam perduoti dokumentai yra tikri, juose įrašyta informacija atitinka tikrovę, juolab, kad šie dokumentai buvo surašyti rusų kalba, kurios jis gerai nesupranta. Svarbu tai, kad kaltinime nurodomus dokumentus ruošė ne apeliantas, jis net neturėjo tokios galimybės, šie dokumentai jam tik buvo perduoti. Taigi esant šiai reikšmingai konkrečių dokumentų surašymo aplinkybei, galima manyti, jog nebuvo jokio realaus pagrindo susiformuoti apelianto tyčiai klastoti iš esmės ne jam reikalingus dokumentus ir jis neatliko jokių veiksmų šiems dokumentams suklastoti. Akivaizdu, kad jo veiksmuose nebuvo esminio BK 300 straipsnio 1 dalyje būtino nusikalstamai veikai kvalifikuoti elemento – tiesioginės tyčios, t. y. apelianto supratimo, kad gamina netikrą dokumentą, jį panaudoja, ir nori taip veikti.

Nuteistasis E. S. skunde nurodo, kad jam buvo apribota galimybė efektyviai gintis nuo pareikšto kaltinimo, nes kaltinimas suformuluotas nepakankamai aiškiai, nenurodyta, kada ir kur įvyko klastojimas. Kaltinamasis aktas akivaizdžiai nesuteikia visos informacijos jam, kaip kaltinamajam, kuo konkrečiai jis yra kaltinamas, tuo pažeidžiamos jo konstitucinės teisės į tinkamą ir teisingą teismo procesą, bei gynybos galimybė efektyviai gintis nuo pateiktų kaltinimų (BPK 7 straipsnis).

Skundžiamame nuosprendyje teismas konstatavo, kad, galima spręsti, jog gabentos prekės tiekime, pardavimo, gabenimo dokumentų paruošime dalyvavo Rusijos Federacijos įmonė „Neva“, jos darbuotojai, tačiau nepaneigia nustatytų aplinkybių, kad dokumentų klastojimą, disponavimą, nurodant kitokios prekės pavadinimą, pasinaudojant tarpininkais – nenustatytais OOO „Neva“ darbuotojais, jų paslaugomis, atliko A. B. ir E. S.. Apelianto nuomone, teismas išvadą, jog vis dėlto apeliantas pagamino žinomai netikrus dokumentus ir juos panaudojo grindė tik tikimybiniais nenustatytų asmenų (ne)atliktais veiksmais, o tai reiškia, kad teismas nesivadovavo in dubio pro reo principu. Šiuo atveju paliktos abejonės dėl konkrečių klastojimo aplinkybių yra nepatvirtintos kitais byloje esančias įrodymais, todėl turi būti aiškinamos apelianto naudai. Šiuo atveju buvo pažeistas iš BPK 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies kylantis draudimas nuosprendį ir nutartį grįsti spėjimu ar prielaidomis. Atsižvelgiant į išdėstytą, pagrįstai teigtina, kad apelianto kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nėra įrodyta neginčijamai apelianto kaltę patvirtinančiais įrodymais, todėl nuosprendžio dalis, kuria jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, naikintinas ir šioje dalyje priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis.

8. Teismo posėdyje prokuroras prašo patenkinti Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą, o nuteistojo E. S. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis A. B. ir jo gynėja prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo E. S. gynėja prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

9. Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o nuteistojo E. S. apeliacinis skundas atmetamas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria A. B. pagal BK 24 straipsnio 1 dalį ir BK 199 straipsnio 1 dalį, o E. S. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį išteisinti, naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas nuosprendis. Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 329 straipsnio 2 punktas). Skundžiamas nuosprendis taip pat keičiamas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 3, 4 punktai).

Dėl A. B. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 1 dalį ir BK 199 straipsnio 1 dalį bei E. S. išteisinimo pagal BK 199 straipsnio 1 dalį

10. Nagrinėjamoje byloje A. B. ir E. S. buvo kaltinami kontrabanda, jų nusikalstama veika kaltinamajame akte buvo kvalifikuota: A. B. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 199 straipsnio 1 dalį, E. S. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nurodytą kaltinimą, konstatavo, kad toks kaltinimas nepasitvirtino ir A. B. pagal BK 24 straipsnio 1 dalį ir BK 199 straipsnio 1 dalį, o E. S. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Prokuroras apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir prašo A. B. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 24 straipsnio 1 dalį ir BK 199 straipsnio 1 dalį, E. S. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 199 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras, palaikydamas prokuroro apeliacinį skundą, atkreipė dėmesį į tai, kad teismas, išteisindamas A. B. pagal BK 24 straipsnio 1 dalį, nors kaltinime nurodyta šio straipsnio 4 dalis, padarė techninę klaidą. Analogišką klaidą padarė ir prokuroras apeliaciniame skunde, prašydamas A. B. pripažinti kaltu ne pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, o pagal šio straipsnio 1 dalį. Tokią klaidą teisėjų kolegija vertina kaip pirmosios instancijos teismo ir prokuroro nedėmesingumą. Šiuo atveju baudžiamosios bylos nagrinėjimas pagal kaltinamajame akte nurodytą kaltinimą (BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 199 straipsnio 1 dalį) neperžengia apeliacinio skundo ribų, nepasunkina A. B. padėties ir nepažeidžia jo teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir dėl to gintis.

11. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs byloje surinktų ir išnagrinėtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad A. B. ir E. S. padarė kontrabandą tokiomis aplinkybėmis. A. B., veikdamas kaip organizatorius kartu su vykdytoju veikusiu E. S., iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio postą, esantį (duomenys neskelbtini), 2014 m. gruodžio 14 d. apie 20.57 val., gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą – susmulkintą elektronikos laužą, savo sudėtyje turintį tauriųjų metalų (aukso ir sidabro), kurio TARIC kodas 7112990000, vertė 14 954,21 Eur (51 633,90 Lt), nepateikdami jo muitinės kontrolei ir šios kontrolės išvengdami. Tai yra laikotarpiu iki 2014 m. gruodžio 8 d. su E. S. iš anksto susitarė, kad pasiskirsčius vaidmenimis – A. B. vadovaujant nusikalstamos veikos padarymui, teikiant nusikaltimo padarymui priemones, koordinuojant E. S. bei nežinančio apie daromą nusikalstamą veiką prekių gabenimo paslaugą teikiančio asmens vežėjo OOO „Avtoalijans“ vairuotojui A. M. veiksmus, o E. S. pasirūpinant prekių užmaskavimu krovinyje bei pakrovimu, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją vietoje faktiškai numatytų gabenti prekių – šamoto mišinio MŠ 28 krosnių apdirbimui, kurio bendras svoris 3 012 kg, TARIC kodas 3816000000, vertė 2 867,25 Eur (9 900,05 Lt), nepateikiant muitinės kontrolei, atgabeno susmulkintą elektronikos laužą, savo sudėtyje turintį tauriųjų metalų (aukso ir sidabro), kurio TARIC kodas 7112990000, vertė 14 954,21 Eur (51 633,90 Lt). Tokiais veiksmais A. B. ir E. S. padarė kontrabandą.

12. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad A. B. ir E. S. veikoje nėra būtino inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymio – kontrabandos dalyko, nes jo vertė neviršija 250 MGL dydžio sumos. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, įvertinusi skundžiamo nuosprendžio motyvus bei prokuroro apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl A. B. ir E. S. nekaltumo įvykdžius kontrabandą neatitinka bylos aplinkybių. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, pagal kurias teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ta, jog turi būti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma. Tik įrodymų visumos analizė bei jų tarpusavio ryšio nustatymas leidžia teismui atskirus įrodymus apibendrinti ir padaryti išvadas apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą. Šiuo atveju to nebuvo padaryta. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino tam tikras aplinkybes, o būtent tai, kad nenustatytas procentinis ar kitaip išreikštas tauriųjų metalų kiekis tiriamo elektronikos laužo (kontrabandos dalyko) paimtuose mėginiuose. Be to, teismas nevertino kitų, teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų ir teisėtai gautų duomenų, t. y. specialistų E. B. ir B. M. paaiškinimų, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktos informacijos. Būtent dėl to byloje padarytos bylos faktinių aplinkybių neatitinkančios išvados.

13. BK 199 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) dispozicija nustato tokią kontrabandos nusikaltimo sudėtį: ,,tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė <...>“. Pagal teismų praktiką daiktai, nurodyti BK 199 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, yra visi materialūs objektai, pagal galiojančius teisės aktus privalomi pateikti muitiniam tikrinimui. Tai gali būti bet kokios Lietuvos ir kitų šalių prekės, pinigai, vertybiniai popieriai ir kiti materialūs objektai, turintys piniginę išraišką. Kitaip tariant, pagal šios normos prasmę, kontrabandos dalyku gali būti viskas, ką pagal galiojančius teisės aktus privalu pateikti muitinei, t. y. deklaruoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-568/2014, 2K-7-130-699/2015).

14. Kontrabandos objektyvioji pusė pasireiškia tik aktyviais veiksmais, t. y. neteisėtai gabenant privalomus pateikti muitinei daiktus per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Byloje surinktais ir išnagrinėtais įrodymais nustatyta, jog A. B. ir E. S., veikdami bendrai, krovininiu automobiliu, kurį vairavo A. M., iš Rusijos Federacijos per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną, Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio postą, gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą – susmulkintą elektronikos laužą, savo sudėtyje turintį tauriųjų metalų (aukso ir sidabro), kurio TARIC kodas 7112990000, vertė 14 954,21 Eur (51 633,90 Lt). Išteisintųjų A. B. ir E. S. veiksmuose kontrabandos objektyvusis požymis pasireiškė suklastotų dokumentų, kuriose nurodyta neteisinga gabenamo krovinio sudėtis ir vertė (šamoto mišinys MŠ 28 krosnių apdirbimui, kurio bendras svoris 3 012 kg, TARIC kodas 3816000000, vertė 2 867,25 Eur (9 900,05 Lt)), pateikimu pareigūnams muitinės kontrolės metu. Išteisintieji iš esmės patys pripažino, kad jiems buvo žinomas faktiškai gabenamos prekės turinys – susmulkintas plastiko laužas, o gabenamos prekės klaidingas įvardinimas gabenimo ir muitinės dokumentuose, nurodant šamotinį mišinį MŠ 28, buvo jų tyčinis veiksmas, turint tikslą išvengti papildomų procedūrų Rusijos Federacijoje. Taigi jie šios nustatytos faktinės aplinkybės neginčija, tačiau nesutinka su kaltinime nurodyta gabento krovinio verte, jų teigimu jie gabeno daug mažesnės vertės krovinį, kuris, jų nuomone, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Tokius išteisintųjų parodymus paneigia specialisto išvada Nr. 15MLC0030, specialistų E. B. ir B. M. paaiškinimai bei rašytiniai bylos įrodymai.

15. Iš 2014 m. gruodžio 14 d. slapto sekimo protokolo duomenų (t. 3, b. l. 115–116) matyti, kad buvo sekamas krovininis automobilis ,,Iveco“, valst. Nr. xxxx, jis pasitiktas kelio Alytus–Daugai–Valkininkai–Vilnius 23 km ir slaptai be sustojimų nulydėtas iki Alytaus, Naujoji g. 140 esančio pastato vidinį kiemą. Krovinio apžiūros protokolų duomenimis nustatyta, kad krovinys nėra vienalytis, viename iš trijų maišų surasta į atskirus maišus sudėtos įvairios metalinės ir elektroninės detalės. Paimti trijuose maišuose buvusių medžiagų (detalių) pavyzdžiai (t. 1, b. l. 105–109, 124–125, 135–139). Iš Kauno teritorinės muitinės 2015 m. sausio 28 d. rašto Nr. (15.4/6)1B-2023 ir pateiktų prekės klasifikavimo aktų su tyrimo protokolais duomenų matyti, kad visi pateikti mėginiai yra elektronikos laužas tinkamas tauriųjų metalų regeneravimui, kurių sudėtyje yra tauriųjų metalų. Nustatytas nomenklatūros kodas 7112990000 (t. 9, b. l. 165–185). Specialisto išvada Nr. 15MLC0030 nustatyta, kad tyrimui pateikti mėginiai (pateikti devyniuose užklijuotuose maišeliuose) yra elektronikos laužas, kurio sudėtyje yra tauriųjų metalų ir spalvotųjų metalų, tinkamų tauriųjų metalų regeneracijai. Elektronikos laužas, kuriame yra tauriųjų metalų, tinkamas tauriųjų metalų regeneracijai, klasifikuojamas TARIC kodu 7112990000 (t. 9, b. l. 122–123). Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus pranešime Nr. 4B-99 (t. 9, b. l. 160) ir Kauno teritorinės muitinės pranešime Nr. (15.4/6)1B-258 (t. 9, b. l. 129) užfiksuoti duomenys patvirtina, kad viso sulaikyto krovinio – elektronikos laužo, tinkamo tauriųjų metalų regeneravimui, vertė įskaitant priklausančius sumokėti mokesčius, yra 51 633,90 Lt (14 954,21 Eur). Pirmosios instancijos teismas šių duomenų pagrindu padarytą išvadą apie gabento viso elektronikos, plastiko laužo priskyrimą vieningai tos pačios rūšies prekei, tam pačiam klasifikaciniam kodui ir atitinkamai šios prekės įvertinimą kaip elektronikos laužo, tinkančio tauriųjų metalų regeneracijai, vertino kaip neteisingą, prieštaraujančią faktinėms aplinkybėms. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad specialisto išvada Nr. 15MLC0030 nustatyta, jog atlikus cheminį tyrimą mėginiuose, pažymėtuose Nr. KB 0448911 (mėginio Nr. 15ML 000093-001), Nr. KB0448915 (mėginio Nr. 15 ML 000093-002), Nr. KB 0448914 (mėginio Nr. 15ML 000093-03), tai yra tuose pačiuose, kurie buvo paimti iš 3 didelių maišų, rasta nuo 10 iki 18 procentų vario, nuo 0,6 iki 2 procentų cinko, dviejuose iš mėginių tauriųjų metalų pėdsakų išvis nerasta, o viename rasta aukso pėdsakų, net neįvertinant jų kiekio procentine išraiška. Gi ištyrus kitus mėginius, pažymėtus Nr. KB 0449188, KB 0449186, KB 0449813, KB 0449190, KB 0449184, KB 0449182, kurie paimti iš vieno atskiro maišo su metalo plokštėm, detalėmis ir pan., keturiuose iš jų buvo nustatyti tauriųjų metalų, atitinkamai 0,3 procento sidabro, 0,1 procento sidabro, 0,1 procento aukso, 0,6 procento aukso pėdsakai. Remdamasis specialisto išvadoje nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad tauriųjų metalų buvo surasta tik viename gabentame maiše, kurio masė sudarė 73 kg ir kurio turinys buvo metalinės detalės, puslaidininkiai, metalinės plokštelės, cirkuliatoriai, jungtys. Tik šiame maiše buvę elektronikos detalės – laužas, kurio masė sudarė 73 kg, teismo nuomone, galėjo būti vertinamas kaip tinkamas tauriųjų metalų regeneravimui ir klasifikuojamas kodu 7112990000.

16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia teismo išvada nesutinka ir pritaria prokuroro apeliacinio skundo argumentui, jog šia specialisto išvada konstatuotas aplinkybes teismas traktavo selektyviai, visiškai nevertino šią išvadą surašiusio specialisto E. B., specialistės B. M. paaiškinimų, kitų rašytinių įrodymų. Specialistas E. B. teisme patvirtino savo duotą išvadą ir paaiškino, kad atlikus tyrimą, visuose mėginiuose buvo rasta tauriųjų metalų, tik kai kuriuose iš jų buvo tik tauriųjų metalų pėdsakų, todėl nebuvo įmanoma nustatyti tikslaus jų kiekio. Kituose mėginiuose tauriųjų metalų buvo rasta daugiau, tačiau ar yra tik metalų pėdsakai, ar didesnis jų kiekis, abiem atvejais kodas bus tas pats. Teisminio nagrinėjimo metu, siekiant išsiaiškinti aplinkybes dėl tauriųjų metalų masės nustatymo, teismas kreipėsi į Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašydamas atsakyti į tokius klausimus: 1) Koks procentas tauriojo metalo masės turi būti aptiktas tauriojo metalo lauže, kad jis būtų klasifikuojamas TARIC kodu 7112990000? Kokie teisės aktai tai numato?; 2) Kokiam TARIC kodui turėtų būti priskirtas elektronikos laužas, jeigu jame aptinami tauriojo metalo pėdsakai, bet jie neišreikšti procentine išraiška nuo masės? Ar toks elektronikos laužas tinkamas tauriųjų metalų regeneracijai?; 3) Koks metodas taikytas tiriant minėtus tauriųjų metalų laužo mėginius? Ar jis akredituotas? Ar taikant šį metodą numatyta galima paklaida? Jeigu taip, tai kokia ir ar ji buvo įvertinta atliekant minėtų mėginių tyrimą? Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į užduotus klausimus pateikė tokius atsakymus: 1) 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 57 straipsnio 1 dalis nustato, kad taikant Bendrąjį muitų tarifą prekių tarifinis klasifikavimas reiškia Kombinuotosios nomenklatūros (KN) subpozicijos ar subpozicijos dalies, kuriai priskiriamos atitinkamos prekės, nustatymą. Remiantis KN 71 skirsnio 8 pastaba, prekės, atitinkančios aprašytąsias 7112 pozicijoje, turi būti priskiriamos tai pozicijai ir negali būti priskiriamos jokiai kitai nomenklatūros pozicijai. KN 7112 pozicijai (pagal jos pavadinimą) priskiriamos (be kita ko): ,,kitos atliekos ir laužas, kurių sudėtyje yra tauriojo metalo, arba tauriojo metalo junginių, dažniausiai naudojami tauriajam metalui regeneruoti“. Remiantis Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimų 7112 pozicijos paaiškinimų (E) dalimi (HSENs, 2017), šiai pozicijai priskiriamas elektronikos laužas, kurio sudėtyje yra tauriojo metalo (pvz., aukso arba sidabro). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teisės aktuose procentinis tauriojo metalo kiekis niekur nėra nurodomas. Tai reiškia, kad atliekos ir laužas, kurių sudėtyje aptinkama tauriojo metalo (nesvarbu pėdsakai ar didesnis kiekis), turi būti priskiriami tik KN 7112 pozicijai ir jokiai kitai nomenklatūros pozicijai; 2) Elektronikos laužas, kuriame aptinkami tauriojo metalo pėdsakai, pagal 2014 metais galiojusią KN buvo priskiriamas TARIC 7112990000 subpozicijai. Atsakyti, ar toks elektronikos laužas tinkamas regeneracijai, negalima, kadangi metalų regeneracijos procesų aiškinimas nepriskiriamas muitinės kompetencijai; 3) Tiriant tauriųjų metalų laužo mėginius taikomas elementinės analizės bangos ilgio dispersijos rentgeno fluorescencijos (WDXRF) spektrometrijos metodas (SPD 5810:2013) ir atliekama pusiau kiekybinė analizė. Tyrimo rezultatai vertinami remiantis įrenginio kompiuterinėje programoje įdiegta duomenų baze. Pusiau kiekybinės analizės taikymas tiriant elektronikos laužą yra pakankamas ir teisiškai pagrįstas, kadangi tarifinio klasifikavimo tikslams būtina tiesiog identifikuoti taurųjį metalą, o ne nustatyti tikslų jo kiekį (t. 20, b. l. 37). Specialistė B. M. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad atlikus tyrimą, buvo nustatytas vienas prekės kodas 7112990000. Teisės aktuose yra įvardinta, kad tos prekės, kurios turi tam tikrą kiekį tauriųjų metalų ir kurios priskiriamos šitam kodui, jau yra preziumuotos teisės aktu kaip tinkamos regeneracijai. Atsakydama į gynėjo klausimą, kodėl prekių sulaikymo protokole nurodytas plastikų atliekų ir laužo kodas yra 3915908000, specialistė paaiškino, kad praktikoje būna atvejų, kai vežėjas arba pareigūnas užrašo neteisingą prekės kodą, tačiau jeigu iš dokumentų kyla neaiškumų, koks prekės kodas, tuomet imami mėginiai ir siunčiami muitinės laboratorijai, kuri, atlikusi tyrimus, nustato tikslų prekės kodą. Šiuo atveju būtent taip ir buvo padaryta.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstyti įrodymai patvirtina, kad atliekant muitinės kontrolės veiksmus, prekės klasifikavimui nėra būtina nustatyti tauriųjų metalų kiekį, o pagal muitinės procedūrai atlikti nustatytą prekių identifikavimo ir klasifikavimo reglamentavimą pakanka konstatuoti tauriųjų metalų buvimo elektronikos laužo sudėtyje faktą, iš kurio nuosekliai seka automatiškas tinkamumo tauriųjų metalų regeneravimui konstatavimas. Kaip minėta, specialisto išvada Nr. 15MLC0030 nustatyta, kad pateiktuose elektronikos laužo mėginiuose yra tauriųjų metalų, tai pat spalvotųjų metalų (vario, cinko, nikelio, alavo) ir kitų elementų. Mėginiuose yra nedideli kiekiai aukso, sidabro (dangose) bei paladžio pėdsakai. Didžiausią dalį mėginiuose sudaro varis, nikelis, cinkas, alavas, aliuminis bei aliuminio junginiai, silicio junginiai ir kitos medžiagos. Elektronikos laužas, kuriame yra tauriųjų metalų, tinkamas tauriųjų metalų regeneracijai, klasifikuojamas TARIC kodu 7112990000. Taigi, išdėstyti įrodymai paneigia teismo išvadas dėl būtinumo nustatyti tikslius tauriųjų metalų kiekius elektronikos laužo sudėtyje, tam, kad visą išteisintųjų gabentą krovinį – elektronikos laužą, būtų galima klasifikuoti TARIC kodu 7112990000. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kontrabandos dalyku išteisintieji pasirinko visą trijuose maišuose buvusį elektronikos plokščių laužą, savo sudėtyje turintį tauriųjų metalų (aukso ir sidabro), TARIC kodas 7112990000, o vertė – 14 954,21 Eur (51 633,90 Lt), kuri viršija 250 MGL dydžio sumą.

18. Kontrabandos sudėtis yra formali, todėl kontrabanda laikoma baigtu nusikaltimu nuo privalomų pateikti daiktų muitinės kontrolei nepateikimo ar kitokio jos išvengimo momento, nereikalaujant padarinių atsiradimo. Šio nusikaltimo baigtumo momentas priklauso nuo jo padarymo formos: kai naudojama suklastota deklaracija ar kiti dokumentai arba gabenami kitų pavadinimų daiktai, nei nurodyta deklaracijoje, kontrabanda laikoma baigtu nusikaltimu nuo suklastotų dokumentų pateikimo muitinės kontrolei momento. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kontrabanda buvo baigta tada, kai Kauno teritorinės muitinės Alytaus kontrolės poste buvo pateikti suklastoti gabenamo krovinio (elektronikos laužo) dokumentai.

19. Kontrabandos subjektyviąją pusę apibūdina tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Esant bendrininkų padarytai kontrabandai, būtina nustatyti asmenų veikos bendrumą: susitarimą kartu daryti nusikalstamą veiką ir bendrą tyčią, t. y. situaciją, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu, kuris irgi suvokia atliekamus nusikalstamus veiksmus. Organizatorių, kaip vieną iš bendrininkų rūšių, apibūdina BK 24 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, kad organizatorius – tai asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Taigi įstatymų leidėjas, pateikdamas nusikaltimo organizatoriaus sampratą, nurodo baigtinį alternatyvių veiksmų sąrašą, kurių bent vieną atlikęs asmuo laikomas organizatoriumi. Asmuo laikomas organizatoriumi ne tik tada, kai suburia organizuotą grupę, ar jai vadovauja, ar koordinuoja jos narių veiklą; suburia nusikalstamą susivienijimą, ar jam vadovauja, ar koordinuoja jo narių veiklą, bet ir tada, kai parengia nusikalstamą veiką ar jai vadovauja.

20. Byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų visuma (nuteistųjų A. B. ir E. S., liudytojų A. M., R. B. parodymai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų duomenys, kiti rašytiniai bylos įrodymai) patvirtina, kad A. B. organizavo krovinio gabenimą iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką, užsakė transportą, siuntė E. S. į Sankt Peterburgą, kuris pagal A. B. nurodymus rūpinosi krovinio paruošimu gabenimui, gabenamo krovinio dokumentų surašymu, muitinių procedūrų įforminimu Rusijos Federacijoje. Tokiais savo aktyviais veiksmais E. S. prisidėjo prie A. B. suorganizuoto krovinio gabenimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. B. ir E. S., atlikdami kaltinime nurodytus veiksmus, žinojo ir suprato, kad patikrinimui muitinėje pateikia suklastotus dokumentus, kuriuose nurodytas neteisingas krovinio pavadinimas bei mažesnė jo vertė, suprato, kad pateikus suklastotus dokumentus, bus suklaidinta muitinė, t. y. išvengta muitinės kontrolės. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad A. B. ir E. S. visą elektronikos laužą ruošė gabenimui patys tiksliai nežinodami jo sudėties, tačiau ją suvokdami bendrais bruožais, tikėdamiesi šį laužą pateikti perdirbimui ir gauti pajamas už tai, kiek bus nustatyta tauriųjų ir kitų spalvotųjų metalų. Taigi byloje surinkti įrodymai ir nuteistųjų atlikti konkretūs veiksmai patvirtina juos veikus tiesiogine neapibrėžta tyčia. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo ištirti ir šiame nuosprendyje įvertinti įrodymai patvirtina, kad A. B. ir E. S., darydami kontrabandą, veikė bendrai, nes kiekvienas realizavo dalį šios veikos sudėties objektyviųjų požymių. Teisėjų kolegija nustatė A. B. ir E. S. padarytoje veikoje esant ir objektyvius, ir subjektyvius kontrabandos požymius. Dėl to A. B., kaip nusikaltimo organizatoriaus, veika kvalifikuojama pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 199 straipsnio 1 dalį, E. S., kaip nusikaltimo vykdytojo, veika kvalifikuojama pagal BK 199 straipsnio 1 dalį. Kvalifikuojant A. B. ir E. S. nusikalstamas veikas taikoma tos veikos padarymo metu galiojantis BK 199 straipsnio 1 dalies baudžiamasis įstatymas (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

21. Tai, kad skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje teismas nurodė apie kaltinimą A. B. pagal BK 24 straipsnio 4 dalyje ir BK 199 straipsnio 1 dalyje, o jį išteisino pagal BK 24 straipsnio 1 dalį ir BK 199 straipsnio 1 dalį, taip pat tai, kad prokuroras apeliaciniame skunde prašo pripažinti A. B. kaltu irgi pagal BK 24 straipsnio 1 dalį ir BK 199 straipsnio 1 dalį, teisėjų kolegija laiko pirmosios instancijos teismo ir prokuroro nedėmesingumo bei techninėmis klaidomis dėl kurių šiame nuosprendyje jau buvo pasisakyta.

Dėl E. S. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį

22. Nuteistasis E. S. apeliaciniame skunde nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir prašo jį išteisinti, nes nenustatyta jo tyčia klastoti dokumentus bei juos panaudoti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai nuteistojo E. S. veikoje nustatyti tinkamai, nėra teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais.

23. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. S. taip pat nurodė, jog kaltinimas suformuluotas nepakankamai aiškiai, nenurodyta kada ir kur įvyko dokumentų klastojimas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad šioje byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų. Iš kaltinamojo akto matosi, kad jo turinys iš esmės atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus. Nors nuteistasis E. S. savo kaltės nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nepripažino, iš teisiamojo posėdžio protokolo matosi, kad pradėjus įrodymų tyrimą ir perskaičius kaltinamąjį aktą, kaltinamasis E. S. pareiškė, kad nors kaltu ir neprisipažįsta, tačiau kuo yra kaltinamas suprato (t. 18, b. l. 118). Apeliaciniame skunde nuteistasis naikinti nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui dėl iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto neprašo. Pagal galiojančią teisminę praktiką, tais atvejais, kai kaltinamajame akte nedetalizuojamos kai kurios nusikalstamos veikos padarymo faktinės aplinkybės, tačiau ir bylą nagrinėjantis teismas, ir kaltinamieji supranta kaltinimo esmę, o kaltinamojo akto trūkumai netrukdo teismui bylą nagrinėti teisme, taip pat nebuvo iš esmės suvaržyta kaltinamųjų teisė žinoti, kuo jie yra kaltinami bei gintis nuo kaltinimo, pripažinti, kad buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, nėra pakankamo pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-1-696/2016). Būtent tokios aplinkybės nustatytos ir šioje byloje, todėl naikinti skundžiamą nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui dėl BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto irgi nėra pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nuteistajam nepadarius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos yra nepagrįsti, nes pirmosios instancijos teismo išvados dėl E. S. kaltės pagrįstos byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu.

25. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kad pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Pagal BK 300 straipsnį dokumento suklastojimu pripažįstamas tiek netikro dokumento pagaminimas, tiek ir sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą, pakeičiant dokumento turinį. Dokumentas laikomas netikru, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys (veritatis immutatio) ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Netikras dokumentas gali būti gautas tik visiško materialaus klastojimo būdu. Tokio dokumento svarba ir teisinė reikšmė taip pat nustatoma iš jo turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175-303/2015). Netikro dokumento pagaminimas yra viena iš dokumento suklastojimo formų – tai tokie veiksmai, kai bet kokiu būdu sukuriamas dokumentas, kuris yra netikras ir pagal formą, ir pagal turinį. Į tokį dokumentą įrašoma tikrovės neatitinkanti melaginga informacija. Melagingi duomenys – tai duomenys, neatitinkantys tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-198-689/2019).

26. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad E. S., atlikdamas plastiko laužo gabenimo iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką parengimo veiksmus, tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis per tarpininkus pagamino netikrus dokumentus – 2014 m. gruodžio 4 d. tiekimo sutartį Nr. 03/14 tarp UAB „xxx“ ir Rusijos Federacijos įmonės OOO „Neva“, OOO „Neva“ 2014 m. gruodžio 8 d. sąskaitą faktūrą Nr. 03 ir 2014 m. gruodžio 8 d. pakavimo lapą, šiuose dokumentuose nurodant tikrovės neatitinkančią informaciją apie gabenamas prekes ir jų vertę, taip pat per tarpininkus pagamino netikrus muitinės procedūrų įforminimui Rusijos Federacijoje ir Lietuvos Respublikoje pateiktinus dokumentus – 2014 m. gruodžio 8 d. pažymą dėl transportavimo išlaidų, nurodydamas joje tikrovės neatitinkančią informaciją, kad dokumentas yra įformintas dėl tarptautiniame krovinio gabenimo važtaraštyje (CMR) Nr. 7001 nurodyto krovinio gabenimo, 2014 m. gruodžio 12 d. prekių deklaraciją, nurodydamas joje tikrovės neatitinkančią informaciją apie gabenamas prekes ir jų vertę bei visus išvardintus dokumentus pateikė Rusijos Federacijos Sankt-Peterburgo muitinės įstaigai, po kurioje atlikto muitinio tikrinimo perdavė nežinančiam apie daromą nusikalstamą veiką vairuotojui A. M.. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad gabentos prekės tiekime, pardavimo, gabenimo dokumentų paruošime dalyvavo Rusijos Federacijos įmonė OOO „Neva“, jos darbuotojai, tačiau tai nepaneigia nustatytų aplinkybių, kad aukščiau išvardintų dokumentų klastojimą bei disponavimą, nurodant kitokios prekės pavadinimą, pasinaudojant tarpininkais, t. y. nenustatytais OOO „Neva“ darbuotojais, jų paslaugomis, atliko ir E. S..

27. Apeliantas E. S. ginčija tyčinę kaltę savo veikoje. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde jis nurodė, kad jokių dokumentų neklastojo, buvo tikras, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų parengti ir jam perduoti dokumentai yra tikri, juose įrašyta informacija atitinka tikrovę. Tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis reikalauja konstatuoti ne tik objektyvų faktą – netikrų dokumentų pagaminimą ir panaudojimą, bet ir tiesioginę tyčią nuteistojo veikoje, t. y. nustatyti, kad nuteistasis suvokė, kad į kaltinime nurodytus dokumentus įrašo duomenis, kurie neatitinka tikrovės, po to juos panaudoja, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei įvertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-590/2014). Liudytojas A. M. teisme parodė, kad E. S. dalyvavo prekių pakrovime ir jam pasidomėjus, ką jis gabens, E. S. atsakė, kad statybinį mišinį. Būtent tokia prekė buvo nurodyta ir kaltinime nurodytuose gabenimo dokumentuose. Be to, iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo duomenų matyti, jog A. B. ir E. S. pokalbių turinys patvirtina, kad E. S. puikiai žino, kokios prekės bus gabenamos, A. B. nurodo E. S. perrašyti pažymą, taip pat duoda nurodymus dėl dokumentų surašymo akcentuojant, kad dokumentuose kaip parduodama prekė būtų įrašyta ,,šamotinis mišinys“. Taigi išdėstyti įrodymai patvirtina, kad E. S. žinojo kaltinime nurodytų dokumentų turinį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatikėjo apelianto versija, kad jis nesuprato dokumentų turinio, nes nemoka rusų kalbos (ši aplinkybė nurodoma ir apeliaciniame skunde), nes liudytojas A. M., priešingai negu teigia apeliantas, parodė, kad Sankt Peterburge su lietuviu bendravo rusiškai, jis kalbėjo su akcentu, bet suprantamai. Nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstą ir vienareikšmę išvadą, kad E. S., pagal A. B. nurodymus rūpindamasis prekės (krovinio) paruošimu gabenimui, prekės gabenimo dokumentų surašymu, muitinių procedūrų įforminimu Rusijos Federacijoje, žinodamas, kad kaltinime nurodytuose gabenimo ir muitinės dokumentuose gabenamos prekės įvardijimas yra neteisingas, suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas E. S. veikoje tinkamai nustatė visus BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymius ir baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai.

28. Dėl šio nuosprendžio 10–21 punktuose nurodytų motyvų tenkinamas prokuroro apeliacinio skundo prašymas A. B. ir E. S. veikoje, numatytoje BK 300 straipsnio 1 dalyje, nurodyti faktinę aplinkybę, kad A. B. ir E. S. žinomai netikrus dokumentus pagamino atlikdami susmulkinto elektronikos laužo, savo sudėtyje turintį tauriųjų metalų (aukso ir sidabro), TARIC kodas 7112990000, o vertė 14 954,21 Eur (51 633,90 Lt), gabenimo iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką parengimo veiksmus. Dėl to šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

Dėl E. S. išteisinimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį

29. Nuteistasis E. S. buvo kaltinamas tuo, kad neturėdamas teisėto pagrindo gabeno, laikė ir panaudojo Rusijos Federacijos įmonės OOO „Neva“ antspaudą. Pirmosios instancijos teismas E. S. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Prokuroras apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nenustatyta, jog E. S. antspaudu disponavo neteisėtai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, nenustatė E. S. kaltės ir šioje dalyje pagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį.

30. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis A. B. parodė, kad turėjo įgaliojimą disponuoti įmonės OOO ,,Neva“ antspaudu, nes Lietuvoje norėjo atidaryti šios įmonės vardu banko sąskaitą. Nepavykus to padaryti, jis antspaudą perdavė E. S., kad šis jį nuvežtų ir grąžintų įmonės OOO ,,Neva“ buhalterei. Nuteistasis E. S. teisme patvirtino A. B. parodymus, kad jo nurodymu antspaudą vežė įmonės OOO ,,Neva“ buhalterei Natašai. Teisiamojo posėdžio metu A. B. pateikė Rusijos Federacijos įmonės OOO ,,Neva“ 2014 m. rugpjūčio 11 d. jam išduotą įgaliojimą (t. 19, b. l. 163-164). 2014 m. rugpjūčio 11 d. įgaliojimu OOO ,,Neva“ generalinis direktorius V. V. G. (V. V. G.) įgaliojo A. B., be kita ko, naudotis OOO ,,Neva“ dokumentais ir antspaudu. Taip pat pagal generalinio direktoriaus įgaliojimą A. B. buvo suteikta teisė perduoti ir perleisti bet kuriam trečiajam asmeniui visas įgaliojimu suteikiamas teises. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus A. B. suteiktus įgaliojimus, sprendžia, kad šis asmuo turėjo įgaliojimus įmonės OOO „Neva“ antspaudą perduoti E. S., todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad E. S. įmonės OOO „Neva“ antspaudą gabeno, laikė ir panaudojo neteisėtai. Dėl išdėstytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes E. S. veikoje pagrįstai nenustatė nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių.

Dėl bausmių

31. Šiuo nuosprendžiu A. B. pripažinus kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje ir BK 199 straipsnio 1 dalyje, E. S. pripažinus kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje, sprendžiamas ir bausmės paskyrimo klausimas. Nusikalstama veika, numatyta BK 199 straipsnio 1 dalyje, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, šio straipsnio sankcija yra alternatyvi, t. y. už normos dispozicijoje aprašytos veikos padarymą kaltininkui gali būti skiriama arba bauda, arba laisvės atėmimas. Ši baudžiamoji byla nagrinėjama pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuriame prašoma skirti A. B. ir E. S. švelnesnę baudžiamojo įstatymo, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, todėl, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, laisvės atėmimo bausmės paskyrimo A. B. ir E. S. klausimas nesvarstomas.

32. Nustatydamas skiriamų baudų dydį, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Kaip minėta, nusikalstama veika, numatyta BK 199 straipsnio 1 dalyje, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, byloje nenustatyta A. B. ir E. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. A. B. ir E. S. anksčiau neteisti, dirba, charakterizuojami patenkinamai. Vadovaujantis teisingumo principu kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės (šiuo atveju baudos) turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Atsižvelgus į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, bausmės taikymo efektyvumo ir tikslingumo principus, A. B. ir E. S. skiriamos mažesnės nei vidutinio dydžio baudos, jų dydis diferencijuojamas pagal kiekvieno kaltininko vaidmenį darant nusikalstamą veiką. Skirdamas A. B. ir E. S. mažesnes baudas negu prašoma jas paskirti prokuroro apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija be kitų aplinkybių atsižvelgia ir į nedaug 250 MGL dydį viršijančią kontrabandos dalyko vertę. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio dydžio baudų pakanka užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir nubausti pirmą kartą nusikaltusius asmenis bei paveikti juos, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

33. Nuteistasis E. S. apeliaciniame skunde nenurodė jokių motyvų, jog už nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta bausmė nėra teisinga, todėl, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teisėjų kolegija dėl jos išsamiau nepasisako, tik konstatuoja, kad, E. S. už skundžiamą veiką paskirta bausmė nėra per griežta. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu A. B. ir E. S. pripažinus kaltais padarius kontrabandą, iš naujo subendrinamos šiuo nuosprendžiu ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės.

Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino

34. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu teismo nutartimis paskirtą A. B. laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus ir prašo šį terminą pratęsti iki nuosprendžio įvykdymo. Toks prašymas pagrįstas. Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, iš A. B. nusprendė išieškoti 60 565,51 Eur. Atsižvelgus į šią aplinkybę, Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartimi pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į A. B. priklausantį turtą paliekamas galioti, kol bus įvykdyta nuosprendžio dalis dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo. Dėl išdėstytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo

35. 2020 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XIII-3180, įsigaliojusio 2020 m. liepos 15 d., redakcijos BPK 106 straipsnio 2 dalies nurodoma, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal galiojančių teismų praktiką apeliacinės ir kasacinės instancijų teismai klausimus dėl proceso išlaidų ir advokato darbo apmokėjimo sprendžia vadovaudamiesi tomis pačiomis BPK normomis. Pažymėtina, kad priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundus buvo nagrinėta byla ir koks yra šių skundų nagrinėjimo rezultatas.

36. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė prokuroras apeliaciniu skundu, tačiau apeliacinės instancijos teisme A. B. gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė, todėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartimi nuteistajam A. B. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinkta gynėja advokatė A. Saulėnienė. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad nuteistajam A. B. teiktos teisinės pagalbos išlaidos yra 405,28 Eur ir jos priteistinos valstybei. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma, yra neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Atsižvelgiama ir į tai, kad prokuroro apeliacinis skundas dėl A. B. išteisinimo tenkinamas. Todėl teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo turi būti išieškotos.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 4 dalimi, 328 straipsnio 3 ir 4 punktais, 329 straipsnio 2 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 14 d. nuosprendžio dalį, kuria A. B. pagal BK 24 straipsnio 1 dalį ir BK 199 straipsnio 1 dalį, o E. S. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.

A. B. pripažinti kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir paskirti jam bausmę 400 MGL (15 064 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, šią bausmę ir Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 14 d. nuosprendžiu A. B. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 223 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę A. B. paskirti 450 MGL (16 947 Eur) dydžio baudą.

E. S. pripažinti kaltu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir paskirti jam bausmę 250 MGL (9 415 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šią bausmę ir Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 14 d. nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinę subendrintą bausmę E. S. paskirti 250 MGL (9 415 Eur) dydžio baudą.

Nuosprendžio dalį dėl A. B. ir E. S. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir dėl A. B. paskirto laikino nuosavybės teisės apribojimo pakeisti.

Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatyti aplinkybę, kad A. B. ir E. S. žinomai netikrus dokumentus pagamino atlikdami susmulkinto elektronikos laužo, savo sudėtyje turintį tauriųjų metalų (aukso ir sidabro), TARIC kodas 7112990000, vertė 14 954,21 Eur (51 633,90 Lt), gabenimo iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką parengimo veiksmus.

Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartimi pratęstą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. B. turtą palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios 60 565,51 Eur pinigų sumos išieškojimo įvykdymo.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistojo E. S. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo A. B. 405,28 Eur (keturis šimtus penkis eurus ir 28 centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Teisėjai Albinas BielskisAlenas PiesliakasLinas Šiukšta